| Voluinės žygis į Lietuvą | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 1263–1264 m. Lietuvos vidaus karas | |||||||||||
| |||||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||||
| Lietuva Haličo-Voluinės kunigaikštystė | Lietuva (Vaišelgai nepavaldūs didikai) | ||||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||||
| Švarnas Vosilko | Nežinoma | ||||||||||
| Pajėgos | |||||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||||
| Nuostoliai | |||||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||||
Voluinės žygis į Lietuvą – 1264 m. vasarą Haličo-Voluinės kunigaikščio Švarno surengtas karinis žygis į Lietuvą, karinė intervencija su tikslu padėti Vaišelgai įsitvirtinti Lietuvos soste, vienas kovos dėl Lietuvos sosto po Mindaugo mirties epizodų.
Prie Švarno pajėgų prisijungė ir Voluinės kunigaikščio Vasilko Romanovičiaus kariauna. Nei Haličo-Voluinės, nei su jais kovojusių Lietuvos karinių pajėgų ar jų patirtų nuostolių dydžiai nebuvo užfiksuoti. Taip pat nežinomas Lietuvos pajėgų vado vardas, intervencijos metu vykę mūšiai. Haličo-Voluinės metraštyje užfiksuotas tik faktas, kad žygis pasiekė Deltuvos ir Nalšios žemes ir pasibaigė pergale.
Metraštyje nurodoma, kad žygis įvyko po Treniotos nužudymo tų pačių metų pirmoje pusėje. Po Treniotos mirties Lietuvos sostą užėmė Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris po tėvo mirties buvo pasitraukęs į Pinską ir kuris palaikė gerus santykius su savo svainiu Švarnu. Haličo-Voluinės metraštyje nurodoma, kad paėmęs valdžią Treniota „ėmė naikinti savo priešus: išžudė jų nesuskaičiuojamą daugybę, o likusieji išsibėgiojo kas kur galėjo“. Tačiau tai, kad greta aprašomas metais anksčiau įvykęs lietuvių žygis į Brianską, kur vyko Vasilko sūnaus vestuvės, leidžia manyti, kad Lietuvoje dar nebuvo įsitvirtinusi Vaišelgos vienvaldystė. Metraštyje nurodoma, kad Vaišelga Vosilką labai gerbė ir vadino savo tėvu. Švarno surengtas žygis į Lietuvą laikytinas siekiu numalšinti Vaišelgos nekontroliuotus didikus, kėlusius grėsmę Voluinės sąjungininkui Brianskui. Metraštyje nurodoma, kad Vaišelgai viešpatauti Lietuvoje padėjo Švarnas ir Vasilkas.
Žygio datą padeda patikslinti minimas faktas, kad Švarnas į Lietuvą išžygiavo po to, kai mirė jo tėvas Haličo-Voluinės karalius Danielius. Šiame žygyje Danieliaus broliu vadinamas Vasilkas nedalyvavo, bet atsiuntė savo kariauną. Lietuvoje Vaišelga priėmė Švarno pagalbą ir, ja sustiprinęs savo pajėgas, „pajudėjo sunkia kariuomene ir pradėjo užiminėti miestus Deltuvoje ir Nalšioje“. Jungtinės pajėgos užėmė Vaišelgai nepavaldžias pilis ir išžudė Vaišelgos priešus, po ko Haličo-Voluinės kariauna sugrįžo į savo kraštus.
Literatūra
- Антонович В. Б., Очеркъ исторіи великаго княжества Литовскаго до половины XV столѣтія. Выпускъ I, Киев: В университетской типографии, 1878. – 156 с.
- Галицко-Волынская летопись, p. 298.
- Пашуто В. Т., Образование Литовского государства, М.: АН СССР, 1959.
- ПОЛНОЕ СОБРАНІЕ РУССКИХЪ ЛЂТОПИСЕЙ Изданное по Высочайшему повелЂнію Императорскою Археографическою Коммиссіею, Томъ второй ИПАТЬЕВСКАЯ ЛЂТОПИСЬ., Изданіе второе., С.-ПЕТЕРБУРГЪ., Типографія М. А. Александрова (Надеждинская, 43)., 1908.
Išnašos
- ПОЛНОЕ СОБРАНІЕ РУССКИХЪ ЛЂТОПИСЕЙ Изданное по Высочайшему повелЂнію Императорскою Археографическою Коммиссіею, Т. 2. Стб. 860, 863;
- Галицко-Волынская летопись, Въ лЂто 6772 [1264]., p. 298.
- Антонович В. Б., Очеркъ исторіи великаго княжества Литовскаго до половины XV столѣтія. p. 34.
- Пашуто В. Т., Образование Литовского государства, p. 384.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Voluinės žygis į Lietuvą (1264), Kas yra Voluinės žygis į Lietuvą (1264)? Ką reiškia Voluinės žygis į Lietuvą (1264)?