| Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Apuolės mūšis“. Daugiau informacijos ieškokite puslapio aptarime arba istorijoje. |
| Apuolės mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Apuolės kovai su danais paminėti skirtas 2002 m. Lietuvos pašto ženklas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Kuršiai (Ceklis) | Danija Hamburgo ir Bremeno arkivyskupija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Nežinoma | Šv. Ansgaras Hastingas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||
Apuolės mūšis (853 m.) – 853 m. Kurše vykę kautynės arba kautynių serija tarp kuršių ir danų kariuomenių.
Konflikto priežastys ir eiga aprašytos Hamburgo ir Bremeno arkivyskupo Rimberto kronikoje „Šv. Anskaro gyvenimas“ (lot. Vita Anskarii, apie 875).
Kronikoje minima, kad Apuolė priklausė švedams, bet gyventojai iš jų priklausomybės išsivadavo. Kai kurių autorių nuomone, kuršiai iš švedų kontrolės išsivadavo IX amžiaus viduryje. Šis konfliktas greičiausiai vyko platesnėje Kuršo dalyje, apėmė Gruobiną (dab. Latvija) ir kitas vietoves, kuriose buvo įsikūrę skandinavų kolonistų gyvenvietės.
Siekdamas perimti rytinės Baltijos jūros pakrantės kontrolę Hamburgo ir Bremeno arkivyskupas ir apaštališkasis legatas Šiaurės kraštams (pilnas titulas - Laegatum in omnibus circumąua-que gentibus Sveonum, sive Danorum, nec non etiam Slavorum, aliarumąue in Aquilonis par-tibus gentium constitutum. .. delegavit) Ansgaras Švedijoje surinko didelę kariuomenę ir surengė žygį į Kuršą. Kai kur pateikiama nuomonė, kad danų pajėgų vado vardas buvo Hastingas.
Rimberto kronikoje nurodoma, kad danų ir švedų pajėgos siekė „jų turtus išplėšti ir juos sau pasivergti“. Kuršių valstybė, kurioje buvo 5 sritys arba miestai (lot. civitates), sugebėjo surinkti bendras pajėgas ir surengė kontrpuolimą. Abiejų pusių karinių pajėgų dydžiai, nuostoliai ir kuršių pajėgų vado ar vadų vardas nėra užfiksuoti.
Konkreti mūšio ar mūšių vieta nėra žinoma, greičiausiai vyko keletas. Kronikoje nurodoma, kad kuršiams "atiteko pergalė: pusę danų žmonių išžudė, pusę jų laivų apiplėšė, pagrobė iš jų auksą, sidabrą ir daug kitokio turto”. Kai kurie autoriai nurodo, kad didžioji šio grobio dalinis nukeliavo į Apuolę, kuri laikoma tuometine svarbiausia kuršių (Ceklio žemės) gyvenviete.
853 m. kampanija nebuvo vienintelis skandinavų mėginimas atgauti rytinės Baltijos pakrantės kontrolę. Jau sekančiais, 854 m., švedų karalius Olafas su didele kariuomene puolęs kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia, kurį gynę apie 15 000 karių (skaičiai greičiausiai perdėti) iš 5 sričių. Apgulties 9 dieną prasidėjo derybos, apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė įkaitus ir pripažino švedų valdžią.
Literatūra
- Ferguson, Robert (2009-11-05). The Hammer and the Cross: A New History of the Vikings. Penguin Books Limited. ISBN 978-0-14-192387-1
- Mickevičius, Arturas, Apuolė, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Raulinaitis, Zigmas, Apuolės užuolimas, Karys, 1970, Nr. 1-2, // partizanai.org.
- Šarpnickis, Pranas, 853-ieji: danai gėdingai gavo į kaulus. Pirmas pasakojimas, Skuodo kraštas
Išnašos
- Mickevičius, Arturas, Apuolė, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Raulinaitis, Zigmas, Apuolės užuolimas, Karys, 1970, Nr. 1-2, // partizanai.org.
- Ferguson, Robert (2009-11-05). The Hammer and the Cross: A New History of the Vikings. Penguin Books Limited. ISBN 978-0-14-192387-1
- Šarpnickis, Pranas, 853-ieji: danai gėdingai gavo į kaulus. Pirmas pasakojimas, Skuodo kraštas
- Mickevičius, Arturas, Apuolė, Visuotinė lietuvių enciklopedija
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Švedų žygis į Kuršą (853), Kas yra Švedų žygis į Kuršą (853)? Ką reiškia Švedų žygis į Kuršą (853)?