Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džungarija mong Зүүнгар Zuungar ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ kin 準噶爾 pinyin Zhǔngáěr uig جۇڭغار ئويمانلىقى gamtinis istorinis regionas Cent
Džungarija
Džungarija (mong. Зүүнгар = Zuungar, ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ), kin. 準噶爾, pinyin: Zhǔngáěr, uig. جۇڭغار ئويمانلىقى) – gamtinis-istorinis regionas Centrinėje Azijoje, šiaurės vakarų Kinijoje, tarp Altajaus ir Tianšanio kalnų, sutampa su Džungarijos lyguma.
| Didžiosios stepės regionas Džungarija ᠵᠡᠭᠦᠨᠭᠠᠷ | |
|---|---|
| Šalis | Kinija (šiaurės Sindziangas) |
| Tautos | karlukai > uigūrai > džungarai |
| Didžiosios stepės regionai: Panonija, Ponto stepė, Kazachijos stepė, Žetisu, Džungarija, Mongolijos stepė, Mandžiūrija | |
Geografija
Džungarija sudaro trikampį regioną iš visų pusių apsuptą kalnų. Šiaurės rytuose ją uždaro Altajus, kuris skiria nuo Mongolijos plynaukštės, pietuose – Tianšanis, skiriantis nuo Tarimo baseino ir Turfano įdubos. Šiaurės vakaruose kalnai skiria nuo Žetisu regiono.
Užima apie 700 tūkst. km² plotą, vyraujantis aukštis 600–800 m. Lyguma sudaryta iš storo trapių nuosėdinių uolienų sluoksnio. Vyrauja pusdykumės, stepės su smėlynais, druskožemiai. Yra pavienių kalvagūbrių, kalvynų ruožų, kalnų pašlaitėse slūgso akmenų nuobirynai. Auga kserofitinė augalija (saksaulai, eglūnai, kiečiai, druskės). Verčiamasi ganykline gyvulininkyste, kalnų slėniuose – oazine žemdirbyste. Yra naftos telkinių (Karamajuje).
Istorija
Seniausia žinoma karalystė Džungarijoje buvo tolimoji karalystė, minima kinų šaltiniuose tarp 36 vakarų valstybių. Pietiniu Džungarijos pakraščiu, palei Tianšanio kalnyną nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą ėjo Šilko kelio šiaurinė atšaka. Ji atsišakodavo nuo Gaočango miesto rytuose ir ėjo į vakaruose. Ilgainiui čia sutvirtėjo prekybiniai miestai, kaip kad Urumči, , ir kt. Tolimesnė kelio tąsa ėjo per pietinį Žetisu pakraštį.
Nuo I a. pr. m. e. Džungariją užvaldė Han Kinija, kuri įjungė ją į savo Vakarų teritorijų protektoratą. Tačiau Kinijos kontrolė nebuvo stipri ir nuolatinė, nes šį stepių regioną siekė kontroliuoti įvairios stepių klajoklių (daugiausia tiurkų) gentys. Pirmieji jų buvo Siongnu, V a. čia įsigalėjo žoužanai, o VI a. savo karalystę įkūrė gaoče. VII a. Džungarijos prekybinio kelio kontrolę vėl perėmė Tangų Kinija, kuri įkūrė (庭州) miestą, o 702 m. pavertė jį Betingo protektorato centru.
788 m. po Tibeto invazijos, Kinija atitraukė savo armijas iš Beitingo ir prarado Džiungarijos kontrolę. Čia įsigalėjo karlukai, o netrukus baseiną prisijungė Uigūrų kaganatas. Netoli nuo kinų Tingdžou išdygęs miestas tapo svarbiausiu prekybiniu Džungarijos miestu ir vienu iš penkių svarbiausių uigūrų kaganato miestų.
848 m. kaganatui žlugus valdžią Džungarijoje perėmė Kirgizų kaganatas, o vėliau – Karachanidų imperija (Bešbalikas ir pietrytinė Džungarija atiteko Turfano uigūrų karalystei). Nuo XI a. vidurio čia valdė Karakitajai.
XIII a. atiteko Mongolų imperijai, ir į regioną migravo mongolų kilmės gentys džungarai (arba oiratai). Sunykus Bešbalikui ėmė augti naujas Džungarijos miestas – Urumči. Nuo XV a. oiratai sukūrė keturių oiratų konfederaciją. Jos palikuonė buvo XVII–XVIII a. valstybė – Džungarų chanatas. Būtent jie davė pavadinimą Džungarijos baseinui. Iš Džungarijos džungarai kontroliavo visą Rytų Turkestaną, Žetisu, šiaurinę Tibeto plynaukštę, vakarinę Mongolijos plynaukštę.
1760 m. Džungarus nukariavo Čing imperija ir nuo to laiko Džungarija priklauso Kinijai. Džungarijos gyventojai džungarai buvo masiškai naikinami, juos keičiant kitomis tautomis – kazachais, uigūrais, hujais ir haniais. Dabar Džungarijoje gyvena uigūrai, mongolai, kirgizai, kazachai, intensyviai imigruoja kinai haniai.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 135
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džungarija, Kas yra Džungarija? Ką reiškia Džungarija?
Dzungarija mong Zүүngar Zuungar ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ kin 準噶爾 pinyin Zhǔngaer uig جۇڭغار ئويمانلىقى gamtinis istorinis regionas Centrineje Azijoje siaures vakaru Kinijoje tarp Altajaus ir Tiansanio kalnu sutampa su Dzungarijos lyguma Didziosios stepes regionas Dzungarija ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷSalis Kinija siaures Sindziangas Tautos karlukai gt uigurai gt dzungaraiDidziosios stepes regionai Panonija Ponto stepe Kazachijos stepe Zetisu Dzungarija Mongolijos stepe MandziurijaGeografijaDzungarija sudaro trikampį regiona is visu pusiu apsupta kalnu Siaures rytuose ja uzdaro Altajus kuris skiria nuo Mongolijos plynaukstes pietuose Tiansanis skiriantis nuo Tarimo baseino ir Turfano įdubos Siaures vakaruose kalnai skiria nuo Zetisu regiono Uzima apie 700 tukst km plota vyraujantis aukstis 600 800 m Lyguma sudaryta is storo trapiu nuosediniu uolienu sluoksnio Vyrauja pusdykumes stepes su smelynais druskozemiai Yra pavieniu kalvagubriu kalvynu ruozu kalnu paslaitese slugso akmenu nuobirynai Auga kserofitine augalija saksaulai eglunai kieciai druskes Verciamasi ganykline gyvulininkyste kalnu sleniuose oazine zemdirbyste Yra naftos telkiniu Karamajuje Istorija1744 m Dzungarijos ir Zetisu regionu zemelapis Seniausia zinoma karalyste Dzungarijoje buvo tolimoji karalyste minima kinu saltiniuose tarp 36 vakaru valstybiu Pietiniu Dzungarijos pakrasciu palei Tiansanio kalnyna nuo paskutiniuju amziu pries musu era ejo Silko kelio siaurine atsaka Ji atsisakodavo nuo Gaocango miesto rytuose ir ejo į vakaruose Ilgainiui cia sutvirtejo prekybiniai miestai kaip kad Urumci ir kt Tolimesne kelio tasa ejo per pietinį Zetisu pakrastį Nuo I a pr m e Dzungarija uzvalde Han Kinija kuri įjunge ja į savo Vakaru teritoriju protektorata Taciau Kinijos kontrole nebuvo stipri ir nuolatine nes sį stepiu regiona sieke kontroliuoti įvairios stepiu klajokliu daugiausia tiurku gentys Pirmieji ju buvo Siongnu V a cia įsigalejo zouzanai o VI a savo karalyste įkure gaoce VII a Dzungarijos prekybinio kelio kontrole vel pereme Tangu Kinija kuri įkure 庭州 miesta o 702 m paverte jį Betingo protektorato centru 788 m po Tibeto invazijos Kinija atitrauke savo armijas is Beitingo ir prarado Dziungarijos kontrole Cia įsigalejo karlukai o netrukus baseina prisijunge Uiguru kaganatas Netoli nuo kinu Tingdzou isdyges miestas tapo svarbiausiu prekybiniu Dzungarijos miestu ir vienu is penkiu svarbiausiu uiguru kaganato miestu 848 m kaganatui zlugus valdzia Dzungarijoje pereme Kirgizu kaganatas o veliau Karachanidu imperija Besbalikas ir pietrytine Dzungarija atiteko Turfano uiguru karalystei Nuo XI a vidurio cia valde Karakitajai XIII a atiteko Mongolu imperijai ir į regiona migravo mongolu kilmes gentys dzungarai arba oiratai Sunykus Besbalikui eme augti naujas Dzungarijos miestas Urumci Nuo XV a oiratai sukure keturiu oiratu konfederacija Jos palikuone buvo XVII XVIII a valstybe Dzungaru chanatas Butent jie dave pavadinima Dzungarijos baseinui Is Dzungarijos dzungarai kontroliavo visa Rytu Turkestana Zetisu siaurine Tibeto plynaukste vakarine Mongolijos plynaukste 1760 m Dzungarus nukariavo Cing imperija ir nuo to laiko Dzungarija priklauso Kinijai Dzungarijos gyventojai dzungarai buvo masiskai naikinami juos keiciant kitomis tautomis kazachais uigurais hujais ir haniais Dabar Dzungarijoje gyvena uigurai mongolai kirgizai kazachai intensyviai imigruoja kinai haniai SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 135