Gegužės 6

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2026

Gegužės 6 yra 126-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 127-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 239 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Judita – Minvydas – Eidmantė – Liucijus – Benedikta – Benė – Benis

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1434 – paskelbta didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorams, sulyginanti katalikų ir stačiatikių teisės LDK;
• 1499 – pasirašytas aktas, patvirtinantis Lietuvos-Lenkijos sąjungą;
• 1543 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos jungtuvės;
• 1906 – Vilniaus rotušėje suvaidintas pirmasis po spaudos draudimo lietuviškas spektaklis – tragedija „Pilėnų kunigaikštis“;
• 1929 – Kaune įvykdytas pasikėsinimas į premjerą Augustiną Voldemarą;
• 1936 – Kaune, „Metropoliten“ kino teatre, suvaidintas pirmasis lietuviško profesionalaus lėlių teatro spektaklis;
• 2003 – į Šiluvos baziliką po restauravimo sugrąžintas XVII a. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Gimimo dienos

• 1761 m. – Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas (m. 1847 m.).
• 1802 m. – Stanislovas Batys Gorskis, Lietuvos botanikas, farmakognostas, entomologas (m. 1864 m.).
• 1877 m. – Vladas Mongirdas, rašytojas, gydytojas, savanoris (m. 1960 m.).
• 1886 m. – Jurgis Butkus, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1960 m.).
• 1892 m. – Jokūbas Varaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1977 m.).
• 1895 m. – Juozas Kazakevičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, traumatologas, medicinos mokslų daktaras (m. 1992 m.).
• 1896 m. – Leonas Čereška, zoologas, hidrobiologas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1934 m.).
• 1918 m. – Vytautas Aleksandras Jonynas, Lietuvos literatūros kritikas (m. 2004 m.).
• 1922 m. – Jonas Mikelinskas, Lietuvos rašytojas, pedagogas.
• 1923 m. – Eduardas Jurėnas, Lietuvos grafikas (m. 1993 m.).
• 1927 m. – Juozas Šidlauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1928 m. – Antanas Gabužis, Lietuvos gydytojas onkologas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, Jonavos rajono visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1929 m. – Bronius Makštutis, inžinierius energetikas, Lietuvos ir Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 2019 m.).
• 1933 m. – Daumantas Kavoliūnas, Lietuvos kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1997 m.).
• 1935 m. – Gintautas Kazlauskas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Gražina Bigelytė-Bulavienė, Lietuvos televizijos diktorė, redaktorė (m. 2009 m.).
• 1942 m. – Alfredas Milišiūnas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m.:
  • Nijolė Meškauskaitė, Lietuvos grafikė (m. 1990 m.).
  • Šarūnas Jonas Kudžmauskas, lietuvių fizikas (m. 2006 m.).
• 1952 m.:
  • Edmundas Jonyla, ūkininkas, inžinierius – mechanikas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jurgis Jurkevičius, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Jurgis Kairys, lietuvių lakūnas, aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, nugalėtojas, laimėjęs daugiausiai FAI Pasaulio Taurės (Grand Prix) varžybų.
• 1953 m. – Rymantas Juozaitis, Lietuvos energetikas.
• 1955 m.:
  • Benjaminas Sakalauskas, Lietuvos ir Zarasų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Lukšas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Arūnas Eimutis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Mačiulis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zita Bezarienė, pedagogė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Petras Šimeliūnas, lietuvių ekonomistas, diplomatas.
• 1962 m.:
  • Laimutis Sėdžius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Antanas Juršėnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Žurnalisto ir politiko Česlovo Juršėno sūnus.
  • Sigita Markevičienė-Butaitė-Kriaučiūnienė, Lietuvos lengvaatletė, daugkartinė Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė, parolimpinių žaidynių prizininkė. Nereginti.
• 1964 m. – Valdemaras Kačinskas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Saulius Lukošiūnas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Dalia Deinienė, Lietuvos ir Zarasų rajono kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1977 m. – Jolita Blėdienė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1979 m. – Aurimas Jurčius, Lietuvos ir Alytaus politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Nerijus Cesiulis, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1985 m. – Marijus Norkus, lietuvių krepšininkas. Pirmasis treneris: Algimantas Giedra.
• 1992 m. – Jonas Valančiūnas, Lietuvos krepšininkas.

Mirtys

• 1889 m. – Hiacintas Vasiliauskas, Romos katalikų pranciškonų vienuolis, paskutinis Smalėnų vienuolyno vyresnysis (g. 1814 m.).
• 1929 m. – Pranas Gudynas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties) (g. 1900 m.).
• 1943 m.:
  • Jonas Geštautas, Rusijos imperijos ir Lietuvos karinis veikėjas, atsargos generolas (g. 1866 m.).
  • Pranas Kuzma, Lietuvos visuomenės veikėjas, administracinis darbuotojas (g. 1877 m.).
• 1956 m. – Eduardas Jatulis, diplomatas (g. 1895 m.).
• 1965 m. – Liūnė Janušytė, Lietuvos rašytoja, vertėja (g. 1909 m.).
• 1968 m. – Juozas Tonkūnas, Lietuvos švietimo ministras, LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas (g. 1894 m.).
• 1970 m. – Salomėja Čerienė-Mulks-Staniulytė, dainininkė, chorvedė, kompozitorė, visuomenininke (g. 1899 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1312 – Vjene baigėsi Visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Jis Prancūzijos karaliaus Pilypo IV reikalavimu panaikino tamplierių ordiną, jo turtų didžioji dalis atiteko karaliui;
• 1527 – prasidėjo Romos nusiaubimas, žymintis renesanso pabaigą;
• 1682 – Prancūzijos karalius Liudvikas XIV perkelia savo karališkuosius rūmus į Versalį;
• 1840 – Didžiojoje Britanijoje pradėti pardavinėti pirmieji klijų sluoksniu padengti pašto ženklai;
• 1889 – Paryžiuje oficialiai atidarytas Eifelio bokštas;
• 1919 – per Paryžiaus taikos konferenciją iš Vokietijos atimtos visos kolonijos;
• 1937 – vokiečių orlaivio „Hindenburg“ avarija per nusileidimą Niujorke. Per katastrofą žuvo 36 žmonės;
• 1941 – Josifas Stalinas pasiskyrė Liaudies komisarų tarybos pirmininku – Vyriausybės vadovu;
• 1994 – pradėtas eksploatuoti ilgiausias pasaulyje povandeninis geležinkelio tunelis. Eurotunelis po Pa de Kalė sąsiauriu, jungia Prancūziją ir Didžiąją Britaniją;
• 2005 – Audioslave tapo pirmąja JAV roko grupe, surengusia nemokamą lauko koncertą Kuboje;
• 2007 – išrinktas šeštasis penktosios Prancūzijos respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Gimimo dienos

• 1405 m. – Skanderbeg, Kastrioti princas, valdė nuo 1443 m. lapkričio 28 d. iki 1444 m. kovo 2 d., Lezhë sąjungos valdovas, valdė nuo 1444 m. kovo 2 d. iki mirties. Albanijos valdovas, albanų tautos nacionalinis herojus (m. 1468 m.).
• 1501 m. – popiežius Marcelijus II (m. 1555);
• 1574 m. – Inocentas X, italų kanonistas praktikas, Romos katalikų bažnyčios Popiežius (1644–1655) (m. 1655 m.).
• 1758 m. – Maksimiljanas Robespjeras, Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas. Jis gynė liaudies interesus ir rėmė valstiečių reikalavimus (m. 1794 m.).
• 1856 m. – Zigmundas Froidas, austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, Psichoanalizės pradininkas (m. 1939 m.).
• 1871 m. – François Auguste Victor Grignard, 1912 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1935 m.).
• 1879 m.:
  • Bedržichas Hroznas, Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas (m. 1952 m.).
  • Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (m. 1961 m.).
• 1903 m. – Dmitrijus Olderoggė, vokiečių kilmės sovietinis rusų etnografas, istorikas, lingvistas ir vienas iš sovietinės afrikanistikos kūrėjų, SSRS Mokslų Akademijos narys – korespondentas (1960 m.) (m. 1987 m.).
• 1914 m. – Janis Klydzėjas, latvių rašytojas. Žymiausias Latgalos rašytojas (m. 2000 m.).
• 1915 m. – Džordžas Orsonas Velsas, amerikiečių filmų ir teatro režisierius, aktorius, scenarijų autorius, diktorius ir prodiuseris (m. 1985 m.).
• 1929 m. – Paul Christian Lauterbur, 2003 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2007 m.).
• 1941 m. – Ivica Osim, buvęs Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (m. 2022 m.).
• 1953 m. – Tonis Bleras, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas, 1997–2007 m. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
• 1969 m. – Vlad Filat, Moldavijos politikas, nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. einantis šalies ministro pirmininko pareigas.
• 1970 m. – Melanija Knaus, slovėnų supermodelis.
• 1971 m. – Christopher Aubrey Shiflett, JAV roko muzikantas, Foo Fighters gitaristas.
• 1973 m. – Dejan Tomašević, vienas garsiausių ir tituluočiausių Serbijos krepšininkų.
• 1976 m. – Denny Landzaat, futbolininkas.
• 1979 m. – Gerd Kanter, Estijos disko metikas. Olimpinis ir pasaulio čempionas.
• 1980 m.:
  • Dimitris Diamantidis, Graikijos krepšininkas rungtyniaujantis Atėnų „Panathinaikos“ klube.
  • Kate Louise Lawler, anglų realybės šou žvaigždė.
  • Kelly van der Veer, olandų realybės šou žvaigždė.
  • Taebin, korėjiečių hiphopo atlikėjas (1TYM).
• 1984 m. – Chuanas Pablas Kariso, Argentinos futbolininkas.
• 1985 m. – Krisas Polas, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA, 2006 m. pasaulio čempionate Japonijoje atstovavęs JAV nacionalinę rinktinę.
• 1987 m.:
  • Kevinas Princas Boatengas, Vokietijos-Ganos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio saugo pozicijoje. Anglijos klubo Portsmouth FC žaidėjas.
  • Moon Geun Young, korėjiečių aktorė.
• 1990 m.:
  • Pėteris Gulaksis, vengrų futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
  • Masato Kudo, japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (m. 2022 m.).

Neaprašyti

• 1961 – Džordžas Klunis (George Clooney), amerikiečių aktorius;
• 1970 – Melania Trump, slovėnų modelis ir finansų magnato Donaldo Trampo žmona.

Mirtys

• 1540 m. – Juan Luis Vives, ispanų filosofas ir pedagogas, humanistas, teisininkas (g. 1492 m.).
• 1859 m. – Aleksanderis fon Humboltas, vokiečių gamtininkas, keliautojas, geografas. Prūsijos ministro, filosofo Vilhelmo fon Humbolto brolis (g. 1769 m.).
• 1910 m. – Eduardas VII, Didžiosios Britanijos ir Airijos karalius.
• 1949 m. – Morisas Meterlinkas, belgų poetas. Už dramos kūrinius 1911 m. suteikta Nobelio premija. Žinomas bitininkas (g. 1862 m.).
• 1987 m. – William Joseph Casey, CŽV direktorius (g. 1913 m.).
• 1992 m. – Marlene Dietrich, viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu (g. 1901 m.).
• 2013 m. – Giulio Andreotti, Italijos žurnalistas ir politikas, tris kartus buvęs šalies ministru pirmininku – 1972–1973, 1976–1979 ir 1989–1992 m. Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo 1991 m. tapo senatoriumi visam gyvenimui (g. 1919 m.).
• 2021 m.:
  • Ichakas Aradas, žydų istorikas, Izraelio karininkas, sovietinis partizanas (g. 1926 m.).
  • Kentaro Miura, japonų manga rašytojas, išgarsėjęs savo kūriniu „Berserk“ (g. 1966 m.).