Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Naujoji Zelandija angl New Zealand maor AotearoaVėliava HerbasHimnas Dieve ginki Naująją Zelandiją Naujoji Zelandija žem
Naujoji Zelandija
| Naujoji Zelandija angl. New Zealand maor. Aotearoa | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Dieve, ginki Naująją Zelandiją“ | |||||
Naujoji Zelandija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | maorių, anglų | ||||
| Sostinė | Velingtonas | ||||
| Didžiausias miestas | Oklendas | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Generalgubernatorius • Premjeras | Karolis III Cindy Kiro Jacinda Ardern | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 268 680 km2 (73) 2,1 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 4 604 871 (127) 15,17 žm./km2 (161) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2019 216,12 mlrd. $ (64) 26 000 $ (29) | ||||
| Valiuta | Naujosios Zelandijos doleris (NZD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +12 UTC +13 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Jungtinės Karalystės 1907 m. rugsėjo 26 d. | ||||
| Interneto kodas | .nz | ||||
| Telefono kodas | +64 | ||||
Naujoji Zelandija (maor. Aotearoa, angl. New Zealand) – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.
Istorija
Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai.
1642 m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – Abelis Tasmanas. 1769 m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas Džeimsas Kukas. Jis Naująją Zelandiją paskelbė Anglijos valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. XVIII a. pab. – XIX a. pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi kolonizacijai (). 1840 m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa JK kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat XX a. pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų (). Iki 1841 m. Naujoji Zelandija priklausė Naujojo Pietų Velso kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine Oklende. 1852 m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. 1860 m. atradus aukso, prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. 1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. 1907 m. šalis tapo nepriklausoma Tautų Sandraugos nare. Zelandija aktyviai rėmė JK , I ir II pasauliniuose karuose, Sueco krizės metu.
XX a. vid. šalis susidūrė su socialinėmis problemomis: žemių netekę ir nuskurdę maoriai ėmė keltis gyventi į miestus. Čia jie susidūrė su diskriminacija, rasizmu, ir eurocentristiniu požiūriu. Taip pat dalis gyventojų protestavo prieš valstybės dalyvavimą JAV ir JK vykdomoje imperialistinėje politikoje, gamtos niokojimą, socialines problemas. Tik XX a. pab. pavyko išspręsti maorių integraciją, ekologines ir socialines problemas.
Politinė sistema
Naujosios Zelandijos politinė sistema – konstitucinė monarchija su parlamentine demokratija. Šalies formalus valdovas – karalius Karolis III, valdantis per atstovą – generalgubernatorių.
Parlamentas vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai.
Administracinis suskirstymas
Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami regionais, nors jų statusas bei oficialūs pavadinimai gali skirtis. Regionų sąrašas:
| Šiaurinėje saloje:
| Pietinėje saloje:
| Kitose salose:
|
Geografija
Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – Pietinė ir Šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos (Stiuarto, Snerso, , ), ir toliau nutolę salynai: Čatamo, Oklando, Kampbelo, Antipodų, Baunčio, Kermadeko salos. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (dependency) – Niuė, Kuko salos, Tokelau.
3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, iškylančios į 3764 m Kuko kalną. Pietų Alpes dengia dideli ledynų plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia Taupo vulkanine sritimi. Čia stūkso Ruapehu, Taranakio, Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausu geizerių, karštųjų versmių.
Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios Vaitakis, Tongariras, ). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia miškai (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač paukščių rūšių.
Didžiausi miestai:
- Šiaurinėje saloje:
- Velingtonas (Wellington) – apie 300 tūkst. gyv.
- Oklendas (Auckland) – apie 1,2 mln. gyventojų
- Hamiltonas (Hamilton) – apie 100 tūkst. gyv.
- Pietinėje saloje:
- Kraistčerčas (Christchurch) – apie 300 tūkst. gyv.
- Danidinas (Dunedin) – apie 100 tūkst. gyv.
Ekonomika
Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo kapitalistinė valstybė. Didelę BVP dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos avys, galvijai, kiaulės. Auginami kviečiai, avižos, kiviai, citrusiniai ir kiti vaisiai. Žvejyba. Išgaunamos gamtinės dujos, geležis, varis, švinas, cinkas, akmens ir rusvosios anglys, auksas. Maisto, lengvoji (ypač vilnos), mašinų, medienos apdirbimo, metalurgijos, chemijos, celiuliozės pramonė. Elektros energija gaminama hidroelektrinėse, geoterminėse elektrinėse.
Gyventojai
Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 % europietiškos kilmės (). Tai daugiausia anglai, airiai, olandai, italai, pietų slavų tautos. 14,6 % yra vietiniai salų gyventojai – maoriai (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2 % – imigrantai iš Rytų Azijos (Kinijos, Taivano, Korėjos, Honkongo miesto (Kinijoje), Japonijos). Dar 6,9 % – išeiviai iš kitų Okeanijos salų (Kuko salų, Niuės, Samoa, Tongos ir kt.).
53 % naujazelandiečių išpažįsta krikščionybę (anglikonai, presbiterionai, katalikai, metodistai, baptistai), 32 % gyventojų – netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek hinduistų, budistų, musulmonų.
Kultūra
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Naujosios Zelandijos kultūra – britiškos kultūros ir vietinių polinezietiškų tradicijų mišinys.
Kita informacija
- Naujosios Zelandijos miestai
- Naujosios Zelandijos regbio rinktinė
Šaltiniai
- Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
- Naujoji Zelandija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-05-13.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naujoji Zelandija, Kas yra Naujoji Zelandija? Ką reiškia Naujoji Zelandija?
Naujoji Zelandija angl New Zealand maor AotearoaVeliava HerbasHimnas Dieve ginki Naujaja Zelandija Naujoji Zelandija zemelapyjeValstybine kalba maoriu angluSostine VelingtonasDidziausias miestas OklendasValstybes vadovai Karalius Generalgubernatorius Premjeras Karolis III Cindy Kiro Jacinda ArdernPlotas Is viso vandens 268 680 km2 73 2 1 Gyventoju 2017 Tankis 4 604 871 127 15 17 zm km2 161 BVP Is viso Vienam gyventojui 2019 216 12 mlrd 64 26 000 29 Valiuta Naujosios Zelandijos doleris NZD Laiko juosta Vasaros laikas UTC 12 UTC 13Nepriklausomybe Paskelbta nuo Jungtines Karalystes 1907 m rugsejo 26 d Interneto kodas nzTelefono kodas 64 Naujoji Zelandija maor Aotearoa angl New Zealand salu valstybe Ramiajame vandenyne Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietrycius nuo Australijos IstorijaPagrindinis straipsnis Naujosios Zelandijos istorija Naujosios Zelandijos salas nuo XI XIV a apgyvendino polinezieciu gentys Labiausiai įsitvirtino maoriai ir Catamo salose Maoriai įsikure Siaures ir Pietu salu pakrantese Jie vertesi medziokle maisto rinkimu Gyveno bendruomenemis kurioms vadovavo genciu vadai 1642 m Naujaja Zelandija pasieke pirmasis europietis Abelis Tasmanas 1769 m salu pakrantes tyrinejo anglu jurininkas Dzeimsas Kukas Jis Naujaja Zelandija paskelbe Anglijos valda taciau Anglija tik po 75 metu pradejo salu kolonizacija XVIII a pab XIX a pr britai pradejo steigti kolonijas pakrantese vykdyti krikscioniskas misijas Taciau maoriai intensyviai priesinosi kolonizacijai 1840 m sudaryta Vaitangos taikos sutartis kuri skelbe kad N Zelandija tampa JK kolonija bet maoriai issaugo savo zemes Taciau kolonizatoriai nepaise vietiniu gyventoju interesu ir toliau vykde sparcia kolonizacija uzgrobdami vis naujas zemes Del to iki pat XX a pr vyko kovos tarp maoriu ir kolonistu Iki 1841 m Naujoji Zelandija priklause Naujojo Pietu Velso kolonijai veliau tapo savarankiska su sostine Oklende 1852 m įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas 1860 m atradus aukso prasidejo didele imigracija Taciau aukso atsargoms issekus daugelis eme verstis zemes ukiu 1893 m Naujoji Zelandija tapo pirmaja pasaulio valstybe suteikusia moterims rinkimu teise 1907 m salis tapo nepriklausoma Tautu Sandraugos nare Zelandija aktyviai reme JK I ir II pasauliniuose karuose Sueco krizes metu XX a vid salis susidure su socialinemis problemomis zemiu neteke ir nuskurde maoriai eme keltis gyventi į miestus Cia jie susidure su diskriminacija rasizmu ir eurocentristiniu poziuriu Taip pat dalis gyventoju protestavo pries valstybes dalyvavima JAV ir JK vykdomoje imperialistineje politikoje gamtos niokojima socialines problemas Tik XX a pab pavyko isspresti maoriu integracija ekologines ir socialines problemas Politine sistemaPagrindinis straipsnis Naujosios Zelandijos politine sistema konstitucine monarchija su parlamentine demokratija Salies formalus valdovas karalius Karolis III valdantis per atstova generalgubernatoriu Parlamentas vieneriu rumu 120 nariu Ministrus skiria parlamentas Rinkimai rengiami kas treji metai Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Naujosios Zelandijos regionai N Zelandijos zemelapis Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami regionais nors ju statusas bei oficialus pavadinimai gali skirtis Regionu sarasas Siaurineje saloje Bay of Plenty Gisbornas Gisborne Hawke s Bay Manawatu Wanganui Nortlandas Northland Oklendas Auckland Taranakis Taranaki Vaikatas Waikato Wellington Pietineje saloje Kenterberis Canterbury Marlborough Nelsonas Nelson Otagas Otago Sautlandas Southland Tasmanas Tasman Vakaru Pakrante West Coast Kitose salose Catemo salos Chatham Islands GeografijaPagrindinis straipsnis Naujosios Zelandijos geografija N Zelandija is kosmoso Be daugelio kitu salu Naujaja Zelandija sudaro dvi didziausios Pietine ir Siaurine salos atskirtos Kuko sasiauriu Saliai tiesiogiai pavaldzios ir didziasias salas supancios salos Stiuarto Snerso ir toliau nutole salynai Catamo Oklando Kampbelo Antipodu Bauncio Kermadeko salos Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas dependency Niue Kuko salos Tokelau 3 4 salu pavirsiaus uzima kalnai aukstumos ir kalvos Pietines salos vakariniu pakrasciu driekiasi Pietu Alpes iskylancios į 3764 m Kuko kalna Pietu Alpes dengia dideli ledynu plotai gt 1000 km Siaures salos centrineje dalyje iskilusi vulkanine plynaukste su seismiskai aktyvia Taupo vulkanine sritimi Cia stukso Ruapehu Taranakio Tongariro ir kt ugnikalniai gausu geizeriu karstuju versmiu Aoraki Kuko k Oklendas Klimatas Siaures saloje ir Pietu salos siaureje subtropinis jurinis likusioje dalyje vidutiniu platumu Sausio menesį temperaturos siaureje virsija 20 25 C taciau kalnuose vos virsija 10 C Liepa atitinkamai 10 15 C siaureje ir zemiau 0 C Pietu Alpese Krituliu pavejiniuose slaituose 2000 5000 mm per metus priesvejiniuose 400 700 mm Upes neilgos vandeningos svarbiausios Vaitakis Tongariras Gausu ezeru ypac vulkanines Siaures s bei ledynines Pietu s kilmes Apie 20 salies ploto dengia miskai misrieji ir placialapiu subtropiniai nemazi pievu krumynu virzynu plotai Net 3 4 augalijos endemine Taip pat daug endeminiu gyvunu ypac pauksciu rusiu Didziausi miestai Siaurineje saloje Velingtonas Wellington apie 300 tukst gyv Oklendas Auckland apie 1 2 mln gyventoju Hamiltonas Hamilton apie 100 tukst gyv Pietineje saloje Kraistcercas Christchurch apie 300 tukst gyv Danidinas Dunedin apie 100 tukst gyv EkonomikaPagrindinis straipsnis Naujoji Zelandija yra moderni auksto ekonominio issivystymo kapitalistine valstybe Didele BVP dalį sudaro pajamos is zemes ukio produkcijos Veisiamos avys galvijai kiaules Auginami kvieciai avizos kiviai citrusiniai ir kiti vaisiai Zvejyba Isgaunamos gamtines dujos gelezis varis svinas cinkas akmens ir rusvosios anglys auksas Maisto lengvoji ypac vilnos masinu medienos apdirbimo metalurgijos chemijos celiuliozes pramone Elektros energija gaminama hidroelektrinese geoterminese elektrinese GyventojaiPagrindinis straipsnis Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4 1 mln gyventoju is ju 78 europietiskos kilmes Tai daugiausia anglai airiai olandai italai pietu slavu tautos 14 6 yra vietiniai salu gyventojai maoriai gyvena daugiausia Siaures saloje 9 2 imigrantai is Rytu Azijos Kinijos Taivano Korejos Honkongo miesto Kinijoje Japonijos Dar 6 9 iseiviai is kitu Okeanijos salu Kuko salu Niues Samoa Tongos ir kt 53 naujazelandieciu ispazįsta krikscionybe anglikonai presbiterionai katalikai metodistai baptistai 32 gyventoju netikintys Nemazai maoriu yra Ratana baznycios nariai Yra siek tiek hinduistu budistu musulmonu KulturaSia straipsnio dalį reiketu isplesti Pagrindinis straipsnis Maoriu kariai Naujosios Zelandijos kultura britiskos kulturos ir vietiniu polinezietisku tradiciju misinys Kita informacijaNaujosios Zelandijos miestai Naujosios Zelandijos regbio rinktineSaltiniaiGross domestic product 2019 PPP Pasaulio Bankas 2020 07 01 Suarchyvuotas originalas Nuoroda tikrinta 2020 08 25 Naujoji Zelandija Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 05 13 Vikiteka Naujoji Zelandija vaizdine ir garsine medziaga