E numeris

Maisto priedai neturėtų būti maišomi su maisto papildais

E numeriaimaisto priedų numeriai, naudojami maisto produktų etiketėse Europos Sąjungoje. Ši numeracijos tvarka atitinka Tarptautinę numeracijos sistemą (TNS), kurią nustatė Codex Alimentarius komitetas. Kasdieninėje kalboje E numeris dažnokai vadinamas E skaičiumi.

Europos Sąjungoje leidžiami naudoti tik dalį TNS išvardintų papildų (iš čia ir „E“ priešdėlis). Kita vertus į šį sąrašą nepatenka kai kurios atitinkamu tikslu iš seno vartojamos medžiagos, kurios savo (cheminės, genetinės) saugos ir naudingumo rodikliais net lenkia chemines, pvz., šviežių augalų fitoncidai ir eteriniai aliejai kaip konservantai (prisiminkime česnakų, imbiero „galiojimo laiką“), produktų rūkymas su augalais, cheminiu požiūriu negryni natūralūs ir džiovinti jūros dumbliai ir įvairios krakmolingos šaknys kaip tirštikliai, vaisių ir daržovių sultys kaip maisto dažikliai, maistiniai ir prieskoniniai augalai kaip antioksidantų šaltinis, kt. E skaičius dažnai tradiciškai nenurodomas ant kai kurių produktų, pvz., konservantų kiekis sveriamuose produktuose (vaisių apdorojimo paviršinės medžiagos, konservantai ir panašios medžiagos mišrainėse, sveriamuose saldainiuose).

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

E numeriai taip pat naudojami ir kitose šalyse: Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Izraelyje. Jie pamažu populiarėja ir Šiaurės Amerikoje, ypač Kanadoje.

Dėl kai kurių maisto priedų vyksta didelės diskusijos, kai kurios šalys yra uždraudusios jų naudojimą. Manoma, kad nitratai E250, E251, E252 gali sukelti tiesiosios žarnos vėžį, dažikliai E124, E131 – įvairias alergijas ir osteoporozę.

Kai kurie iš E numeriais žymimų maisto priedų leidžiami naudoti kitose šalyse, bet draudžiami pačioje ES, pvz., E425, E128. Rusijoje yra draudžiami šie priedai: E121, E123, E216, E217, E240.

Naudojimas

Keletas Lietuvos rinkoje esančių produktų pavyzdžių, kuriuose yra naudojami maisto priedai:

  • Coca-cola: E150d;
  • Kramtomoji guma „Dirol Sweet Mint“: saldikliai (E420, E421, E950, aspartamas (t. y. E951), E955, E965, E967), E422, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (E330, E334), tirštiklis (E414), dažiklis (E171), E903, antioksidantas (E321).
  • „Snieginis krabas“ krabų skonio lazdelės iš surimio („Plungės kooperatinė prekyba“): E420, E452, krabų skonis(?), E621, E120, E160c.
  • Majonezas „Vilnius“ („Vilniaus majonezo gamykla“): modifikuotas krakmolas (E1401), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos acto rūgštis (E260), citrinų rūgštis (E330), stabilizatoriai pupenių lipai (E412), ksantano lipai (E415), konservantai kalio sorbatas (E202) ir natrio benzoatas (E211).
  • Virta dešra „Lietuviškas standartas“ („Utenos mėsa“): E250, E450, E300, E316, E451,E407, E412, E621, E120.
  • „Gardus paštetas“ (Meistro kokybė, Gero skonio mėgėjams, „Utenos mėsa“): E250, E412, E415, E300, E316, E330, E621.
  • Karštai rūkyta Lietuviška filė su kmynais (Biovelos klasika, „Utenos mėsa“): E250, E316, E407, E508, E425, E450, E451, E331, E621, E120.
  • „Mū“ grietinėlė kavai („Pieno žvaigždės“): E471, karageninas (t. y. E416).
  • Mėsainių bandelės (Vici duona): E471, E322, sorbo rūgštis (t. y. E200), E160b, E160a, E481, E300.
  • Sveikuolių duonelė („Vilniaus duona“): sorbo rūgštis (t. y. E200).
  • Močiutės duona su ajerais („Vilniaus duona“): citrinų rūgštis (t. y. E330), natrio diacetatas (E262), acto rūgštis (E260), pieno rūgštis (E270), emulsiklis sojos lecitinas (E322), konservantas sorbo rūgštis (E200).
  • Vyšnių džemas („Gerovė“): citrinų rūgštis (E330), natrio sorbatas (E201), kalio sorbatas (E202).
  • Saldainis „Nomeda“ („Vilniaus pergalė“): konservantas kalio sorbatas (E202), emulsiklis sojų lecitinas (E322), poliglicerolio poliricinoleatas (E476); kvapiosios medžiagos (?), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: citrinų rūgštis (E330) ir trinatrio citratai (E331); E500, E503, E300, E440.
  • Riešutinis tinginys: riebalų rūgščių mono- ir digliceridai (E471), lecitinas (E322), sorbo rūgštis (E200), citrinų rūgštis (E330), kvapiosios medžiagos (?), dažiklis beta-karotinas (E160a), anatas, biksinas, norbiksinas (E160b).

Vieni maisto priedai yra pavojingi, kiti tikrai saugūs, pvz., citrinų rūgštis, pieno rūgštis, sacharozė (cukrus). Visgi dalis maisto priedų yra ksenobiotikai, t. y., žmogaus sukurtos, anksčiau gamtoje neegzistavusios medžiagos; o kitų, nors ir natūralių, dažnokai maiste susidaro gamtai nebūdingos koncentracijos, pvz., sacharozės (cukraus) arba natūraliai žmogus jų gautų retai, ne kasdien ir jo organizmas be vargo susitvarkytų netgi su nelabai naudingomis medžiagomis, pvz., kai kuriais konservantais. Reikia įvertinti ir tai, kad maisto priedų gamybos (sintezės) procesas skirtingose šalyse gali skirtis, ir tai taip pat atsiliepti jų saugai. Pvz., sintetinė acto rūgštis arba citrinų rūgštis, gaunama mikrobiologinės sintezės metu, gali turėti sunkiųjų metalų.

Klasifikacija pagal skaičių intervalą

100–199
Dažikliai
100–109 geltonieji
110–119 oranžiniai
120–129 raudonieji
130–139 mėlynieji ir violetiniai
140–149 žalieji
150–159 rudieji ir juodieji
160–199 kiti
200–299
Konservantai
200–209 sorbatai
210–219 benzoatai
220–229 sulfitai
230–239 fenoliai ir formatai (metanoatai)
240–259 nitratai
260–269 acetatai (etanoatai)
270–279 laktatai
280–289 propionatai (propanoatai)
290–299 kiti
300–399
Antioksidatoriai (antioksidantai) ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
300–305 askorbatai (vitaminas C)
306–309 tokoferolis (vitaminas E)
310–319 galatai ir eritornatai
320–329 laktatai
330–339 citratai ir tartratai
340–349 fosfatai
350–359 malatai ir adipatai
360–369 sukcinatai ir fumaratai
370–399 kiti
400–499
Tirštikliai, stabilizatoriai ir emulsikliai
400–409 alginatai
410–419 natūralūs sakai
420–429 kitos natūralios medžiagos
430–439 polioksieteno junginiai
440–449 natūralūs emulsikliai
450–459 fosfatai
460–469 celiuliozės junginiai
470–489 riebalų rūgštys ir jų junginiai
490–499 kiti
500–599
Rūgštingumą (pH) reguliuojančios medžiagos ir lipnumą mažinančios medžiagos
500–509 mineralinės rūgštys ir bazės
510–519 chloridai ir sulfatai
520–529 sulfatai ir hidroksidai
530–549 šarminių metalų junginiai
550–559 silikatai
570–579 stearatai ir gliukonatai
580–599 kiti
600–699
Aromato ir skonio stiprikliai (skanikliai)
620–629 glutamatai
630–639 inozinatai
640–649 kiti
700–799
Antibiotikai
710–713
900–999
Įvairios medžiagos
900–909 vaškai
910–919 sintetinės glajinės medžiagos
920–929 duonos ir miltų savybes gerinančios medžiagos
930–949 fasavimo/pakavimo dujos
950–969 saldikliai
990–999 putodariai
1100–1599
Papildomos cheminės medžiagos
Naujosios cheminės medžiagos, kurių negalima priskirti jokioms kitoms medžiagoms pagal standartinę klasifikaciją

Pastaba: Ne visos vienai klasei priskiriamos medžiagos yra nurodytame intervale. Daug cheminių medžiagų, ypatingai E400–499 intervale, gali būti naudojamos įvairiais tikslais.

Visas sąrašas

E100–E182 (dažikliai)

E200–E299 (konservantai)

E300–E399 (antioksidatoriai (antioksidantai), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos)

E400–E499 (tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai)

E500–E599 (rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, lipnumą mažinančios medžiagos)

E600–E699 (aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos)

E700–E713 (antibiotikai)

  • E710 Spiramicinai
  • E713 Tilozinas

E900–E999 (įvairūs)

  • E900 Dimetilpolisiloksanas (putojimo slopiklis) (lipnumą mažinanti medžiaga)
  • E901 Bičių vaškas, baltasis ir geltonasis (glajinė medžiaga)
  • E902 Kandelila vaškas (glajinė medžiaga)
  • E903 Vaškinės kopernicijos (Copernicia prunifera) vaškas (glajinė medžiaga)
  • E904 Šelakas (glajinė medžiaga)
  • E905 Parafinai
  • E905a Mineralinis aliejus (putojimo slopiklis)
  • E905b Petrolatas
  • E905c Naftos vaškas: 1) mikrokristalinis vaškas; 2) parafino vaškas (glajinė medžiaga)
  • E906 Benzoinė derva (aromatą ar skonį stiprinanti medžiaga)
  • E907 Kristalinis vaškas (glajinė medžiaga)
  • E908 Ryžių sėlenų vaškas (glajinė medžiaga)
  • E909 Spermaceto vaškas (glajinė medžiaga)
  • E910 Vaško esteriai (glajinė medžiaga)
  • E911 Riebiųjų rūgščių metilo esteriai (glajinė medžiaga)
  • E912 Montano vaškas (glajinė medžiaga) – neleidžiamas
  • E913 Lanolinas, avių vilnų riebalai (glajinė medžiaga)
  • E914 Oksiduotas polietileno vaškas (glajinė medžiaga) – neleidžiamas
  • E915 Kanifolijos esteriai (glajinė medžiaga)
  • E916 Kalcio jodatas – neleidžiamas
  • E917 Kalio jodatas – neleidžiamas
  • E918 Azoto oksidai – neleidžiamas
  • E919 Azoto chloridas – neleidžiamas
  • E920 L-cisteinas (medžiaga miltų apdorojimui)
  • E921 L-cistinas (medžiaga miltų apdorojimui)
  • E922 Kalio persulfatas (medžiaga miltų apdorojimui)
  • E923 Amonio persulfatas (medžiaga miltų apdorojimui)
  • E924 Kalio bromatas (medžiaga miltų apdorojimui)
  • E924b Kalcio bromatas (medžiaga miltų apdorojimui) – neleidžiamas
  • E925 Chloras (konservantas) (medžiaga miltų balinimui) (medžiaga miltų apdorojimui) – neleidžiamas
  • E926 Chloro dioksidas (konservantas) (medžiaga miltų balinimui) – neleidžiamas
  • E927a Azodikarbonamidas (medžiaga miltų apdorojimui)
  • E927b Karbamidas (šlapalas) (medžiaga miltų apdorojimui)
  • E928 Benzoilo peroksidas (medžiaga miltų apdorojimui) (medžiaga miltų balinimui)
  • E929 Acetono peroksidas – neleidžiamas
  • E930 Kalcio peroksidas (medžiaga miltų apdorojimui) (medžiaga miltų balinimui)
  • E938 Argonas (fasavimo/pakavimo dujos)
  • E939 Helis (fasavimo/pakavimo dujos)
  • E940 Dichlorodifluorometanas (pakavimo dujos) – retai naudojamas
  • E941 Azotas (fasavimo/pakavimo dujos) (aerozolinėse talpose naudojamos dujos)
  • E942 Diazoto monoksidas (aerozolinėse talpose naudojamos dujos)
  • E943a Butanas (aerozolinėse talpose naudojamos dujos)
  • E943b Izobutanas (aerozolinėse talpose naudojamos dujos)
  • E944 Propanas (aerozolinėse talpose naudojamos dujos)
  • E945 Chloropentafluoroetanas (aerozolinėse talpose naudojamos dujos)
  • E946 Oktafluorociklobutanas (aerozolinėse talpose naudojamos dujos)
  • E948 Deguonis (fasavimo/pakavimo dujos)
  • E949 Vandenilis (fasavimo/pakavimo dujos)
  • E950 Acesulfamas K (saldiklis)
  • E951 Aspartamas (saldiklis) – pavojingas, gali sukelti diabetą
  • E952 Ciklamo rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos, žinomos ciklamato pavadinimu (saldiklis)
  • E953 Izomaltas, izomaltitolis (saldiklis)
  • E954 Sacharinas ir jo natrio, kalio, kalcio druskos (saldiklis)
  • E955 Sukralozė (trichlorogalaktosacharozė) (saldiklis)
  • E956 Alitamas (saldiklis)
  • E957 Taumatinas (saldiklis) (aromatą ar skonį stiprinanti medžiaga)
  • E958 Glicirizinas (saldiklis) (aromatą ar skonį stiprinanti medžiaga)
  • E959 Neohesperidino dihidrochalkonas (saldiklis) (aromatą ar skonį stiprinanti medžiaga)
  • E960 Steviozidas (saldiklis)
  • E961 Neotamas
  • E962 Aspartamo-acesulfamo druska (saldiklis) (stabilizatorius)
  • E965 Maltitolis, maltitas: 1) maltitolis; 2) maltitolio sirupas (saldiklis) (stabilizatorius) (drėkiklis)
  • E966 Laktitolis, laktitas (saldiklis)
  • E967 Ksilitolis (saldiklis)
  • E968 Eritritolis (drėkiklis)
  • E999 Kualajos (Quillaja saponaria) ekstraktas (putodaris)

E1000–E1999 (papildomos cheminės medžiagos)

Literatūra

  • Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 201–203 p. ISBN 978-5-430-05433-5.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie E numeris, Kas yra E numeris? Ką reiškia E numeris?