Vitaminas C dar kartais vadinamas askorbo rūgštimi tai vandenyje tirpstantis vitaminas reikalingas kai kurioms organizmo

Vitaminas C (dar kartais vadinamas askorbo rūgštimi) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms. Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet kai kurie gyvūnai (įskaitant žmones ir kitus primatus) to negali. Pirmą kartą vitaminas išskirtas 1928 m., o 1932 m. įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui (iš ko ir kilo vienas iš pavadinimų: a + skorb).

Bendri duomenys
Vitaminas C

Cheminė formulė	C⁶H⁸O⁶
Molekulinė masė	176,13 g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta	Vandenyje
RDA (suaugusiam vyrui)	60 mg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai)	60 mg/dieną
Trūkumo simptomai
skorbutas
Pertekliaus simptomai
pykinimas vėmimas viduriavimas inkstų akmenys (l.retai)
Pagrindiniai šaltiniai
citrusiniai vaisiai pomidorai, bulvės kopūstai, špinatai juodieji serbentai, braškės papajos, kiviai

Vitaminas C yra askorbo rūgšties L-enantiomeras. Komerciškai naudojamas vitaminas C yra askorbo rūgšties, natrio askorbato ir kitų askorbatų mišinys.

Atradimas ir istorija

Žmonės nuo senovės žinojo, kad šviežias augalinis maistas yra būtina dietos dalis siekiant apsisaugoti nuo ligų. Tai ypač buvo svarbu žmonėms, gyvenantiems ekstremaliose teritorijose. Pavyzdžiui, arkties zonos gyventojai naudojo pušų spyglių užpilus, o dykumose gyvenantys – sausroms atsparių medžių lapus.

Augalinio maisto nauda siekiant išgyventi apsupties ar ilgos jūrinės kelionės metu taip pat žinoma nuo seno. XVII amžiuje laivo chirurgas Ričardas Vudalas (Richard Woodall) knygoje „Chirurgo pagalbininkas“ (Surgeon’s Mate) ligų prevencijai ir gydymui rekomendavo citrinų sultis.

Moksliškai pagrįsti skorbuto priežastis pirmasis 1747 m. pabandė laivo chirurgas Džeimsas Lindas, kuris daliai įgulos duodavo citrinų sulčių prie įprasto raciono, o kitai daliai nedavė. Eksperimentas parodė, kad citrinų sultys tikrai padeda išvengti ligos.

Šaltiniai

Augaliniai šaltiniai

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose, paprikose.

Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo. Apytiksliai vitamino kiekiai įvairiuose vaisiuose (kiekis pateikiamas miligramais 100-e gramų):

Vaisius	Kiekis
	2800
	1600
Šaltalankis	695
Zizifas	500
Erškėčio vaisius	426
Baobabas	400
Juodasis serbentas	200
	100
Kivis	90
Brokolis	90
Gervuogė (plunksnalapės gervuogės)	80
Raudonasis serbentas	80
Briuselio kopūstas	80
Rambutanas	70
Persimonas	60
Papaja	60
Braškė	50
Apelsinas	50

Vaisius	Kiekis
Citrina	40
Žiedinis kopūstas	40
Greipfrutas	30
Mandarinas	30
Marakuja	30
Špinatas	30
Kopūstas, šviežias žalias	30
Melionas	30
Avietė	25
	20
Mangas	20
Pomidoras	10
Mėlynė	10
Ananasas	10
	10

Vaisius	Kiekis
Vynuogė	10
Abrikosas	10
Slyva	10
Arbūzas	10
Bananas	9
Morka	9
Avokadas	8
	8
Persikas	7
Obuolys	6
Gervuogė	6
Ridikas	5
Kriaušė	4
Salota	4
Agurkas	3
Figa	2
Šilauogė	1

Gyvūniniai šaltiniai

Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.

Žmogaus vitamino C sintezės genas

Žmogus tebeturi nebeveikiantį vitamino C sintezės geną aštuntojoje chromosomoje (8p21.1). Jis koduoja enzimą, reikalingą paskutiam sintezės žingsniui. Sekoje susikaupę mutacijų, įskaitant du stop kodonus ties kuriais baltymo sintezė nutrūktų. Dalis geno (palyginant su funkcionuojančia žiurkės seka, panašumas į kurią vis dar siekia 94 %) visiškai prarasta. Mutacijos greičiausiai susikaupė po to, kai genas nustojo veikti ir nebebuvo evoliucinio spaudimo išlaikyti seką teisinga. Genas nustojo veikti prieš maždaug 40 milijonų metų.

Yra keturios pagrindinės hipotezės, kodėl gebėjimas gaminti vitaminą C buvo prarastas:

Žmogaus protėviai žymia dalimi mito daug vitamino C turinčiais vaisiais. Gebėjimo vitaminą sintetinti praradimas neturėjo įtakos išlikimui.
Vitamino C labiau reikia vyresniame amžiuje. Gebėjimo jį sintetinti praradimas galėjo sutrumpinti gyvenimo trukmę, kas galbūt konkrečiame evoliuciniame kontekste buvo palanku tokiems genams išplisti (jauni individai greičiau pasiekdavo dominavimą, turėdavo daugiau palikuonių).
Visiškai nesintetinant vitamino C ir tuo pat metu visgi gaunant jo iš aplinkos pakankamai, neeikvojami ląstelės resursai kurie gali būti naudingi kitur.
Vitamino C trūkumas padidina mutacijų skaičių, kas galbūt buvo naudinga pagreitinant evoliuciją jei būtent tuo metu buvo reikalingi spartūs pakitimai.

Savybės

Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40 proc. vitamino.

Funkcijos

Vitaminas C reikalingas:

kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje,
dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose,
karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei,
kaip stiprus antioksidantas.

Poreikis

Rekomenduojama paros norma suaugusiam vyrui – 90 mg, o moteriai - 75 mg, nėščioms moterims – 85 mg, žindančioms – 120 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C; absorbcija taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais.

Stoka (trūkumas)

Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:

dantų kritimas,
per didelis kraujavimas,
kraujo audinių trapumas,
prastas gijimas,
pažeistas imunitetas,
nežymi anemija.

Perteklius

Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.

Išnašos

„Ascorbic Acid“. The American Society of Health-System Pharmacists. Suarchyvuota iš originalo gruodžio 30, 2016. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 8, 2020.
Ha, M. N., Graham, F. L., D'Souza, C. K., Muller, W. J., Igdoura, S. A., & Schellhorn, H. E. (2004). Functional rescue of vitamin C synthesis deficiency in human cells using adenoviral-based expression of murine l-gulono-gamma-lactone oxidase. Genomics, 83(3), 482–492. https://doi.org/10.1016/j.ygeno.2003.08.018
Nishikimi, M., Fukuyama, R., Minoshima, S., Shimizu, N., & Yagi, K. (1994). Cloning and chromosomal mapping of the human nonfunctional gene for L-gulono-gamma-lactone oxidase, the enzyme for L-ascorbic acid biosynthesis missing in man. The Journal of biological chemistry, 269(18), 13685–13688.
Tabea C Hornung, Hans-Konrad Biesalski, Glut-1 explains the evolutionary advantage of the loss of endogenous vitamin C-synthesis: The electron transfer hypothesis, Evolution, Medicine, and Public Health, Volume 2019, Issue 1, 2019, Pages 221–231, https://doi.org/10.1093/emph/eoz024

[AHFS2016-1] „Ascorbic Acid“. The American Society of Health-System Pharmacists. Suarchyvuota iš originalo gruodžio 30, 2016. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 8, 2020.

[ha-2] Ha, M. N., Graham, F. L., D'Souza, C. K., Muller, W. J., Igdoura, S. A., & Schellhorn, H. E. (2004). Functional rescue of vitamin C synthesis deficiency in human cells using adenoviral-based expression of murine l-gulono-gamma-lactone oxidase. Genomics, 83(3), 482–492. https://doi.org/10.1016/j.ygeno.2003.08.018

[3] Nishikimi, M., Fukuyama, R., Minoshima, S., Shimizu, N., & Yagi, K. (1994). Cloning and chromosomal mapping of the human nonfunctional gene for L-gulono-gamma-lactone oxidase, the enzyme for L-ascorbic acid biosynthesis missing in man. The Journal of biological chemistry, 269(18), 13685–13688.

[4] Tabea C Hornung, Hans-Konrad Biesalski, Glut-1 explains the evolutionary advantage of the loss of endogenous vitamin C-synthesis: The electron transfer hypothesis, Evolution, Medicine, and Public Health, Volume 2019, Issue 1, 2019, Pages 221–231, https://doi.org/10.1093/emph/eoz024