Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kaip valstybė Kroatija susikūrė VII a tapusi kunigaikštyste o X a karalyste Per visą Kroatijos istoriją dėl jos geografi
Kroatijos istorija
Kaip valstybė Kroatija susikūrė VII a. tapusi kunigaikštyste, o X a. karalyste. Per visą Kroatijos istoriją dėl jos geografinės padėties šalis buvo skirtingų kultūrų susidūrimo vieta, pradedant III a. tarp Rytų ir Vakarų Romos imperijų, o viduramžiais tarp Karolingų imperijos ir Bizantijos. Kroatija taip pat buvo ir skirtingų religijų sankirtoje – po 1054 m. schizmos čia ėjo riba tarp katalikybės ir stačiatikybės, o išsiplėtus Osmanų imperijai – tarp krikščionybės ir islamo.
| Kroatijos istorija |
| Ilyrija, Panonijos istorija |
| , |
| Kroatijos karalystė () |
| Vengrijos karalystė |
| Habsburgų monarchija: |
| (, , , , , Kroatija-Slavonija) |
| Jugoslavijos karalystė (Kroatija) |
| Nepriklausoma Kroatijos valstybė |
| Jugoslavija () |
| Kroatijos nepriklausomybės karas |
| Kroatija |
| Istoriniai regionai: |
| Dalmatija, , Slavonija, , Istrija |
Priešistorė
Dabartinė Kroatijos teritorija buvo apgyvendinta nuo priešistorinių laikų, nuo pat akmens amžiaus. 1899 m. netoli Krapinos archeologas ir paleontologas rado virš 870 neandertaliečių fosilijų, kurių amžius yra apie 100 000 metų.
Ankstyvajame neolite regione buvo paplitusios , Vinčos, , Vučedolo ir . Geležies amžius paliko Kroatijoje Halštato ir Lateno kultūrų (proto-keltai) pėdsakų.
Ankstyvoji istorija
Ankstyvoji žemyninės Kroatijos istorija yra susijusi su dviejų regionų – Ilyrijos (vakarų Kroatija) ir Panonijos (rytų Kroatija) istorijomis. Tuo laiku, kai pradedama minėti rašytiniuose šaltiniuose dabartinės Kroatijos teritorija buvo apgyvendinta ilyrų ir keltų genčių. Adrijos pakrantėse buvo įkurtos graikų kolonijos, pvz., Pharos Hvaro saloje ir Issa. 168 m. pr. m. e. Ilyriją užkariavo romėnai. Vėliau Ilyrija buvo padalinta į Panonijos ir Dalmatijos provincijas, kurias po Vakarų Romos imperijos žlugimo užėmė hunai, ostgotai, o vėliau Bizantija. Slavai dabartinės Kroatijos teritorijoje apsigyveno VII a.
Kroatija viduramžiais (iki 925 m.)
Slavai Kroatijoje sukūrė dvi kunigaikštystes: Panonijos Kroatiją šiaurėje ir Pajūrio Kroatiją pietuose. IX a. pabaigoje dauguma kroatų buvo priėmę krikščionybę.
Kroatų kunigaikštis (845–864 m.), įkūrėjas, sėkmingai Zagrebe kovojo su bulgarais ir Bizantijos strategais. Jis išplėtė savo valstybę į rytus iki Dravos upės. Pirmasis popiežiaus pripažintas Kroatijos kunigaikštis buvo , kurį popiežius pavadino dux Chroatorum 879 m.
Kroatijos karalystė (925–1102 m.)
Pirmasis Kroatijos karalius (910–928 m.) iš Trpimirovičių dinastijos buvo karūnuotas 925 m. (žr. Kroatijos monarchų sąrašas). Tomislavas, rex Croatorum, sujungė Panonijos ir Dalmatijos kunigaikštystes ir sukūrė didelę valstybę. Jis nugalėjo Bulgarijos carą Bosnijos kalnų mūšyje. Viduramžių Kroatijos karalystė pasiekė galios viršūnę valdant karaliui (1058–1074 m.).
Personalinė unija su Vengrija (1102–1526 m.)
Po didžiausios vietinės dinastijos išnykimo XI a. pabaigoje , kroatai pripažino Vengrijos karalių bendru Vengrijos ir Kroatijos karaliumi 1102 m. sutartyje (dažnai vadinamoje Pacta conventa).
Kroatiją pradėjus valdyti vengrams šalyje buvo įvestas feodalizmas bei iškilo tokios vietinės šeimos kaip Frankopan ir Šubić. Vėliau karaliai bandė susigrąžinti savo įtaką duodami privilegijas miestams. Pagrindinis valdytojas Kroatijos provincijose buvo banas.
Bribiro princai iš Šubić šeimos tapo ypač įtakingais, užvaldę didelę dalį Dalmatijos, Slavonijos ir Bosnijos. Tačiau vėliau įsikišo ir atkūrė karaliaus valdžią. Jie taip pat pardavė visą Dalmatiją Venecijai 1409 m.
Kai į Europą pradėjo veržtis Osmanų imperija, Kroatija tapo pasienio zona. Kroatai kovėsi daugybėje mūšių ir palaipsniui prarado savo žemes.
Venecija, Habsburgų ir Osmanų imperijos (1527–1918 m.)
1527 m. Mohačo mūšis ir Vengrijos karaliaus Liudviko II mirtis reiškė Vengrijos valdymo Kroatijoje pabaigą. Cetingrado suvažiavime Kroatijos kilmingieji savo naujais valdovais pripažino Habsburgus. Osmanų imperija toliau plėtėsi XVI a. ir užėmė didžiąją dalį Slavonijos, vakarų Bosnijos ir Likos.
Vėliau tame pačiame šimtmetyje didelė dalis Kroatijos ir Slavonijos greta Osmanų imperijos buvo paversta kariniu frontu (Vojna Krajina, vok. Militaergrenze) ir buvo valdoma tiesiogiai iš Vienos karinės vadavietės. Teritorija buvo gan nuniokota ir po to joje apsigyveno serbai, , kroatai, vokiečiai ir kitų tautų žmonės. Dėl priverstinės karinės tarnybos Habsburgų monarchijai karuose su Osmanų imperija karinio fronto gyventojai buvo atleisti nuo baudžiavos ir turėjo didesnę politinę savivaldą nei Vengrijos valdomi gyventojai.
Kai galiausiai Bichačo tvirtovė buvo užimta turkų 1592 m., tik maža dalis Kroatijos liko neužkariauta. Likę 16.800 km² buvo vadinami kažkada galingos Kroatijos karalystės likučių likučiai. Osmanų armija pirmąkart Kroatijos žemėse buvo sėkmingai atmušta 1593 m. Prarastos teritorijos buvo atgautos, išskyrus didžiąją dalį šiuolaikinės Bosnijos ir Hercogovinos.
Iki XVII a. pradžios turkai buvo išvaryti iš Vengrijos ir Kroatijos, ir Austrija įvedė šalyje centralizuotą valdžią. Kroatai rėmė Mariją Teresę Austrijos įpėdinystės kare (1741–1748 m.) ir ji suteikė kroatams nuolaidų.
Kritus Venecijos respublikai 1797 m., rytinė Adrijos pakrantė tapo Austrijos ir Prancūzijos ginčų objektu. 1815 m. Austrija užėmė šias žemes, Dalmatija ir Istrija tapo imperijos dalimi, tačiau buvo Cisleitanijoje, o Kroatija ir Slavonija priklausė Vengrijai.
Kroatų nacionalinis sąjūdis prasidėjo XIX a. viduryje kaip atsakas į Kroatijos germanizaciją ir madjarizaciją (suvengrinimą), tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo, skirtingai nuo kitų Balkanų tautų, nepasiekė didesnių rezultatų. Kroatai turėjo labai ribotą autonomiją su vietiniu atstovaujamuoju susirinkimu, kuris neturėjo galios spręsti svarbiausių problemų. Po 1848 m. revoliucijos Austrijos imperijoje ir Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos sukūrimo, Kroatija prarado savo autonomiją, nepaisant bano indėlio malšinant vengrų sukilimą. Autonomija buvo atkurta 1868 m., bet nebuvo kroatų mėgiama.
Dėl nesėkmingų pastangų siekiant didesnės autonomijos Habsburgų monarchijoje, XX a. pradžioje tarp kroatų buvo populiarus „jugoslavizmas“, siekiantis į vieną valstybę sujungti visus pietų slavus. Kartu formavosi ir antiserbiškas šovinizmas tapęs populiariu tarpukaryje.
Pirmoji Jugoslavija (1918–1941 m.)
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kroatija Pirmojoje Jugoslavijoje.
Nors tarp kroatų (ypač Dalmatijoje) buvo populiarus jugoslavizmas, Kroatija į bendrą Jugoslavijos valstybę pateko jausdamiesi nelygiaverčiais partneriais. Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusioje centralizuotoje Serbų, kroatų ir slovėnų karalystėje dominavo serbai. Tai nebuvo laisva federacija kaip ją įsivaizdavo kroatai. Sostinė ir centrinis administracinis aparatas buvo Belgrade, kur vyravo didžiaserbiškos tautinės idėjos. Ilgą laiką kovoję dėl autonomijos Vengrijos karalystėje, kroatai bendra valstybe buvo labiausiai nusivylę.
Kroatijos valstybė (1941–1945 m.)
Ašis okupavo Jugoslaviją 1941 m. ir leido radikaliesiems dešiniesiems ustašiams užimti valdžią, sukurti „Nepriklausomos Kroatijos valstybę“, vadovaujamą , kuris tapo Poglavnik Nezavisne Drzave Hrvatske (Nepriklausomos Kroatijos valstybės lyderiu). Pagal kitų Europos fašistinių režimų modelį, jis įvedė rasinius įstatymus, įkūrė aštuonias koncentracijos stovyklas serbų, žydų ir čigonų mažumoms. Ustašiai turėjo programą, suformuluotą , sunaikinti Kroatijos serbus „nužudant vieną trečdalį, kitą trečdalį išvarant ir likusį trečdalį asimiliuojant“ [reikalingas šaltinis]. Pirmoji programos dalis prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metu su planuotu genocidu Jasenovace ir kitose Kroatijos vietose. Tačiau pagrindinis persekiojimo taikinys buvo serbai ir jų buvo nužudyta šimtai tūkstančių[reikalingas šaltinis].
Jugoslavų komunistų antifašistinis partizaninis judėjimas prasidėjo Kroatijoje 1941 m. pradžioje, vadovaujamas Josip Broz Tito ir greitai išplito po visą Jugoslaviją. Išplitus judėjimui, prie jo prisidėjo serbai, slovėnai, makedonai ir bosniai, kurie tikėjo vieninga Jugoslavija.
1943 m. partizanai pradėjo pirmauti ir 1945 m. su Raudonosios Armijos pagalba išvarė Ašies pajėgas ir vietinius rėmėjus. Po fašistinės Nepriklausomos Kroatijos valstybės pralaimėjimo karo pabaigoje, nacių rėmėjai, vadinami ustašiai, ir juos remiantys civiliai (varijuojančių nuo aršių rėmėjų iki pasibaisėjusiųjų partizanų žiaurumu) bandė bėgti Austrijos kryptimi, tikėdamiesi pasiduoti britams ir gauti prieglobstį. Bet britai juos grąžino partizanams. Dauguma jų buvo nužudyta per vadinamasias Bleiburgo žudynes.
Kroatija Antrojoje Jugoslavijoje (1945–1991 m.)
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje .
1945 m. Kroatija tapo Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos, kuriai vadovavo lyderis Josip Broz Tito.
Po Antrojo pasaulinio karo susikūrusioje socialistinėje Jugoslavijoje kroatai labiau nei kitos Jugoslavijos tautos buvo linkę į separatizmą. Ryškiausiai atsiskyrimo siekis pasireiškė per 1969-71 m. „Kroatų pavasarį“, kuris buvo nuslopintas represijomis. Buvo pašalinti judėjimo lyderiai, vykdomi areštai ir disidentų persekiojimai.
Komunistų valdymo metais serbų buvo neproporcingai daug armijoje, policijoje, partiniuose ir valdymo organuose. Tai buvo neišvengiama režimo formavimosi pokaryje pasekmė. XX a. 9-to dešimtmečio pabaigoje ir 10-to dešimtmečio pradžioje siekiant perskirstyti valdžią pagal nacionalinį kriterijų buvo vykdoma valstybinių įstaigų „kroatizacija“. Serbai šalinti iš valstybinių agentūrų, teisminių institucijų, masinės informacijos priemonių ir vadovaujamųjų postų ekonomikos srityje. Nors dalis atleidimų greičiausiai buvo susiję ir su ekonomine krize, serbų bendruomenė atleidimus suprato kaip aiškias pastangas pašalinti serbus iš visų bent kiek reikšmingesnių postų. Tuo pačiu metu Serbijoje skleista propaganda ypač pabrėžė genocido faktorių serbų ir kroatų istorijoje.
Simbolinis aktas, turėjęs parodyti padėties pasikeitimą, buvo 1990 m. gruodžio 22 d. priimta Konstitucija. Pagal ją Kroatijos respublika buvo paskelbta esanti „kroatų nacionaline valstybe“. Tuo buvo galutinai panaikinta nuostata, jog serbai kartu su kroatais sudaro Kroatijos valstybę ir serbai tapo viena iš Kroatijos mažumų. Turint omenyje, kad Jugoslavijoje serbai buvo laikomi kaip viena iš Jugoslavijos valstybę sudarančių tautų nepriklausomai kokioje respublikoje jie gyveno, šis pasikeitimas simboliškai pažemino serbų statusą.
Kroatija po nepriklausomybės paskelbimo
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kroatijos nepriklausomybės karas.
Kroatijos nepriklausomybei pasipriešino didelė serbų tautinė mažuma. Serbų tautinė mažuma Kroatijoje atsirado dar kovų tarp Osmanų ir Austrijos imperijos laikais, kai serbai buvo savotiški Balkanų kazokai saugoję Austrijos sienas. Tam tikruose regionuose – , Vakarų ir Rytų Slavonijoje serbai sudarė iki 90 % gyventojų daugumą. Serbų gyvenami regionai, ypač Krajina, buvo agrariniai ir atsilikę. Serbijos nacionalistai, o ir pats Serbijos vadovas skatino šių regionų separatizmą, pareikšdamas, kad „Serbija yra visur, kur yra serbų kapai“.
Iš kitos pusės po nepriklausomybės paskelbimo Kroatijoje padažnėjo jos vadovų nacionalistinės kalbos apie „grynos“ Kroatijos sukūrimą. Nacionalizmas palaikė Kroatijos valdančiosios partijos HDZ legitimaciją ekonomiškai ir politiškai kritišku laikotarpiu nuo Jugoslavijos Liaudies Armijos (JNA) karo su Kroatijos pajėgomis pradžios bei serbų separatinių darinių susikūrimo Kroatijos teritorijoje iki 1995 m. puolimo Krajinoje. Dėl to nacionalizmas HDZ ir jos lyderio Fr. Tudžmano buvo skatinamas ir propaguojamas, buvo linkstama tapatinti HDZ ir tautos sąvokas, partiniai priešai buvo paverčiami nacionaliniais priešais. Kaip ir Serbijoje, opozicijos (socialdemokratų ir kt.) bei tautinių mažumų raiška buvo slopinama, nors HDZ rinkimuose dalyvavo kaip demokratinių jėgų blokas.
Serbus palaikė ir JNA, kuri 1991 m. vasarą pradėjo atvirą karą prieš Kroatiją dėl Slavonijos miestų Osijeko, Vinkovci ir Vukovaro. 1991 m. rugsėjį JNA pradėjo plačią ofenzyvą ir iki spalio apgulė Adrijos miestą Dubrovniką bei užblokavo uostą. Kadangi per 1991 m. vasarą pasiektų susitarimų dėl ugnies nutraukimo nebuvo laikomasi, Jungtinės Tautos 1991 m. gruodžio viduryje nutarė nusiųsti taikos palaikymo pajėgas. Jungtinių Tautų taikos planui pritarė abi konflikto pusės. Pagal šį planą Jungtinių Tautų taikdariai turėjo atskirti kariaujančias puses, nuginkluoti serbų separatistus, o serbų apgyvendintiems regionams turėjo būti suteikta plati autonomija bei priimtas Europos Sąjungos standartus atitinkantis tautinių mažumų įstatymas. Iki 1991 m. pabaigos JNA iš Kroatijos pasitraukė, tačiau apie 1/3 šalies kontroliavo Kroatijos vyriausybei nepaklūstantys serbai.
Iki 1995 m. pavasario įtampa laikėsi ir atrodė, kad Kroatija ilgam prarado Krajiną ir Slavoniją. 1995 m. pavasarį dėl nedidelio konflikto Kroatijos armija užėmė Vakarų Slavoniją. Gyventojai per Bosniją pasitraukė į Serbiją. Netrukus po to sekė Kroatijos sostinės Zagrebo apšaudymas raketomis iš Krajinos. Paaiškėjus, kad Serbija nesiruošia įsikišti, Kroatijos vyriausybė ryžosi pulti Krajiną. 1995 m. rugpjūčio mėn. 100 000 Kroatijos karių, praktiškai visa Kroatijos armija puolė Krajiną. Per keletą dienų serbai buvo sutriuškinti, beveik visi gyventojai pasitraukė į Bosniją. Kroatiją serbai kaltino žmogaus teisių pažeidinėjimais nukreiptais prieš likusius gyventojus. Visos Kroatijos politinės partijos palaikė šią akciją, nors buvo aišku, kad armija verčia serbus išsikelti iš jų prieš amžius apgyvendintų teritorijų. Serbų emigracija kaip „problemos sprendimas“ buvo palaikoma visų politinių jėgų.
Šia ir vėlesne karine akcija Bosnijoje Kroatija sustiprino savo autoritetą Balkanuose, kartu su Bosnijos kroatais užimdama daug strategiškai svarbių miestų Bosnijos vakaruose. Todėl taikos derybos dėl Bosnijos atrodė neįmanomos be Kroatijos prezidento F. Tudžmano dalyvavimo. Pagal Daytono sutartį Kroatijai buvo numatyta perduoti ir Rytų Slavoniją, kas ir buvo įvykdyta.
Taip pat skaitykite
- Kroatijos monarchų sąrašas
Nuorodos
- www.krapina.com Archyvuota kopija 2009-03-31 iš Wayback Machine projekto.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kroatijos istorija, Kas yra Kroatijos istorija? Ką reiškia Kroatijos istorija?
Kaip valstybe Kroatija susikure VII a tapusi kunigaikstyste o X a karalyste Per visa Kroatijos istorija del jos geografines padeties salis buvo skirtingu kulturu susidurimo vieta pradedant III a tarp Rytu ir Vakaru Romos imperiju o viduramziais tarp Karolingu imperijos ir Bizantijos Kroatija taip pat buvo ir skirtingu religiju sankirtoje po 1054 m schizmos cia ejo riba tarp katalikybes ir staciatikybes o issipletus Osmanu imperijai tarp krikscionybes ir islamo Kroatijos istorijaIlyrija Panonijos istorija Kroatijos karalyste Vengrijos karalysteHabsburgu monarchija Kroatija Slavonija Jugoslavijos karalyste Kroatija Nepriklausoma Kroatijos valstybeJugoslavija Kroatijos nepriklausomybes karasKroatijaIstoriniai regionai Dalmatija Slavonija IstrijaPriesistoreDabartine Kroatijos teritorija buvo apgyvendinta nuo priesistoriniu laiku nuo pat akmens amziaus 1899 m netoli Krapinos archeologas ir paleontologas rado virs 870 neandertalieciu fosiliju kuriu amzius yra apie 100 000 metu Ankstyvajame neolite regione buvo paplitusios Vincos Vucedolo ir Gelezies amzius paliko Kroatijoje Halstato ir Lateno kulturu proto keltai pedsaku Ankstyvoji istorijaPagrindiniai straipsniai Panonijos istorija ir Ilyrija Ankstyvoji zemynines Kroatijos istorija yra susijusi su dvieju regionu Ilyrijos vakaru Kroatija ir Panonijos rytu Kroatija istorijomis Tuo laiku kai pradedama mineti rasytiniuose saltiniuose dabartines Kroatijos teritorija buvo apgyvendinta ilyru ir keltu genciu Adrijos pakrantese buvo įkurtos graiku kolonijos pvz Pharos Hvaro saloje ir Issa 168 m pr m e Ilyrija uzkariavo romenai Veliau Ilyrija buvo padalinta į Panonijos ir Dalmatijos provincijas kurias po Vakaru Romos imperijos zlugimo uzeme hunai ostgotai o veliau Bizantija Slavai dabartines Kroatijos teritorijoje apsigyveno VII a Kroatija viduramziais iki 925 m Kroatai atvyksta prie Adrijos jurosPagrindiniai straipsniai ir Slavai Kroatijoje sukure dvi kunigaikstystes Panonijos Kroatija siaureje ir Pajurio Kroatija pietuose IX a pabaigoje dauguma kroatu buvo prieme krikscionybe Kroatu kunigaikstis 845 864 m įkurejas sekmingai Zagrebe kovojo su bulgarais ir Bizantijos strategais Jis isplete savo valstybe į rytus iki Dravos upes Pirmasis popieziaus pripazintas Kroatijos kunigaikstis buvo kurį popiezius pavadino dux Chroatorum 879 m Kroatijos karalyste 925 1102 m Tomislavo karunacijaPagrindinis straipsnis Kroatijos karalyste Pirmasis Kroatijos karalius 910 928 m is Trpimiroviciu dinastijos buvo karunuotas 925 m zr Kroatijos monarchu sarasas Tomislavas rex Croatorum sujunge Panonijos ir Dalmatijos kunigaikstystes ir sukure didele valstybe Jis nugalejo Bulgarijos cara Bosnijos kalnu musyje Viduramziu Kroatijos karalyste pasieke galios virsune valdant karaliui 1058 1074 m Personaline unija su Vengrija 1102 1526 m Pagrindinis straipsnis Kroatija Slavonija Po didziausios vietines dinastijos isnykimo XI a pabaigoje kroatai pripazino Vengrijos karaliu bendru Vengrijos ir Kroatijos karaliumi 1102 m sutartyje daznai vadinamoje Pacta conventa Kroatija pradejus valdyti vengrams salyje buvo įvestas feodalizmas bei iskilo tokios vietines seimos kaip Frankopan ir Subic Veliau karaliai bande susigrazinti savo įtaka duodami privilegijas miestams Pagrindinis valdytojas Kroatijos provincijose buvo banas Bribiro princai is Subic seimos tapo ypac įtakingais uzvalde didele dalį Dalmatijos Slavonijos ir Bosnijos Taciau veliau įsikiso ir atkure karaliaus valdzia Jie taip pat pardave visa Dalmatija Venecijai 1409 m Kai į Europa pradejo verztis Osmanu imperija Kroatija tapo pasienio zona Kroatai kovesi daugybeje musiu ir palaipsniui prarado savo zemes Venecija Habsburgu ir Osmanu imperijos 1527 1918 m 1527 m Mohaco musis ir Vengrijos karaliaus Liudviko II mirtis reiske Vengrijos valdymo Kroatijoje pabaiga Cetingrado suvaziavime Kroatijos kilmingieji savo naujais valdovais pripazino Habsburgus Osmanu imperija toliau pletesi XVI a ir uzeme didziaja dalį Slavonijos vakaru Bosnijos ir Likos Veliau tame paciame simtmetyje didele dalis Kroatijos ir Slavonijos greta Osmanu imperijos buvo paversta kariniu frontu Vojna Krajina vok Militaergrenze ir buvo valdoma tiesiogiai is Vienos karines vadavietes Teritorija buvo gan nuniokota ir po to joje apsigyveno serbai kroatai vokieciai ir kitu tautu zmones Del priverstines karines tarnybos Habsburgu monarchijai karuose su Osmanu imperija karinio fronto gyventojai buvo atleisti nuo baudziavos ir turejo didesne politine savivalda nei Vengrijos valdomi gyventojai Kai galiausiai Bichaco tvirtove buvo uzimta turku 1592 m tik maza dalis Kroatijos liko neuzkariauta Like 16 800 km buvo vadinami kazkada galingos Kroatijos karalystes likuciu likuciai Osmanu armija pirmakart Kroatijos zemese buvo sekmingai atmusta 1593 m Prarastos teritorijos buvo atgautos isskyrus didziaja dalį siuolaikines Bosnijos ir Hercogovinos Iki XVII a pradzios turkai buvo isvaryti is Vengrijos ir Kroatijos ir Austrija įvede salyje centralizuota valdzia Kroatai reme Marija Terese Austrijos įpedinystes kare 1741 1748 m ir ji suteike kroatams nuolaidu Kritus Venecijos respublikai 1797 m rytine Adrijos pakrante tapo Austrijos ir Prancuzijos gincu objektu 1815 m Austrija uzeme sias zemes Dalmatija ir Istrija tapo imperijos dalimi taciau buvo Cisleitanijoje o Kroatija ir Slavonija priklause Vengrijai Kroatu nacionalinis sajudis prasidejo XIX a viduryje kaip atsakas į Kroatijos germanizacija ir madjarizacija suvengrinima taciau iki Pirmojo pasaulinio karo skirtingai nuo kitu Balkanu tautu nepasieke didesniu rezultatu Kroatai turejo labai ribota autonomija su vietiniu atstovaujamuoju susirinkimu kuris neturejo galios spresti svarbiausiu problemu Po 1848 m revoliucijos Austrijos imperijoje ir Austrijos Vengrijos dualistines monarchijos sukurimo Kroatija prarado savo autonomija nepaisant bano indelio malsinant vengru sukilima Autonomija buvo atkurta 1868 m bet nebuvo kroatu megiama Del nesekmingu pastangu siekiant didesnes autonomijos Habsburgu monarchijoje XX a pradzioje tarp kroatu buvo populiarus jugoslavizmas siekiantis į viena valstybe sujungti visus pietu slavus Kartu formavosi ir antiserbiskas sovinizmas tapes populiariu tarpukaryje Pirmoji Jugoslavija 1918 1941 m Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kroatija Pirmojoje Jugoslavijoje Nors tarp kroatu ypac Dalmatijoje buvo populiarus jugoslavizmas Kroatija į bendra Jugoslavijos valstybe pateko jausdamiesi nelygiaverciais partneriais Po Pirmojo pasaulinio karo susikurusioje centralizuotoje Serbu kroatu ir slovenu karalysteje dominavo serbai Tai nebuvo laisva federacija kaip ja įsivaizdavo kroatai Sostine ir centrinis administracinis aparatas buvo Belgrade kur vyravo didziaserbiskos tautines idejos Ilga laika kovoje del autonomijos Vengrijos karalysteje kroatai bendra valstybe buvo labiausiai nusivyle Kroatijos valstybe 1941 1945 m Pagrindinis straipsnis Nepriklausoma Kroatijos valstybe Asis okupavo Jugoslavija 1941 m ir leido radikaliesiems desiniesiems ustasiams uzimti valdzia sukurti Nepriklausomos Kroatijos valstybe vadovaujama kuris tapo Poglavnik Nezavisne Drzave Hrvatske Nepriklausomos Kroatijos valstybes lyderiu Pagal kitu Europos fasistiniu rezimu modelį jis įvede rasinius įstatymus įkure astuonias koncentracijos stovyklas serbu zydu ir cigonu mazumoms Ustasiai turejo programa suformuluota sunaikinti Kroatijos serbus nuzudant viena trecdalį kita trecdalį isvarant ir likusį trecdalį asimiliuojant reikalingas saltinis Pirmoji programos dalis prasidejo Antrojo pasaulinio karo metu su planuotu genocidu Jasenovace ir kitose Kroatijos vietose Taciau pagrindinis persekiojimo taikinys buvo serbai ir ju buvo nuzudyta simtai tukstanciu reikalingas saltinis Jugoslavu komunistu antifasistinis partizaninis judejimas prasidejo Kroatijoje 1941 m pradzioje vadovaujamas Josip Broz Tito ir greitai isplito po visa Jugoslavija Isplitus judejimui prie jo prisidejo serbai slovenai makedonai ir bosniai kurie tikejo vieninga Jugoslavija 1943 m partizanai pradejo pirmauti ir 1945 m su Raudonosios Armijos pagalba isvare Asies pajegas ir vietinius remejus Po fasistines Nepriklausomos Kroatijos valstybes pralaimejimo karo pabaigoje naciu remejai vadinami ustasiai ir juos remiantys civiliai varijuojanciu nuo arsiu remeju iki pasibaisejusiuju partizanu ziaurumu bande begti Austrijos kryptimi tikedamiesi pasiduoti britams ir gauti prieglobstį Bet britai juos grazino partizanams Dauguma ju buvo nuzudyta per vadinamasias Bleiburgo zudynes Kroatija Antrojoje Jugoslavijoje 1945 1991 m Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1945 m Kroatija tapo Jugoslavijos Socialistines Federacines Respublikos kuriai vadovavo lyderis Josip Broz Tito Po Antrojo pasaulinio karo susikurusioje socialistineje Jugoslavijoje kroatai labiau nei kitos Jugoslavijos tautos buvo linke į separatizma Ryskiausiai atsiskyrimo siekis pasireiske per 1969 71 m Kroatu pavasarį kuris buvo nuslopintas represijomis Buvo pasalinti judejimo lyderiai vykdomi arestai ir disidentu persekiojimai Komunistu valdymo metais serbu buvo neproporcingai daug armijoje policijoje partiniuose ir valdymo organuose Tai buvo neisvengiama rezimo formavimosi pokaryje pasekme XX a 9 to desimtmecio pabaigoje ir 10 to desimtmecio pradzioje siekiant perskirstyti valdzia pagal nacionalinį kriteriju buvo vykdoma valstybiniu įstaigu kroatizacija Serbai salinti is valstybiniu agenturu teisminiu instituciju masines informacijos priemoniu ir vadovaujamuju postu ekonomikos srityje Nors dalis atleidimu greiciausiai buvo susije ir su ekonomine krize serbu bendruomene atleidimus suprato kaip aiskias pastangas pasalinti serbus is visu bent kiek reiksmingesniu postu Tuo paciu metu Serbijoje skleista propaganda ypac pabreze genocido faktoriu serbu ir kroatu istorijoje Simbolinis aktas turejes parodyti padeties pasikeitima buvo 1990 m gruodzio 22 d priimta Konstitucija Pagal ja Kroatijos respublika buvo paskelbta esanti kroatu nacionaline valstybe Tuo buvo galutinai panaikinta nuostata jog serbai kartu su kroatais sudaro Kroatijos valstybe ir serbai tapo viena is Kroatijos mazumu Turint omenyje kad Jugoslavijoje serbai buvo laikomi kaip viena is Jugoslavijos valstybe sudaranciu tautu nepriklausomai kokioje respublikoje jie gyveno sis pasikeitimas simboliskai pazemino serbu statusa Kroatija po nepriklausomybes paskelbimoDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kroatijos nepriklausomybes karas Kroatijos nepriklausomybei pasipriesino didele serbu tautine mazuma Serbu tautine mazuma Kroatijoje atsirado dar kovu tarp Osmanu ir Austrijos imperijos laikais kai serbai buvo savotiski Balkanu kazokai saugoje Austrijos sienas Tam tikruose regionuose Vakaru ir Rytu Slavonijoje serbai sudare iki 90 gyventoju dauguma Serbu gyvenami regionai ypac Krajina buvo agrariniai ir atsilike Serbijos nacionalistai o ir pats Serbijos vadovas skatino siu regionu separatizma pareiksdamas kad Serbija yra visur kur yra serbu kapai Is kitos puses po nepriklausomybes paskelbimo Kroatijoje padaznejo jos vadovu nacionalistines kalbos apie grynos Kroatijos sukurima Nacionalizmas palaike Kroatijos valdanciosios partijos HDZ legitimacija ekonomiskai ir politiskai kritisku laikotarpiu nuo Jugoslavijos Liaudies Armijos JNA karo su Kroatijos pajegomis pradzios bei serbu separatiniu dariniu susikurimo Kroatijos teritorijoje iki 1995 m puolimo Krajinoje Del to nacionalizmas HDZ ir jos lyderio Fr Tudzmano buvo skatinamas ir propaguojamas buvo linkstama tapatinti HDZ ir tautos savokas partiniai priesai buvo paverciami nacionaliniais priesais Kaip ir Serbijoje opozicijos socialdemokratu ir kt bei tautiniu mazumu raiska buvo slopinama nors HDZ rinkimuose dalyvavo kaip demokratiniu jegu blokas Serbus palaike ir JNA kuri 1991 m vasara pradejo atvira kara pries Kroatija del Slavonijos miestu Osijeko Vinkovci ir Vukovaro 1991 m rugsejį JNA pradejo placia ofenzyva ir iki spalio apgule Adrijos miesta Dubrovnika bei uzblokavo uosta Kadangi per 1991 m vasara pasiektu susitarimu del ugnies nutraukimo nebuvo laikomasi Jungtines Tautos 1991 m gruodzio viduryje nutare nusiusti taikos palaikymo pajegas Jungtiniu Tautu taikos planui pritare abi konflikto puses Pagal sį plana Jungtiniu Tautu taikdariai turejo atskirti kariaujancias puses nuginkluoti serbu separatistus o serbu apgyvendintiems regionams turejo buti suteikta plati autonomija bei priimtas Europos Sajungos standartus atitinkantis tautiniu mazumu įstatymas Iki 1991 m pabaigos JNA is Kroatijos pasitrauke taciau apie 1 3 salies kontroliavo Kroatijos vyriausybei nepaklustantys serbai Iki 1995 m pavasario įtampa laikesi ir atrode kad Kroatija ilgam prarado Krajina ir Slavonija 1995 m pavasarį del nedidelio konflikto Kroatijos armija uzeme Vakaru Slavonija Gyventojai per Bosnija pasitrauke į Serbija Netrukus po to seke Kroatijos sostines Zagrebo apsaudymas raketomis is Krajinos Paaiskejus kad Serbija nesiruosia įsikisti Kroatijos vyriausybe ryzosi pulti Krajina 1995 m rugpjucio men 100 000 Kroatijos kariu praktiskai visa Kroatijos armija puole Krajina Per keleta dienu serbai buvo sutriuskinti beveik visi gyventojai pasitrauke į Bosnija Kroatija serbai kaltino zmogaus teisiu pazeidinejimais nukreiptais pries likusius gyventojus Visos Kroatijos politines partijos palaike sia akcija nors buvo aisku kad armija vercia serbus issikelti is ju pries amzius apgyvendintu teritoriju Serbu emigracija kaip problemos sprendimas buvo palaikoma visu politiniu jegu Sia ir velesne karine akcija Bosnijoje Kroatija sustiprino savo autoriteta Balkanuose kartu su Bosnijos kroatais uzimdama daug strategiskai svarbiu miestu Bosnijos vakaruose Todel taikos derybos del Bosnijos atrode neįmanomos be Kroatijos prezidento F Tudzmano dalyvavimo Pagal Daytono sutartį Kroatijai buvo numatyta perduoti ir Rytu Slavonija kas ir buvo įvykdyta Taip pat skaitykiteKroatijos monarchu sarasasNuorodoswww krapina com Archyvuota kopija 2009 03 31 is Wayback Machine projekto v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija Vikiteka Kroatijos istorija vaizdine ir garsine medziaga