Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje aprašoma krikščioniškos Graikijos istorija nuo Bizantijos imperijos laikų Ankstesni Graikijos istorijo
Graikijos istorija
- Šiame straipsnyje aprašoma krikščioniškos Graikijos istorija, – nuo Bizantijos imperijos laikų. Ankstesni Graikijos istorijos laikotarpiai yra apžvelgiami straipsniuose Egėjo civilizacija (III–II tūkst. pr. m. e.) ir Senovės Graikijos istorija (XII a. pr. m. e. – IV a.)
Graikijos istorija prasideda nuo Egėjo civilizacijos klestėjimo Kretoje ir Balkanų pusiasalyje II tūkst. pr. m. e. Moderni Graikijos valstybė, susiformavo 1821 m.
| Graikijos istorija |
| Senovės Graikijos istorija |
| Rytų Romos imperija |
| Bizantijos imperija: |
| Justinianai > > Isaurai > > Dukai > Komninai > Angelai > Paleologai |
| Frankokratija: |
| Lotynų imperija, , , , , , , Jūrinė Venecija |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, , ejaletai |
| Graikijos pilietinis karas |
| Graikijos Respublika |
Graikijos istorijos sąvoka
Kalbėdami apie Graikijos istoriją iš principo kalbame apie graikų istoriją, nes graikų istorija apima platesnes teritorijas nei šiuolaikinė Graikija. Vėliausiai nuo VII a. pr. m. e. graikai pradėjo kolonizuoti dabartinės Turkijos, Kipro, Italijos, Libijos pakrantes. Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų graikai užvaldė Anatoliją, Egiptą, Siriją ir Mesopotamiją. Kaip Bizantijos imperijos dalys, šios teritorijos išliko graikų kultūros ir istorijos orbitoje iki pat XV a., kai visos graikų gyvenamos teritorijos pateko Osmanų imperijos sudėtin.
Visą Graikijos istoriją galima skirstyti į šiuos laikotarpius:
- Egėjo civilizacija: Kikladų kultūra, Mino civilizacija, Mikėnų kultūra
- Senovės Graikijos istorija: Graikijos tamsieji amžiai, , Klasikinė Graikija, Helenizmas.
- Krikščioniškos Graikijos istorija: Graikijos istorija Romos ir Bizantijos sudėtyje, Graikijos istorija Osmanų imperijos sudėtyje, Šiuolaikinės Graikijos istorija
Bizantijos imperija
August Heisenberg Bizantijos istoriją apibūdino kaip „graikų tautos romėniškos valstybės, kuri tapo krikščioniška“, istoriją. Romos imperijos padalinimas į Rytų ir Vakarų bei Vakarų Romos imperijos žlugimas buvo veiksniai pabrėžę graikų svarbą imperijoje ir todėl jie su ja pradėjo save sieti. Konstantinopolio dominavimas prasidėjo, kai Konstantinas Didysis pavertė Bizantiją nauja Romos imperijos sostine. Nuo to laiko miestas tapo svarbiausiu helenizmo centru ir juo išliko iki modernių laikų.
)
Konstantinas ir Justinianas I dominavo 324–610 m. Perimdami romėniškas tradicijas imperatoriai siekė sukurti pagrindą tolesnei plėtrai ir Bizantijos imperijos formavimuisi. Pirmais šimtmečiais svarbiausia užduotis buvo apginti sienas ir atgauti prarastas romėniškas teritorijas. Tuo pat metu susiformavo stačiatikių doktrinos ir vyko arši kova su erezijomis.
Bizantijos vidurinio laikotarpio pirmaisiais šimtmečiais (610–867 m.) imperiją puolė seni (persai, langobardai, avarai ir slavai) bei pirmąkart istorijoje pasirodę (arabai ir bulgarai) priešai. Priešų atakos neapsiribojo pasienio sritimis ir jie dažnai toli įsiverždavo į imperijos žemes net keldami grėsmę pačiai sostinei. Taip pat atakos nustojo būti laikinos ir periodinės, nes priešai įkūrė savo valstybes, priešiškas Bizantijai. Šias valstybes graikai vadino Sklavinijomis. Imperijos viduje taip pat vyko pokyčiai. Prasidėjo smulkių laisvų žemdirbių viešpatavimas, buvo sukurta temų sistema. Tuo laikotarpiu imperija prarado daug teritorijų ir buvo ekonomiškai pažeista, nes prarado turtingas provincijas, bet ji tapo kultūriniu ir kalbiniu atžvilgiu vieningesnė.
Nuo VIII a. imperija atsigavo po užpuolikų žalos ir prasidėjo graikų atkariavimai. Slavai buvo išvyti arba asimiliuoti, Sklavinijos sunaikintos. IX a. vidurį dėl padidėjusio saugumo ir centrinės kontrolės pradėjo atsigauti miestai.
Ekonominis klestėjimas
Kai krizės laikotarpį užbaigė Komninų dinastijos atstovai Aleksijus, Jonas ir Manuilas XII a. graikai klestėjo. Šiuo laikotarpiu labai išaugo kaimo ekonomika, pradėti naudoti nauji žemdirbystės plotai. Daugybės kaimo vietovių bažnyčių statyba rodo, jog klestėjimas pasiekė net nuošaliausias vietas. Augant gyventojų skaičiui atsigavo miestai. Archeologiniai įrodymai rodo, jog viduramžių miestai, įskaitant Atėnus, Tesalonikus, Tėbus ir Korintą, greitai augo nuo XI iki XII a. pabaigos. Miestų klestėjimas patraukė Veneciją ir abipusė prekyba dar labiau sustiprino ekonominį klestėjimą.
Ketvirtasis Kryžiaus žygis
1204 m. prasidėjo paskutinis Bizantijos laikotarpis, kai įvyko svarbus įvykis. Graikai pirmąkart prarado Konstantinopolį, nes jį užėmė lotynų kryžiuočiai, įkūrę Lotynų imperiją, kuri gyvavo 57 metus. Šiuo laikotarpiu feodalizmas įžengė į Bizantijos gyvenimą. 1261 m. Graikų imperija buvo padalinta tarp Komninų valdomo Epyro ir Paleologų dinastijos Nikėjos. Po ilgalaikio nykimo ir teritorijų praradimo turkams, Bizantijos istorija baigėsi 1453 m., kai buvo užimtas Konstantinopolis.
Osmanų imperija
Atėjus osmanams vyko dvi graikų migracijos. Pirmoji – graikų inteligentų migracija į Vakarų Europą, skatinusi Renesanso pradžią, o antroji buvo vietinė: graikai iš lygumų kėlėsi į kalnus. Mileto sistema, atskyrusi Osmanų imperijos gyventojus pagal religiją, labai prisidėjo prie graikų ortodoksų susitelkimo. Graikų ortodoksų bažnyčia kaip tautinė-religinė institucija padėjo pusiasalio graikams išsaugoti kalbą, papročius ir kultūrą valdant turkams. Krikščionys graikai gyvenę lygumose valdant osmanams patyrė įvairius sunkumus dėl savo religijos arba apsimetinėjo tikinčiais musulmonais. Daugybė graikų apsimetinėjo musulmonais, kad išvengtų didelių mokesčių, bet palaikė slaptus santykius su Graikų ortodoksų bažnyčia. Tačiau į Islamą atsivertę graikai, nebendravę su Ortodoksų bažnyčia buvo laikomi turkais, nors ir nekalbėdavo turkiškai.
Moderni Graikija
Osmanai valdė Graikiją iki XIX a. pradžios. 1821 m. kovo 25 d. graikai sukilo ir paskelbė nepriklausomybę, bet ją pasiekė tik 1829 m. Europos didžiosios valstybės į Graikijos nepriklausomybės karą ir turkų vykdytas žudynes žiūrėjo romantinėje šviesoje. Daugybė ne graikų kilmės žmonių pasisiūlė savanoriais, tarp jų ir lordas Baironas. Kelis kartus atrodė, jog turkai numalšins sukilimą, tačiau jiems grėsė tiesioginis Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos įsiveržimas. Rusijos užsienio reikalų ministras graikas Ioannis Kapodistrias grįžęs į tėvynę tapo pirmuoju Graikijos respublikos prezidentu. Bet Europa nusprendė, jog Graikija turi tapti monarchija ir pirmuoju karaliumi tapo Otas iš Bavarijos, o antruoju – Jurgis iš Danijos.
XIX a. – XX a. pradžioje Graikija siekė išplėsti savo teritoriją, kad joje gyventų visi Osmanų imperijos graikai. (Jonijos salas grąžino britai 1863 m. atvykstant naujam karaliui iš Danijos, o Tesaliją osmanai atidavė be kovos). Po Balkanų karų 1912–1913 m. graikai atgavo Epyrą, pietinę Makedoniją, Kretą ir Egėjo salas. Dabartinės Graikijos sienos nusistovėjo 1947 m.
Pirmasis pasaulinis karas, Graikų-turkų karas ir Tautų Sąjunga
Per Pirmąjį pasaulinį karą Graikija priklausė Antantei ir kovėsi su Centrinių valstybių sąjunga ir Turkija. Po karo ji buvo apdovanota teritorijomis Mažojoje Azijoje, įskaitant Izmiro miestą, kur tuo metu gyveno daug graikų. Tačiau turkų nacionalistai, vadovaujami Atatiurko, nuvertė Osmanų vyriausybę ir organizavo graikų karių užpuolimą ir juos nugalėjo. Iš karto po to apie vienas milijonas Turkijos graikų turėjo palikti namus, kaip ir šimtai tūkstančių musulmonų, gyvenančių Graikijoje.
1923 m. Tautų Sąjunga nuvylė Graikiją per Korfu incidentą. Italijos diktatoriui buvo leistą daryti didelę įtaką šiame Graikijos ir Albanijos konflikte.
1925 m. Graikija ir Bulgarija susirėmė per Incidentą Petriche. Šįkart Tautų Sąjunga sėkmingai išsprendė konfliktą.
Antrasis pasaulinis karas
Nepaisant to, jog šalies armija buvo nedidelė ir prastai ginkluota, Graikija smarkiai prisidėjo prie Sąjungininkų pergalės per Antrąjį pasaulinį karą. Karo pradžioje Graikija buvo Sąjungininkų pusėje ir nepakluso Italijos reikalavimams. Italija įsiveržė į Graikiją 1940 m. spalio 28 d. per Albaniją, bet graikų kariai išvijo užpuolikus po nuožmaus mūšio. Tai buvo pirmoji Sąjungininkų pergalė kare.
Kad apsaugotų strategiškai svarbų pietinį flangą, Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris nenoriai įsikišo ir pradėjo . Kariai iš Vokietijos, Bulgarijos ir Italijos sėkmingai įsiveržė į Graikiją per Jugoslaviją ir nugalėjo graikų, britų, australų ir Naujosios Zelandijos karius.
1941 m. gegužės 20 d. vokiečiai bandė užimti Kretą, kad sumažintų kontraatakos grėsmę Egipte, bet patyrė stiprų pasipriešinimą. Kovos veiksmai Graikijoje galėjo užvilkinti vokiečių planus užpulti Tarybų Sąjungą ir invaziją į ją galėjo prasidėti gegužės 20 d., o ne birželio 22 d. Dėl daugelio parašiutininkų netekimo Graikijoje vokiečiai nebebandė vykdyti plataus masto antpuolių iš oro, kur jie sudarė pagrindinę jėgą.
Okupacijos metais tūstančiai graikų žuvo tiesioginėje kovoje, koncentracijos stovyklose ir nuo bado. Naciai nužudė didelę dalį Graikijos žydų nepaisant Graikų Ortodoksų bažnyčios pastangų juos apsaugoti. Graikijos ekonomika buvo nuniokota.
Kai Raudonoji Armija įsiveržė į Rumuniją 1944 m. rugpjūtį, vokiečiai iš Graikijos pradėjo trauktis į Albaniją ir Jugoslaviją, kad nebūtų atkirsti Graikijoje. Taigi Graikijos okupacija baigėsi iki 1945 m.
Graikijos pilietinis karas
Graikijos pilietinis karas (gr. Eμφύλιος πόλεμος Emfilios polemos) vyko 1944–1949 m. Graikijoje tarp Didžiosios Britanijos, o vėliau JAV remiamų Vyriausybės pajėgų ir Graikijos Demokratinės Armijos, Graikijos Komunistų partijos karinės šakos. Pasak kai kurių analitikų, tai pirmasis atvejis, kai Vakarai pokaryje įsikišo į politinę situaciją užsienio šalyje. Po Vyriausybės pergalės Graikija tapo NATO nare, o tai nustatė jėgų balansą Egėjo jūros regione per visą Šaltąjį karą.
Pirmoji pilietinio karo fazė buvo 1942–1944 m. Marksistinės ir nemarksistinės grupuotės kovojo tarpusavy brolžudiškoje kovoje dėl vadovavimo pasipriešinimui. Antroje fazėje (1944 m.) beveik visą šalį valdantys komunistai pasipriešino iš tremties grįžusiai vyriausybei, kuri buvo suformuota Kaire, globojant Vakarams, o jai priklausė net šeši ministrai komunistai. Trečios fazės metu 1946–1949 m. komunistų partizanai kovėsi su Vyriausybe, kuri buvo pripažinta tarptautinės bendruomenės po rinkimų, kuriuos komunistai boikotavo. Nors visiems buvo žinoma, kad komunistai vadovauja sukilimui, partija buvo legali iki 1948 m. ir koordinavo atakas iš savo būstinės Atėnuose iki jos uždraudimo.
Po pilietinio karo Graikija liko politiškai poliarizuota. Graikija tapo Vakarų sąjungininke, o santykiai su komunistiniais šiauriniais kaimynais tapo įtempti.
Pokario atsigavimas
1950–1960 m. Graikija greitai vystėsi Maršalo plano taikiamų dotacijų ir paskolų dėka ir dėl turizmo sektoriaus augimo. 1967 m. Graikijos armija po coup d'état nuvertė centro dešiniųjų vyriausybę ir įkūrė karinę chuntą 1967–1974 m., kuri žinoma kaip Pulkininkų režimas. CIA dalyvavo perversme ir prezidentas Bilas Klintonas vėliau už tai atsiprašė. 1973 m. režimas panaikino Graikijos monarchiją. 1974 m. diktatorius Papadopoulos atsisakė padėti JAV, po antro perversmo tais metais pulkininkas Ioannides tapo vyriausybės vadovu.
Daugelis laiko Ioannides atsakingą už Kipro prezidento Makarios nuvertimą, kuris buvo pretekstas pirmai turkų invazijai į Kiprą 1974 m. Įvykiai Kipre ir protestas po kruvinino susidorojimo su Atėnų politechnikumo sukilimu nuvertė karinį režimą. Ištremtas politikas grįžo iš Paryžiaus ir tapo laikinu premjeru 1974 m. liepos 23 d. ir vėliau dukart vėl buvo išrinktas, kai vadovavo konservatyviai Nea Dimokratia partijai. 1974 m. rugpjūčio 14 d. graikų kariai pasitraukė iš NATO struktūrų protestuodami prieš Turkijos vykdomą šiaurės Kipro okupaciją.
Demokratijos atkūrimas
1975 m. po referendumo, kuris patvirtino karaliaus Konstantino II nušalinimą, įsigaliojo demokratiška respublikos konstitucija. Grįžo kitas ištremtas politikas ir įkūrė socialistinę PASOK partija, kuri laimėjo rinkimus 1981 m. ir dominavo politikoje du dešimtmečius.
Po demokratijos atkūrimo Graikija tapo stabilia ir ekonomiškai augančia šalimi. Graikija vėl tapo NATO nare 1980 m. Graikija tapo ES nare 1981 m., o euras buvo įvestas 2001 m. Nauja infrastruktūra, pinigai iš ES didėjančios pajamos iš turizmo, laivų, aptarnavimo, lengvosios ir telekomunikacijų pramonės pagerino graikų pragyvenimo sąlygas. Įtampa tarp Graikijos ir Turkijos dėl Kipro išliko, bet po dviejų žemės drebėjimų (pirma Turkijoje, po to Graikijoje) santykiai pagerėjo, kai šalys pradėjo viena kitai jausti simpatiją ir teikti pagalbą.
Šaltiniai
- NATO Update 1974
- History, Editorial Consultant: Adam Hart-Davis, Dorling Kindersley Limited publisher, ISBN 978-1-85613-062-2
- History, Editorial Consultant: Adam Hart-Davis, Dorling Kindersley Limited publisher, ISBN 978-1-85613-062-2
Nuorodos
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Graikijos istorija, Kas yra Graikijos istorija? Ką reiškia Graikijos istorija?
Siame straipsnyje aprasoma krikscioniskos Graikijos istorija nuo Bizantijos imperijos laiku Ankstesni Graikijos istorijos laikotarpiai yra apzvelgiami straipsniuose Egejo civilizacija III II tukst pr m e ir Senoves Graikijos istorija XII a pr m e IV a Graikijos istorija prasideda nuo Egejo civilizacijos klestejimo Kretoje ir Balkanu pusiasalyje II tukst pr m e Moderni Graikijos valstybe susiformavo 1821 m Graikijos istorijaSenoves Graikijos istorijaRytu Romos imperijaBizantijos imperija Justinianai gt gt Isaurai gt gt Dukai gt Komninai gt Angelai gt PaleologaiFrankokratija Lotynu imperija Jurine VenecijaOsmanu imperijaRumelijos ejaletaiGraikijos pilietinis karasGraikijos RespublikaGraikijos istorijos savokaKalbedami apie Graikijos istorija is principo kalbame apie graiku istorija nes graiku istorija apima platesnes teritorijas nei siuolaikine Graikija Veliausiai nuo VII a pr m e graikai pradejo kolonizuoti dabartines Turkijos Kipro Italijos Libijos pakrantes Po Aleksandro Didziojo uzkariavimu graikai uzvalde Anatolija Egipta Sirija ir Mesopotamija Kaip Bizantijos imperijos dalys sios teritorijos isliko graiku kulturos ir istorijos orbitoje iki pat XV a kai visos graiku gyvenamos teritorijos pateko Osmanu imperijos sudetin Visa Graikijos istorija galima skirstyti į siuos laikotarpius Egejo civilizacija Kikladu kultura Mino civilizacija Mikenu kultura Senoves Graikijos istorija Graikijos tamsieji amziai Klasikine Graikija Helenizmas Krikscioniskos Graikijos istorija Graikijos istorija Romos ir Bizantijos sudetyje Graikijos istorija Osmanu imperijos sudetyje Siuolaikines Graikijos istorijaBizantijos imperijaPagrindinis straipsnis Bizantijos imperija August Heisenberg Bizantijos istorija apibudino kaip graiku tautos romeniskos valstybes kuri tapo krikscioniska istorija Romos imperijos padalinimas į Rytu ir Vakaru bei Vakaru Romos imperijos zlugimas buvo veiksniai pabreze graiku svarba imperijoje ir todel jie su ja pradejo save sieti Konstantinopolio dominavimas prasidejo kai Konstantinas Didysis paverte Bizantija nauja Romos imperijos sostine Nuo to laiko miestas tapo svarbiausiu helenizmo centru ir juo isliko iki moderniu laiku Imperatoriene Teodora ir jos palyda mozaika is San Vitale bazilikos Ravena VI a Konstantinas ir Justinianas I dominavo 324 610 m Perimdami romeniskas tradicijas imperatoriai sieke sukurti pagrinda tolesnei pletrai ir Bizantijos imperijos formavimuisi Pirmais simtmeciais svarbiausia uzduotis buvo apginti sienas ir atgauti prarastas romeniskas teritorijas Tuo pat metu susiformavo staciatikiu doktrinos ir vyko arsi kova su erezijomis Bizantijos vidurinio laikotarpio pirmaisiais simtmeciais 610 867 m imperija puole seni persai langobardai avarai ir slavai bei pirmakart istorijoje pasirode arabai ir bulgarai priesai Priesu atakos neapsiribojo pasienio sritimis ir jie daznai toli įsiverzdavo į imperijos zemes net keldami gresme paciai sostinei Taip pat atakos nustojo buti laikinos ir periodines nes priesai įkure savo valstybes priesiskas Bizantijai Sias valstybes graikai vadino Sklavinijomis Imperijos viduje taip pat vyko pokyciai Prasidejo smulkiu laisvu zemdirbiu viespatavimas buvo sukurta temu sistema Tuo laikotarpiu imperija prarado daug teritoriju ir buvo ekonomiskai pazeista nes prarado turtingas provincijas bet ji tapo kulturiniu ir kalbiniu atzvilgiu vieningesne Nuo VIII a imperija atsigavo po uzpuoliku zalos ir prasidejo graiku atkariavimai Slavai buvo isvyti arba asimiliuoti Sklavinijos sunaikintos IX a vidurį del padidejusio saugumo ir centrines kontroles pradejo atsigauti miestai Ekonominis klestejimas Kai krizes laikotarpį uzbaige Komninu dinastijos atstovai Aleksijus Jonas ir Manuilas XII a graikai klestejo Siuo laikotarpiu labai isaugo kaimo ekonomika pradeti naudoti nauji zemdirbystes plotai Daugybes kaimo vietoviu baznyciu statyba rodo jog klestejimas pasieke net nuosaliausias vietas Augant gyventoju skaiciui atsigavo miestai Archeologiniai įrodymai rodo jog viduramziu miestai įskaitant Atenus Tesalonikus Tebus ir Korinta greitai augo nuo XI iki XII a pabaigos Miestu klestejimas patrauke Venecija ir abipuse prekyba dar labiau sustiprino ekonominį klestejima Ketvirtasis Kryziaus zygis 1204 m prasidejo paskutinis Bizantijos laikotarpis kai įvyko svarbus įvykis Graikai pirmakart prarado Konstantinopolį nes jį uzeme lotynu kryziuociai įkure Lotynu imperija kuri gyvavo 57 metus Siuo laikotarpiu feodalizmas įzenge į Bizantijos gyvenima 1261 m Graiku imperija buvo padalinta tarp Komninu valdomo Epyro ir Paleologu dinastijos Nikejos Po ilgalaikio nykimo ir teritoriju praradimo turkams Bizantijos istorija baigesi 1453 m kai buvo uzimtas Konstantinopolis Osmanu imperijaPagrindinis straipsnis Osmanu imperija 1827 m spalio men zymi osmanu valdymo Graikijoje pabaiga Atejus osmanams vyko dvi graiku migracijos Pirmoji graiku inteligentu migracija į Vakaru Europa skatinusi Renesanso pradzia o antroji buvo vietine graikai is lygumu kelesi į kalnus Mileto sistema atskyrusi Osmanu imperijos gyventojus pagal religija labai prisidejo prie graiku ortodoksu susitelkimo Graiku ortodoksu baznycia kaip tautine religine institucija padejo pusiasalio graikams issaugoti kalba paprocius ir kultura valdant turkams Krikscionys graikai gyvene lygumose valdant osmanams patyre įvairius sunkumus del savo religijos arba apsimetinejo tikinciais musulmonais Daugybe graiku apsimetinejo musulmonais kad isvengtu dideliu mokesciu bet palaike slaptus santykius su Graiku ortodoksu baznycia Taciau į Islama atsiverte graikai nebendrave su Ortodoksu baznycia buvo laikomi turkais nors ir nekalbedavo turkiskai Moderni GraikijaGraikija 1843 m po nepriklausomybes Graikijos pletra nuo 1832 m iki 1947 m Taip pat parodytos teritorijos kurias Graikija gavo po Sevro taikos bet prarado po Lausanne taikos 1923 m Osmanai valde Graikija iki XIX a pradzios 1821 m kovo 25 d graikai sukilo ir paskelbe nepriklausomybe bet ja pasieke tik 1829 m Europos didziosios valstybes į Graikijos nepriklausomybes kara ir turku vykdytas zudynes ziurejo romantineje sviesoje Daugybe ne graiku kilmes zmoniu pasisiule savanoriais tarp ju ir lordas Baironas Kelis kartus atrode jog turkai numalsins sukilima taciau jiems grese tiesioginis Prancuzijos Didziosios Britanijos ir Rusijos įsiverzimas Rusijos uzsienio reikalu ministras graikas Ioannis Kapodistrias grįzes į tevyne tapo pirmuoju Graikijos respublikos prezidentu Bet Europa nusprende jog Graikija turi tapti monarchija ir pirmuoju karaliumi tapo Otas is Bavarijos o antruoju Jurgis is Danijos XIX a XX a pradzioje Graikija sieke isplesti savo teritorija kad joje gyventu visi Osmanu imperijos graikai Jonijos salas grazino britai 1863 m atvykstant naujam karaliui is Danijos o Tesalija osmanai atidave be kovos Po Balkanu karu 1912 1913 m graikai atgavo Epyra pietine Makedonija Kreta ir Egejo salas Dabartines Graikijos sienos nusistovejo 1947 m Pirmasis pasaulinis karas Graiku turku karas ir Tautu Sajunga Per Pirmajį pasaulinį kara Graikija priklause Antantei ir kovesi su Centriniu valstybiu sajunga ir Turkija Po karo ji buvo apdovanota teritorijomis Mazojoje Azijoje įskaitant Izmiro miesta kur tuo metu gyveno daug graiku Taciau turku nacionalistai vadovaujami Atatiurko nuverte Osmanu vyriausybe ir organizavo graiku kariu uzpuolima ir juos nugalejo Is karto po to apie vienas milijonas Turkijos graiku turejo palikti namus kaip ir simtai tukstanciu musulmonu gyvenanciu Graikijoje 1923 m Tautu Sajunga nuvyle Graikija per Korfu incidenta Italijos diktatoriui buvo leista daryti didele įtaka siame Graikijos ir Albanijos konflikte 1925 m Graikija ir Bulgarija susireme per Incidenta Petriche Sįkart Tautu Sajunga sekmingai issprende konflikta Antrasis pasaulinis karas Nepaisant to jog salies armija buvo nedidele ir prastai ginkluota Graikija smarkiai prisidejo prie Sajungininku pergales per Antrajį pasaulinį kara Karo pradzioje Graikija buvo Sajungininku puseje ir nepakluso Italijos reikalavimams Italija įsiverze į Graikija 1940 m spalio 28 d per Albanija bet graiku kariai isvijo uzpuolikus po nuozmaus musio Tai buvo pirmoji Sajungininku pergale kare Kad apsaugotu strategiskai svarbu pietinį flanga Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris nenoriai įsikiso ir pradejo Kariai is Vokietijos Bulgarijos ir Italijos sekmingai įsiverze į Graikija per Jugoslavija ir nugalejo graiku britu australu ir Naujosios Zelandijos karius 1941 m geguzes 20 d vokieciai bande uzimti Kreta kad sumazintu kontraatakos gresme Egipte bet patyre stipru pasipriesinima Kovos veiksmai Graikijoje galejo uzvilkinti vokieciu planus uzpulti Tarybu Sajunga ir invazija į ja galejo prasideti geguzes 20 d o ne birzelio 22 d Del daugelio parasiutininku netekimo Graikijoje vokieciai nebebande vykdyti plataus masto antpuoliu is oro kur jie sudare pagrindine jega Okupacijos metais tustanciai graiku zuvo tiesiogineje kovoje koncentracijos stovyklose ir nuo bado Naciai nuzude didele dalį Graikijos zydu nepaisant Graiku Ortodoksu baznycios pastangu juos apsaugoti Graikijos ekonomika buvo nuniokota Kai Raudonoji Armija įsiverze į Rumunija 1944 m rugpjutį vokieciai is Graikijos pradejo trauktis į Albanija ir Jugoslavija kad nebutu atkirsti Graikijoje Taigi Graikijos okupacija baigesi iki 1945 m Graikijos pilietinis karas Graikijos pilietinis karas gr Emfylios polemos Emfilios polemos vyko 1944 1949 m Graikijoje tarp Didziosios Britanijos o veliau JAV remiamu Vyriausybes pajegu ir Graikijos Demokratines Armijos Graikijos Komunistu partijos karines sakos Pasak kai kuriu analitiku tai pirmasis atvejis kai Vakarai pokaryje įsikiso į politine situacija uzsienio salyje Po Vyriausybes pergales Graikija tapo NATO nare o tai nustate jegu balansa Egejo juros regione per visa Saltajį kara Pirmoji pilietinio karo faze buvo 1942 1944 m Marksistines ir nemarksistines grupuotes kovojo tarpusavy brolzudiskoje kovoje del vadovavimo pasipriesinimui Antroje fazeje 1944 m beveik visa salį valdantys komunistai pasipriesino is tremties grįzusiai vyriausybei kuri buvo suformuota Kaire globojant Vakarams o jai priklause net sesi ministrai komunistai Trecios fazes metu 1946 1949 m komunistu partizanai kovesi su Vyriausybe kuri buvo pripazinta tarptautines bendruomenes po rinkimu kuriuos komunistai boikotavo Nors visiems buvo zinoma kad komunistai vadovauja sukilimui partija buvo legali iki 1948 m ir koordinavo atakas is savo bustines Atenuose iki jos uzdraudimo Po pilietinio karo Graikija liko politiskai poliarizuota Graikija tapo Vakaru sajungininke o santykiai su komunistiniais siauriniais kaimynais tapo įtempti Pokario atsigavimas 1950 1960 m Graikija greitai vystesi Marsalo plano taikiamu dotaciju ir paskolu deka ir del turizmo sektoriaus augimo 1967 m Graikijos armija po coup d etat nuverte centro desiniuju vyriausybe ir įkure karine chunta 1967 1974 m kuri zinoma kaip Pulkininku rezimas CIA dalyvavo perversme ir prezidentas Bilas Klintonas veliau uz tai atsiprase 1973 m rezimas panaikino Graikijos monarchija 1974 m diktatorius Papadopoulos atsisake padeti JAV po antro perversmo tais metais pulkininkas Ioannides tapo vyriausybes vadovu Daugelis laiko Ioannides atsakinga uz Kipro prezidento Makarios nuvertima kuris buvo pretekstas pirmai turku invazijai į Kipra 1974 m Įvykiai Kipre ir protestas po kruvinino susidorojimo su Atenu politechnikumo sukilimu nuverte karinį rezima Istremtas politikas grįzo is Paryziaus ir tapo laikinu premjeru 1974 m liepos 23 d ir veliau dukart vel buvo isrinktas kai vadovavo konservatyviai Nea Dimokratia partijai 1974 m rugpjucio 14 d graiku kariai pasitrauke is NATO strukturu protestuodami pries Turkijos vykdoma siaures Kipro okupacija Demokratijos atkurimas 1975 m po referendumo kuris patvirtino karaliaus Konstantino II nusalinima įsigaliojo demokratiska respublikos konstitucija Grįzo kitas istremtas politikas ir įkure socialistine PASOK partija kuri laimejo rinkimus 1981 m ir dominavo politikoje du desimtmecius Po demokratijos atkurimo Graikija tapo stabilia ir ekonomiskai augancia salimi Graikija vel tapo NATO nare 1980 m Graikija tapo ES nare 1981 m o euras buvo įvestas 2001 m Nauja infrastruktura pinigai is ES didejancios pajamos is turizmo laivu aptarnavimo lengvosios ir telekomunikaciju pramones pagerino graiku pragyvenimo salygas Įtampa tarp Graikijos ir Turkijos del Kipro isliko bet po dvieju zemes drebejimu pirma Turkijoje po to Graikijoje santykiai pagerejo kai salys pradejo viena kitai jausti simpatija ir teikti pagalba SaltiniaiNATO Update 1974 History Editorial Consultant Adam Hart Davis Dorling Kindersley Limited publisher ISBN 978 1 85613 062 2 History Editorial Consultant Adam Hart Davis Dorling Kindersley Limited publisher ISBN 978 1 85613 062 2NuorodosDaugybe nuorodu susijusiu su Graikijos istorija angl Trumpa Graikijos istorija angl v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija