Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vandenilis H Periodinė grupė DujosAtomo numeris 1Išvaizda Bespalvės dujosAtomo savybėsAtominė masė Molinė masė 1 00794 а
Vandenilis
| Vandenilis (H) | |
|---|---|
| Periodinė grupė | Dujos |
| Atomo numeris | 1 |
| Išvaizda | Bespalvės dujos |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) | 1,00794 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys | 79 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) | 1311,3 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija | 1s¹ |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys | 32 pm |
| Jono spindulys | 54 (-1e) pm |
| Elektroneigiamumas | 2,20 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas | N/A |
| Oksidacijos laipsniai | +1, -1 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis | 0,0000898 g/cm³ |
| Šiluminė talpa | 14,767 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas | 0,1815 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra | 14,01 K |
| Lydymosi šiluma | 0,117 kJ/mol |
| Virimo temperatūra | 20,28 K |
| Garavimo šiluma | 0,904 kJ/mol |
| Molinis tūris | 14,1 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė | heksagoninė |
| Gardelės periodas | 3,750 Å |
Vandenilis (lot. hydrogenium) – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje. Normaliomis sąlygomis tai bespalvės, bekvapės, itin degios dviatomės dujos.
Vandenilis – sudedamoji vandens dalis, vandenilio yra kiekvienoje organinėje medžiagoje ir kiekviename organizme. Vandenilis gali reaguoti su dauguma kitų elementų.
Vandenilis yra plačiausiai paplitęs cheminis elementas Visatoje. Žvaigždės pagrindinėse sekose daugiausia sudarytos iš vandenilio, kuris čia randamas plazmos pavidalu. Tačiau elementinis vandenilis yra palyginti retas Žemėje, pvz., vandenyje vandenilio yra 11,1 %, o molyje – 1,5 %. Pramoniniu būdu šis elementas gaunamas iš angliavandenilių, tokių kaip metanas, kurio daug randama gamtinėse dujose ir naftoje. Taip pat vandenilį galima gauti elektrolizuojant vandenį, tačiau tokia gavyba kainuoja daug brangiau nei gavimas iš gamtinių dujų.
Izotopai
Vandenilis yra vienintelis cheminis elementas, kurio izotopai turi nuosavus pavadinimus. Gamtoje randami trys izotopai, žymimi 1H, ²H ir ³H. Kiti labai nepatvarūs branduoliai (nuo 4H iki 7H) buvo susintetinti laboratorijoje, bet gamtoje nepastebėti. Deuteris ir tritis naudojami termobranduoliniuose ginkluose, branduoliniuose reaktoriuose.
Protis
1H yra labiausiai paplitęs vandenilio izotopas, turintis 1 protoną. Gali būti nagrinėjamas, kaip atskiras protonas, pasigavęs 1 elektroną. Pročio atominė masė lygi 1.
Deuteris
²H – deuterio branduolys susideda iš vieno protono ir vieno neutrono. Deuterio atominė masė lygi 2. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos: deuteron – antrasis (izotopas). Gamtiniame vandenilyje visada yra 0,02 % šio izotopo.
Tritis
³H Tričio branduolys susideda iš vieno protono ir dviejų neutronų. Tričio atominė masė lygi 3. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos: tritos – trečiasis (izotopas). Tritis yra radioaktyvus izotopas, jo pusėjimo trukmė – 12,32 metai.
Saulėje (ir kitose žvaigždėse) vyksta šio nepatvaraus vandenilio izotopo virtimo heliu (He) branduolinės reakcijos. Joms vykstant, išsiskiria nepaprastai daug energijos, šildančios Žemę ir kitas Saulės sistemos planetas. Per tokią reakciją iš 1 g vandenilio gaunama tiek energijos, kiek jos susidarytų sudeginus 20 t anglių. Žmonijos sukurtų atominių (vandenilinių) bombų veikimas taip pat pagrįstas šiomis tričio savybėmis. Pasaulio mokslininkai tyrinėja, kaip būtų galima valdyti šią reakciją.
Vandenilio elektrodas
Tai elektrodas, kurio potencialas priklauso nuo vandenilio ir vandenilio jonų koncentracijos. Tokio elektrodo potencials (φH+) yra proporcingas vandenilio jonų aktingumo (koncentracijos)(aH+) ir vandenilio slėgio (pH2) tirpale logaritmų skirtumui:
- čia φ0 – vandenilio elektrodo normalusis potencialas (pagal tarptautinį susitarimą φ0 = 0), R – universalioji dujų konstanta, T – absoliutinė temperatūra, F – Faradėjaus skaičius.
Vandenilio elektrodą sudaro platinos juodžiais aptrauktos platinos elektrodas, kurio paviršius prisotintas vandenilio. Pagal vandenilio elektrodą kalibruojami stiklo elektrodai; vandenilio elektrodas naudojamas vandenilio jonų aktingumui nustatyti ir kaip lyginamasis elektrodas.
Pavadinimo kilmė
Vandeniliui jo lotynišką pavadinimą Hydrogenium davė Antuanas-Loranas de Lavuazjė, o terminą vandenilis lietuvių kalboje įvedė Jonas Jablonskis. Apskritai, daugelyje kalbų šis elementas turi kaip žodžio šaknį vandenį (gr. hydrogono <- hydor; vok. Wasserstoff <- Wasser ir kt.), kadangi vandenilis, susijungęs su deguonimi, sudaro vandenį.
Taip pat skaitykite
- Vandeniliškasis atomas
- Vandenilio peroksidas
- Vandenilio cianidas
- Vandenilio ekonomika
Šaltiniai
- Palmer, David (1997-09-13). „Hydrogen in the Universe“. NASA. Nuoroda tikrinta 2008-02-05.
- Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 101 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
- Staff (2007). „Hydrogen Basics - Production“. Florida Solar Energy Center. Nuoroda tikrinta 2008-02-05.
- Gurov, Yu. B.; Aleshkin, D. V.; Behr, M. N.; Lapushkin, S. V.; Morokhov, P. V.; Pechkurov, V. A.; Poroshin, N. O.; Sandukovsky, V. G.; Tel'kushev, M. V.; Chernyshev, B. A.; Tschurenkova, T. D (2004). „Spectroscopy of superheavy hydrogen isotopes in stopped-pion absorption by nuclei“. Physics of Atomic Nuclei. 68 (3): 491–97. doi:10.1134/1.1891200. ISSN 1063-7788.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Nuorodos
- Vandenilio kvantinė mechanika Archyvuota kopija 2006-06-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vandenilis, Kas yra Vandenilis? Ką reiškia Vandenilis?
Vandenilis H Periodine grupe DujosAtomo numeris 1Isvaizda Bespalves dujosAtomo savybesAtomine mase Moline mase 1 00794 a m v g mol Atomo spindulys 79 pmJonizacijos energija pirmas elektronas 1311 3 kJ mol eV Elektronu konfiguracija 1s Chemines savybesKovalentinis spindulys 32 pmJono spindulys 54 1e pmElektroneigiamumas 2 20 pagal Polinga Elektrodo potencialas N AOksidacijos laipsniai 1 1Termodinamines savybesTankis 0 0000898 g cm Silumine talpa 14 767 J K mol Siluminis laidumas 0 1815 W m K Lydymosi temperatura 14 01 KLydymosi siluma 0 117 kJ molVirimo temperatura 20 28 KGaravimo siluma 0 904 kJ molMolinis turis 14 1 cm molKristaline gardeleKristaline gardele heksagonineGardeles periodas 3 750 A Vandenilis lot hydrogenium cheminis elementas periodineje elementu lenteleje zymimas H Vandenilio atominis skaicius 1 tai pats lengviausias ir labiausiai paplites elementas visatoje Normaliomis salygomis tai bespalves bekvapes itin degios dviatomes dujos source source source source source source source source Vandenilis sudedamoji vandens dalis vandenilio yra kiekvienoje organineje medziagoje ir kiekviename organizme Vandenilis gali reaguoti su dauguma kitu elementu Vandenilis yra placiausiai paplites cheminis elementas Visatoje Zvaigzdes pagrindinese sekose daugiausia sudarytos is vandenilio kuris cia randamas plazmos pavidalu Taciau elementinis vandenilis yra palyginti retas Zemeje pvz vandenyje vandenilio yra 11 1 o molyje 1 5 Pramoniniu budu sis elementas gaunamas is angliavandeniliu tokiu kaip metanas kurio daug randama gamtinese dujose ir naftoje Taip pat vandenilį galima gauti elektrolizuojant vandenį taciau tokia gavyba kainuoja daug brangiau nei gavimas is gamtiniu duju IzotopaiPagrindinis straipsnis Protis paprasciausias vandenilio izotopas turi viena protona ir viena elektrona Tai bene vienintelis stabilus izotopas neturintis neutronu Vandenilis yra vienintelis cheminis elementas kurio izotopai turi nuosavus pavadinimus Gamtoje randami trys izotopai zymimi 1H H ir H Kiti labai nepatvarus branduoliai nuo 4H iki 7H buvo susintetinti laboratorijoje bet gamtoje nepastebeti Deuteris ir tritis naudojami termobranduoliniuose ginkluose branduoliniuose reaktoriuose Protis 1H yra labiausiai paplites vandenilio izotopas turintis 1 protona Gali buti nagrinejamas kaip atskiras protonas pasigaves 1 elektrona Procio atomine mase lygi 1 Deuteris H deuterio branduolys susideda is vieno protono ir vieno neutrono Deuterio atomine mase lygi 2 Pavadinimas kilo is graiku kalbos deuteron antrasis izotopas Gamtiniame vandenilyje visada yra 0 02 sio izotopo Tritis H Tricio branduolys susideda is vieno protono ir dvieju neutronu Tricio atomine mase lygi 3 Pavadinimas kilo is graiku kalbos tritos treciasis izotopas Tritis yra radioaktyvus izotopas jo pusejimo trukme 12 32 metai Sauleje ir kitose zvaigzdese vyksta sio nepatvaraus vandenilio izotopo virtimo heliu He branduolines reakcijos Joms vykstant issiskiria nepaprastai daug energijos sildancios Zeme ir kitas Saules sistemos planetas Per tokia reakcija is 1 g vandenilio gaunama tiek energijos kiek jos susidarytu sudeginus 20 t angliu Zmonijos sukurtu atominiu vandeniliniu bombu veikimas taip pat pagrįstas siomis tricio savybemis Pasaulio mokslininkai tyrineja kaip butu galima valdyti sia reakcija Vandenilio elektrodasTai elektrodas kurio potencialas priklauso nuo vandenilio ir vandenilio jonu koncentracijos Tokio elektrodo potencials fH yra proporcingas vandenilio jonu aktingumo koncentracijos aH ir vandenilio slegio pH2 tirpale logaritmu skirtumui fH f0 RTFln aH pH2 displaystyle varphi mathbf H varphi 0 frac RT F ln frac a mathbf H sqrt p mathbf H 2 cia f0 vandenilio elektrodo normalusis potencialas pagal tarptautinį susitarima f0 0 R universalioji duju konstanta T absoliutine temperatura F Faradejaus skaicius dd Vandenilio elektroda sudaro platinos juodziais aptrauktos platinos elektrodas kurio pavirsius prisotintas vandenilio Pagal vandenilio elektroda kalibruojami stiklo elektrodai vandenilio elektrodas naudojamas vandenilio jonu aktingumui nustatyti ir kaip lyginamasis elektrodas Pavadinimo kilmeVandeniliui jo lotyniska pavadinima Hydrogenium dave Antuanas Loranas de Lavuazje o termina vandenilis lietuviu kalboje įvede Jonas Jablonskis Apskritai daugelyje kalbu sis elementas turi kaip zodzio saknį vandenį gr hydrogono lt hydor vok Wasserstoff lt Wasser ir kt kadangi vandenilis susijunges su deguonimi sudaro vandenį Taip pat skaitykiteVandeniliskasis atomas Vandenilio peroksidas Vandenilio cianidas Vandenilio ekonomikaSaltiniaiPalmer David 1997 09 13 Hydrogen in the Universe NASA Nuoroda tikrinta 2008 02 05 Zita Dzedulioniene Chemija vadovelis VIII X klasei suaugusiuju ir savarankiskam mokymuisi Kaunas Sviesa 2009 101 p ISBN 978 5 430 05433 5 Staff 2007 Hydrogen Basics Production Florida Solar Energy Center Nuoroda tikrinta 2008 02 05 Gurov Yu B Aleshkin D V Behr M N Lapushkin S V Morokhov P V Pechkurov V A Poroshin N O Sandukovsky V G Tel kushev M V Chernyshev B A Tschurenkova T D 2004 Spectroscopy of superheavy hydrogen isotopes in stopped pion absorption by nuclei Physics of Atomic Nuclei 68 3 491 97 doi 10 1134 1 1891200 ISSN 1063 7788 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura multiple names authors list link NuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas vandenilis Vikiteka Vandenilis vaizdine ir garsine medziagaVandenilio kvantine mechanika Archyvuota kopija 2006 06 12 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie cheminį elementa yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį