Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karakalpakija arba Karakalpakstanas uzb Qoraqalpog iston karakalpak Qaraqalpaqstan oficialiai Karakalpakstano Respublika
Karakalpakija
Karakalpakija arba Karakalpakstanas (uzb. Qoraqalpog'iston; karakalpak. Qaraqalpaqstan), oficialiai – Karakalpakstano Respublika (karakalpak. Qaraqalpaqstan Respublikası, uzb. Qoraqalpog‘iston Respublikasi) – autonominė respublika vakarų Uzbekijoje, prie Aralo jūros, karakalpakų tautos tėvynė. Sostinė – Nukusas (Nökis).
| Karakalpakija uzb. Qoraqalpog'iston karakalpak. Qaraqalpaqstan | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Uzbekija | ||||||
| Administracinis centras | Nukusas | ||||||
| Rajonų skaičius | 17 | ||||||
| Gyventojų | 1 898 351 | ||||||
| Plotas | 166 594 km² | ||||||
| Tankumas | 11 žm./km² | ||||||
Geografija
Karakalpakija yra sausringoje vakarų Uzbekijoje. Teritorijos rytuose plyti vakarinė Kyzylkumo smėlio dykumos dalis. Joje yra aukščiausia Karakalpakijos vieta – 473 m. Vakarus užima Ustiurto plynaukštės pietrytinė dalis (aukštis iki 292 m). Pietuose yra derlinga Amudarjos deltos oazė.
Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -5 °C iki -8 °C, liepos atitinkamai 26 °C ir 28 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 100 mm kritulių. Karakalpakijos pietrytiniu pakraščiu teka Amudarja. Seniau visą centrinę dalį užėmė Aralo jūra. Tačiau XX a. pab. ji smarkiai nuseko, susidarė Aralkumo dykuma.
Yra 1971 m. įsteigtas Badai Tugajaus rezervatas (plotas 65 km²).
Administracinis suskirstymas
Respublikos centras − Nukuso miestas.
Karakalpakija suskirstytą į 17 kaimiškųjų rajonų (numeris lentelėje rodo rajono numerį žemėlapyje) ir 2 miestus:
| № | Rajonas | Adm. centras |
|---|---|---|
| 2 | ||
| 3 | Berunis | |
| 4 | ||
| 15 | ||
| 17 | ||
| 7 | ||
| 9 | Muinakas | |
| 10 | ||
| 5 | ||
| 8 | Kungradas | |
| 6 | ||
| 16 | ||
| 11 | ||
| 12 | ||
| 13 | ||
| 14 | Chodžeilis |
Gyventojai
Beveik visi Karakalpakijos gyventojai susitelkę Amudarjos deltoje. Dykumose praktiškai gyvena tik klajokliai. Dėl Aralo jūros ekologinės katastrofos daug gyvenviečių nunyko.
Tautinė sudėtis:
- uzbekai – 32 %,
- karakalpakai – 31 %,
- kazachai – 27 %,
- turkmėnai,
- rusai.
Miesto gyventojų dalis – 41 %.
Ekonomika
Karakalpakijoje išgaunama nafta, kasama akmens druska, mirabilitas. Vystoma drėkinamoji žemdirbystė (medvilnė, ryžiai, liucernos, daržovės, vaismedžiai). Veisiamos karakulinės avys, galvijai, kupranugariai, arkliai, auginami . Valoma medvilnė, vykdoma maisto, statybinių medžiagų pramonė. Seniau svarbią ūkio dalį sudarė žvejyba, bet nusekus Aralui nebevykdoma. Per Karakalpakiją eina Turkmenabato– geležinkelis.
Istorija
Karakalpakijos teritorija apgyvendinta prieš 6–4 tūkstančius metų. Jau antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pradėta vystyti . Vėliau čia atsikraustė tiurkų gentys pečenegai ir ogūzai. XI a. jos susimaišė su kipčiakais, o XIII–XV a. su nogajais. XVI a. susidarė karakalpakų tauta (gyveno prie Syrdarjos). Jie buvo pusiau klajokliai, vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba. 1742 m. karakalpakai tapo pavaldūs Rusijos imperijai. 1811 m. karakalpakų gyvenamą teritoriją užkariavo Chivos chanatas. Dėl to karakalpakai pasitraukė į pietus prie Amudarjos, 1855–1856 m. surengė sukilimą prieš Chivą. 1873 m. karakalpakų žemės buvo padalintos: gyvenę į šiaurę nuo Amudarjos tapo pavaldūs Rusijai, į pietus – liko Chivos chanato sudėtyje.
1917 m. Dešiniakrantė Karakalpakija prijungta prie Turkestano ATSR. Kairiakrantė Karakalpakija pradžioje priklausė , tačiau 1924 m. jos sujungtos į Karakalpakijos autonominę sritį. Jos priklausomybė dažnai kito: 1925–1930 m. priklausė Kazachijos ATSR, 1930–1936 m. – Rusijos TFSR. 1936 m. statusas pakeistas į ATSR ir teritorija prijungta prie Uzbekijos TSR.
Nuo XX a. 8 dešimtmečio Karakalpakija tapo ekologinės katastrofos zona dėl Aralo jūros nusekimo. Labai padidėjo dirvožemio druskingumas, druskingų dalelių ir nuodingų agrochemikalų kiekis ore ir vandenyje, paspartėjo dykumėjimas. Nuo 1992 m. Karakalpakija yra Uzbekijos autonominė respublika.
Šaltiniai
- Qoraqalpog'ston / Republic of Uzbekistan, citypopulation.de
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 196
- Karakalpakija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
| Uzbekijos administracinis suskirstymas | |
|---|---|
| Andižano vilajetas · Bucharos vilajetas · Džizako vilajetas · Ferganos vilajetas · Chorazmo vilajetas · Namangano vilajetas · Navojo vilajetas · Kaškadarjos vilajetas · Samarkando vilajetas · Syrdarjos vilajetas · Surchandarjos vilajetas · Taškento vilajetas · Karakalpakijos respublika · Taškentas | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karakalpakija, Kas yra Karakalpakija? Ką reiškia Karakalpakija?
Karakalpakija arba Karakalpakstanas uzb Qoraqalpog iston karakalpak Qaraqalpaqstan oficialiai Karakalpakstano Respublika karakalpak Qaraqalpaqstan Respublikasi uzb Qoraqalpog iston Respublikasi autonomine respublika vakaru Uzbekijoje prie Aralo juros karakalpaku tautos tevyne Sostine Nukusas Nokis Karakalpakija uzb Qoraqalpog iston karakalpak QaraqalpaqstanValstybe UzbekijaAdministracinis centras NukusasRajonu skaicius 17Gyventoju 2020 1 898 351Plotas 166 594 km Tankumas 2020 11 zm km GeografijaKarakalpakija yra sausringoje vakaru Uzbekijoje Teritorijos rytuose plyti vakarine Kyzylkumo smelio dykumos dalis Joje yra auksciausia Karakalpakijos vieta 473 m Vakarus uzima Ustiurto plynaukstes pietrytine dalis aukstis iki 292 m Pietuose yra derlinga Amudarjos deltos oaze Klimatas vidutiniu platumu zemyninis Vidutine sausio menesio temperatura yra nuo 5 C iki 8 C liepos atitinkamai 26 C ir 28 C Per metus vidutiniskai iskrenta 100 mm krituliu Karakalpakijos pietrytiniu pakrasciu teka Amudarja Seniau visa centrine dalį uzeme Aralo jura Taciau XX a pab ji smarkiai nuseko susidare Aralkumo dykuma Yra 1971 m įsteigtas Badai Tugajaus rezervatas plotas 65 km Administracinis suskirstymas Respublikos centras Nukuso miestas Karakalpakija suskirstyta į 17 kaimiskuju rajonu numeris lenteleje rodo rajono numerį zemelapyje ir 2 miestus Rajonas Adm centras23 Berunis4151779 Muinakas1058 Kungradas61611121314 ChodzeilisGyventojaiBeveik visi Karakalpakijos gyventojai susitelke Amudarjos deltoje Dykumose praktiskai gyvena tik klajokliai Del Aralo juros ekologines katastrofos daug gyvenvieciu nunyko Tautine sudetis uzbekai 32 karakalpakai 31 kazachai 27 turkmenai rusai Miesto gyventoju dalis 41 EkonomikaZvejybiniai laivai seniau plaukioje Aralo juroje Karakalpakijoje isgaunama nafta kasama akmens druska mirabilitas Vystoma drekinamoji zemdirbyste medvilne ryziai liucernos darzoves vaismedziai Veisiamos karakulines avys galvijai kupranugariai arkliai auginami Valoma medvilne vykdoma maisto statybiniu medziagu pramone Seniau svarbia ukio dalį sudare zvejyba bet nusekus Aralui nebevykdoma Per Karakalpakija eina Turkmenabato gelezinkelis IstorijaKarakalpakijos teritorija apgyvendinta pries 6 4 tukstancius metu Jau antrojo tukstantmecio pr m e pabaigoje pradeta vystyti Veliau cia atsikrauste tiurku gentys pecenegai ir oguzai XI a jos susimaise su kipciakais o XIII XV a su nogajais XVI a susidare karakalpaku tauta gyveno prie Syrdarjos Jie buvo pusiau klajokliai vertesi gyvulininkyste zemdirbyste zvejyba 1742 m karakalpakai tapo pavaldus Rusijos imperijai 1811 m karakalpaku gyvenama teritorija uzkariavo Chivos chanatas Del to karakalpakai pasitrauke į pietus prie Amudarjos 1855 1856 m surenge sukilima pries Chiva 1873 m karakalpaku zemes buvo padalintos gyvene į siaure nuo Amudarjos tapo pavaldus Rusijai į pietus liko Chivos chanato sudetyje 1917 m Desiniakrante Karakalpakija prijungta prie Turkestano ATSR Kairiakrante Karakalpakija pradzioje priklause taciau 1924 m jos sujungtos į Karakalpakijos autonomine sritį Jos priklausomybe daznai kito 1925 1930 m priklause Kazachijos ATSR 1930 1936 m Rusijos TFSR 1936 m statusas pakeistas į ATSR ir teritorija prijungta prie Uzbekijos TSR Nuo XX a 8 desimtmecio Karakalpakija tapo ekologines katastrofos zona del Aralo juros nusekimo Labai padidejo dirvozemio druskingumas druskingu daleliu ir nuodingu agrochemikalu kiekis ore ir vandenyje paspartejo dykumejimas Nuo 1992 m Karakalpakija yra Uzbekijos autonomine respublika SaltiniaiQoraqalpog ston Republic of Uzbekistan citypopulation de Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 196 Karakalpakija Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Uzbekijos administracinis suskirstymasAndizano vilajetas Bucharos vilajetas Dzizako vilajetas Ferganos vilajetas Chorazmo vilajetas Namangano vilajetas Navojo vilajetas Kaskadarjos vilajetas Samarkando vilajetas Syrdarjos vilajetas Surchandarjos vilajetas Taskento vilajetas Karakalpakijos respublika Taskentas