Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Italijos istorija yra turbūt svarbiausia reikalingas šaltinis visų palei Viduržemio jūrą išsidėsčiusių šalių kultūriniam
Italijos istorija
Italijos istorija yra, turbūt, svarbiausia[reikalingas šaltinis] visų palei Viduržemio jūrą išsidėsčiusių šalių kultūriniam ir socialiniam vystymuisi.
| Italijos istorija | |
| Senovės Romos istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Bizantijos imperija (Ravena) | |
| Langobardų karalystė: | |
| D. Lombardija | Beneventas |
| Frankų imperija | |
| Šventoji Romos imperija (Italija) | Bizantijos imperija (Italija) |
| Apulija ir Kalabrija | |
| Jūrinės respublikos, | Sicilijos karalystė |
| Popiežiaus valstybė | Neapolio karalystė |
| Prancūzijos imperija | |
| Italijos suvienijimas: | |
| Sardinijos karalystė | |
| Italijos karalystė | |
| Italijos Respublika | |
| Susijusių šalių istorijos: | |
| , | |
Priešistorinė Italija
Priešistoriniais laikais Apeninų pusiasalis atrodė kitaip. Ledynmečiais Elbos ir Sicilijos salos susijungdavo su žemynu. Adrijos jūra prasidėjo ties Garganu, o sritis nuo jo iki Venecijos buvo derlinga lyguma su drėgnu klimatu.
Neandertaliečių buvimą Apeninų pusiasalyje įrodantys radiniai yra 50 tūkst. metų senumo (Vėlyvasis Pleistocenas). Italijoje yra apie 20 radimviečių, svarbiausia iš jų yra Grotta Guattari prie Tirėnų jūros į pietus nuo Romos. Kitos: Grotta di Fumane (Veronos provincija), Grotta San Bernardino (Vičencos provincija). Šiuolaikinis žmogus pasirodė paleolite. Orinjako kultūros pėdsakai, rasti Grotta di Fumane, yra 34 tūkst. metų senumo.
Radiniai iš vėlesnio laikotarpio rasti Ligūrijoje, Lombardijoje ir Sardinijoje. Žymiausias radinys yra Oetzi, 3 tūkst. metų senumo kalnų medžiotojo mumija, rasta Pietų Tirolyje.
Svarbus neolito radinys yra uolų piešiniai Valkamonikoje, 8 tūkst. metų senumo.
Metaliniai gaminiai Italijoje pasirodė su indoeuropiečiais. Nauji gyventojai į Italiją atvyko keturiomis bangomis iš šiaurės. Pirmoji indoeuropiečių banga buvo III tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, kai buvo atgabenti variniai daiktai. Remedelo kultūra užėmė Po upės lygumą. Trečio tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pasirodė antroji banga su Beakerio kultūra. Jos atstovai naudojo bronzą, gyveno Sardinijos ir Sicilijos pakrantėse. II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje pasirodė Teramarės kultūra (trečioji banga), gavusi pavadinimą nuo juodosios žemės, naudotos kaip traša. Jos atstovai vis dar buvo medžiotojai, bet turėjo naminių gyvūnų. Jie buvo patyrę metalurgai, augino pupas, javus, vynuoges, linus.
II tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje ketvirtoji banga, Vilanovano kultūra, priklausiusi didesnei Laidojimo laukų kultūrai, atgabeno į Italiją geležies dirbinius. Kultūros atstovai kremuodavo numirėlius, o pelenus supildavo į urnas. Daugiausiai šių žmonių pėdsakų aptinkama Po lygumoje, Etruskijoje, Bolonijos apylinkėse, Toskanoje ir Lacijuje.
Prieš įsigalint Romos valstybei, Italijoje gyvavo keletas kultūrų:
- pietuose, graikų kolonijos, vadinamoji Didžioji Graikija;
- italikų gentys, atvykusios čia iš Vidurio Europos Bronzos amžiuje – sabinai, samnitai ir kt.;
- etruskų civilizacija, kilusi iš Mažosios Azijos ir asimiliavusi dalį italikų;
- šiaurėje, gyveno keltai.
Senovės Roma (V a. pr. m. e.-V a.)
Pagrindinis straipsnis: Senovės Roma
Vėlyvoji Antika ir viduramžiai (VI–XIV a.)
Po Vakarų Romos imperijos žlugimo Italiją užėmė Odoakras ir ji tapo ostrogotų karalystės dalimi. Justiniano I laikais Bizantijai pavyko atkovoti didžiąją dalį Italijos (Ravena, Roma, Venecija). Po to Italijos šiaurę užkariavo langobardai, kurių vardas išliko Lombardijos regione. Po karaliaus mirties susikūrė kelios langobardų kunigaikštystės (Benevento, Spoleto ir kt.). Karalystė atkurta 584 m. Langobardų sostinė buvo Pavija. Kentėdamas nuo langobardų popiežius kreipėsi į Frankų imperijos valdovą Karolį Didįjį, kuris užėmė Lombardijos karalystę ir Spoleto kunigaikštystę bei pasiskelbė langobardų karaliumi. 781 m. Italija tapo savarankiška karalyste, valdoma Karolio Didžiojo sūnaus .
Viduramžiais Šiaurės ir Centrinėje Italijoje klestėjo miestų respublikos (Genuja, Venecija, Florencija, Milanas ir t.t) buvusios prekybos, meno ir kultūros centru. Būtent čia XIV amžiuje gimė Renesansas. XIV-XVI amžių Italijos miestų visuomenė istorikų laikoma ankstyvųjų kapitalistinių santykių pavyzdžiu.
Centrinė Italijos dalis aplink Romą tapo popiežiaus domenu.
Pietų Italija po Frankų imperijos suirimo patyrė vikingų ir arabų įsiveržimus. Arabai 827 užėmė Siciliją ir pasiliko joje dar du šimtus metų. XI amžiuje į Siciliją ir pietinę pusiasalio dalį įsiveržė vikingai, kur įkūrė Sicilijos karalystę. XII amžiaus pabaigoje Sicilijos karalystė tapo Šventosios Romos imperijos dalimi.
Renesansas (XV–XVI a.)
Viduramžių pabaigoje Centrinė ir Pietų Italija, anksčiau buvusi Romos imperijos širdimi, tapo skurdesnė už Šiaurės Italiją. Romą sudarė daugiausiai griuvėsiai, o Popiežiaus valstybė buvo blogai valdoma, joje buvo mažai tvarkos. Tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius persikėlė į Avinjoną Prancūzijoje. Neapolį, Siciliją ir Sardiniją kurį laiką valdė užsieniečiai. Italų prekybos keliai, ėję per visą Viduržemio regioną ir toliau buvo pagrindiniai žinių ir kultūros kanalai. Italijos miestai plėtėsi, klestėjo ir tapo nepriklausomi nuo Šventosios Romos imperijos.
Renesansas prasidėjo Toskanoje, labiausiai Florencijoje. Po to jis paplito į pietus, Romoje turėjo ypač didelį poveikį, kurią atstatė Renesanso laikotarpio popiežiai. Be to jis pasiekė Sieną ir Luką. Renesanso pikas buvo XV a. antra pusė, kai į Italiją pradėjo veržtis užsieniečiai. Nuo XIV a. pabaigos Florenciją valdė Albizzi šeima. O 1447 m. Francesco Persaliano atėjo į valdžią Milane ir iš viduramžių miesto padarė meno ir mokslo centrą. Venecija, valdžiusi Viduržemio jūrą, irgi tapo Renesanso centru, ypač architektūroje. 1478 m. popiežius grįžo į Romą, kuri vis dar buvo skurdi ir griuvėsiuose. Kaip kultūrinis judėjimas Renesansas palietė mažą žmonių sluoksnį. Nors Šiaurės Italija buvo labiausiai urbanizuotas regionas to meto Europoje, trys ketvirčiai žmonių vis dar gyveno kaimuose.
Renesansas buvo tam tikrų klasikinių idėjų, kurios buvo užmirštos Europoje, „atgimimas“. Manoma, kad šį procesą skatino antikinių tekstų, kuriuos išlaikė Islamo pasaulis ir vienuolynai, vertimas iš graikų ir arabų kalbų į lotynų. Renesanso mokslininkai, tokie kaip ir , naršė po bibliotekas ieškodami senovinių tekstų, kuriuos parašė Platonas, Ciceronas, Vitruvijus ar kiti antikos rašytojai.
Renesansas geriausiai žinomas dėl kultūrinių laimėjimų. Žinomiausi renesanso rašytojai yra Petrarka (garsus savo sonetais) ir jo draugas Bokačas (Dekamerono autorius). Garsūs tarmiškai rašę XV a. poetai buvo , ir . To meto poetas Poliziano ir platonistas filosofas Marsilio Ficino daug vertė iš graikų ir lotynų kalbų. XVI a. pradžioje Castiglione aprašė idealią damą ir džentelmeną, o Machiavelli aprašė tikrovišką to meto politiką. Renesanso tapyba turėjo šimtmečius trukusią įtaką Vakarų Europos menui, žymiausi dailininkai buvo Giotto di Bondone, Masaccio, Piero della Francesca, Domenico Ghirlandaio, Perugino, Michelangelo, Raphael, Sandro Botticelli, Leonardo da Vinci ir Titian. Panaši padėtis architektūroje, žymiausi architektai buvo , , Andrea Palladio ir Donato Bramante. Tarp jų darbų buvo Florencijos katedra, Švento Petro bazilika Romoje ir Riminyje. Galiausiai Aldine spaustuvė, įkurta spaustuvininko , dirbusio Venecijoje, sukūrė itališką šriftą ir pradėjo spausdinti mažas pigias knygeles, kurios galėjo tilpti kišenėje, be to pirmoji pradėjo leisti graikų raštus. Nepaisant kultūrinio klestėjimo daugelis istorikų mano, kad tuo metu Italijoje prasidėjo ekonominė recesija, nes atsivėrė tarpatlantinė prekyba, o į Italiją pradėjo veržtis užsieniečiai. Be to buvo padaryta labai maža pažanga palyginus su protestantiškomis šalimis XVII a.
Juodoji mirtis 1348 m. nužudė trečdalį Italijos gyventojų. Po šio įvykio atsigaunant ir prasidėjo Renesansas.
Šiaurės Italija ir šiaurinė Centrinės Italijos dalis buvo padalinta tarp kariaujančių miestų-valstybių, iš kurių stipriausi buvo Milanas, Florencija, Piza, Siena, Genuja, Ferara, Mantuja, Verona ir Venicija. Be to viduramžiais Šiaurės Italiją kankino ilgas konfliktas tarp popiežiaus ir Šventosios Romos imperatoriaus: kiekvienas miestas pasirinko vieną ar kitą pusę, bet pačiame mieste dažnai vykdavo kovos tarp abiejų frakcijų. Karai tarp miestų buvo dažnai, kartais įsiverždavo ir Šventosios Romos imperatoriai. Kai nuo XIII a. armijas pradėjo sudaryti tik samdiniai, klestintys miestai galėjo surinkti dideles armijas nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Samdinių armijos vadinosi condottieri, jas dažniausiai sudarė šveicarai ir vokiečiai, bet kapitonais būdavo italai. Samdiniai nenorėjo veltui rizikuoti gyvybėmis, tad karus dažniausiai sudarė manevrai ir apgultys, kruvini mūšiai buvo reti. Be to jie buvo suinteresuoti, kad karas tęstųsi kiek įmanoma ilgiau. Samdiniai, jiems nesumokėjus, užpuldavo šeimininkus, o kartais pasitaikydavo, kad valstybei tapus per daug priklausomai nuo samdinių, jie imdavo ją valdyti.
XV a. galingesni miestai pavergė silpnesnius. Florencija užėmė Pizą 1406 m., Venecija – Padują ir Veroną, Milanas – Paviją ir Parmą. Buvo kaunamasi ne tik sausumoje, bet ir jūroje. Čia stipriausi miestai buvo Genuja, Piza ir Venecija. Genuja nugalėjo Pizą, bet Venecija buvo galingesnė ir XV a., nusilpus Genujai, ji pradėjo valdyti jūras.
Užsieniečių dominavimas (1559–1814 m.)
XVI a. didžiojoje Italijos dalyje įsitvirtino Ispanija, o po 1701–1714 Ispanijos palikimo karų – Austrijos Habsburgai. Romoje yra svarbiausi baroko epochos paminklai.
Nuo XVIII a. pb. Italijoje prasideda judėjimas už nacionalinį išsivadavimą ir teritorinio susiskaidymo likvidavimą (Risorgimento). XVIII a. pb. – 1814 m. Italija buvo Napoleono Prancūzijos valdžioje. 1814–1815 m. Vienos kongresas Italijoje atkūrė feodalines – absoliutines monarchijas. Kovai už Italijos suvienijimą vadovavo karbonarai, „Jaunoji Italija“ ir kitos organizacijos.
Italijos suvienijimas (1814–1861 m.)
1859 m. Austrija neteko Lombardijos, kuri prijungiama prie Sardinijos karalystės. Iki 1860 m. pabaigos Italijos teritorija praktiškai buvo apjungta aplink Sardinijos karalystę (nuo 1861 m. – Italijos karalystė). Pagrindinis Italijos susivienijimo architektas buvo Camillo Benso di Cavour, Viktoro Emanuelio ministras. Pati Roma dar dešimtmečiui liko popiežių valdžioje ir Italijos karalystės dalimi tapo tik 1870 m. rugsėjo 20 d., galutinę Italijos susivienijimo datą. Popiežiams liko Vatikanas, svarbus anklavas, iš visų pusių supamas Italijos.
Monarchija, fašizmas ir pasauliniai karai (1861–1945 m.)
Benito Mussolini 1922 m. įvykdęs valstybės perversmą, vadinamąjį , įvedė fašistinę diktatūrą. Valdant Mussolini Italija vykdė agresyvią užsienio politiką. 1923 m., reaguodama į Italijos pareigūno nužudymą Albanijoje, Italija okupavo Kerkyros (Korfu) salą. Po to, per Tautų Sąjungą išsireikalavo iš Graikijos reparacijų už šį incidentą, nors Graikijos kaltė ir nebuvo įrodyta.
Italija užgrobė Etiopiją (1935–1936), Albaniją (1939). Sudariusi sąjungą su Vokietija ir Japonija, 1940 m. Italija įstojo į Antrąjį pasaulinį karą ir galiausiai jį pralaimėjo. 1945 m. pasipriešinimo judėjimas ir anglų bei amerikiečių pajėgos įveikė fašizmą visoje Italijoje. 1946 m. referendumas dėl monarchijos pasibaigė Italijos respublikos paskelbimu ir naujos konstitucijos priėmimu 1948 m. sausio 1 d. karališkosios šeimos nariai buvo išsiųsti į tremtį dėl jų ryšių su fašistiniu režimu, ir grįžti į šalį jiems leista tik 2002 m.
Italijos respublika (po 1945 m.)
Po Antrojo pasaulinio karo politinėje arenoje dominavo krikščionių demokratų partija, kuri 1945–1981 ir 1987–1992 m. formavo vyriausybes. Didelis korupcijos augimas visose valdžios grandyse privedė prie rinkimų sistemos pakeitimo. 1993 m. rugpjūčio 4 d. priimtas naujas parlamento rinkimų įstatymas.
Italija buvo tarp NATO ir Europos Sąjungą įsteigusių valstybių, 1999 m. įsivedė eurą.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Italijos istorija, Kas yra Italijos istorija? Ką reiškia Italijos istorija?
Italijos istorija yra turbut svarbiausia reikalingas saltinis visu palei Vidurzemio jura issidesciusiu saliu kulturiniam ir socialiniam vystymuisi Italijos istorijaSenoves Romos istorijaSiaure PietusBizantijos imperija Ravena Langobardu karalyste D Lombardija BeneventasFranku imperijaSventoji Romos imperija Italija Bizantijos imperija Italija Apulija ir KalabrijaJurines respublikos Sicilijos karalystePopieziaus valstybe Neapolio karalystePrancuzijos imperijaItalijos suvienijimas Sardinijos karalysteItalijos karalysteItalijos RespublikaSusijusiu saliu istorijos Priesistorine ItalijaZaliai pazymetos graiku apgyvendintos teritorijos geltonai etrusku violetine spalva kartaginieciu Priesistoriniais laikais Apeninu pusiasalis atrode kitaip Ledynmeciais Elbos ir Sicilijos salos susijungdavo su zemynu Adrijos jura prasidejo ties Garganu o sritis nuo jo iki Venecijos buvo derlinga lyguma su dregnu klimatu Neandertalieciu buvima Apeninu pusiasalyje įrodantys radiniai yra 50 tukst metu senumo Velyvasis Pleistocenas Italijoje yra apie 20 radimvieciu svarbiausia is ju yra Grotta Guattari prie Tirenu juros į pietus nuo Romos Kitos Grotta di Fumane Veronos provincija Grotta San Bernardino Vicencos provincija Siuolaikinis zmogus pasirode paleolite Orinjako kulturos pedsakai rasti Grotta di Fumane yra 34 tukst metu senumo Radiniai is velesnio laikotarpio rasti Ligurijoje Lombardijoje ir Sardinijoje Zymiausias radinys yra Oetzi 3 tukst metu senumo kalnu medziotojo mumija rasta Pietu Tirolyje Svarbus neolito radinys yra uolu piesiniai Valkamonikoje 8 tukst metu senumo Metaliniai gaminiai Italijoje pasirode su indoeuropieciais Nauji gyventojai į Italija atvyko keturiomis bangomis is siaures Pirmoji indoeuropieciu banga buvo III tukstantmecio pr m e viduryje kai buvo atgabenti variniai daiktai Remedelo kultura uzeme Po upes lyguma Trecio tukstantmecio pr m e pabaigoje pasirode antroji banga su Beakerio kultura Jos atstovai naudojo bronza gyveno Sardinijos ir Sicilijos pakrantese II tukstantmecio pr m e viduryje pasirode Teramares kultura trecioji banga gavusi pavadinima nuo juodosios zemes naudotos kaip trasa Jos atstovai vis dar buvo medziotojai bet turejo naminiu gyvunu Jie buvo patyre metalurgai augino pupas javus vynuoges linus II tukstantmecio pr m e pabaigoje I tukstantmecio pr m e pradzioje ketvirtoji banga Vilanovano kultura priklausiusi didesnei Laidojimo lauku kulturai atgabeno į Italija gelezies dirbinius Kulturos atstovai kremuodavo numirelius o pelenus supildavo į urnas Daugiausiai siu zmoniu pedsaku aptinkama Po lygumoje Etruskijoje Bolonijos apylinkese Toskanoje ir Lacijuje Pries įsigalint Romos valstybei Italijoje gyvavo keletas kulturu pietuose graiku kolonijos vadinamoji Didzioji Graikija italiku gentys atvykusios cia is Vidurio Europos Bronzos amziuje sabinai samnitai ir kt etrusku civilizacija kilusi is Mazosios Azijos ir asimiliavusi dalį italiku siaureje gyveno keltai Senoves Roma V a pr m e V a Pagrindinis straipsnis Senoves RomaVelyvoji Antika ir viduramziai VI XIV a Italu valstybes XV a pabaigoje Po Vakaru Romos imperijos zlugimo Italija uzeme Odoakras ir ji tapo ostrogotu karalystes dalimi Justiniano I laikais Bizantijai pavyko atkovoti didziaja dalį Italijos Ravena Roma Venecija Po to Italijos siaure uzkariavo langobardai kuriu vardas isliko Lombardijos regione Po karaliaus mirties susikure kelios langobardu kunigaikstystes Benevento Spoleto ir kt Karalyste atkurta 584 m Langobardu sostine buvo Pavija Kentedamas nuo langobardu popiezius kreipesi į Franku imperijos valdova Karolį Didįjį kuris uzeme Lombardijos karalyste ir Spoleto kunigaikstyste bei pasiskelbe langobardu karaliumi 781 m Italija tapo savarankiska karalyste valdoma Karolio Didziojo sunaus Viduramziais Siaures ir Centrineje Italijoje klestejo miestu respublikos Genuja Venecija Florencija Milanas ir t t buvusios prekybos meno ir kulturos centru Butent cia XIV amziuje gime Renesansas XIV XVI amziu Italijos miestu visuomene istoriku laikoma ankstyvuju kapitalistiniu santykiu pavyzdziu Centrine Italijos dalis aplink Roma tapo popieziaus domenu Pietu Italija po Franku imperijos suirimo patyre vikingu ir arabu įsiverzimus Arabai 827 uzeme Sicilija ir pasiliko joje dar du simtus metu XI amziuje į Sicilija ir pietine pusiasalio dalį įsiverze vikingai kur įkure Sicilijos karalyste XII amziaus pabaigoje Sicilijos karalyste tapo Sventosios Romos imperijos dalimi Renesansas XV XVI a Viduramziu pabaigoje Centrine ir Pietu Italija anksciau buvusi Romos imperijos sirdimi tapo skurdesne uz Siaures Italija Roma sudare daugiausiai griuvesiai o Popieziaus valstybe buvo blogai valdoma joje buvo mazai tvarkos Tai viena is priezasciu kodel popiezius persikele į Avinjona Prancuzijoje Neapolį Sicilija ir Sardinija kurį laika valde uzsienieciai Italu prekybos keliai eje per visa Vidurzemio regiona ir toliau buvo pagrindiniai ziniu ir kulturos kanalai Italijos miestai pletesi klestejo ir tapo nepriklausomi nuo Sventosios Romos imperijos Renesansas prasidejo Toskanoje labiausiai Florencijoje Po to jis paplito į pietus Romoje turejo ypac didelį poveikį kuria atstate Renesanso laikotarpio popieziai Be to jis pasieke Siena ir Luka Renesanso pikas buvo XV a antra puse kai į Italija pradejo verztis uzsienieciai Nuo XIV a pabaigos Florencija valde Albizzi seima O 1447 m Francesco Persaliano atejo į valdzia Milane ir is viduramziu miesto padare meno ir mokslo centra Venecija valdziusi Vidurzemio jura irgi tapo Renesanso centru ypac architekturoje 1478 m popiezius grįzo į Roma kuri vis dar buvo skurdi ir griuvesiuose Kaip kulturinis judejimas Renesansas paliete maza zmoniu sluoksnį Nors Siaures Italija buvo labiausiai urbanizuotas regionas to meto Europoje trys ketvirciai zmoniu vis dar gyveno kaimuose Renesansas buvo tam tikru klasikiniu ideju kurios buvo uzmirstos Europoje atgimimas Manoma kad sį procesa skatino antikiniu tekstu kuriuos islaike Islamo pasaulis ir vienuolynai vertimas is graiku ir arabu kalbu į lotynu Renesanso mokslininkai tokie kaip ir narse po bibliotekas ieskodami senoviniu tekstu kuriuos parase Platonas Ciceronas Vitruvijus ar kiti antikos rasytojai Renesansas geriausiai zinomas del kulturiniu laimejimu Zinomiausi renesanso rasytojai yra Petrarka garsus savo sonetais ir jo draugas Bokacas Dekamerono autorius Garsus tarmiskai rase XV a poetai buvo ir To meto poetas Poliziano ir platonistas filosofas Marsilio Ficino daug verte is graiku ir lotynu kalbu XVI a pradzioje Castiglione aprase idealia dama ir dzentelmena o Machiavelli aprase tikroviska to meto politika Renesanso tapyba turejo simtmecius trukusia įtaka Vakaru Europos menui zymiausi dailininkai buvo Giotto di Bondone Masaccio Piero della Francesca Domenico Ghirlandaio Perugino Michelangelo Raphael Sandro Botticelli Leonardo da Vinci ir Titian Panasi padetis architekturoje zymiausi architektai buvo Andrea Palladio ir Donato Bramante Tarp ju darbu buvo Florencijos katedra Svento Petro bazilika Romoje ir Riminyje Galiausiai Aldine spaustuve įkurta spaustuvininko dirbusio Venecijoje sukure italiska srifta ir pradejo spausdinti mazas pigias knygeles kurios galejo tilpti kiseneje be to pirmoji pradejo leisti graiku rastus Nepaisant kulturinio klestejimo daugelis istoriku mano kad tuo metu Italijoje prasidejo ekonomine recesija nes atsivere tarpatlantine prekyba o į Italija pradejo verztis uzsienieciai Be to buvo padaryta labai maza pazanga palyginus su protestantiskomis salimis XVII a Juodoji mirtis 1348 m nuzude trecdalį Italijos gyventoju Po sio įvykio atsigaunant ir prasidejo Renesansas Siaures Italija ir siaurine Centrines Italijos dalis buvo padalinta tarp kariaujanciu miestu valstybiu is kuriu stipriausi buvo Milanas Florencija Piza Siena Genuja Ferara Mantuja Verona ir Venicija Be to viduramziais Siaures Italija kankino ilgas konfliktas tarp popieziaus ir Sventosios Romos imperatoriaus kiekvienas miestas pasirinko viena ar kita puse bet paciame mieste daznai vykdavo kovos tarp abieju frakciju Karai tarp miestu buvo daznai kartais įsiverzdavo ir Sventosios Romos imperatoriai Kai nuo XIII a armijas pradejo sudaryti tik samdiniai klestintys miestai galejo surinkti dideles armijas nepriklausomai nuo gyventoju skaiciaus Samdiniu armijos vadinosi condottieri jas dazniausiai sudare sveicarai ir vokieciai bet kapitonais budavo italai Samdiniai nenorejo veltui rizikuoti gyvybemis tad karus dazniausiai sudare manevrai ir apgultys kruvini musiai buvo reti Be to jie buvo suinteresuoti kad karas testusi kiek įmanoma ilgiau Samdiniai jiems nesumokejus uzpuldavo seimininkus o kartais pasitaikydavo kad valstybei tapus per daug priklausomai nuo samdiniu jie imdavo ja valdyti XV a galingesni miestai paverge silpnesnius Florencija uzeme Piza 1406 m Venecija Paduja ir Verona Milanas Pavija ir Parma Buvo kaunamasi ne tik sausumoje bet ir juroje Cia stipriausi miestai buvo Genuja Piza ir Venecija Genuja nugalejo Piza bet Venecija buvo galingesne ir XV a nusilpus Genujai ji pradejo valdyti juras Uzsienieciu dominavimas 1559 1814 m XVI a didziojoje Italijos dalyje įsitvirtino Ispanija o po 1701 1714 Ispanijos palikimo karu Austrijos Habsburgai Romoje yra svarbiausi baroko epochos paminklai Nuo XVIII a pb Italijoje prasideda judejimas uz nacionalinį issivadavima ir teritorinio susiskaidymo likvidavima Risorgimento XVIII a pb 1814 m Italija buvo Napoleono Prancuzijos valdzioje 1814 1815 m Vienos kongresas Italijoje atkure feodalines absoliutines monarchijas Kovai uz Italijos suvienijima vadovavo karbonarai Jaunoji Italija ir kitos organizacijos Italijos suvienijimas 1814 1861 m Pagrindinis straipsnis Italijos suvienijimas 1859 m Austrija neteko Lombardijos kuri prijungiama prie Sardinijos karalystes Iki 1860 m pabaigos Italijos teritorija praktiskai buvo apjungta aplink Sardinijos karalyste nuo 1861 m Italijos karalyste Pagrindinis Italijos susivienijimo architektas buvo Camillo Benso di Cavour Viktoro Emanuelio ministras Pati Roma dar desimtmeciui liko popieziu valdzioje ir Italijos karalystes dalimi tapo tik 1870 m rugsejo 20 d galutine Italijos susivienijimo data Popieziams liko Vatikanas svarbus anklavas is visu pusiu supamas Italijos Monarchija fasizmas ir pasauliniai karai 1861 1945 m Pagrindinis straipsnis Benito Mussolini 1922 m įvykdes valstybes perversma vadinamajį įvede fasistine diktatura Valdant Mussolini Italija vykde agresyvia uzsienio politika 1923 m reaguodama į Italijos pareiguno nuzudyma Albanijoje Italija okupavo Kerkyros Korfu sala Po to per Tautu Sajunga issireikalavo is Graikijos reparaciju uz sį incidenta nors Graikijos kalte ir nebuvo įrodyta Italija uzgrobe Etiopija 1935 1936 Albanija 1939 Sudariusi sajunga su Vokietija ir Japonija 1940 m Italija įstojo į Antrajį pasaulinį kara ir galiausiai jį pralaimejo 1945 m pasipriesinimo judejimas ir anglu bei amerikieciu pajegos įveike fasizma visoje Italijoje 1946 m referendumas del monarchijos pasibaige Italijos respublikos paskelbimu ir naujos konstitucijos priemimu 1948 m sausio 1 d karaliskosios seimos nariai buvo issiusti į tremtį del ju rysiu su fasistiniu rezimu ir grįzti į salį jiems leista tik 2002 m Italijos respublika po 1945 m Po Antrojo pasaulinio karo politineje arenoje dominavo krikscioniu demokratu partija kuri 1945 1981 ir 1987 1992 m formavo vyriausybes Didelis korupcijos augimas visose valdzios grandyse privede prie rinkimu sistemos pakeitimo 1993 m rugpjucio 4 d priimtas naujas parlamento rinkimu įstatymas Italija buvo tarp NATO ir Europos Sajunga įsteigusiu valstybiu 1999 m įsivede eura v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu