Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jazduvo apgultisData 1262 m birželio antra pusėVieta Mazovija dab Varšuva Lenkija Rezultatas Lietuvių ir rusėnų pergalėK
Jazduvo apgultis
| Jazduvo apgultis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Lietuvos karalystė Haličo-Voluinės kunigaikštystė Cholmo kunigaikštystė | Mazovijos kunigaikštystė | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Treniota Švarnas | |||||||
Jazduvo apgultis lenk. Oblężenie Jazdowa) – 1262 m. birželio antroje pusėje vykęs ir birželio 23 d. Jazduvo miesto šturmu pasibaigęs Lietuvos karalystės ir Mazovijos kunigaikštytės kariuomenių mūšis, vienas 1262 m. vasarą vykusios lietuvių invazijos į Vokiečių ordino valdas ir Mazoviją susirėmimų.
Priešistorė
Po Durbės mūšio žemaičiams pripažinus Mindaugo valdžią mainais į šio atsisakymą nuo krikščionybės, taip pat po pergalingo Lielvardės mūšio (1261 m. vasario 3 d.), prasidėjus Didžiajam prūsų sukilimui (1260 m. rugsėjo 20 d.) komplikuojantis Vokiečių ordino padėčiai baltų žemėse, Mindaugui atsirado galimybė skirti daugiau dėmesio ir kovai su Vokiečių ordino sąjungininkais, vienu kurių nuo šeštojo dešimtmečio vidurio buvo Mazovijos kunigaikštis .
1261 m. antroje pusėje surengtas Mindaugo ir Treniotos žygis į Livoniją, prieš Vendeno (Cėsių) pilį nebuvo sėkmingas, dėl ko Treniota neteko aktyvios Mindaugo paramos, nors ir liko pajėgus toliau vadovauti Lietuvos kovai prieš kryžiuočius. Šiame kontekste Treniota ir ėmėsi organizuoti 1262 m. žygį į Mazoviją ir Prūsijos kryžiuočių valdas. Kaip rašo Prūsijos kronikininkas Petras Dusburgietis, Treniota subūrė iki 30 tūkstančių vyrų.
Nedidelio masto baudžiamuosius žygius į Mazoviją lietuviai buvo surengę jau 1255, 1258 (šio žygio metu Plocko katedros durys buvo pagrobtos ir išvežtos į Didįjį Naugardą) ir 1260 m. (dėl pastarųjų nėra vieningos istorikų nuomonės, kai kurie autoriai teigia, kad 1260 ir 1262 m. žygiai iš tiesų yra vienas ir tas pats, 1262 m. žygis), T. Baranauskas teigia, kad atskiri 1258, 1260 ir 1262 m. žygių aprašymai iš tiesų buvo tik vėlesnių kronikininkų klaida aprašant didžiulį 1262 m. žygį.
Karinė kampanija
Lietuvių ir rusėnų žygis į Mazoviją prasidėjo 1262 m. vėlyvą pavasarį. Žygiui vadovavo Mindaugo seserėnas Treniota. Žygyje taip pat dalyvavo Mindaugo žento Cholmo ir Haličo-Volynės kunigaikščio Švarno vadovaujamos rusėnų pajėgos. Įsiveržimas vyko trimis kryptimis – viena grupuotė veržėsi į Vokiečių ordino neseniai užimą Pamedę, kita – į Kulmo žemę (čia lietuviams pavyko paimti ir sugriauti Birgelavos pilį, grįždamos šios pajėgos sudegino Ziemovito apleistą Plocką), trečioji patraukė link Mazovijos valdyto Jazduvo.
Didžiosios Lenkijos kronikos teigimu, trečiajai grupuotei vadovavo Danielius sūnus Švarnas. Įvykius aprašančiuose rusėnų šaltiniuose, kuriuos lenkų istoriografai laiko patikimesniais nei lenkiški, kalbama apie Riazanės kunigaikščio Ostafijaus Konstantinovičiaus buvimą Jazduve. Pastarasis šiuo laikotarpiu konfrontavo su Danieliumi Haličiečiu, todėl jo dalyvavimas žygyje į Mazoviją atrodo labai tikėtinas. Lenkų istoriografijoje laikomasi nuomonės, kad jis turėjo vadovauti bent vienam iš dalinių.
Karinė kampanija prasidėjo netikėtai ir Mazovijos gyventojai nesugebėjo suorganizuoti rimtesnio pasipriešinimo. Įsibrovėliai nesunkiai užėmė ir sudegino kunigaikštystės sostinę Plocką, persikėlė per Vyslą ir apgulė pilį (dab. Varšuvos dalis Ujazduvas (lenk. Ujazdów)).
Pilyje gynėsi Mazovijos kunigaikščio Zemovito I ir jo vyriausiojo sūnaus vadovaujamos pajėgos. Lenkų šaltiniuose teigiama, kad gynėjai galėjo atlaikyti apgultį, o įsibrovėlių pajėgos nebuvo pasirengę ilgai kampanijai priešo žemėje, jų padėtį sunkino ir poreikis grįžti namo į artėjančią javapjūtę. Gynėjai galėjo tikėtis netrukus turėjusios atvykti Ziemovito sąjungininkų pagalbos. Tačiau dėl dvariškio Goščiaus išdavystės birželio 23 d. Lietuvos kariuomenė įžengė į Jazduvą.
Mūšio metu žuvo pats kunigaikštis Zemovitas. Konradas pateko į nelaisvę ir dvejus metus kalėjo Lietuvoje. J. Dlugošo teigimu, dar tais pačiais metais Konradas buvo išpirktas. Pagal kitą versiją, Mazovijos kunigaikštis nežuvo tiesiogiai mūšyje, o buvo nužudytas jau nelaisvėje, tikriausiai nukirtus galvą. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad jo kūnas buvo sudegintas. Ziemovito mirtis priskiriama jo svainiui Švarnui arba Ostafijui Konstantinovičiui. „Krokuvos vyskupų kataloguose“, pateikiama versija, kad „1262 metais Ujazdove lietuvių išdavikiškai nužudomas Mazovijos kunigaikštis Ziemovitas; tai padarė jo artimiausias raštininkas, vardu Gostekas, papirktas už pinigus“.
Jonas Dlugošas teigia, kad mazoviečiai bandė atsikeršyti užpuolikams ir Dlugosiodlo kaimo (netoli Drohičino) rugpjūčio 5 d. juos užpuolė. mazoviečiai patyrė dar vieną pralaimėjimą. Apie šį mūšį panašiai teigiama ir Didžiosios Lenkijos kronikoje, nurodant kad jis neva buvęs su „prūsais“.
Lenkų istoriografijoje galima užtikti teiginį, kad 1260 ar 1262 m. žygio metu lietuviai neva pagrobę meniškai apkaustytas Plocko katedros duris, dabar esančias Naugarde. Šis teiginys neturi pagrindo šaltiniuose.
Pasekmės
Užėmę miestą jungtinės lietuvių ir rusėnų pajėgos neįsitvirtino ir toliau neplėtojo operatyvinės sėkmės, o nusiaubusios apylinkes grįžo namo. Teigiama, kad Lenkija netraukė lietuvių ar Mindaugo dėmesio kaip savaime patrauklus grobimo ar užkariavimų objektas. Jazduvas liko Mazovijos kunigaikščių valdžioje, jo valdymą perėmė Zemovito I žmona Perejeslava, kuri, sąjungoje su Boleslovu Pamaldžiuoju, netrukus atkūrė karo nuniokotą regioną.
Bibliografija
- Balzer, O., Genealogia Piastów, Kraków 2005.
- Baranauskas, Tomas, Lietuvių karo žygiai į Lenkiją Mindaugo laikais, Lietuvos aidas, 2024.06.19.
- Błaszczyk G., Dzieje stosunków polsko-litewskich od czasów najdawniejszych do współczesności, t. 1: Trudne początki, Poznań 1998.
- Długosz J., Jana Długosza kanonika krakowskiego Dziejów polskich ksiąg dwanaście, T. II, Kraków 1868.
- Kronika halicko-wołyńska (Kronika Romanowiczów): tł. D. Dąbrowski, A. Jusupović. Kraków: 2017.
- Kronika wielkopolska: tł. K. Abgarowicz, wyd. 2. Kraków: 2010.
- Osiński, J., Bolesław Rogatka książę legnicki dziedzic monarchii Henryków Śląskich 1220/1225-1278, Wydawnictwo Avalon, Kraków 2012.
- Piastowie. Leksykon biograficzny, Kraków 1999, s. 270.
- Rukat, Michał: Siemowit I Mazowiecki. Książę trudnego pogranicza (ok. 1215 – 23 czerwca 1262). 2018.
- Szweda, Adam: Polityka Siemowita I mazowieckiego wobec zakonu krzyżackiego po 1254 roku. // Rocznik Grudziądzki. 2003.
- Teterycz-Puzio, A., Bolesław II mazowiecki. Na szlakach ku jedności (ok. 1253/58 – 24 IV 1313), Wydawnictwo Avalon, Kraków 2015.
Išnašos
- Szweda, Adam: Polityka Siemowita I mazowieckiego wobec zakonu krzyżackiego po 1254 roku., p. 33-34.
- Baranauskas, Tomas, Lietuvių karo žygiai į Lenkiją Mindaugo laikais, Lietuvos aidas, 2024.06.19.
- Szweda, Adam: Polityka Siemowita I mazowieckiego wobec zakonu krzyżackiego po 1254 roku. p. 30.
- Błaszczyk, G., Dzieje stosunków polsko-litewskich od czasów najdawniejszych do współczesności, t. 1: p. 41
- Kronika wielkopolska: tł. K. Abgarowicz, wyd. 2. p. 188–189.
- Rukat, Michał: Siemowit I Mazowiecki. Książę trudnego pogranicza (ok. 1215 – 23 czerwca 1262). p. 98-99.
- Kronika wielkopolska: tł. K. Abgarowicz, wyd. 2. p. 191.
- Kronika halicko-wołyńska (Kronika Romanowiczów), p. 213.
- Osiński, J., Bolesław Rogatka książę legnicki dziedzic monarchii Henryków Śląskich 1220/1225-1278, p. 310.
- Piastowie. Leksykon biograficzny, Kraków 1999, s. 270.
- Balzer, O., Genealogia Piastów, p. 545.
- Rukat, Michał: Siemowit I Mazowiecki. Książę trudnego pogranicza (ok. 1215 – 23 czerwca 1262). p. 99-100.
- Teterycz-Puzio, A., Bolesław II mazowiecki. Na szlakach ku jedności (ok. 1253/58 – 24 IV 1313), p. 35.
- Długosz J., Jana Długosza kanonika krakowskiego Dziejów polskich ksiąg dwanaście, p. 372
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jazduvo apgultis, Kas yra Jazduvo apgultis? Ką reiškia Jazduvo apgultis?
Jazduvo apgultisData 1262 m birzelio antra puseVieta Mazovija dab Varsuva Lenkija Rezultatas Lietuviu ir rusenu pergaleKonflikto salysLietuvos karalyste Halico Voluines kunigaikstyste Cholmo kunigaikstyste Mazovijos kunigaikstysteVadovai ir kariniai vadaiTreniota Svarnas Jazduvo apgultis lenk Oblezenie Jazdowa 1262 m birzelio antroje puseje vykes ir birzelio 23 d Jazduvo miesto sturmu pasibaiges Lietuvos karalystes ir Mazovijos kunigaikstytes kariuomeniu musis vienas 1262 m vasara vykusios lietuviu invazijos į Vokieciu ordino valdas ir Mazovija susiremimu PriesistorePo Durbes musio zemaiciams pripazinus Mindaugo valdzia mainais į sio atsisakyma nuo krikscionybes taip pat po pergalingo Lielvardes musio 1261 m vasario 3 d prasidejus Didziajam prusu sukilimui 1260 m rugsejo 20 d komplikuojantis Vokieciu ordino padeciai baltu zemese Mindaugui atsirado galimybe skirti daugiau demesio ir kovai su Vokieciu ordino sajungininkais vienu kuriu nuo sestojo desimtmecio vidurio buvo Mazovijos kunigaikstis 1261 m antroje puseje surengtas Mindaugo ir Treniotos zygis į Livonija pries Vendeno Cesiu pilį nebuvo sekmingas del ko Treniota neteko aktyvios Mindaugo paramos nors ir liko pajegus toliau vadovauti Lietuvos kovai pries kryziuocius Siame kontekste Treniota ir emesi organizuoti 1262 m zygį į Mazovija ir Prusijos kryziuociu valdas Kaip raso Prusijos kronikininkas Petras Dusburgietis Treniota subure iki 30 tukstanciu vyru Nedidelio masto baudziamuosius zygius į Mazovija lietuviai buvo surenge jau 1255 1258 sio zygio metu Plocko katedros durys buvo pagrobtos ir isveztos į Didįjį Naugarda ir 1260 m del pastaruju nera vieningos istoriku nuomones kai kurie autoriai teigia kad 1260 ir 1262 m zygiai is tiesu yra vienas ir tas pats 1262 m zygis T Baranauskas teigia kad atskiri 1258 1260 ir 1262 m zygiu aprasymai is tiesu buvo tik velesniu kronikininku klaida aprasant didziulį 1262 m zygį Karine kampanijaLietuviu ir rusenu zygis į Mazovija prasidejo 1262 m velyva pavasarį Zygiui vadovavo Mindaugo seserenas Treniota Zygyje taip pat dalyvavo Mindaugo zento Cholmo ir Halico Volynes kunigaikscio Svarno vadovaujamos rusenu pajegos Įsiverzimas vyko trimis kryptimis viena grupuote verzesi į Vokieciu ordino neseniai uzima Pamede kita į Kulmo zeme cia lietuviams pavyko paimti ir sugriauti Birgelavos pilį grįzdamos sios pajegos sudegino Ziemovito apleista Plocka trecioji patrauke link Mazovijos valdyto Jazduvo Didziosios Lenkijos kronikos teigimu treciajai grupuotei vadovavo Danielius sunus Svarnas Įvykius aprasanciuose rusenu saltiniuose kuriuos lenku istoriografai laiko patikimesniais nei lenkiski kalbama apie Riazanes kunigaikscio Ostafijaus Konstantinoviciaus buvima Jazduve Pastarasis siuo laikotarpiu konfrontavo su Danieliumi Halicieciu todel jo dalyvavimas zygyje į Mazovija atrodo labai tiketinas Lenku istoriografijoje laikomasi nuomones kad jis turejo vadovauti bent vienam is daliniu Karine kampanija prasidejo netiketai ir Mazovijos gyventojai nesugebejo suorganizuoti rimtesnio pasipriesinimo Įsibroveliai nesunkiai uzeme ir sudegino kunigaikstystes sostine Plocka persikele per Vysla ir apgule pilį dab Varsuvos dalis Ujazduvas lenk Ujazdow Pilyje gynesi Mazovijos kunigaikscio Zemovito I ir jo vyriausiojo sunaus vadovaujamos pajegos Lenku saltiniuose teigiama kad gynejai galejo atlaikyti apgultį o įsibroveliu pajegos nebuvo pasirenge ilgai kampanijai prieso zemeje ju padetį sunkino ir poreikis grįzti namo į artejancia javapjute Gynejai galejo tiketis netrukus turejusios atvykti Ziemovito sajungininku pagalbos Taciau del dvariskio Gosciaus isdavystes birzelio 23 d Lietuvos kariuomene įzenge į Jazduva Musio metu zuvo pats kunigaikstis Zemovitas Konradas pateko į nelaisve ir dvejus metus kalejo Lietuvoje J Dlugoso teigimu dar tais paciais metais Konradas buvo ispirktas Pagal kita versija Mazovijos kunigaikstis nezuvo tiesiogiai musyje o buvo nuzudytas jau nelaisveje tikriausiai nukirtus galva Kai kuriuose saltiniuose teigiama kad jo kunas buvo sudegintas Ziemovito mirtis priskiriama jo svainiui Svarnui arba Ostafijui Konstantinoviciui Krokuvos vyskupu kataloguose pateikiama versija kad 1262 metais Ujazdove lietuviu isdavikiskai nuzudomas Mazovijos kunigaikstis Ziemovitas tai padare jo artimiausias rastininkas vardu Gostekas papirktas uz pinigus Jonas Dlugosas teigia kad mazovieciai bande atsikersyti uzpuolikams ir Dlugosiodlo kaimo netoli Drohicino rugpjucio 5 d juos uzpuole mazovieciai patyre dar viena pralaimejima Apie sį musį panasiai teigiama ir Didziosios Lenkijos kronikoje nurodant kad jis neva buves su prusais Lenku istoriografijoje galima uztikti teiginį kad 1260 ar 1262 m zygio metu lietuviai neva pagrobe meniskai apkaustytas Plocko katedros duris dabar esancias Naugarde Sis teiginys neturi pagrindo saltiniuose PasekmesUzeme miesta jungtines lietuviu ir rusenu pajegos neįsitvirtino ir toliau nepletojo operatyvines sekmes o nusiaubusios apylinkes grįzo namo Teigiama kad Lenkija netrauke lietuviu ar Mindaugo demesio kaip savaime patrauklus grobimo ar uzkariavimu objektas Jazduvas liko Mazovijos kunigaiksciu valdzioje jo valdyma pereme Zemovito I zmona Perejeslava kuri sajungoje su Boleslovu Pamaldziuoju netrukus atkure karo nuniokota regiona BibliografijaBalzer O Genealogia Piastow Krakow 2005 Baranauskas Tomas Lietuviu karo zygiai į Lenkija Mindaugo laikais Lietuvos aidas 2024 06 19 Blaszczyk G Dzieje stosunkow polsko litewskich od czasow najdawniejszych do wspolczesnosci t 1 Trudne poczatki Poznan 1998 Dlugosz J Jana Dlugosza kanonika krakowskiego Dziejow polskich ksiag dwanascie T II Krakow 1868 Kronika halicko wolynska Kronika Romanowiczow tl D Dabrowski A Jusupovic Krakow 2017 Kronika wielkopolska tl K Abgarowicz wyd 2 Krakow 2010 Osinski J Boleslaw Rogatka ksiaze legnicki dziedzic monarchii Henrykow Slaskich 1220 1225 1278 Wydawnictwo Avalon Krakow 2012 Piastowie Leksykon biograficzny Krakow 1999 s 270 Rukat Michal Siemowit I Mazowiecki Ksiaze trudnego pogranicza ok 1215 23 czerwca 1262 2018 Szweda Adam Polityka Siemowita I mazowieckiego wobec zakonu krzyzackiego po 1254 roku Rocznik Grudziadzki 2003 Teterycz Puzio A Boleslaw II mazowiecki Na szlakach ku jednosci ok 1253 58 24 IV 1313 Wydawnictwo Avalon Krakow 2015 IsnasosSzweda Adam Polityka Siemowita I mazowieckiego wobec zakonu krzyzackiego po 1254 roku p 33 34 Baranauskas Tomas Lietuviu karo zygiai į Lenkija Mindaugo laikais Lietuvos aidas 2024 06 19 Szweda Adam Polityka Siemowita I mazowieckiego wobec zakonu krzyzackiego po 1254 roku p 30 Blaszczyk G Dzieje stosunkow polsko litewskich od czasow najdawniejszych do wspolczesnosci t 1 p 41 Kronika wielkopolska tl K Abgarowicz wyd 2 p 188 189 Rukat Michal Siemowit I Mazowiecki Ksiaze trudnego pogranicza ok 1215 23 czerwca 1262 p 98 99 Kronika wielkopolska tl K Abgarowicz wyd 2 p 191 Kronika halicko wolynska Kronika Romanowiczow p 213 Osinski J Boleslaw Rogatka ksiaze legnicki dziedzic monarchii Henrykow Slaskich 1220 1225 1278 p 310 Piastowie Leksykon biograficzny Krakow 1999 s 270 Balzer O Genealogia Piastow p 545 Rukat Michal Siemowit I Mazowiecki Ksiaze trudnego pogranicza ok 1215 23 czerwca 1262 p 99 100 Teterycz Puzio A Boleslaw II mazowiecki Na szlakach ku jednosci ok 1253 58 24 IV 1313 p 35 Dlugosz J Jana Dlugosza kanonika krakowskiego Dziejow polskich ksiag dwanascie p 372