Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kazachijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kazachijos istorija – Kazachų stepės, istorinio regiono, sudarančio dalį , istorija. Iš dalies šis regionas sutampa su dabartine Kazachijos valstybe.
| Eurazijos stepės regionas Kazachų stepė | |
|---|---|
| Šalis | Kazachija |
| Tautos | Įvairios tautos. Šiuo metu vyrauja kazachai |
| Eurazijos stepės regionai Panonija, Ponto stepė, Kazachijos stepė, Mongolų stepė, Mandžiūrija | |
Istoriniai regionai
Kazachijos teritorija per visą istoriją nebuvo vieninga. Čia egzistavo bent trys dideli istoriniai regionai, kurie vystėsi autonomiškai ir tik kartais buvo suvienijami į vientisus junginius.
- Kazachų aukštumos (Saryarka, kaz. Сарыарқа – „Geltonasis kraštas“) – rytinė dabartinės Kazachijos dalis, apimanti teritorijas nuo Altajaus rytuose, kur ribojasi su Mongolų stepe, pietuose ribojasi su Balchašo ežeru. Kartais šiam regionui priskiriamas ir Syrdarjos upės vidurupis.
- Žetisu (Septynupis, Semirečjė) – derlingiausias pietryčių Kazachijos regionas, esantis į pietryčius ir pietus nuo Balchašo ežero. Rytuose jį riboja kalnai, kurie skiria nuo Džungarijos, pietuose – Tianšanis, kuris skiria nuo Tarimo baseino ir Ferganos. Regionas apima ir šiauriausią Kirgizijos pakraštį. Čia teka septynios upės, yra derlingi Ilio ir Ču upių slėniai. Pietiniame regiono pakraštyje koncentruojasi dauguma Kazachijos ir Kirgizijos miestų.
- – lygumų teritorijos dabartinio Kazachstano vakaruose, prie Kaspijos ir Aralo jūrų. Jos apima ir Syrdarjos žemupį, taip pat dabartinės Karakalpakijos teritorijas Uzbekistane.
Istorija iki kazachų
| Kazachijos istorija |
| Skitai () > Šiongnu |
| Kangdžu, Alanai, Eftalitai, Vusuniai, |
| Vakarų tiurkų kaganatas |
| Chazarai, , |
| Pečenegai, Ogūzai, , Karlukai |
| Kipčiakai, Karakitajai, Karachanidai |
| Aukso orda, Čagatajaus ulusas |
| Nogajų orda, Uzbekų chanatas |
| Kazachų chanatas |
| Rusijos imperija |
| Tarybų Sąjunga: |
| Kirgizijos ATSR > Kazakijos ATSR > Kazachijos TSR |
| Kazachija |
Skitai ir sakai
Alanai, Kangdžu ir Usuniai (II a. pr. m. e.-V a.)
Tiurkai (VI–IX a.)
VI a. visą dabartinės Kazachijos teritoriją suvienijo Tiurkų kaganatas, o šiam suskilus – Vakarų Tiurkų kaganatas. Po Išbara Kagano (634–639) reformų, Vakarų kaganatas tapo žinomas kaip Onoq, t. y. „Dešimt strėlių“, kurios buvo išdalintos penkiems pagrindiniams genčių vadams. Tai sukėlė valstybės skilinėjimą ir nusilpimą: rytines sritis 657 m. nusiaubė Tangų Kinija, vakarines – bolgarai. Vėliau Ponto stepėje įsitvirtino chazarai.
VII a. II pusėje Kaganatui nustojus egzistuoti, jo paveldėtojai buvo chazarai vakaruose, Kazachijos stepėje ir Žetisu regione. VIII a. viduryje dėl tautų kraustymosi vėl keitėsi Kazachijos teritorijos hegemonai. Tiurgešus pakeitė karlukai, kangarus – , o į vakarines Pakaspijo lygumas migravo ogūzai. Šie gentiniai susivienijimai išsilaikė iki IX a.
Karachanidai, Kipčiakai ir Karakitajai (X–XIII a.)
VIII-IX a. pietinį Kazachstaną užėmė arabai, kurie platino Islamą. Ogūzai valdė Vakarų Kazachstaną IX-XI a., o kipčiakai ir kimakai tuo metu valdė Rytų Kazachstaną. Po to kumanai valdė Vakarų Kazachstaną XII a. iki įsiveržiant mongolams.
IX a. karlukai suformavo Karachanidų chanatą, kuris užėmė Transoksianą. Nuo XI a. Karachanidai kovojo tarpusavyje ir su seldžiukais pietuose. Jie atsivertė į Islamą ir XII a. pradžioje tapo Karakitajų, kurie atvyko iš Šiaurės Kinijos, vasalais. XII a. viduryje Chorezmo valstybė atsiskyrė nuo nusilpusių Karakitajų.
Mongolų imperija (XIII–XV a.)
Nogajų ir Uzbekų chanatai (XV–XVI a.)
Kazachijos tiurkų gentys pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a.
Kazachų chanatas
Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (). Viršutinis (pietryčių Kazachijoje), Vidurinis (centriniame ir šiaurės Kazachijoje) ir Žemutinis (rytų Kazachijoje).
Rusijos imperijoje
Nuo XIX a. pradžios Kazachija prarado savarankiškumą ir atsidūrė Rusijos valdžioje. 1837–1844 m. įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas prieš okupantus.
Nuo 1892 m. prasidėjo rusų ir ukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachiją.
Kazachijos TSR
1920 m. sukurta Kirgizijos Autonominė SSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).
1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ASSR Syrdarjos ir Džetysu sritys ir Karakalpakijos autonominė sritis (vėliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ASSR, sostinė perkelta į Kizyl Orda, vėliau Almatą.
Nuo 1936 m. Kazachija gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos SSR).
1956 m. dalis teritorijų prijungta prie Rusijos (dabartinėje Omsko srityje ir Altajaus krašte) ir Uzbekistano (dabartinės Navoji ir Džizako sritys).
Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas.
1986 m. gruodžio 16 d. Sovietų atleido D. Kunajevą ir į jo vietą paskyrė Genadijų Kolbiną iš Rusijos. Almatoj įvyko ir buvo jėga numalšinta protesto demonstracija, „žuvo tarp 2 ir 20 žmonių, tarp 763 ir 1137 sužeista, tarp 2212 ir 2336 demonstrantų suimta“. Kolbinas ketino atlikti valymą Kazachijos Jaunimo Lygoje prieš demonstrantų remėjus, bet jo veiksmus sustabdė Maskva. Vėliau, 1989 m. rugsėjį, Kolbiną pakeitė kazachas Nursultanas Nazarbajevas.
Kazachija buvo didžiausia Sovietų sąjungos respublika Centrinėje Azijoje. Sovietų sąjungos laikais Kazachija vaidino svarbų vaidmenį pramonėje ir žemės ūkyje. Dideli akmens anglies telkiniai, rasti Kazachijos teritorijoje XX a. žadėjo pakeisti senkančius rezervus europinėje TSSR dalyje. Didelio atstumo tarp Europos pramonės centrų ir akmens anglies telkinių Kazachijoje Sovietų sąjungoje buvo dalinai išspresta bandant industralizuoti Centrinę Aziją. Šios pastangos nepriklausomai Kazachijos respublikai paliko dviprasmišką palikimą: Kazachijoj beveik tiek pat rusų kiek ir kazachų; dominuojantys rusų technokratai reikalingi šalies ekonominei plėtotei, bet neasimiliuojasi; ir gerai išvystyta energetikos pramonė, pagrįsta akmens anglim ir nafta, kurios efektyvumą varžo kitų pramonės šakų stoka.
Nepriklausoma Kazachija
1990 m. birželį Sovietų sąjungos centrinė valdžia formaliai paskelbė, kad ji yra aukščiausia valdžia Kazachijoje, skatindamą Kazachiją skelbti nepriklausomybę. Šie pokyčiai skatino įtampą tarp dviejų didžiausių šalies etninių grupių, kurių kiekis tuo metu buvo panašus. Nuo 1990 m. rugpjūčio vidurio kazachai ir rusai rinkosi į demonstracijas prie Kazachijos parlamento, norėdami jį paveikti nepriklausomybės klausimu.
1991 m. gruodžio 16 d. Kazachija paskelbė nepriklausomybę.
Dabar Kazachija – devinta valstybė pasaulyje pagal užimamą plotą. Tačiau Kazachija turi vieną iš mažiausių gyventojų tankumą pasaulyje. O taip yra iš dalies dėl didelių nederlingų teritorijų. Kazachija yra Azijos vidury ir turi pakrantę tik prie Kaspijos jūros. Tai, kad pietuose ir vakaruose yra tokios nestabilios valstybės kaip Afganistanas, Tadžikistanas ir Azerbaidžanas, dar labiau izoliuoja Kazachiją.
Taip pat skaitykite
- Mandžiūrijos istorija
- Mongolijos istorija
- Ponto stepės istorija
- Panonijos istorija
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazachijos istorija, Kas yra Kazachijos istorija? Ką reiškia Kazachijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kazachijos istorija Kazachu stepes istorinio regiono sudarancio dalį istorija Is dalies sis regionas sutampa su dabartine Kazachijos valstybe Eurazijos stepes regionas Kazachu stepeSalis KazachijaTautos Įvairios tautos Siuo metu vyrauja kazachaiEurazijos stepes regionai Panonija Ponto stepe Kazachijos stepe Mongolu stepe MandziurijaIstoriniai regionaiKazachijos teritorija per visa istorija nebuvo vieninga Cia egzistavo bent trys dideli istoriniai regionai kurie vystesi autonomiskai ir tik kartais buvo suvienijami į vientisus junginius Kazachu aukstumos Saryarka kaz Saryarka Geltonasis krastas rytine dabartines Kazachijos dalis apimanti teritorijas nuo Altajaus rytuose kur ribojasi su Mongolu stepe pietuose ribojasi su Balchaso ezeru Kartais siam regionui priskiriamas ir Syrdarjos upes vidurupis Zetisu Septynupis Semirecje derlingiausias pietryciu Kazachijos regionas esantis į pietrycius ir pietus nuo Balchaso ezero Rytuose jį riboja kalnai kurie skiria nuo Dzungarijos pietuose Tiansanis kuris skiria nuo Tarimo baseino ir Ferganos Regionas apima ir siauriausia Kirgizijos pakrastį Cia teka septynios upes yra derlingi Ilio ir Cu upiu sleniai Pietiniame regiono pakrastyje koncentruojasi dauguma Kazachijos ir Kirgizijos miestu lygumu teritorijos dabartinio Kazachstano vakaruose prie Kaspijos ir Aralo juru Jos apima ir Syrdarjos zemupį taip pat dabartines Karakalpakijos teritorijas Uzbekistane Istorija iki kazachuKazachijos istorijaSkitai gt SiongnuKangdzu Alanai Eftalitai Vusuniai Vakaru tiurku kaganatasChazarai Pecenegai Oguzai KarlukaiKipciakai Karakitajai KarachanidaiAukso orda Cagatajaus ulusasNogaju orda Uzbeku chanatasKazachu chanatasRusijos imperijaTarybu Sajunga Kirgizijos ATSR gt Kazakijos ATSR gt Kazachijos TSRKazachijaSkitai ir sakai Pagrindinis straipsnis Alanai Kangdzu ir Usuniai II a pr m e V a Pagrindiniai straipsniai Alanai Kangdzu ir Usuniai Tiurkai VI IX a Pagrindinis straipsnis Tiurku kaganatas VI a visa dabartines Kazachijos teritorija suvienijo Tiurku kaganatas o siam suskilus Vakaru Tiurku kaganatas Po Isbara Kagano 634 639 reformu Vakaru kaganatas tapo zinomas kaip Onoq t y Desimt streliu kurios buvo isdalintos penkiems pagrindiniams genciu vadams Tai sukele valstybes skilinejima ir nusilpima rytines sritis 657 m nusiaube Tangu Kinija vakarines bolgarai Veliau Ponto stepeje įsitvirtino chazarai VII a II puseje Kaganatui nustojus egzistuoti jo paveldetojai buvo chazarai vakaruose Kazachijos stepeje ir Zetisu regione VIII a viduryje del tautu kraustymosi vel keitesi Kazachijos teritorijos hegemonai Tiurgesus pakeite karlukai kangarus o į vakarines Pakaspijo lygumas migravo oguzai Sie gentiniai susivienijimai issilaike iki IX a Karachanidai Kipciakai ir Karakitajai X XIII a Pagrindiniai straipsniai Karachanidai Kipciakai ir Karakitajai VIII IX a pietinį Kazachstana uzeme arabai kurie platino Islama Oguzai valde Vakaru Kazachstana IX XI a o kipciakai ir kimakai tuo metu valde Rytu Kazachstana Po to kumanai valde Vakaru Kazachstana XII a iki įsiverziant mongolams IX a karlukai suformavo Karachanidu chanata kuris uzeme Transoksiana Nuo XI a Karachanidai kovojo tarpusavyje ir su seldziukais pietuose Jie atsiverte į Islama ir XII a pradzioje tapo Karakitaju kurie atvyko is Siaures Kinijos vasalais XII a viduryje Chorezmo valstybe atsiskyre nuo nusilpusiu Karakitaju Mongolu imperija XIII XV a Pagrindiniai straipsniai Ciagatajaus ulusas ir Aukso orda Nogaju ir Uzbeku chanatai XV XVI a Pagrindiniai straipsniai Nogaju orda ir Uzbeku chanatas Kazachijos tiurku gentys pirma karta susivienijo į bendra darinį XV a Kazachu chanatasPagrindinis straipsnis Kazachu chanatas Iki XX a tradiciskai egzistavo trys genciu susivienijimai Virsutinis pietryciu Kazachijoje Vidurinis centriniame ir siaures Kazachijoje ir Zemutinis rytu Kazachijoje Rusijos imperijojeNuo XIX a pradzios Kazachija prarado savarankiskuma ir atsidure Rusijos valdzioje 1837 1844 m įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas pries okupantus Nuo 1892 m prasidejo rusu ir ukrainieciu kolonistu persikelimas į Kazachija Kazachijos TSRPagrindinis straipsnis Kazachijos TSR 1920 m sukurta Kirgizijos Autonomine SSR su sostine Orenburge nuo XIX a vidurio rusu saltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas kirgiz kaizakai 1925 m prie jos prijungtos buvusios Turkestano ASSR Syrdarjos ir Dzetysu sritys ir Karakalpakijos autonomine sritis veliau prijungta prie Uzbekistano o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos Respublika pervardinta į Kazachijos ASSR sostine perkelta į Kizyl Orda veliau Almata Nuo 1936 m Kazachija gavo sajungines respublikos statusa Kazachijos SSR 1956 m dalis teritoriju prijungta prie Rusijos dabartineje Omsko srityje ir Altajaus kraste ir Uzbekistano dabartines Navoji ir Dzizako sritys Nuo 1965 m iki 1986 m respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas 1986 m gruodzio 16 d Sovietu atleido D Kunajeva ir į jo vieta paskyre Genadiju Kolbina is Rusijos Almatoj įvyko ir buvo jega numalsinta protesto demonstracija zuvo tarp 2 ir 20 zmoniu tarp 763 ir 1137 suzeista tarp 2212 ir 2336 demonstrantu suimta Kolbinas ketino atlikti valyma Kazachijos Jaunimo Lygoje pries demonstrantu remejus bet jo veiksmus sustabde Maskva Veliau 1989 m rugsejį Kolbina pakeite kazachas Nursultanas Nazarbajevas Kazachija buvo didziausia Sovietu sajungos respublika Centrineje Azijoje Sovietu sajungos laikais Kazachija vaidino svarbu vaidmenį pramoneje ir zemes ukyje Dideli akmens anglies telkiniai rasti Kazachijos teritorijoje XX a zadejo pakeisti senkancius rezervus europineje TSSR dalyje Didelio atstumo tarp Europos pramones centru ir akmens anglies telkiniu Kazachijoje Sovietu sajungoje buvo dalinai isspresta bandant industralizuoti Centrine Azija Sios pastangos nepriklausomai Kazachijos respublikai paliko dviprasmiska palikima Kazachijoj beveik tiek pat rusu kiek ir kazachu dominuojantys rusu technokratai reikalingi salies ekonominei pletotei bet neasimiliuojasi ir gerai isvystyta energetikos pramone pagrįsta akmens anglim ir nafta kurios efektyvuma varzo kitu pramones saku stoka Nepriklausoma KazachijaPagrindinis straipsnis Kazachija Kazachijos vieta 1990 m birzelį Sovietu sajungos centrine valdzia formaliai paskelbe kad ji yra auksciausia valdzia Kazachijoje skatindama Kazachija skelbti nepriklausomybe Sie pokyciai skatino įtampa tarp dvieju didziausiu salies etniniu grupiu kuriu kiekis tuo metu buvo panasus Nuo 1990 m rugpjucio vidurio kazachai ir rusai rinkosi į demonstracijas prie Kazachijos parlamento noredami jį paveikti nepriklausomybes klausimu 1991 m gruodzio 16 d Kazachija paskelbe nepriklausomybe Dabar Kazachija devinta valstybe pasaulyje pagal uzimama plota Taciau Kazachija turi viena is maziausiu gyventoju tankuma pasaulyje O taip yra is dalies del dideliu nederlingu teritoriju Kazachija yra Azijos vidury ir turi pakrante tik prie Kaspijos juros Tai kad pietuose ir vakaruose yra tokios nestabilios valstybes kaip Afganistanas Tadzikistanas ir Azerbaidzanas dar labiau izoliuoja Kazachija Taip pat skaitykiteMandziurijos istorija Mongolijos istorija Ponto stepes istorija Panonijos istorija Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija