Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Karbamidas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Karbamidas | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| CAS numeris | [57-13-6] |
| Cheminė formulė | (NH2)2CO |
| Molinė masė | 60,07 g/mol |
| SMILES | NC(=O)N |
| Rūgštingumas (pKa) | 26,9 |
| Bazingumas (pKb) | 13,82 |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | bespalviai, bekvapiai kristalai |
| Lydymosi t° | 132,7 °C (susiskaido) |
| Virimo t° | - |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 108 g/100 ml (20 °C) 167 g/100 ml (40 °C) 251 g/100 ml (60 °C) 400 g/100 ml (80 °C) 733 g/100 ml (100 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| Toksiškas (T) | |
| NFPA 704 |
1 2 0 |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | 4,56 p/D |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Karbamidas, šlapalas, urėja, anglies rūgšties diamidas – bespalviai, bekvapiai tetragoninės singonijos šaldančio skonio kristalai. Gerai tirpsta vandenyje, etilo alkoholyje, skystame amoniake.
Kaitinant 150–160 °C temperatūroje atskyla amoniakas ir karbamidas virsta ; pastaroji iš dalies polimerizuojasi, sudarydama biuretą. Šildomas vandeninis karbamido tirpalas išskiria NH3 ir CO2. Reaguodamas su rūgštimi, išskiria azotą:
Su azoto, druskos, fosforo, oksalo rūgštimis sudaro druskas. Alkilinamas karbamidas sudaro alkilkarbamidą R-NHCONH2, acilinamas – ureidus RCO-NHCONH2, reaguodamas su alkoholiais - uretanus N2NCOOR (čia R – angliavandenilio radikalas), su parafinais ir jų dariniais, pvz., aukštesniaisiais alkoholiais, rūgštimis, esteriais, halogenidais ir nitrilais, sudaro kristališkuosius aduktus. Laboratorijoje gaunamas iš kalio arba natrio cianato ir amonio chlorido arba cianamino hidrolize, pramonėje – iš amoniako ir anglies dioksido:
Karbamidas – žmogaus ir daugumos žinduolių gyvūnų baltymų apykaitos galutinis produktas. Gaminasi kepenyse. Randamas kraujyje (normaliai 18–38 mg/100ml), raumenyse ir kituose audiniuose, seilėse, limfoje, piene. Reguliuoja vandens apykaitą organizme, audinių hidrataciją. Šalinamas pro inkstus ir prakaito liaukas. Sutrikus inkstų funkcijai ir skylant audinių baltymams karbamido daugėja kraujyje (), dirbant sunkų fizinį darbą, sergant cukriniu diabetu, karščiuojant – šlapime.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karbamidas, Kas yra Karbamidas? Ką reiškia Karbamidas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais KarbamidasSisteminis IUPAC pavadinimasCAS numeris 57 13 6 Chemine formule NH2 2COMoline mase 60 07 g molSMILES NC O NRugstingumas pKa 26 9Bazingumas pKb 13 82ValentingumasFizine informacijaTankisIsvaizda bespalviai bekvapiai kristalaiLydymosi t 132 7 C susiskaido Virimo t Luzio rodiklis nD KlampumasTirpumas H2O 108 g 100 ml 20 C 167 g 100 ml 40 C 251 g 100 ml 60 C 400 g 100 ml 80 C 733 g 100 ml 100 C Siluminis laidumasFarmakokinetine informacijaMetabolizmasPusamzisPavojusMSDSToksiskas T NFPA 704 1 2 0 Zybsnio t Uzsiliepsnojimo t LD50StrukturaKristaline strukturaMolekuline formaDipolio momentas 4 56 p DSimetrijos grupeTermochemijaGiminingi junginiaiGiminingi grupeGiminingi junginiaiGiminingos grupes Karbamidas slapalas ureja anglies rugsties diamidas bespalviai bekvapiai tetragonines singonijos saldancio skonio kristalai Gerai tirpsta vandenyje etilo alkoholyje skystame amoniake Kaitinant 150 160 C temperaturoje atskyla amoniakas ir karbamidas virsta pastaroji is dalies polimerizuojasi sudarydama biureta Sildomas vandeninis karbamido tirpalas isskiria NH3 ir CO2 Reaguodamas su rugstimi isskiria azota NH2 2CO 2HNO2 2N2 CO2 3H2O displaystyle mathrm NH 2 2 CO 2HNO 2 longrightarrow 2N 2 CO 2 3H 2 O Su azoto druskos fosforo oksalo rugstimis sudaro druskas Alkilinamas karbamidas sudaro alkilkarbamida R NHCONH2 acilinamas ureidus RCO NHCONH2 reaguodamas su alkoholiais uretanus N2NCOOR cia R angliavandenilio radikalas su parafinais ir ju dariniais pvz aukstesniaisiais alkoholiais rugstimis esteriais halogenidais ir nitrilais sudaro kristaliskuosius aduktus Laboratorijoje gaunamas is kalio arba natrio cianato ir amonio chlorido arba cianamino hidrolize pramoneje is amoniako ir anglies dioksido 4NH3 2CO2 H2NCOONH4 NH2 2CO H2O displaystyle mathrm 4NH 3 2CO 2 longrightarrow H 2 NCOONH 4 NH 2 2 CO H 2 O Karbamidas zmogaus ir daugumos zinduoliu gyvunu baltymu apykaitos galutinis produktas Gaminasi kepenyse Randamas kraujyje normaliai 18 38 mg 100ml raumenyse ir kituose audiniuose seilese limfoje piene Reguliuoja vandens apykaita organizme audiniu hidratacija Salinamas pro inkstus ir prakaito liaukas Sutrikus inkstu funkcijai ir skylant audiniu baltymams karbamido daugeja kraujyje dirbant sunku fizinį darba sergant cukriniu diabetu karsciuojant slapime