Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Danijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Danijos istorija – Skandinavijos regiono valstybės istorija.
| Skandinavijos istorija | ||
| Švedijos | Norvegijos | Danijos | ||
| Skandinavijos priešistorė | ||
| Germanija | ||
| Vikingai | ||
| Horfagreatai | ||
| - | ||
| Folkungai | Folkungai | |
| Kalmaro unija | ||
| Vazos | ||
| Danija-Norvegija () | ||
| Švedijos–Norvegijos unija (Bernadotai) | Gliuksburgai | |
| Bernadotai | Gliuksburgai | Gliuksburgai |
| Susijusių šalių istorijos: | ||
| Suomijos, Grenlandijos, Islandijos | ||
Ankstyvoji istorija
Jos pradžia – pirmieji gyventojai (žvejai ir medžiotojai), į Jutlandijos pusiasalį atsikėlę 12 tūkstantmetyje pr. m. e. 4 tūkstantmetyje pr.m.e plito žemdirbystė bei gyvulininkystė, apie XVII–XVII a. pr. m. e. atsiranda bronziniai įrankiai, o nuo V a. pr. m. e. – ir geležiniai. 1 tūkstantmetyje pr. m. e. teritorijoje apsigyveno germanai (kimbrai, teutonai, jutai, anglai, saksai).
Vikingų laikotarpis
Per didįjį tautų kraustymasi jutai, anglai ir saksai persikėlė į Britaniją, o į Jutlandijos pusiasalį apie V a. iš Skandinavijos pusiasalio persikėlė danai, kurie VIII–XI amžiais dalyvavo vikingų žygiuose. Nuo VIII a. dabartinės Danijos teritorijoje kūrėsi nedideli valstybiniai junginiai. Jutlandijos pusiasalio pietuose VIII a. viduryje pradėta statyti įtvirtinimus (Dannevirke), apie 800 m. čia susikūrė svarbus prekybos centras . Normanai IX–XI amžiais rengė žygius ir į Sembą, Kuršą ir kitas baltų žemes. Valstybiniai dariniai pradėjo formuotis nuo VIII amžiaus, pietinėje pusiasalio dalyje pradėti statyti įtvirtinimai, ~800 metus čia įkurtas Haithabu – svarbus prekybinis centras, IX amžiuje įkurta Gudfredo valstybė. X amžiuje danai rengė sėkmingus žygius į Prūsiją, Žiemgalą ir Kuršą, o net pasiskelbė Sembos karaliumi.
X amžiuje Gormas Senasis bei jo sūnus Haraldas I Mėlyndantis sukūrė Danijos karalystę su renkama karaliaus valdžia.
Danijos karalystės susidarymas
Danijos susivienijimą paakstino priešiškų kaimynų grėsmė. , viešpatavęs Danijoje Karolio Didžiojo laikais, buvo greičiau ne Danijos salų ir Skånės karalius, o siuzerenas. Tačiau jam pakako galios įtvirtinti karališkąją savo valdžia Jutlandijoje, iškasus skersai pusiasalio Danevirkę. Vėliau ji buvo rekonstruota ir iki šių dienų išliko vienintelė tokio dydžio nuolatinė fortifikacinė įranga, kada nors pastatyta Skandinavijoje. Anales Regni Francorum aprašo Gotfredo antpuolį prieš Karolio Didžiojo sąjungininkus slavus abodritus, taip pat pirmuosius skandinavų žygių prie Frankų imperiją.
IV a. pabaigoje danų valdovas vadovavo antpuoliui prieš Hamburgą. Gormo Senasis (miręs prieš 950 m.) atstatė Danijos vienybę, ir ji tapo karalyste, maždaug tapačia dabartinei, negu Edgaras buvo vainikuotas pirmuoju Anglijos karaliumi. Haraldas prarado dalį Jutlandijos, kurią užgrobė vokiečių imperatorius. Sveinas, puikiausiai galėjęs dislokuoti savo samdinius stovyklose, atkariavo Pietų Jutlandiją ir 3 kartus išsirengė į didelius antpuolius Anglijos pakrantėse. Galiausiai duoklė nebepadėdavo išsipirkti iš . Kai jį 1014 m. vasarį jis mirė, šis Danijos karalius vietoje Etheldo valdė ir Angliją. Taip Danija tapo Europos galybe.
X–XI amžiais danai pakrikštyti, prasidėjo veržimasis į Norvegiją, o trumpą laikotarpį XI amžiuje valdyta ir Anglija (1018–1035). XII amžiuje pradėjo Baltijos jūros regiono užkariavimą, užimdami Riugeno salą, Holšteiną, Meklenburgą, Pomeraniją ir Šiaurės Estiją su Saremos sala, tačiau šių teritorijų ilgai neišlaikė – didžiąją dalį prarado po Bornhiovedo mūšio (1227). 1161 metais Valdemaras I buvo užėmęs ir , XIII amžiaus duoklininkų sąraše minima ir Lietuva (Littonia).
1241 metais paskelbtas Jutlandijos teisynas – pirmieji karalystės rašytiniai įstatymai. Tuo pat metu karaliaus valdžia silpo dėl didėjančios bažnyčios bei riterių ir žemvaldžių įtakos bei dinastinių kovų. 1282 metais karaliaus valdžia dar apribota, pradėtas rengti didikų susirinkimas (Danehofas). Nuo 1320 metų įkurtas ir Rigsgoras (Valstybės Taryba), sudarytas iš didikų ir dar labiau suvaržęs karalių.
Unija su Norvegija bei Švedija
Nors ir praradusi pirmaujantį vaidmenį prekyboje Baltijos jūroje, Danija stiprino įtaką regione ir 1380 metais sudarė personalinę uniją su Norvegija, o 1397 – Kalmaro uniją, sąjungą su Švedija, kurioje vyraujantis vaidmuo teko Danijai. vedė Danijos princesę Margaritą. Vienintelis jų vaikas Olafas 1375 m. tapo Danijos karaliumi ir paveldėjo Norvegijos karalystės sostą po Hokono mirties 1380 m. Tai buvo 400 metų trukusios Danijos ir Norvegijos unijos pradžia. Margarita 1388 m. tapo dviejų šalių ir Švedijos valdove. Ji vykdė teisingą politiką Norvegijos atžvilgiu. Šalies padėtis susilpnėjo 1536 m., kai Kristijonas II paskelbė, jog Norvegija visuomet bus Danijos vasalinė valstybė. Norvegiją kaip Danijos koloniją ėmė valdyti daliniai suzerenai. 1460 metais sudaryta asmeninė unija su Šlėzvigu ir Holšteinu.
Tuo tarpu karaliaus valdžia vis labiau silpo ir XV–XVI amžiais praktiškai valdė Rigsrodas. 1523 metais Švedija po Gustavo I Vazos rengto sukilimo tapo nepriklausoma karalyste ir pagrindine Danijos varžove regione.
Naujieji amžiai
Po sukilimo 1536 metais šalyje įvesta liuteronybė, sekuliarizuotas bažnyčios turtas, pagyvėjo danų kultūros plėtra. Regione valstybės įtaka pradėjo silpti, per karus su Švedija (Septynerių metų Šiaurės karas, Kalmaro karas ir k.t.) prarastos kai kurios teritorijos Skandinavijos pusiasalyje.
XVII amžiuje karalius Frederikas III pradėjo stiprinti karaliaus valdžią, 1660 metais sostas paskelbtas paveldimu, o nuo 1665 m. įvesta absoliutinė monarchija, panaikintas Rigsrodas, išvaikytas Rigsdagas, naikintos bajorų privilegijos. 1683–1687 metais reformuota teisinė sistema.
1721 metais pradėta Grenlandijos kolonizacija, nuo 8 dešimtmečio vykdyta apšviestojo absoliutizmo politika, 1788 metais panaikinta baudžiava, pagerintos amatininkų konkurencinės sąlygos. Neutrali užsienio politika ir reformos prisidėjo prie ūkio kilimo.
Danijos ir Norvegijos karalius Frederikas VI 1807 m. sudarė sąjungą su Napoleonu, kadangi Britanija 1801 bei 1807 m. apšaudė Kopenhagą ir konfiskavo laivyną. Dėl to Britanija blokavo Norvegijos uostus ir sustabdė bet kokį importą bei eksportą. Buvęs Prancūzijos maršalas 1810 m. tapo Švedijos sosto paveldėtoju princu . Jis prisijungė prie koalicijos, kovojusius su Napoleonu, ir pajėgė įtikinti savo sąjungininkes - Rusiją, Britaniją, Austriją bei Prūsiją, kad privers Daniją perleisti Švedijai tuomet, kai Napoleonas bus nugalėtas. Kai tai įvyko 1813 m., Leipcige, Karlas Johanas išžygiavo į Daniją ir pagal 1814 m. sausio pasirašytą sutartį Danija prarado Norvegiją, kuri buvo perleista Švedijai. Pradėjo mažėti Danijos tarptautinė įtaka, prasidėjo ūkio nuosmukis. XVIII a.-XIX a. Danija prarado daug savo teritorijų dėl daugybės karų ir sukilimų. Nepaisant praradimų, Danija išliko klestinčia valstybe ir viduje įvykdė keletą svarbių reformų (žemės, socialines, švietimo ir kt).
XIX amžiuje įvyko pramoninė revoliucija, pradėjo kurtis politinės partijos, stiprėjo skandinavizmas. Po Tautų pavasario (1848) paskelbta 1849 metų konstitucija, paskelbusi konstitucinę monarchiją ir suteikusi žodžio, tikėjimo ir susirinkimų teisę gyventojams ir tada buvo Danijoje buvo panaikintas absoliutizmas. Vienas iš dalyvių aprašė epizodą, kai 1849 m., sausio 29 d. "tokioje tyloje, kad aiškiai galėjai girdėti plunksnų čežėjimą, karalius tvirta ranka pasirašė įsaką, panaikinantį absoliutizmą".
Pirmąją kovo mėnesio savaitę žinia, kad karalius Liudvikas Pilypas nuverstas Paryžiuje, pasklido po visą Europą ir revoliucijų metais davė pradžią svarbių įvykių grandinei. Danijos Karalystės žemėse tai turėjo 2 tarpusavyje susijusias pasekmes: Šlezvigo-Holšteino separatistai reikalavo laisvės, o nacionaliniai liberalai, įsivyravę Kopenhagoje, reikalavo tikros konstitucinės santvarkos, - besiremiančios ne numatomu bendru luomų organu, kur dviejų karalysčių atstovų būtų buvę tiek pat kaip ir karalystės susirinkime, - bet Šlezvigą prijungiantį prie Danijos. Pirmieji 3 metų karo kunigaikštystėse periodai sudarė neramų foną istoriniams pokyčiams, įvykusiems Kopenhagoje. Kovo mėnesį Lehmano organizuotos demonstracijos privertė Frederiką suformuoti naują ministrų kabinetą, kur jis paskelbė esant pavaldų jam, konstituciniam karaliui. Nors vyriausybei vadovavo nuosaikus konservatorius A. W. Moltke, tačiau į ją įėjo liberalus dvasininkas D. C. Monradas ir Lehmannas. Buvo pripažinta spaudos laisvė, samdiniai atleisti nuo darbo prievolių, o visi suaugę žemės ūkio darbininkai - nuo fizinių bausmių, į karinę tarnybą lygiu principu buvo šaukiamos visos klasės. Pokyčiai atvėrė kelią spalio mėnesį rinkimams į konstitucinę asamblėją: rinkimų teisė buvo demokratišką, tačiau dėl karinės padėties rinkimuose negalėjo dalyvauti Šlezvigo gyventojai.
1901 metų konstitucijos pataisos sumažino turtuolių teises ginančių aukštųjų parlamento rūmų (Landstingo) įtaką, išplėstos rinkimų teisės, o 1915 metų konstitucija įteisinta visuotinė rinkimų teisė (ir moterims). Pirmajame pasauliniame kare išliko neutrali, 1916 metais pardavė Mergelių salas Jungtinėms Valstijoms. Antrajame pasauliniame kare, nors ir laikėsi neutralumo politikos ir pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija, 1940 metais buvo pastarosios okupuota. Po Antrojo pasaulinio karo (Danija karą baigė 1945 m. gegužės 5 d. ir nuo to laiko ši diena minima, kaip išsilaisvinimo diena) toliau vystėsi Danijos kultūra, kino, muzikos, baleto ir literatūros srityse.
Teritoriniai pokyčiai po Antrojo pasaulinio karo
Danija susidūrė su nelengvomis teritorinėmis problemomis. Padėtis pietiniame Šlezvige, kur pralaimėjusių vokiečių vargus didino pabėgėlių srautas iš sovietinės okupacinės zonos, paskatino atgaivinti šimtmečio senumo Eiderio dano judėjimą. Daugelis vietinių vokiečių būtų sveikinę prisijungimą prie Danijos, kadangi nebūtų atsidūrę pralaimėjųsių ir pabėgėlių gretuose; britų valdžia, kuri kontroliavo šią Vokietijos dalį. pasiūlė surengti plebiscitą arba nedelsiant perduoti pietinį Šlezvigą Danijai. Dauguma danų vis dar norėjo palaukti bei įsitikinti, ar jie teisūs, nes kai tik Vakarų Vokietija pradėjo atsigauti, agitacija patyrė visišką nesėkmę. Bet ministras pirmininkas laikėsi savo aktyvios politikos, kurios nepalaikė nė konservatoriai, nei jo partija (Venstre); todėl jo vyriausybė 1947 m. lapkričio mėnesį žlugo. Amerikiečiai laukė, kol rusai išves savo karius iš Bornholmo, o po to davė suprasti, jog jie išsaugos savo karines bazes Grenlandijoje.
Danų suvereniteto problema iškilo ir arčiau - Farerų salose, kur britai leido salų gyventojams turėti savo vėliavą, savus pinigus bei visišką savivaldą, nors ir laikinai. Karaliaus Kristijono ministrai buvo linkę suteikti nepriklausomybę lemiamai gyventojų daugumai, bet pirmi rinkimai po karo į įstatymų leidimo organą (Lagtingą) parodė, kad 12 atstovų prieš 11 pasisako prieš nepriklausomybę, ir 11 prieš 12 po plebiscito, per kurį tik 1% balsų persvara nugalėjo nepriklausomybės šalininkai. Plebiscito padarinys buvo įstatymas, suteikiantis visą įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią Lagtingui, išskyrus užsienio reikalus, o fareriečiai ir toliau turėjo būti simboliškai atstovaujami Danijos Karalystės parlamente.
Kai netvirtas ryšys su 30 000 fareriečių buvo taip sunkiai atstatytas, Danija neturėjo kitos išeities kaip tik 1950 m. priimti monarchijos panaikinimo aktą, kurį 1944 m. 130 000 islandų vienašališkai priėmė po tų metų vasarą įvykusio kone vieningo plebiscito. Nors karalius Kristijonas sveikinimo telegrama pripažino naują respubliką kaip fait accompli, kurios pirmasis prezidentas 15 metų buvo išbuvęs akredituotu pasiuntiniu prie dvaro, ne vieni danai manė, jog tokiu metu, kai Danijos lemtis taip liūdnai skyrėsi nuo pačių, netauru darytis tokius žingsnius.
1979 m. buvo suteikta autonomija Grenlandijai.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Danijos istorija, Kas yra Danijos istorija? Ką reiškia Danijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Danijos istorija Skandinavijos regiono valstybes istorija Skandinavijos istorijaSvedijos Norvegijos DanijosSkandinavijos priesistoreGermanijaVikingaiHorfagreatai Folkungai FolkungaiKalmaro unijaVazosDanija Norvegija Svedijos Norvegijos unija Bernadotai GliuksburgaiBernadotai Gliuksburgai GliuksburgaiSusijusiu saliu istorijos Suomijos Grenlandijos IslandijosAnkstyvoji istorijaJos pradzia pirmieji gyventojai zvejai ir medziotojai į Jutlandijos pusiasalį atsikele 12 tukstantmetyje pr m e 4 tukstantmetyje pr m e plito zemdirbyste bei gyvulininkyste apie XVII XVII a pr m e atsiranda bronziniai įrankiai o nuo V a pr m e ir geleziniai 1 tukstantmetyje pr m e teritorijoje apsigyveno germanai kimbrai teutonai jutai anglai saksai Vikingu laikotarpisPer didįjį tautu kraustymasi jutai anglai ir saksai persikele į Britanija o į Jutlandijos pusiasalį apie V a is Skandinavijos pusiasalio persikele danai kurie VIII XI amziais dalyvavo vikingu zygiuose Nuo VIII a dabartines Danijos teritorijoje kuresi nedideli valstybiniai junginiai Jutlandijos pusiasalio pietuose VIII a viduryje pradeta statyti įtvirtinimus Dannevirke apie 800 m cia susikure svarbus prekybos centras Normanai IX XI amziais renge zygius ir į Semba Kursa ir kitas baltu zemes Valstybiniai dariniai pradejo formuotis nuo VIII amziaus pietineje pusiasalio dalyje pradeti statyti įtvirtinimai 800 metus cia įkurtas Haithabu svarbus prekybinis centras IX amziuje įkurta Gudfredo valstybe X amziuje danai renge sekmingus zygius į Prusija Ziemgala ir Kursa o net pasiskelbe Sembos karaliumi Jelingo akmuo kuriame aprasomas Haraldo I Melyndancio įvykdytas danu suvienijimas X amziuje Gormas Senasis bei jo sunus Haraldas I Melyndantis sukure Danijos karalyste su renkama karaliaus valdzia Danijos karalystes susidarymasDanijos susivienijima paakstino priesisku kaimynu gresme viespataves Danijoje Karolio Didziojo laikais buvo greiciau ne Danijos salu ir Skanes karalius o siuzerenas Taciau jam pakako galios įtvirtinti karaliskaja savo valdzia Jutlandijoje iskasus skersai pusiasalio Danevirke Veliau ji buvo rekonstruota ir iki siu dienu isliko vienintele tokio dydzio nuolatine fortifikacine įranga kada nors pastatyta Skandinavijoje Anales Regni Francorum apraso Gotfredo antpuolį pries Karolio Didziojo sajungininkus slavus abodritus taip pat pirmuosius skandinavu zygiu prie Franku imperija IV a pabaigoje danu valdovas vadovavo antpuoliui pries Hamburga Gormo Senasis mires pries 950 m atstate Danijos vienybe ir ji tapo karalyste mazdaug tapacia dabartinei negu Edgaras buvo vainikuotas pirmuoju Anglijos karaliumi Haraldas prarado dalį Jutlandijos kuria uzgrobe vokieciu imperatorius Sveinas puikiausiai galejes dislokuoti savo samdinius stovyklose atkariavo Pietu Jutlandija ir 3 kartus issirenge į didelius antpuolius Anglijos pakrantese Galiausiai duokle nebepadedavo issipirkti is Kai jį 1014 m vasarį jis mire sis Danijos karalius vietoje Etheldo valde ir Anglija Taip Danija tapo Europos galybe X XI amziais danai pakrikstyti prasidejo verzimasis į Norvegija o trumpa laikotarpį XI amziuje valdyta ir Anglija 1018 1035 XII amziuje pradejo Baltijos juros regiono uzkariavima uzimdami Riugeno sala Holsteina Meklenburga Pomeranija ir Siaures Estija su Saremos sala taciau siu teritoriju ilgai neislaike didziaja dalį prarado po Bornhiovedo musio 1227 1161 metais Valdemaras I buvo uzemes ir XIII amziaus duoklininku sarase minima ir Lietuva Littonia 1219 m Skandinavijos zemelapis Violetine spalva pazymetos teritorijos priklausancios Svedijai zalia Norvegijai alyvuoges spalva teritorijos priklausianciu Danijai nuo įkurimo bei pirmuju uzkariavimu metu geltona veliausiai jos uzgrobtos teritorijos raudona teritorijos Svedijai kurios buvo uzgrobtos Livonijos karo metu 1241 metais paskelbtas Jutlandijos teisynas pirmieji karalystes rasytiniai įstatymai Tuo pat metu karaliaus valdzia silpo del didejancios baznycios bei riteriu ir zemvaldziu įtakos bei dinastiniu kovu 1282 metais karaliaus valdzia dar apribota pradetas rengti didiku susirinkimas Danehofas Nuo 1320 metu įkurtas ir Rigsgoras Valstybes Taryba sudarytas is didiku ir dar labiau suvarzes karaliu Unija su Norvegija bei SvedijaNors ir praradusi pirmaujantį vaidmenį prekyboje Baltijos juroje Danija stiprino įtaka regione ir 1380 metais sudare personaline unija su Norvegija o 1397 Kalmaro unija sajunga su Svedija kurioje vyraujantis vaidmuo teko Danijai vede Danijos princese Margarita Vienintelis ju vaikas Olafas 1375 m tapo Danijos karaliumi ir paveldejo Norvegijos karalystes sosta po Hokono mirties 1380 m Tai buvo 400 metu trukusios Danijos ir Norvegijos unijos pradzia Margarita 1388 m tapo dvieju saliu ir Svedijos valdove Ji vykde teisinga politika Norvegijos atzvilgiu Salies padetis susilpnejo 1536 m kai Kristijonas II paskelbe jog Norvegija visuomet bus Danijos vasaline valstybe Norvegija kaip Danijos kolonija eme valdyti daliniai suzerenai 1460 metais sudaryta asmenine unija su Slezvigu ir Holsteinu Tuo tarpu karaliaus valdzia vis labiau silpo ir XV XVI amziais praktiskai valde Rigsrodas 1523 metais Svedija po Gustavo I Vazos rengto sukilimo tapo nepriklausoma karalyste ir pagrindine Danijos varzove regione Naujieji amziaiPo sukilimo 1536 metais salyje įvesta liuteronybe sekuliarizuotas baznycios turtas pagyvejo danu kulturos pletra Regione valstybes įtaka pradejo silpti per karus su Svedija Septyneriu metu Siaures karas Kalmaro karas ir k t prarastos kai kurios teritorijos Skandinavijos pusiasalyje XVII amziuje karalius Frederikas III pradejo stiprinti karaliaus valdzia 1660 metais sostas paskelbtas paveldimu o nuo 1665 m įvesta absoliutine monarchija panaikintas Rigsrodas isvaikytas Rigsdagas naikintos bajoru privilegijos 1683 1687 metais reformuota teisine sistema 1721 metais pradeta Grenlandijos kolonizacija nuo 8 desimtmecio vykdyta apsviestojo absoliutizmo politika 1788 metais panaikinta baudziava pagerintos amatininku konkurencines salygos Neutrali uzsienio politika ir reformos prisidejo prie ukio kilimo Danijos ir Norvegijos karalius Frederikas VI 1807 m sudare sajunga su Napoleonu kadangi Britanija 1801 bei 1807 m apsaude Kopenhaga ir konfiskavo laivyna Del to Britanija blokavo Norvegijos uostus ir sustabde bet kokį importa bei eksporta Buves Prancuzijos marsalas 1810 m tapo Svedijos sosto paveldetoju princu Jis prisijunge prie koalicijos kovojusius su Napoleonu ir pajege įtikinti savo sajungininkes Rusija Britanija Austrija bei Prusija kad privers Danija perleisti Svedijai tuomet kai Napoleonas bus nugaletas Kai tai įvyko 1813 m Leipcige Karlas Johanas iszygiavo į Danija ir pagal 1814 m sausio pasirasyta sutartį Danija prarado Norvegija kuri buvo perleista Svedijai Pradejo mazeti Danijos tarptautine įtaka prasidejo ukio nuosmukis XVIII a XIX a Danija prarado daug savo teritoriju del daugybes karu ir sukilimu Nepaisant praradimu Danija isliko klestincia valstybe ir viduje įvykde keleta svarbiu reformu zemes socialines svietimo ir kt XIX amziuje įvyko pramonine revoliucija pradejo kurtis politines partijos stiprejo skandinavizmas Po Tautu pavasario 1848 paskelbta 1849 metu konstitucija paskelbusi konstitucine monarchija ir suteikusi zodzio tikejimo ir susirinkimu teise gyventojams ir tada buvo Danijoje buvo panaikintas absoliutizmas Vienas is dalyviu aprase epizoda kai 1849 m sausio 29 d tokioje tyloje kad aiskiai galejai girdeti plunksnu cezejima karalius tvirta ranka pasirase įsaka panaikinantį absoliutizma Pirmaja kovo menesio savaite zinia kad karalius Liudvikas Pilypas nuverstas Paryziuje pasklido po visa Europa ir revoliuciju metais dave pradzia svarbiu įvykiu grandinei Danijos Karalystes zemese tai turejo 2 tarpusavyje susijusias pasekmes Slezvigo Holsteino separatistai reikalavo laisves o nacionaliniai liberalai įsivyrave Kopenhagoje reikalavo tikros konstitucines santvarkos besiremiancios ne numatomu bendru luomu organu kur dvieju karalysciu atstovu butu buve tiek pat kaip ir karalystes susirinkime bet Slezviga prijungiantį prie Danijos Pirmieji 3 metu karo kunigaikstystese periodai sudare neramu fona istoriniams pokyciams įvykusiems Kopenhagoje Kovo menesį Lehmano organizuotos demonstracijos priverte Frederika suformuoti nauja ministru kabineta kur jis paskelbe esant pavaldu jam konstituciniam karaliui Nors vyriausybei vadovavo nuosaikus konservatorius A W Moltke taciau į ja įejo liberalus dvasininkas D C Monradas ir Lehmannas Buvo pripazinta spaudos laisve samdiniai atleisti nuo darbo prievoliu o visi suauge zemes ukio darbininkai nuo fiziniu bausmiu į karine tarnyba lygiu principu buvo saukiamos visos klases Pokyciai atvere kelia spalio menesį rinkimams į konstitucine asambleja rinkimu teise buvo demokratiska taciau del karines padeties rinkimuose negalejo dalyvauti Slezvigo gyventojai 1901 metu konstitucijos pataisos sumazino turtuoliu teises ginanciu aukstuju parlamento rumu Landstingo įtaka isplestos rinkimu teises o 1915 metu konstitucija įteisinta visuotine rinkimu teise ir moterims Pirmajame pasauliniame kare isliko neutrali 1916 metais pardave Mergeliu salas Jungtinems Valstijoms Antrajame pasauliniame kare nors ir laikesi neutralumo politikos ir pasirase nepuolimo sutartį su Vokietija 1940 metais buvo pastarosios okupuota Po Antrojo pasaulinio karo Danija kara baige 1945 m geguzes 5 d ir nuo to laiko si diena minima kaip issilaisvinimo diena toliau vystesi Danijos kultura kino muzikos baleto ir literaturos srityse Teritoriniai pokyciai po Antrojo pasaulinio karoDanija susidure su nelengvomis teritorinemis problemomis Padetis pietiniame Slezvige kur pralaimejusiu vokieciu vargus didino pabegeliu srautas is sovietines okupacines zonos paskatino atgaivinti simtmecio senumo Eiderio dano judejima Daugelis vietiniu vokieciu butu sveikine prisijungima prie Danijos kadangi nebutu atsidure pralaimejusiu ir pabegeliu gretuose britu valdzia kuri kontroliavo sia Vokietijos dalį pasiule surengti plebiscita arba nedelsiant perduoti pietinį Slezviga Danijai Dauguma danu vis dar norejo palaukti bei įsitikinti ar jie teisus nes kai tik Vakaru Vokietija pradejo atsigauti agitacija patyre visiska nesekme Bet ministras pirmininkas laikesi savo aktyvios politikos kurios nepalaike ne konservatoriai nei jo partija Venstre todel jo vyriausybe 1947 m lapkricio menesį zlugo Amerikieciai lauke kol rusai isves savo karius is Bornholmo o po to dave suprasti jog jie issaugos savo karines bazes Grenlandijoje Danu suvereniteto problema iskilo ir arciau Fareru salose kur britai leido salu gyventojams tureti savo veliava savus pinigus bei visiska savivalda nors ir laikinai Karaliaus Kristijono ministrai buvo linke suteikti nepriklausomybe lemiamai gyventoju daugumai bet pirmi rinkimai po karo į įstatymu leidimo organa Lagtinga parode kad 12 atstovu pries 11 pasisako pries nepriklausomybe ir 11 pries 12 po plebiscito per kurį tik 1 balsu persvara nugalejo nepriklausomybes salininkai Plebiscito padarinys buvo įstatymas suteikiantis visa įstatymu leidziamaja ir vykdomaja valdzia Lagtingui isskyrus uzsienio reikalus o farerieciai ir toliau turejo buti simboliskai atstovaujami Danijos Karalystes parlamente Kai netvirtas rysys su 30 000 farerieciu buvo taip sunkiai atstatytas Danija neturejo kitos iseities kaip tik 1950 m priimti monarchijos panaikinimo akta kurį 1944 m 130 000 islandu vienasaliskai prieme po tu metu vasara įvykusio kone vieningo plebiscito Nors karalius Kristijonas sveikinimo telegrama pripazino nauja respublika kaip fait accompli kurios pirmasis prezidentas 15 metu buvo isbuves akredituotu pasiuntiniu prie dvaro ne vieni danai mane jog tokiu metu kai Danijos lemtis taip liudnai skyresi nuo paciu netauru darytis tokius zingsnius 1979 m buvo suteikta autonomija Grenlandijai v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija