Gegužės 1

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2026

Gegužės 1 yra 121-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 122-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 244 dienos.

Informacija

Šventės

Tarptautinė darbo diena;
Gegutės diena;
Lietuvos aviacijos diena;
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;
Konstitucijos šventė (Maršalo salos).

Vardadieniai

Anelė – Juozapas – Ridmantas – Vidmantė – Vydmantė – Zigmantas – Zigmas – Žilvinas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1832 – Caras Nikolajus I uždarė Vilniaus universitetą;
1896 – Vilniuje įkurta pirmoji lietuvių politinė partija Lietuviškoji socialdemokratų partija, siekusi sukurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos respubliką;
1927 – Kaune įregistruotas Lietuvos Aero Klubas (LAK);
1993 – Įvyko Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigiamasis suvažiavimas;
1994 – Lietuvoje įsigaliojo pridėtinės vertės mokestis;
2004 – Lietuva priimta į Europos Sąjungą;
2004 – BTV pirmoji pradėjo naudoti N-7 ženklą, naudojamą apibrėžti auditoriją kaip vyresnę nei 7 metų;
2004 – atidarytas Europos bokštas – aukščiausias Baltijos šalyse dangoraižis.

Gimimo dienos

1725 m. – Jokūbas Nakcijonavičius, Lietuvos matematikas, Vilniaus universiteto matematikos profesorius, filosofijos daktaras (m. 1777 m.).
1870 m. – Vaclovas Bielskis, inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas (m. 1938 m.).
1879 m. – Konstantinas Kleščinskis, Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1927 m.).
1889 m. – Antanas Kondrotas, Lietuvos inžinierius agronomas, daktaras (m. 1978 m.).
1890 m. – Andrius Butkūnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1975 m.).
1891 m. – Mykolas Devenis, Lietuvos gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1978 m.).
1892 m. – Vincas Oškinis, spaudos darbuotojas, vertėjas (m. 1972 m.).
1906 m. – Juozė Juzefa Augaitytė-Tamašauskienė, operos dainininkė (lyrinis sopranas), pedagogė (m. 1996 m.).
1908 m. – Karolis Garuckas, SJ, Lietuvos kunigas, disidentas (m. 1979 m.).
1911 m. – Antanas Zabulionis, Lietuvos poetas, muzikantas (m. 1976 m.).
1921 m.:
- Vytautas Kerbelis, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, dailininkas (m. 1995 m.).
- Vytautas Pakštas, chorvedys ir pedagogas.
1923 m. – Bronius Vyšniauskas, lietuvių skulptorius, LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1963 m.), LTSR valstybinės premijos laureatas (1973 m.), LTSR liaudies dailininkas (1973 m.).
1925 m. – Elena Čiudakova, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1973 m.).
1926 m. – Romualdas Baltrušis, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
1928 m. – Leonardas Zelčius, lietuvių teatro ir kino aktorius. Žmona – aktorė Danutė Juronytė.
1931 m. – Stanislovas Algimantas Zybartas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
1932 m. – Donaldas Kaganas, Lietuvos žydų kilmės JAV istorikas (m. 2021 m.).
1939 m. – Povilas Stankus, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2025 m.).
1941 m.:
- Algimantas Rudis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vladas Žalnerauskas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
1942 m. – Nijolė Dainienė-Trinkūnaitė, Lietuvos vargonininkė.
1943 m.:
- Virginija Stanislava Ladietienė, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja.
- Vytautas Šliogeris, architektas, restauratorius, visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
1944 m.:
- Algimantas Puišys, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Antanina Laurenčikienė-Gecevičiūtė, chorvedė ir pedagogė.
1945 m. – Jeronimas Balčiūnas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1946 m.:
- Romas Petras Olišauskas, Lietuvos archeologas, paveldosaugininkas, paveldosaugos pradininkas Šiaulių krašte.
- Vytautas Barzdaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
1947 m. – Zenonas Mačernius, agronomas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis veikėjas.
1949 m.:
- Romualdas Bladžinauskis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zofija Paulikienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1951 m.:
- Albertas Starkus, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Antanas Stankus, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1953 m. – Stasys Mikelis, kultūros darbuotojas, savivaldybininkas, 1995–2004 m. Neringos savivaldybės meras (m. 2006 m.).
1954 m. – Juozas Gaidamavičius, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1956 m. – Laimutė Bugenienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1957 m. – Vytautas Silevičius, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1959 m. – Saulius Grinkevičius, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1962 m.:
- Vilija Vertelienė, gydytoja, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- Jolanta Kostkevičienė, lietuvių algologė (m. 2021 m.).
1965 m. – Sondra Kulikauskienė, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1971 m. – Vitalijus Mitrofanovas, inžinierius, teisininkas, Lietuvos ir Akmenės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1973 m.:
- Raimondas Januševičius, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Gintautas Venislovas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
1977 m. – Manvydas Vitkūnas, archeologas, istorikas, žurnalistas.
1984 m. – Mindaugas Panka, lietuvių futbolininkas, Lodzės „Widzew“ klubo saugas.
1986 m. – Ausma Miškinienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

Neaprašyti

1931 – Osvaldas Aleksa, žurnalistas, vertėjas.

Mirtys

1903 m. – Jurgis Mikšas, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, vertėjas (g. 1862 m.).
1996 m. – Kazys Jankauskas, Lietuvos rašytojas, bibliotekininkas (g. 1906 m.).
2001 m. – Akvilė Mikėnaitė, Lietuvos muziejininkė, dailėtyrininkė (g. 1912 m.).
2003 m. – Jonas Laucė, Lietuvos prozininkas (g. 1917 m.).
2005 m. – Liudas Kęstutis Lizaveras, agrarinių mokslų daktaras (g. 1934 m.).
2013 m. – Algirdas Čepulėnas, Lietuvos slidininkas, treneris, pedagogas (g. 1941 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

305 – Diokletianas atsistatydino iš Romos imperatoriaus pareigų;
1006 – pirmą kartą stebėta supernova SN1006;
1169 – Banau (Bannow) įlankoje išsilaipino normanų kariai - prasidėjo normanų invazija į Airiją;
1486 – Kristoforas Kolumbas Ispanijos karalienei izabelei I pristatė kelionės į Indiją vakarų kryptimi planą;
1686 – ATR ir Rusija Maskvoje sudarė Amžinosios taikos sutartį. Rusijai pripažinta Kairiakrantė Ukraina su Kijevu, Smolenskas ir jo apylinkės;
1707 – Škotija ir Anglija, susijungusios į vieną valstybę, pasivadino Didžiosios Britanijos karalyste;
1832 – Jungtinė Karalystė savo teritorijoje panaikino vergiją;
1919 – Vokietijos kariuomenė įžengė į Miuncheną su užduotimi numalšinti Bavarijos sovietų respubliką;
1940 – oficialiai paskeblta apie 1940 m. olimpiados atšaukimą;
1945 – Vokietija oficialiai paskelbė apie A. Hitlerio mirtį;
1948 – įkurta Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika;
1960 – sovietai numušė JAV žvalgybos lėktuvą U–2;
1961 – Fidelis Kastro paskelbė apie „socialistinį“ Kubos revoliucijos pobūdį;
1978 – japonas Naomi Umera tapo pirmuoju žmogumi, kuris vienas keliaudamas šnų kinkiniu pasiekė Šiaurės ašigalį;
1999 – įsigaliojo Amsterdamo sutartis, kurią 1997 m. pasirašė penkliolika ES valstybių. Amsterdamo sutartis Šengeno sutartį įtraukė į ES teisę, padarant išlygą tik dviem ES valstybėms, kurios liko neprisijungusios prie Šengeno erdvės, – Airijai ir Jungtinei Karalystei;
2004 – Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija įstojo į Europos Sąjungą;
2011 – Romos popiežius Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju;
2019 – Japonijos imperatoriumi tapo Naruhito.

Gimimo dienos

1763 m. – Hugues-Bernard Maret, pirmasis de Bassano hercogas, Prancūzijos valstybės veikėjas, 14 ministras pirmininkas ir žurnalistas (m. 1839 m.).
1852 m. – Santiago Ramón y Cajal, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1934 m.).
1895 m. – Nikolajus Ježovas, NKVD vadovas 1936–1938 m. Vienas iš svarbiausių masinių represijų TSRS organizatorių (m. 1940 m.).
1913 m. – Jan Walter Susskind, čekų dirigentas (m. 1980 m.).
1933 m. – Michel Camdessus, prancūzų ekonomistas, Prancūzijos banko garbės prezidentas.
1940 m. – Wilhelmina Cooper, aukštosios mados modelis ir modelių agentūros savininkė (m. 1980 m.).
1973 m. – Oliveris Noivilas, buvęs futbolininkas, Vokietijos rinktinės puolėjas, šiuo metu dirbantis jaunimo treneriu.
1977 m. – Aurtis Whitley, futbolininkas, Trinidado ir Tobago rinktinės ir San Juan Jabloteh klubo saugas.
1982 m.:
- Darijo Srna, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Donecko „Šachtar“ klubo saugas.
- Tomis Robredas Garsesas, profesionalus Ispanijos tenisininkas. Jis gimė Hostaltrike, Ispanijoje. Tačiau dabar gyvena Barselonoje. Šiuo metu ATP reitinge Tomis užima 16 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo penktoji. Robredas tapo profesionalu 1998 metais. Jį treniruoja Chavieras Duartesas. Per savo karjerą Tomis laimėjo jau 9 ATP titulus.
1983 m.:
- Alenas Bernaras, Prancūzijos plaukikas iš Obanės. Bernard laimėjo tris medalius 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Po sidabro medalio laimėjimo 4x100 m estafetėje, Bernard laimėjo aukso medalį 100 m laisvu stiliumi.
- Fran Vazquez, profesionalus Ispanijos krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Barcelona komandoje. 2005 atstovavo Ispanijos vyrų krepšinio rinktinę 2005 m. Europos krepšinio čempionate.
- Jonas Ekdahl, švedų kilmės būgnininkas, šiuo metu grojantis Death Destruction, o 2003–2010 metais buvęs Evergrey narys. Jonas pradėjo groti būgnais būdamas 10 metų, prie Evergrey prisijungė 2003 metais, o 2004 metais įkūrė Death Destruction, kur groja ir dabar.
1986 m. – Kristijanas Benitesas, Ekvadoro futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Santos Laguna klube ir Ekvadoro futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2006-ųjų pasaulio futbolo čempionate.

Neaprašyti

1967 – Tim McGraw, amerikiečių dainininkas;
1968 – Oliver Bierhoff, vokiečių futbolininkas.

Mirtys

408 m. – Arkadijus (Arcadius), Romos imperatorius;
1308 m. – Albrechtas I, nuo 1282 m. Austrijos ir Štirijos hercogas, nuo 1298 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 1255 m.).
1572 – Popiežius Pijus V (g. 1504 m.).
1873 m. – Deividas Livingstonas, britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas (g. 1813 m.).
1904 m. – Antoninas Leopoldas Dvoržakas, čekų kompozitorius romantikas (g. 1841 m.).
1945 m.:
- Paulas Jozefas Gebelsas, NSDAP veteranas, propagandos ministras nacistinėje Vokietijoje 1933–1945 metais, SS obergrupenfiureris (g. 1897 m.).
- Johanna Maria Magdalena Goebbels, nacistinės Vokietijos propagandos ministro Jozefo Gėbelso žmona (g. 1901 m.).
1946 m. – Vincentas Astasevičius, Romos katalikų prelatas, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas (g. 1885 m.).
1949 m. – Julija Vichert – Kairiūkštienė, Lenkijos poetė ir vertėja. Viena iš nedaugelio lietuviškos kultūros populiarintojų tarpukario Lenkijoje (g. 1864 m.).
1963 m. – Stefanas Mladenovas, bulgarų kalbininkas, slavistas, indoeuropeistas, filologijos daktaras, akademikas (g. 1880 m.).
1992 m. – Rudolfas Helmratas, latvių dailininkas tekstilininkas, keramikas (g. 1926 m.).
1994 m. – Airtonas Sena, vienas žymiausių Brazilijos ir planetos autolenktynininkų, triskart Formulės 1 pasaulio čempionas (1988, 1990 ir 1991). Tragiškai žuvo Imola trasoje San Marino Grand Prix lenktynių metu. Tą patį savaitgalį toje pačioje Imola trasoje, tik per kvalifikaciją žuvo austrų pilotas R. Ratzenbergeris (g. 1960 m.).
2022 m. – Ivica Osim, buvęs Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (g. 1941 m.).
2025 m. – Andrejs Prohorenkovs, Latvijos futbolininkas, puolėjas (g. 1977 m.).