Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Uzbekijos istorija Uzbekijos teritorijoje egzistavusių valstybių ir tautų istorija nuo seniausių laikų iki dabarties Vid
Uzbekijos istorija
Uzbekijos istorija − Uzbekijos teritorijoje egzistavusių valstybių ir tautų istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Vidurinės Azijos istorija |
| Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos |
| Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana |
| Eftalitai |
| Omejadų Kalifatas |
| Afrigidai, Samanidai |
| Seldžiukidai, Karachanidai |
| Karakitajai |
| Chorezmo imperija |
| , Čagatajaus chanatas |
| Timūridų imperija |
| Chyva, Buchara, Kokandas |
| Rusijos imperija > TSRS: |
| (Turkestano ATSR, , Bucharos LTR > |
| Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR) |
| Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija |
Senovė
Dabartinė Uzbekijos teritorija nuo senovės buvo vadinama Transoksiana, t. y. šalis už Okso upės. Teritorijoje buvo du derlingi žemdirbystės ir kultūros centrai, įsiterpę tarp klajoklių gyvenamų dykumų. Vienas jų buvo Sogdas dab. Uzbekijos rytuose, o kitas − Chorezmas Amudarjos žemupyje. Jau 2200–1700 m. pr. m. e. pietrytinėje Uzbekijoje klestėjo Baktrijos-Margianos kultūra, o I tūkst. pr. m. e. susiformavo aukšto lygio iranėnų kultūros. VI a. pr. m. e. šios teritorijos prijungtos prie Achemenidų imperijos. 327 m. pr. m. e. Sogdą pasiekė Aleksandras Makedonietis.
Suirus Achemenidų imperijai, Chorezmas suformavo atskirą valstybę su aukšto lygio kultūra. Jos palikimas − senovinės tvirtovės (qala), šiuo metu atsidūrusios dykumoje. Kai kurios iš jų, kaip antai Topraq qala, Ayaz qala, Kirilgan qala, yra įtrauktos į parengtinį pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Būdamas nuošaliau nuo prekybinių kelių, Chorezmas ilgai išsaugojo savo unikalią iranėnišką kultūrą bei kalbą.
Vakariniame Uzbekistane (Sogde) po Aleksandro kontrolę perėmė Seleukidų imperija, o III−II a. pr. m. e. regioną kontroliavo Graikų-baktrų karalystė (iš Baktrijos regiono dab. Afganistane). Šiai nusilpus, regione įsiviešpatavo klajokliai iš šiaurės − tocharai, I a. pr. m. e. regione hegemoniją įgijo kangdžu, pirmaisiais mūsų eros amžiais Sogdą valdė Kušanų imperija.
Kadangi Sogdas buvo tarp Persijos ir Kinijos, užsimezgusi prekyba leido suklestėti vietos miestams, kurie ilgainiui susijungė į Šilko kelią. Dėl labai įvairios išorinės įtakos formavosi turtinga vietos kultūra, kurioje maišėsi budizmo, manicheizmo, nestorizmo ir kiti elementai. Sogde, Margianoje, Baktrijoje ir ryčiau buvusiame Rytų Turkestane klestėjo savita Šilko kelio civilizacija.
Nuo III a. tiek Chorezmą, tiek Sogdą kontroliavo Sasanidai ir klajokliai eftalitai iš šiaurės. IV−VI a. Sasanidams nusilpus, Chorezme į valdžią Afrigidai, valdę iš sostinės Katho, o Sogde-Ferganoje susiformavo miestai-valstybės, tarp kurių stipriausi buvo (Samarkandas), Buchara, Pendžikentas, Chodžentas, , Čiačas ir kt. Jie buvo valdomi įvairiai tituluojamų valdovų, ir iš tų laikų išliko keletas olų freskų. Vietos kalbos (sogdų ir chorezmo kalbos) buvo rašomos iš kilusiais rašmenimis.
Islamo laikotarpis
VIII a. viduryje Chorezmo ir Sogdo valstybes nukariavo Omejadų Kalifatas, ir pradėta krašto islamizacija. Kadangi tai buvo vėliausiai užkariauta ir atokiausia Kalifato teritorija, čia greitai susidarė sąlygos atgimti islamiškajai Persijos kultūrai. Pirmoji persų kilmės dinastija − Samanidai (875–999 m.) − kilo būtent Sogdo regione. Jie atgaivino senąsias persų tradicijas ir kūrybiškai jas maišė su islamiška įtaka. Todėl Sogdas tapo vienu iš svarbiausių islamiškos Persijos civilizacijos židinių.
Jau Samanidų laikais vyko sparti krašto tiurkizacija − senuosius gyventojus iranėnus keitė tiurkai iš šiaurės. Jie tarnaudavo vietos armijose ir pamažu didino savo populiaciją krašte. Tokiu būdu iki XIII a. kraštas buvo didele dalimi tiurkizuotas, jame įsigalėjo trys visuomenės kastos, skirstomos pagal gyvenimo būdą: sartai (prekybininkai, neretai kalbėję iranėnų kalbomis), (sėslūs žemdirbiai) ir tiurkų kilmės klajokliai, dažniausiai turėję karinę ir politinę valdžią. Nuo X−XI a. tiek rytinėje, tiek Vakarinėje Uzbekijoje įsitvirtino tiurkų kilmės dinastijos.
Sogdą nuo XI a. pradžios valdė Karachanidai, kurių politinis ir kultūrinis centras buvo dab. Kazachstane (Žetisu regione), ir kurie taip pat valdė Rytų Turkestaną. Karachanidai įtvirtino vieningą Vidurinės Azijos tiurkišką-islamišką kultūrą.
Chorezmo regioną nuo 995 m. kontroliavo , nuvertę vietos valdovus Afrigidus, o nuo 1017 m. − tiurkų kilmės . 1043 m. jį nukariavo tiurkai Seldžiukidų dinastija, kurie priėmė islamą ir valdant sukūrė milžinišką imperiją iki pat Viduržemio jūros vakaruose. Jų imperijai suirus, 1077 m. Chorezme įsitvirtino nauja tiurkiška dinastija − Anušteginidai. Jie dar kartą pakartojo Seldžiukų užkariavimus. Tai įvyko XII a. antroje pusėje, kuomet chorezmšachas trumpam sukūrė imperiją nuo Indijos iki Anatolijos. Šios imperijos sostinė buvo Urgenčas.
Samanidų, Karachanidų ir Chorezmšachų valdymas buvo vienas brandžiausių Transoksianos kultūrinio suklestėjimo laikotarpių.
Mongolų valdymas
XIII a. Chorezmą ir Sogdą nusiaubė Mongolų imperija, o po Čingischano mirties 1227 m. Sogdo teritorija atiteko Čagatajaus chanatui, tęsusiam tiurkiškas-islamiškas krašto tradicijas. Tačiau nuo to laiko valdžia regione perėjo mongolų kilmės dinastijoms, kurios greitai tiurkizavosi. Sogdo ir Rytų Tiurkestano kalba tuo metu buvo tiurkiška .
Mirus Čagataidui Kazan-chanui ir prasidėjus chanato dezintegracijai, XIV a. Sogdo regione iškilo karvedys Tamerlanas, įkūręs Timūridų imperiją. Po jo mirties Timūridų atšakos valdė Samarkande ir Herate (Afganistane). Timūridams valdant Sogdo miestai, ypač sostinė Samarkandas, patyrė didžiulį kultūrinį suklestėjimą. Čia klestėjo architektūra, čagatajų kalba rašoma literatūra, dirbo žymūs islamo mokslininkai, kurie padarė atradimų matematikoje, astronomijoje. Vidurinėje Azijoje klestėjo Timūridų miniatiūros mokykla, kuri pasireiškė labai aukštu išsivystymo lygiu. Valstybės klestėjo ir ekonomiškai: tai buvo paskutinis svarbus Šilko kelio klestėjimo etapas.
Chorezmo regionas po mongolų užkariavimo atiteko Aukso ordai, o nuo XIV a. vidurio − vietinės kilmės . Tačiau Chorezmas tuo metu nebepasiekė ankstesnio klestėjimo. Tai nulėmė ypač stiprus krašto nualinimas mongolų, o vėliau Timūro invazijos laikais. Sufidai buvo priversti nominaliai pripažinti Timūridų valdžią.
XVI a., pasinaudoję Timūridų politiniu nusilpimu, į teritoriją migravo klajokliai, vedami mongolų kilmės kilmingo karvedžio . Šie klajokliai dar XV a. buvo sukūrę didelį Uzbekų chanatą dabartinės Kazachijos teritorijoje. Išstumti iš ten Kazachų chanato, jie migravo pro pakaspijo stepes, užėmė Chorezmą, o vėliau − Sogdą. Taip dabartinės Uzbekijos, Turkmėnijos, Tadžikijos ir Kirgizijos teritorijose 1500 m. buvo įkurtas Bucharos chanatas. Netrukus nuo jo 1512 m. Chorezmo regionas atsikūrė kaip Chyvos chanatas. XVIII a. pradžioje nuo Bucharos atsiskyrė ir rytinės (istorinės Ferganos teritorijos), kur įsikūrė Kokando chanatas.
Valdant šiems chanatams, kraštas lėtai smuko ekonomiškai. Tai nulėmė Šilko kelio svarbos nykimas (jį keitė jūriniai keliai), taip pat nuolatiniai karai tiek su Sefevidais pietuose, tiek su kazachais šiaurėje.
Rusijos įtakoje
Nuo XIX a. pradžios trys uzbekų chanatai patyrė ekonominį stiprėjimą, tačiau jį stabdė didėjanti Rusijos imperijos grėsmė. Iki to laiko Rusija jau buvo prisijungusi Kazachų chanatą šiaurėje. 1865 m. pradėjusi puolimą nuo Taškento, 1868 m. Rusija užėmė Samarkandą, taip labai stipriai apkarpydama Bucharos chanato teritorijas. Tada buvo įkurta , dalijama į Semirečjės, Syrdarjos ir Zeravšano sritis. 1873 m. nuo Chyvos chanato atplėštos teritorijos tapo Amudarjos sritimi, o 1875 m. nuo Kokando užimtos teritorijos − Ferganos sritimi. Nors Bucharos ir Chyvos chanatai nebuvo galutinai panaikinti, jie tapo visiškai priklausomi nuo Rusijos.
Masinis etninių rusų kėlimasis į Vidurinę Aziją 1916 m. sukėlė vietos gyventojų nepasitenkinimą ir . Basmačiai tęsė kovą ir 1917 m. įkūrus TSRS. Sukilimą kruvinai numalšinus, Turkestano gubernijoje įkurta Turkestano ATSR, o basmačių judėjimas virto partizanine kova. Kokando chanatas prijungtas prie Turkestano ATSR, Bucharos chanato likučiai tapo Bucharos Liaudies Tarybine Respublika, o Chyvos chanato likučiai − .
Iki 1924 m. buvo iš naujo peržiūrėta TSR Vidurinės Azijos administracija, ją siekiant perbraižyti pagal etnines-lingvistines ribas. Taip suformuota Uzbekijos TSR, priskiriant jai dalį Chorezmo, dalį Sogdo ir dalį Ferganos. Vietos tautai ir kalbai buvo parinktas uzbekų pavadinimas, kadangi taip save vadino mongolų kilmės valdančiosios dinastijos nuo XVI a. Tačiau uzbekų kalba buvo pavadinta vietinės (tiurkiškos) kilmės gyventojų kalba, čagatajų kalbos vėlyvoji forma. Be to, į uzbekų kalbos sampratą įjungta ir istorinio Chorezmo gyventojų kalba, daug artimesnė turkmėnų kalbai, nei uzbekų kalbai.
Iki 1929 m. Uzbekijai priklausė ir dab. Tadžikijos teritorija (kaip Tadžikijos ATSR), bet vėliau pastarajai suteiktos tarybinės respublikos teisės. 1932 m. prie Uzbekijos prijungta Karakalpakijos autonominė sritis (atimta iš Kazachijos TSR).
TSRS laikotarpiu Uzbekijoje vyko musulmonų persekiojimai. Ekonomiškai šalyje buvo siekiama grįsti visą šalies ūkį medvilnės auginimu. Leonido Brežnevo laikotarpiu tai peraugo į uzbekų pasipriešinimą Maskvai. Šalies lyderiu tapus , 1961−1983 m. Uzbekistanas siekė vykdyti kuo mažiau priklausomą nuo Maskvos politiką. Bandymai sustabdyti šį procesą vedė į stiprėjančias nacionalistines tendencijas.
Nepriklausomybė
Nesėkmingas Rugpjūčio pučas prieš Gorbačiovą paskatino įvairias šalis palikti Tarybų Sąjungą 1991 m. Nors Uzbekija ir pradžių nenorėjo priešintis pučui, jos Aukščiausioji taryba paskelbė nepriklausomybę rugpjūčio 31 d. Gruodžio mėnesį referendume 98,2% balsų buvo už nepriklausomybę. Tą patį mėnesį buvo išrinktas naujas parlamentas, o pirmuoju prezidentu tapo Islamas Karimovas (perrinktas 1997, 2002 ir 2007 m.), kuris valdė iki mirties 2016 m.
Nors Uzbekijos vyriausybė nesiekė nepriklausomybės, Karimovas greitai prisitaikė prie naujos politinės situacijos. Jis suprato, kad NVS neduos subsidijų, prie kurių Uzbekija priprato per 70 metų. Seni ekonominiai ryšiai turėjo būti peržiūrėti ir užmegzti nauji. Uzbekijai reikėjo pradėti diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis, nors ji to nebuvo dariusi. Užsienio investicijas apsunkino opozicijos persekiojimai 1992 ir 1993 m. Vakarai pradėjo žiūrėti į Uzbekiją ne kaip į stabilią eksperimentinę zoną, o kaip į Vidurio Azijos diktatūrą, o tai labai paveikė šalies politinę ir ekonominę raidą pirmus 5 metus. Šalyje buvo uždraustos opozicinės partijos, pirmiausia „“. Prezidento valdžia persekioja naujai kylančias politines jėgas, pirmiausia islamizmą, aštrėja etniniai konfliktai tarp etninių uzbekų, tadžikų ir kirgizų. Jie prasiveržia tokiais įvykiais, kaip .
Misionierių veikla iš kitų musulmoniškų šalių ir viešos diskusijos trūkumas paskatino radikalaus Islamo aiškinimo plitimą Uzbekijoje. 1999 m. vasarį keliuose Taškento automobiluose sprogo bombos, Karimovas vos nežuvo. Vyriausybė apkaltino Uzbekijos Islamo judėjimą. Tūkstančiai žmonių, įtarti prisidėję prie atakos, buvo suimti ir įkalinti.
2004 m. britų ambasadorius Craig Murray buvo nušalintas, kai papasakojo apie Uzbekijos žmogaus teisių pažeidimus ir britų bendradarbiavimą juose.
Uzbekija taip pat turi teritorinių konfliktų su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
2016 m. po Karimovo mirties prezidentu tapo Šavkatas Mirzijojevas.
Išnašos
- Lubin, Nancy. "Independence". A Country Study: Uzbekistan (Glenn E. Curtis, editor). Library of Congress Federal Research Division (March 1996). This article incorporates text from this source, which is in the public domain.
- MacAskill, Ewen (October 22, 2004). „Ex-envoy to face discipline charges, says FO“. The Guardian. London. Nuoroda tikrinta May 4, 2010.
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Uzbekijos istorija, Kas yra Uzbekijos istorija? Ką reiškia Uzbekijos istorija?
Uzbekijos istorija Uzbekijos teritorijoje egzistavusiu valstybiu ir tautu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Vidurines Azijos istorijaTurkmenijos Uzbekijos Tadzikijos KirgizijosChorezmas Margiana Sogdas FerganaEftalitaiOmejadu KalifatasAfrigidai SamanidaiSeldziukidai KarachanidaiKarakitajaiChorezmo imperija Cagatajaus chanatasTimuridu imperijaChyva Buchara KokandasRusijos imperija gt TSRS Turkestano ATSR Bucharos LTR gt Uzbekijos TSR Turkmenijos TSR Tadzikijos TSR Kirgizijos TSR Uzbekija Turkmenija Tadzikija KirgizijaSenoveDalverzine Tepe is senojo Sogdo Ajaz kala tvirtove senoves Chorezme Dabartine Uzbekijos teritorija nuo senoves buvo vadinama Transoksiana t y salis uz Okso upes Teritorijoje buvo du derlingi zemdirbystes ir kulturos centrai įsiterpe tarp klajokliu gyvenamu dykumu Vienas ju buvo Sogdas dab Uzbekijos rytuose o kitas Chorezmas Amudarjos zemupyje Jau 2200 1700 m pr m e pietrytineje Uzbekijoje klestejo Baktrijos Margianos kultura o I tukst pr m e susiformavo auksto lygio iranenu kulturos VI a pr m e sios teritorijos prijungtos prie Achemenidu imperijos 327 m pr m e Sogda pasieke Aleksandras Makedonietis Suirus Achemenidu imperijai Chorezmas suformavo atskira valstybe su auksto lygio kultura Jos palikimas senovines tvirtoves qala siuo metu atsidurusios dykumoje Kai kurios is ju kaip antai Topraq qala Ayaz qala Kirilgan qala yra įtrauktos į parengtinį pasaulio kulturos paveldo sarasa Budamas nuosaliau nuo prekybiniu keliu Chorezmas ilgai issaugojo savo unikalia iraneniska kultura bei kalba Vakariniame Uzbekistane Sogde po Aleksandro kontrole pereme Seleukidu imperija o III II a pr m e regiona kontroliavo Graiku baktru karalyste is Baktrijos regiono dab Afganistane Siai nusilpus regione įsiviespatavo klajokliai is siaures tocharai I a pr m e regione hegemonija įgijo kangdzu pirmaisiais musu eros amziais Sogda valde Kusanu imperija Kadangi Sogdas buvo tarp Persijos ir Kinijos uzsimezgusi prekyba leido suklesteti vietos miestams kurie ilgainiui susijunge į Silko kelia Del labai įvairios isorines įtakos formavosi turtinga vietos kultura kurioje maisesi budizmo manicheizmo nestorizmo ir kiti elementai Sogde Margianoje Baktrijoje ir ryciau buvusiame Rytu Turkestane klestejo savita Silko kelio civilizacija Nuo III a tiek Chorezma tiek Sogda kontroliavo Sasanidai ir klajokliai eftalitai is siaures IV VI a Sasanidams nusilpus Chorezme į valdzia Afrigidai valde is sostines Katho o Sogde Ferganoje susiformavo miestai valstybes tarp kuriu stipriausi buvo Samarkandas Buchara Pendzikentas Chodzentas Ciacas ir kt Jie buvo valdomi įvairiai tituluojamu valdovu ir is tu laiku isliko keletas olu fresku Vietos kalbos sogdu ir chorezmo kalbos buvo rasomos is kilusiais rasmenimis Islamo laikotarpisSamanidu mauzoliejus Chorezmsachu imperijos zemelapis Ala ad Dino Muchamedo laikais VIII a viduryje Chorezmo ir Sogdo valstybes nukariavo Omejadu Kalifatas ir pradeta krasto islamizacija Kadangi tai buvo veliausiai uzkariauta ir atokiausia Kalifato teritorija cia greitai susidare salygos atgimti islamiskajai Persijos kulturai Pirmoji persu kilmes dinastija Samanidai 875 999 m kilo butent Sogdo regione Jie atgaivino senasias persu tradicijas ir kurybiskai jas maise su islamiska įtaka Todel Sogdas tapo vienu is svarbiausiu islamiskos Persijos civilizacijos zidiniu Jau Samanidu laikais vyko sparti krasto tiurkizacija senuosius gyventojus iranenus keite tiurkai is siaures Jie tarnaudavo vietos armijose ir pamazu didino savo populiacija kraste Tokiu budu iki XIII a krastas buvo didele dalimi tiurkizuotas jame įsigalejo trys visuomenes kastos skirstomos pagal gyvenimo buda sartai prekybininkai neretai kalbeje iranenu kalbomis seslus zemdirbiai ir tiurku kilmes klajokliai dazniausiai tureje karine ir politine valdzia Nuo X XI a tiek rytineje tiek Vakarineje Uzbekijoje įsitvirtino tiurku kilmes dinastijos Sogda nuo XI a pradzios valde Karachanidai kuriu politinis ir kulturinis centras buvo dab Kazachstane Zetisu regione ir kurie taip pat valde Rytu Turkestana Karachanidai įtvirtino vieninga Vidurines Azijos tiurkiska islamiska kultura Chorezmo regiona nuo 995 m kontroliavo nuverte vietos valdovus Afrigidus o nuo 1017 m tiurku kilmes 1043 m jį nukariavo tiurkai Seldziukidu dinastija kurie prieme islama ir valdant sukure milziniska imperija iki pat Vidurzemio juros vakaruose Ju imperijai suirus 1077 m Chorezme įsitvirtino nauja tiurkiska dinastija Anusteginidai Jie dar karta pakartojo Seldziuku uzkariavimus Tai įvyko XII a antroje puseje kuomet chorezmsachas trumpam sukure imperija nuo Indijos iki Anatolijos Sios imperijos sostine buvo Urgencas Samanidu Karachanidu ir Chorezmsachu valdymas buvo vienas brandziausiu Transoksianos kulturinio suklestejimo laikotarpiu Mongolu valdymasCagataju chanato teritorija Timuridu stiliaus miniatiuros pavyzdys XIII a Chorezma ir Sogda nusiaube Mongolu imperija o po Cingischano mirties 1227 m Sogdo teritorija atiteko Cagatajaus chanatui tesusiam tiurkiskas islamiskas krasto tradicijas Taciau nuo to laiko valdzia regione perejo mongolu kilmes dinastijoms kurios greitai tiurkizavosi Sogdo ir Rytu Tiurkestano kalba tuo metu buvo tiurkiska Mirus Cagataidui Kazan chanui ir prasidejus chanato dezintegracijai XIV a Sogdo regione iskilo karvedys Tamerlanas įkures Timuridu imperija Po jo mirties Timuridu atsakos valde Samarkande ir Herate Afganistane Timuridams valdant Sogdo miestai ypac sostine Samarkandas patyre didziulį kulturinį suklestejima Cia klestejo architektura cagataju kalba rasoma literatura dirbo zymus islamo mokslininkai kurie padare atradimu matematikoje astronomijoje Vidurineje Azijoje klestejo Timuridu miniatiuros mokykla kuri pasireiske labai aukstu issivystymo lygiu Valstybes klestejo ir ekonomiskai tai buvo paskutinis svarbus Silko kelio klestejimo etapas Chorezmo regionas po mongolu uzkariavimo atiteko Aukso ordai o nuo XIV a vidurio vietines kilmes Taciau Chorezmas tuo metu nebepasieke ankstesnio klestejimo Tai nuleme ypac stiprus krasto nualinimas mongolu o veliau Timuro invazijos laikais Sufidai buvo priversti nominaliai pripazinti Timuridu valdzia XVI a pasinaudoje Timuridu politiniu nusilpimu į teritorija migravo klajokliai vedami mongolu kilmes kilmingo karvedzio Sie klajokliai dar XV a buvo sukure didelį Uzbeku chanata dabartines Kazachijos teritorijoje Isstumti is ten Kazachu chanato jie migravo pro pakaspijo stepes uzeme Chorezma o veliau Sogda Taip dabartines Uzbekijos Turkmenijos Tadzikijos ir Kirgizijos teritorijose 1500 m buvo įkurtas Bucharos chanatas Netrukus nuo jo 1512 m Chorezmo regionas atsikure kaip Chyvos chanatas XVIII a pradzioje nuo Bucharos atsiskyre ir rytines istorines Ferganos teritorijos kur įsikure Kokando chanatas Valdant siems chanatams krastas letai smuko ekonomiskai Tai nuleme Silko kelio svarbos nykimas jį keite juriniai keliai taip pat nuolatiniai karai tiek su Sefevidais pietuose tiek su kazachais siaureje Rusijos įtakojeVidurine Azija 1900 m Nuo XIX a pradzios trys uzbeku chanatai patyre ekonominį stiprejima taciau jį stabde didejanti Rusijos imperijos gresme Iki to laiko Rusija jau buvo prisijungusi Kazachu chanata siaureje 1865 m pradejusi puolima nuo Taskento 1868 m Rusija uzeme Samarkanda taip labai stipriai apkarpydama Bucharos chanato teritorijas Tada buvo įkurta dalijama į Semirecjes Syrdarjos ir Zeravsano sritis 1873 m nuo Chyvos chanato atplestos teritorijos tapo Amudarjos sritimi o 1875 m nuo Kokando uzimtos teritorijos Ferganos sritimi Nors Bucharos ir Chyvos chanatai nebuvo galutinai panaikinti jie tapo visiskai priklausomi nuo Rusijos Masinis etniniu rusu kelimasis į Vidurine Azija 1916 m sukele vietos gyventoju nepasitenkinima ir Basmaciai tese kova ir 1917 m įkurus TSRS Sukilima kruvinai numalsinus Turkestano gubernijoje įkurta Turkestano ATSR o basmaciu judejimas virto partizanine kova Kokando chanatas prijungtas prie Turkestano ATSR Bucharos chanato likuciai tapo Bucharos Liaudies Tarybine Respublika o Chyvos chanato likuciai Iki 1924 m buvo is naujo perziureta TSR Vidurines Azijos administracija ja siekiant perbraizyti pagal etnines lingvistines ribas Taip suformuota Uzbekijos TSR priskiriant jai dalį Chorezmo dalį Sogdo ir dalį Ferganos Vietos tautai ir kalbai buvo parinktas uzbeku pavadinimas kadangi taip save vadino mongolu kilmes valdanciosios dinastijos nuo XVI a Taciau uzbeku kalba buvo pavadinta vietines tiurkiskos kilmes gyventoju kalba cagataju kalbos velyvoji forma Be to į uzbeku kalbos samprata įjungta ir istorinio Chorezmo gyventoju kalba daug artimesne turkmenu kalbai nei uzbeku kalbai Iki 1929 m Uzbekijai priklause ir dab Tadzikijos teritorija kaip Tadzikijos ATSR bet veliau pastarajai suteiktos tarybines respublikos teises 1932 m prie Uzbekijos prijungta Karakalpakijos autonomine sritis atimta is Kazachijos TSR TSRS laikotarpiu Uzbekijoje vyko musulmonu persekiojimai Ekonomiskai salyje buvo siekiama grįsti visa salies ukį medvilnes auginimu Leonido Breznevo laikotarpiu tai peraugo į uzbeku pasipriesinima Maskvai Salies lyderiu tapus 1961 1983 m Uzbekistanas sieke vykdyti kuo maziau priklausoma nuo Maskvos politika Bandymai sustabdyti sį procesa vede į stiprejancias nacionalistines tendencijas NepriklausomybePrezidentas Islamas Karimovas Pagrindinis straipsnis Islamas Karimovas Nesekmingas Rugpjucio pucas pries Gorbaciova paskatino įvairias salis palikti Tarybu Sajunga 1991 m Nors Uzbekija ir pradziu nenorejo priesintis pucui jos Auksciausioji taryba paskelbe nepriklausomybe rugpjucio 31 d Gruodzio menesį referendume 98 2 balsu buvo uz nepriklausomybe Ta patį menesį buvo isrinktas naujas parlamentas o pirmuoju prezidentu tapo Islamas Karimovas perrinktas 1997 2002 ir 2007 m kuris valde iki mirties 2016 m Nors Uzbekijos vyriausybe nesieke nepriklausomybes Karimovas greitai prisitaike prie naujos politines situacijos Jis suprato kad NVS neduos subsidiju prie kuriu Uzbekija priprato per 70 metu Seni ekonominiai rysiai turejo buti perziureti ir uzmegzti nauji Uzbekijai reikejo pradeti diplomatinius santykius su uzsienio valstybemis nors ji to nebuvo dariusi Uzsienio investicijas apsunkino opozicijos persekiojimai 1992 ir 1993 m Vakarai pradejo ziureti į Uzbekija ne kaip į stabilia eksperimentine zona o kaip į Vidurio Azijos diktatura o tai labai paveike salies politine ir ekonomine raida pirmus 5 metus Salyje buvo uzdraustos opozicines partijos pirmiausia Prezidento valdzia persekioja naujai kylancias politines jegas pirmiausia islamizma astreja etniniai konfliktai tarp etniniu uzbeku tadziku ir kirgizu Jie prasiverzia tokiais įvykiais kaip Misionieriu veikla is kitu musulmonisku saliu ir viesos diskusijos trukumas paskatino radikalaus Islamo aiskinimo plitima Uzbekijoje 1999 m vasarį keliuose Taskento automobiluose sprogo bombos Karimovas vos nezuvo Vyriausybe apkaltino Uzbekijos Islamo judejima Tukstanciai zmoniu įtarti prisideje prie atakos buvo suimti ir įkalinti 2004 m britu ambasadorius Craig Murray buvo nusalintas kai papasakojo apie Uzbekijos zmogaus teisiu pazeidimus ir britu bendradarbiavima juose Uzbekija taip pat turi teritoriniu konfliktu su visomis kaimyninemis valstybemis 2016 m po Karimovo mirties prezidentu tapo Savkatas Mirzijojevas IsnasosLubin Nancy Independence A Country Study Uzbekistan Glenn E Curtis editor Library of Congress Federal Research Division March 1996 This article incorporates text from this source which is in the public domain MacAskill Ewen October 22 2004 Ex envoy to face discipline charges says FO The Guardian London Nuoroda tikrinta May 4 2010 rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu