Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mongolijos istorija daugiatautė ir permaininga Mongolijos plynaukštės kuri apima dabartinės Mongolijos Vidinės Mongolijo
Mongolijos istorija
Mongolijos istorija – daugiatautė ir permaininga Mongolijos plynaukštės (kuri apima dabartinės Mongolijos, Vidinės Mongolijos, Tuvos, Buriatijos teritorijas) regiono istorija, artimai susijusi su istorija. Ją viena po kitos kūrė skirtingos tautos, kurių dauguma dabar Mongolijos teritorijoje nebegyvena.
| Eurazijos stepės regionas Mongolija ᠮᠣᠩᠭᠣᠯ ᠤᠯᠤᠰ | |
|---|---|
| Šalis | Mongolija, Kinija (Vidinė Mongolija), Rusija (Tuva) |
| Tautos | Įvairios tautos. Šiuo metu vyrauja mongolai. |
| Didžiosios stepės regionai: Panonija, Ponto stepė, Kazachijos stepė, Žetisu, Džungarija, Aukštutinė Mongolija, Mongolijos stepė, Mandžiūrija | |
| Mongolijos istorija |
| Šiongnu (imperija), Dinglingai |
| Šianbai (konfederacija) |
| Tabgačai, Tiele |
| Žoužanų kaganatas |
| Tiurkų kaganatas |
| Uigūrų kaganatas |
| Kirgizai (Kaganatas) |
| Kidaniai () |
| Mongolų imperija |
| Juan dinastija |
| Čing dinastija |
| Mongolijos Liaudies Respublika |
| Mongolija |
Klajoklių imperijos iki mongolų
Iki teritorijoje įsigalint mongolams XII a, Mongolijos plynaukštę viena po kitos kontroliavo skirtingos tautos, kurios sukurdavo galingas stepių imperijas.
Šiongnu (III a. pr. m. e. – II a.)
Šiongnu buvo pirmoji genčių sąjunga, Mongolijos teritorijoje sukūrusi valstybinį junginį. III a. pr. m. e. juos suvienijo vadas , kuris sukūrė tikrą stepių imperiją. Ši imperija kėlė didžiulę grėsmę pietuose esančiai Kinijos imperijai, kuri dėl šiongnu grėsmės ėmė statytis Didžiąją Kinijos sieną. Šiongnu siaubė Kinijos teritorijas iki I a., kuomet šios agresyvios gentys buvo sutramdytos Kinijos imperatoriaus . 48 m. Šiongnu imperija dar labiau nusilpo ir suskilo į pietinius ir šiaurinius šiongnu.
Šianbai (II–III a.)
93 m. Šiongnu imperijoje sukilo šianbų tauta, kuri iki tol buvo priklausoma. Šios tautos užkariavimai išstūmė šiaurinius šiognu į vakarus, taip pradedant Didįjį tautų kraustymąsį. Europoje šie šiongnu tapo žinomi, kaip hunai, nors ši teorija dar nėra įrodyta.
147 m. šianbai ypač sustiprėjo, susivienydami į savo imperiją. Šianbai greičiausiai buvo atstovai mongolų protėvių, nors yra manoma, kad jie galėjo būti giminingi ir mandžiūrams, nors tuo metu mongolų ir mandžiūrų grupės dar greičiausiai nebuvo atsiskyrę. III a. Šianbų imperija suiro.
Toba ir žužanai (IV–VI a.)
386 m. viena šianbų atšaka tuoba sukūrė savo Šiaurės Vei valstybę, kuri egzistavo iki 581 m. 402 m. kita šianbų atšaka, žužanai, sukūrė savo valstybę, kuomet jų vadas Šelunas ėmė tituluotis kaganu. Šios dvi atšakos intensyviai kovojo vien su kita.
Tiurkai (VI–VIII a.)
552 m. vakarinėse Žužanų kaganato provincijose (Altajuje) sukilo jiems pavaldžios tiurkų gentys, kurios 555 m. sunaikino žužanų valstybę. Spėjama, kad dalis žužanų išsikėlė į vakarus, kur jie tapo žinomi, kaip avarai, tuo tarpu likusieji dalyvavo totorių etnogenezėje.
Tiurkai, vadovaujami , užėmė didžiules teritorijas, kurios apėmė ne tik Mongolijos plynaukštę, bet ir Kazachų stepę, Ponto stepę. Taip pat jie kontroliavo šiaurines Kinijos teritorijas. Būdamas didžiulis, 590 Tiurkų kaganatas skilo į Vakarų ir Rytų kaganatus.
Per VII a. Rytų Tiurkų kaganatras nuolat kovojo su stiprėjančia Tang dinastija, siekdamas išsaugoti nepriklausomybę. Galiausiai 680 m. kaganatas atgaivino buvusią galybę.
Uigūrai (VIII–IX a.)
745 m. viena iš tiurkų genčių Rytų Kaganate, uigūrai, sukūrė savo kaganatą, kuris sunaikino Rytų Tiurkų kaganatą. Jų sostinė buvo . Ilgainiui jie užmezgė draugiškus santykius su Kinija, valstybėje pradėjo klestėti kultūra, introdukuotas manicheizmas, budizmas, pradėtas naudoti .
Kirgizai (IX a.)
840 m. šiaurėje gyvenę kirgizų gentys įsiveržė į Uigūrų Kaganatą ir jį sunaikino. Dalis uigūrų persikėlė į Rytų Turkestaną, kur tęsė savo istoriją, įkurdami Karachanidų valstybę. Kirgizų valdymas mongolų plynaukštėje pasižymėjo chaosu.
Kidaniai (X–XII a.)
911 m. mongolams gimininga gentis kidaniai įkūrė savo valstybę, kuri valdė ir Mandžiūrijos regioną. Patyrusi didelę įtaką iš Kinijos, ši valstybė tapo žinoma kaip , joje sukurtas kinų raštu pagrįstas , introdukuotas budizmas. 1113 m. valstybės rytuose sukilo , o jų išstumti kidaniai migravo į Kazachų stepę, kur sukūrė Karakitajų valstybę.
Mongolų imperija ir Yuan dinastija
Mongolų gentys
Mongolų imperija
Pagrindinis straipsnis: Mongolų imperija
XII a. pabaigoje Čingischanas suvienijo keletą klajojančių genčių į galingą imperiją. Pasiryžęs parengti geriausią to meto kariuomenę, Čingischanas sutelkė grėsmingas kavalerijos pajėgas. Apsiginklavę tokiais naujais ginklais kaip dūminės bombos ir parakas mongolai buvo nenugalimi. 1211 m. jie įsiveržė į Kiniją, o netrukus užvaldė visą Aziją. Užkariavimai vyko neįtikėtinu greičiu, lemiamomis akimirkomis sutelkiant visas pajėgas reikiamoje vietoje. Visas karines operacijas mongolai kruopščiai apgalvodavo. Pakeliui plėšdami ir degindami, jie kėlė siaubą priešams. Mongolija tapo Mongolų imperijos, didžiausios pasaulio istorijoje, centru.
1227 m. Čingischanas mirė, didžiulę imperiją palikdamas keturiems savo sūnums. Iš šių keturių ulusų vėliau išsivystė antrinės mongolų imperijos: Ilchanatas, kuris užėmė Artimuosius Rytus, Aukso orda, išsiplėtusi į Europą.
Yuan dinastija
Pagrindinis straipsnis: Yuan dinastija
Didžiausią imperijos dalį su etninėmis mongolų žemėmis paveldėjo didysis chanas , kurio sūnus Chubilajus XIII a pabaigoje sukūrė Yuan imperiją, apėmusią dabartinę Mongoliją, pietų Rusiją, Korėją ir beveik visą Kiniją. Naujosios imperijos sostine padarytas Pekinas.
Mongolų renesansas ir po jo
XIV a. Kinijoje valdžią paėmus hanių Mingų dinastijai, Yuan imperija suiro, o Mongolija tapo nepriklausoma teritorija. Nepriklausomybę mongolai išsaugojo iki XVII a.
Nors Mongolijoje nebuvo politinės vienybės, o atskiri klanai kovojo dėl hegemonijos, šalyje labai suklestėjo kultūra, paremta pirmiausia tibetietiška tradicija, kuri nuo seno turėjo įtaką šalyje. Šalyje įsigalėjo vadžrajana, tibeto stiliaus menas. Tai vadinama mongolų renesansu.
Mandžiūrų Čingų laikotarpis
XVII a. pradžioje Mongolija buvo padalinta į Pietų, Rytų ir Šiaurės. XVII pabaigoje nusilpo visų mongolų chano valdžia ir decentralizuoti mongolai turėjo priešintis stiprėjančiai jurčenų (mandžiūrų) valstybei rytuose. Paskutinis Šiaurės Yuanų kaganas buvo Ligdenas XII a. pradžioje. Jis susipyko su mandžiūrais dėl kinų miestų siaubimo ir su dauguma mongolų genčių. 1618 m. Ligdenas pasirašė sutartį su Mingų dinastija, kad saugos šiaurines sienas nuo mandžiūrų mainais į sidabrą. Nurhaci Bagaturas, suvienijęs mandžiūrus, pasiūlė Ligdenui sąjungą kovoje su kinais. Ligdenas pareiškė, kad Nurhaci yra per silpnas kaip sąjungininkas ir uždraudė jam plėšti kinų miestus, kurie mokėjo jam duoklę. Nurhaci atsakė, kad Ligdenas pervertina savo karių skaičių, o vėliau patraukė į savo pusę Ligdeno vasalus ir jį nugalėjo 1622 m. Po to Ligdenas pralaimėjo mandžiūrams ir pietų mongolams 1625 ir 1628 m.
Dabartiniai laikai
Bogdo chanatas (1911–1924 m.)
Chalchos mongolų vadai susirinko per mandalos ceremoniją aštuntajam Bogdui Gegeenui Jebzundambai Khutuktui (1869–1924 m.) 1911 m. liepą ir nusprendė siekti Mongolijos nepriklausomybės, nes Čingų dinastija žlugo. Po Sinhai revoliucijos 1911 m. lapkritį buvo mobilizuota 4000 mongolų karių, o čingų ambanas buvo deportuotas į Pekiną. Mongolija iš esmės tapo nepriklausoma 1911 m. gruodžio 1 d.
Bogdas Gegeenas buvo karūnuotas Bogdu Chanu 1911 m. gruodžio 29 d., o 800 mongolų karių išvijo čingų pareigūnus iš Ulijastajaus 1912 m. sausio 12 d. Danbijancano, Magsarjavo ir Manlaibaataro Damdinsüreno vadovaujami mongolai užėmė Kobdo miestą rugpjūčio 20 d. Mongolijos suvienijimą rėmė dauguma mongolų vadų.
Mongolai išvadavo Rytų Mongoliją ir Chovdo regioną, bet Kinijos respublika toliau valdė šiaurės Sindziangą, Viršutinę Mongoliją, Bargą, Pietų Mongoliją. 1913 m. vasario 2 d. Bogdas Chanas pasiuntė mongolų raitelius išvaduoti Pietų Mongoliją. Rusija atsisakė parduoti ginklus mongolams, Nikolajus II išsivadavimo kovą vadino „mongolų imperializmu“. Didžioji Britanija skatino Rusiją panaikinti Mongolijos nepriklausomybę, nes buvo bijoma, kad „mongolams iškovojus nepriklausomybę sukils Vidurio Azija“. 13,5 tūkst. mongolų karių nugalėjo 70 tūkst. kinų ir išvadavo beveik visą Pietų Mongoliją, bet turėjo atsitraukti dėl ginklų trūkumo 1914 m. Per šį karą žuvo 400 mongolų ir 3 795 kinai.
Bargos mongolai išvijo kinus iš Hailaro ir norėjo prisijungti prie Bogdo valstybės.
Po nepriklausomybės Mongolija pradėjo modernizuotis. 1914 m. suformuotas dviejų rūmų parlamentas. 1915 m. priimtas teisinis kodeksas. 1912 m. lapkričio 3 d. Rusija ir Mongolija pasirašė sutartį be Kinijos tarpininkavimo. Ši sutartis pripažino Mongoliją kaip Mongolijos valstybę ir patvirtino, kad Bogdas Chanas yra jos monarchas. Tačiau spaudžiant kinų ir rusų vyriausybėms, Rusijos, Mongolijos ir Kinijos pasirasšyta Kiachtos sutartis 1915 m. panaikino Mongolijos nepriklausomybę, ji tapo Kinijos autonominiu regionu. Mongolija vis dar stengėsi išlaikyti visų savo teritorijų nepriklausomybę, o Kinija kėsinosi į visas mongolų žemes. Rusija norėjo, kad tik dalis mongolų žemių turėtų autonomiją K|inijos sudėtyje. Po aštuonių mėnesių derybų mongolai turėjo nusileisti rusų spaudimui. Tačiau faktiškai kinai Mongolijos nevaldė. 1915 m. Mongolija prarado Bargą, Tuvą, Pietų Mongoliją, Džiungariją.
Po Rusijos revoliucijos 1917 m. Kinija siekė paversti Mongoliją eiline provincija. 1919 m. pabaigoje kinų generolas Ksu Šuzengas užėmė Urgą ir privertė Bogdą Chaną ir kilminguosius atsisakyti nepriklausomybės. Tokie nepriklausomybės kovų vadai kaip Magsarjavas ar Damdinsurenas buvo įkalinti ir nužudyti.
Rusijos baltieji, pralaimėję pilietinį karą įsiveržė į Mongoliją 1920 m. spalį vadovaujant baronui Ungernui von Šternbergui. Jis norėjo rasti sąjungininkų nugalėti Tarybų Sąjungą. 1920 m. spalį-lapkritį baltieji rusai kelis kartus puolė sostinę Urgą, bet buvo atmušti su dideliais nuostoliais. Ungernas pasirašė sutartį su Bogdu dėl Mongolijos nepriklausomybės ir drauge jie išvijo kinus 1921 m. vasario 2-5 d. po didelio mūšio. Dalis kinų bėgo į pietus link Kinijos, o kiti pasitraukė į sovietų valdomą Tolimųjų Rytų respubliką.
Mongolijos Liaudies Respublika
Bogdo Chano pastangos gauti Japonijos ar JAV paramą atgauti nepriklausomybę buvo nesėkmingos. Vėliau baronas Ungernas išvijo kinus, bet tuo pat metu buvo įkurta Mongolijos Liaudies Partija. Rusijos bolševikai siekė su jos pagalba atsikratyti Urgernu.
Mongolijos Liaudies Partija įkurta 1921 m. susijungus dviem pogrindžio organizacijoms, kurios turėjo savitą požiūrį į Mongolijos ateitį. Vienai grupei vadovavo Soliin Danzanas, o kitai – Bodoo. Jie siekė sovietų paramos ir Bogdas Chanas tam nesipriešino, nes norėjo su sovietų parama išsaugoti nepriklausomybę, bet sovietams nereikėjo chano, nes jie turėjo Mongolijos Liaudies Partijos paramą.
Revoliucija prasidėjo kovo 18 d., kai 400 savanorių, vadovaujamų Sukhbaataro, užpuolė 2000 kinų garnizoną Kiachtoje. Po to mongolai ir Raudonoji armija pajudėjo į pietus, kur sunaikino kinų armijos likučius, kurie plėšė taikius gyventojus, ir Urgerno baltuosius. Didžiausi mongolų savanorių mūšiai vyko Tujiin Narse su kinais ir Zelteryje ir Bulnajuje su Urgerno baltagvardiečiais. Chatanbataras Magsarjavas, Urgerno pasiųstas į vakarines provincijas, perėjo į Mongolijos raudonųjų pusę. Jis nugalėjo Kazantsevo, Vandanovo ir generolo Bakicho baltagvardiečius. Chasbataras Baikalovas atlaikė apsuptį prie ežero Tolbe. Po sąmokslo raudonieji paėmė Urgerną į nelaisvę. Raudonieji įžengė į Urgą (dbar Ulan Batoras) 1921 m. liepą. Mongolijos revoliucijos lyderiai paskelbė nepriklausomybės atkūrimą. Sovietai pripažino, kad Mongolija yra Kinijos dalis per slaptą susitikimą su kinais 1924 m. Sovietai oficialiai pripažino Mongolijos nepriklausomybę tik 1945 m., bet vykdė antimongolinę politiką iki 1991 m.
Mongolijos Liaudies Partija paliko Bogdą Chaną nominalia valstybės galva, bet tikroji valdžia liko partijos ir sovietų patarėjų rankose. Po paslaptingos Bogdo Chano mirties Mongolijos Liaudies Partija panaikino monarchiją, sukūrė naują konstituciją, paskelbė Mongolijos Liaudies Respubliką 1924 m. lapkričio 26 d. Mongolija su Tarybų Sąjunga tapo izoliuota nuo likusio pasaulio, bet buvo apsaugota nuo kinų agresijos, kurie laikė Mongoliją Kinijos dalimi.
1928 m. bandos buvo kolektyvizuotos, privati prekyba ir transportas uždrausti, vienuolynai ir kilmingieji užpulti. Tai sukėlė ekonominį žlugimą ir neramumus, Mongolijos komunistai nugalėjo sukilėlius remiami sovietų 1932 m. spalį. Kolektyvizacija buvo panaikinta Naujo posūkio politikos pretekstu, radikalūs kairieji buvo išstumti iš postų, juos apkaltinus partijos taisyklių nesilaikymu. Naujo posūkio politika ir liberalesne ekonomika žavėjosi tokie nauji Mongolijos lyderiai kaip premjeras P. Gendenas. Tačiau jie nesuprato, kad tai laikinas sovietų atsitraukimas. Nauja represijų banga 1937 m. beveik visiškai sunaikino budistų dvasininkiją Mongolijoje.
Buriatai pradėjo keltis į Mongoliją dėl carinės Rusijos priespaudos XX a. pradžioje. Stalinas sustabdė migraciją ir pradėjo mongolų genocidą 1930 m. Per stalinistines represijas Mongolijoje buvo nužudyti beveik visi buriatų vyrai ir 22-33 tūkst mongolų (3-5% visų gyventojų: nacionalistai, vienuoliai, intelektualai, kilmingieji, karininkai ir eiliniai piliečiai) dėl Stalino spaudimo. Kai kurie autoriai mano, kad buvo nužudyta 100 tūkst. žmonių. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Mongolijos Liaudies Respublikoje gyveno 700–900 tūkst. žmonių. Nukentėjusiųjų nuo represijų nuošimtis didesnis nei Tarybų Sąjungoje.
Rusų istorikas V. Suvorovas teigė, kad Mongolijos parama sovietams per Antrą pasaulinį karą buvo tiek pat svarbi kiek ir JAV, nes mongolai parūpino šiltų drabužių.
Sovietai ir mongolai kovėsi prieš japonus Chalchin Golo mūšyje 1939 m. Rytų Mongolijoje. 1945 m. mongolai dalyvavo sovietų invazijoje į Vidinę Mongoliją. Tuo metu Kinija sutiko pripažinti Mongolijos nepriklausomybę, jei bus surengtas plebiscitas. 1945 m. spalio 20 d. stebint kinams įvyko plebiscitas ir 100% balsų buvo už nepriklausomybę. Po komunistų pergalės Kinijoje 1949 m. Mongolija palaikė gerus santykius su abiem kaimynėm, bet po kinų ir rusų nesutarimų rėmė Tarybų Sąjungą. Tik 1960 m. Mongolija tapo JTO nare, anksčiau trukdė JAV ir Kinijos veto.
PO karo buvo bandoma sukurti socialistinę visuomenę, bandos vėl buvo kolektyvizuotos. Su Kinijos ir Tarybų Sąjungos parama įkurti kolūkiai, nutiestas Transmongolijos geležinkelis. XX a. septintame dešimtmetyje pastatytas Darchanas su sovietų ir ESPT šalių parama.
Demokratija
Nedidelis Mongolijos Demokratinės Sąjungos susirinkimas 1989 m. gruodžio 10 d. žymi demokratijos pradžią Mongolijoje. 1990 m. kovo 4 d. Jalaltos aikštėje susirinko 100 tūkst. demonstrantų, kurie žygiavo link vyriausybės pastatų, reikalavo politbiuro atsistatydinimo, Komunistų partijos atskyrimo nuo vyriausybės. Kai vyriausybė atmetė reikalavimus kovo 7-9 d. kilo bado streikas, tad politbiuras atsistatydino, prasidėjo derybos dėl ekonominių reformų. Pirmi demokratiniai rinkimai įvyko 1990 m. liepą.
2002 m. spalio 3 d. Taivano užsienio ministerija pareiškė, kad Taivanas pripažįsta Mongolijos nepriklausomybę.
Pirmasis demokratinės šalies prezidentas buvo Punsalmaagiin Ochirbat, o dabartinis Nambarynas Enchbajaras.
Taip pat skaitykite
Išnašos
- L.Jamsran, Mongolian revolution of 1911. 1996
- J.Bor, Mongolian independence, 1996
- B.Shirnen, Migration and language of the Buryats, 2005
- Богд хааны жолооч хилс хэрэгт хэлмэгдсэн нь Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto. (Mongolian)
- Twentieth Century Atlas – Death Tolls
- ГЕРМАНЫГ ДАРСАН ХОЛБООТОН УЛСЫН НЭГ НЬ МОНГОЛ Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (Mongolian)
- В.Суворов. Последняя республика ГЛАВА 8 У КОГО СОЮЗНИКИ ЛУЧШЕ? (Russian)
- V.Suvorov, The last republic
- Халхын голын байлдааныг АНУ-д судалсан нь Archyvuota kopija 2014-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- Jessup, John E. (1989). A Chronology of Conflict and Resolution, 1945-1985. New York: Greenwood Press. ISBN 0-313-24308-5.
- „Mongolian office to ride into Taipei by end of the year“. Taipei Times. 2002-10-11. Suarchyvuotas originalas 2009-02-10. Nuoroda tikrinta 2009-05-28. „In October 1945, the people of Outer Mongolia voted for independence, gaining the recognition of many countries, including the Republic of China. (...) Due to a souring of relations with the Soviet Union in the early 1950s, however, the ROC revoked recognition of Outer Mongolia, reclaiming it as ROC territory.“
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mongolijos istorija, Kas yra Mongolijos istorija? Ką reiškia Mongolijos istorija?
Mongolijos istorija daugiataute ir permaininga Mongolijos plynaukstes kuri apima dabartines Mongolijos Vidines Mongolijos Tuvos Buriatijos teritorijas regiono istorija artimai susijusi su istorija Ja viena po kitos kure skirtingos tautos kuriu dauguma dabar Mongolijos teritorijoje nebegyvena Eurazijos stepes regionas Mongolija ᠮᠣᠩᠭᠣᠯ ᠤᠯᠤᠰSalis Mongolija Kinija Vidine Mongolija Rusija Tuva Tautos Įvairios tautos Siuo metu vyrauja mongolai Didziosios stepes regionai Panonija Ponto stepe Kazachijos stepe Zetisu Dzungarija Aukstutine Mongolija Mongolijos stepe MandziurijaMongolijos istorijaSiongnu imperija DinglingaiSianbai konfederacija Tabgacai TieleZouzanu kaganatasTiurku kaganatasUiguru kaganatasKirgizai Kaganatas Kidaniai Mongolu imperijaJuan dinastijaCing dinastijaMongolijos Liaudies RespublikaMongolijaKlajokliu imperijos iki mongoluIki teritorijoje įsigalint mongolams XII a Mongolijos plynaukste viena po kitos kontroliavo skirtingos tautos kurios sukurdavo galingas stepiu imperijas Siongnu imperija 200 m pr m e Siongnu III a pr m e II a Pagrindinis straipsnis Siongnu Siongnu buvo pirmoji genciu sajunga Mongolijos teritorijoje sukurusi valstybinį junginį III a pr m e juos suvienijo vadas kuris sukure tikra stepiu imperija Si imperija kele didziule gresme pietuose esanciai Kinijos imperijai kuri del siongnu gresmes eme statytis Didziaja Kinijos siena Siongnu siaube Kinijos teritorijas iki I a kuomet sios agresyvios gentys buvo sutramdytos Kinijos imperatoriaus 48 m Siongnu imperija dar labiau nusilpo ir suskilo į pietinius ir siaurinius siongnu Sianbu gentys 200 m Sianbai II III a Pagrindinis straipsnis Tabgacai 93 m Siongnu imperijoje sukilo sianbu tauta kuri iki tol buvo priklausoma Sios tautos uzkariavimai isstume siaurinius siognu į vakarus taip pradedant Didįjį tautu kraustymasį Europoje sie siongnu tapo zinomi kaip hunai nors si teorija dar nera įrodyta 147 m sianbai ypac sustiprejo susivienydami į savo imperija Sianbai greiciausiai buvo atstovai mongolu proteviu nors yra manoma kad jie galejo buti giminingi ir mandziurams nors tuo metu mongolu ir mandziuru grupes dar greiciausiai nebuvo atsiskyre III a Sianbu imperija suiro Zuzanu imperija 500 m Toba ir zuzanai IV VI a Pagrindinis straipsnis Zuzanai 386 m viena sianbu atsaka tuoba sukure savo Siaures Vei valstybe kuri egzistavo iki 581 m 402 m kita sianbu atsaka zuzanai sukure savo valstybe kuomet ju vadas Selunas eme tituluotis kaganu Sios dvi atsakos intensyviai kovojo vien su kita Tiurku kaganatas 600 m Tiurkai VI VIII a Pagrindinis straipsnis Tiurku kaganatas 552 m vakarinese Zuzanu kaganato provincijose Altajuje sukilo jiems pavaldzios tiurku gentys kurios 555 m sunaikino zuzanu valstybe Spejama kad dalis zuzanu issikele į vakarus kur jie tapo zinomi kaip avarai tuo tarpu likusieji dalyvavo totoriu etnogenezeje Tiurkai vadovaujami uzeme didziules teritorijas kurios apeme ne tik Mongolijos plynaukste bet ir Kazachu stepe Ponto stepe Taip pat jie kontroliavo siaurines Kinijos teritorijas Budamas didziulis 590 Tiurku kaganatas skilo į Vakaru ir Rytu kaganatus Per VII a Rytu Tiurku kaganatras nuolat kovojo su stiprejancia Tang dinastija siekdamas issaugoti nepriklausomybe Galiausiai 680 m kaganatas atgaivino buvusia galybe Uiguru kaganatas 800 m Uigurai VIII IX a Pagrindinis straipsnis Uiguru kaganatas 745 m viena is tiurku genciu Rytu Kaganate uigurai sukure savo kaganata kuris sunaikino Rytu Tiurku kaganata Ju sostine buvo Ilgainiui jie uzmezge draugiskus santykius su Kinija valstybeje pradejo klesteti kultura introdukuotas manicheizmas budizmas pradetas naudoti Kirgizai IX a Pagrindinis straipsnis Kirgizu kaganatas 840 m siaureje gyvene kirgizu gentys įsiverze į Uiguru Kaganata ir jį sunaikino Dalis uiguru persikele į Rytu Turkestana kur tese savo istorija įkurdami Karachanidu valstybe Kirgizu valdymas mongolu plynauksteje pasizymejo chaosu Liao imperija 1025 m Kidaniai X XII a Pagrindinis straipsnis 911 m mongolams gimininga gentis kidaniai įkure savo valstybe kuri valde ir Mandziurijos regiona Patyrusi didele įtaka is Kinijos si valstybe tapo zinoma kaip joje sukurtas kinu rastu pagrįstas introdukuotas budizmas 1113 m valstybes rytuose sukilo o ju isstumti kidaniai migravo į Kazachu stepe kur sukure Karakitaju valstybe Mongolu imperija ir Yuan dinastijaMongolu gentys Pagrindinis straipsnis Mongolai Mongolu imperija Pagrindinis straipsnis Mongolu imperija CingischanasMongolu imperijos plitimas XII a pabaigoje Cingischanas suvienijo keleta klajojanciu genciu į galinga imperija Pasiryzes parengti geriausia to meto kariuomene Cingischanas sutelke gresmingas kavalerijos pajegas Apsiginklave tokiais naujais ginklais kaip dumines bombos ir parakas mongolai buvo nenugalimi 1211 m jie įsiverze į Kinija o netrukus uzvalde visa Azija Uzkariavimai vyko neįtiketinu greiciu lemiamomis akimirkomis sutelkiant visas pajegas reikiamoje vietoje Visas karines operacijas mongolai kruopsciai apgalvodavo Pakeliui plesdami ir degindami jie kele siauba priesams Mongolija tapo Mongolu imperijos didziausios pasaulio istorijoje centru 1227 m Cingischanas mire didziule imperija palikdamas keturiems savo sunums Is siu keturiu ulusu veliau issivyste antrines mongolu imperijos Ilchanatas kuris uzeme Artimuosius Rytus Aukso orda issipletusi į Europa Yuan dinastija Pagrindinis straipsnis Yuan dinastija Didziausia imperijos dalį su etninemis mongolu zememis paveldejo didysis chanas kurio sunus Chubilajus XIII a pabaigoje sukure Yuan imperija apemusia dabartine Mongolija pietu Rusija Koreja ir beveik visa Kinija Naujosios imperijos sostine padarytas Pekinas Mongolu renesansas ir po joXIV a Kinijoje valdzia paemus haniu Mingu dinastijai Yuan imperija suiro o Mongolija tapo nepriklausoma teritorija Nepriklausomybe mongolai issaugojo iki XVII a Nors Mongolijoje nebuvo politines vienybes o atskiri klanai kovojo del hegemonijos salyje labai suklestejo kultura paremta pirmiausia tibetietiska tradicija kuri nuo seno turejo įtaka salyje Salyje įsigalejo vadzrajana tibeto stiliaus menas Tai vadinama mongolu renesansu Mandziuru Cingu laikotarpisXVII a pradzioje Mongolija buvo padalinta į Pietu Rytu ir Siaures XVII pabaigoje nusilpo visu mongolu chano valdzia ir decentralizuoti mongolai turejo priesintis stiprejanciai jurcenu mandziuru valstybei rytuose Paskutinis Siaures Yuanu kaganas buvo Ligdenas XII a pradzioje Jis susipyko su mandziurais del kinu miestu siaubimo ir su dauguma mongolu genciu 1618 m Ligdenas pasirase sutartį su Mingu dinastija kad saugos siaurines sienas nuo mandziuru mainais į sidabra Nurhaci Bagaturas suvienijes mandziurus pasiule Ligdenui sajunga kovoje su kinais Ligdenas pareiske kad Nurhaci yra per silpnas kaip sajungininkas ir uzdraude jam plesti kinu miestus kurie mokejo jam duokle Nurhaci atsake kad Ligdenas pervertina savo kariu skaiciu o veliau patrauke į savo puse Ligdeno vasalus ir jį nugalejo 1622 m Po to Ligdenas pralaimejo mandziurams ir pietu mongolams 1625 ir 1628 m Dabartiniai laikaiBogdo chanatas 1911 1924 m Bogdas Gegeenas Chalchos mongolu vadai susirinko per mandalos ceremonija astuntajam Bogdui Gegeenui Jebzundambai Khutuktui 1869 1924 m 1911 m liepa ir nusprende siekti Mongolijos nepriklausomybes nes Cingu dinastija zlugo Po Sinhai revoliucijos 1911 m lapkritį buvo mobilizuota 4000 mongolu kariu o cingu ambanas buvo deportuotas į Pekina Mongolija is esmes tapo nepriklausoma 1911 m gruodzio 1 d Bogdas Gegeenas buvo karunuotas Bogdu Chanu 1911 m gruodzio 29 d o 800 mongolu kariu isvijo cingu pareigunus is Ulijastajaus 1912 m sausio 12 d Danbijancano Magsarjavo ir Manlaibaataro Damdinsureno vadovaujami mongolai uzeme Kobdo miesta rugpjucio 20 d Mongolijos suvienijima reme dauguma mongolu vadu Mongolai isvadavo Rytu Mongolija ir Chovdo regiona bet Kinijos respublika toliau valde siaures Sindzianga Virsutine Mongolija Barga Pietu Mongolija 1913 m vasario 2 d Bogdas Chanas pasiunte mongolu raitelius isvaduoti Pietu Mongolija Rusija atsisake parduoti ginklus mongolams Nikolajus II issivadavimo kova vadino mongolu imperializmu Didzioji Britanija skatino Rusija panaikinti Mongolijos nepriklausomybe nes buvo bijoma kad mongolams iskovojus nepriklausomybe sukils Vidurio Azija 13 5 tukst mongolu kariu nugalejo 70 tukst kinu ir isvadavo beveik visa Pietu Mongolija bet turejo atsitraukti del ginklu trukumo 1914 m Per sį kara zuvo 400 mongolu ir 3 795 kinai Bargos mongolai isvijo kinus is Hailaro ir norejo prisijungti prie Bogdo valstybes Po nepriklausomybes Mongolija pradejo modernizuotis 1914 m suformuotas dvieju rumu parlamentas 1915 m priimtas teisinis kodeksas 1912 m lapkricio 3 d Rusija ir Mongolija pasirase sutartį be Kinijos tarpininkavimo Si sutartis pripazino Mongolija kaip Mongolijos valstybe ir patvirtino kad Bogdas Chanas yra jos monarchas Taciau spaudziant kinu ir rusu vyriausybems Rusijos Mongolijos ir Kinijos pasirassyta Kiachtos sutartis 1915 m panaikino Mongolijos nepriklausomybe ji tapo Kinijos autonominiu regionu Mongolija vis dar stengesi islaikyti visu savo teritoriju nepriklausomybe o Kinija kesinosi į visas mongolu zemes Rusija norejo kad tik dalis mongolu zemiu turetu autonomija K inijos sudetyje Po astuoniu menesiu derybu mongolai turejo nusileisti rusu spaudimui Taciau faktiskai kinai Mongolijos nevalde 1915 m Mongolija prarado Barga Tuva Pietu Mongolija Dziungarija Baronas Ungernas von Sternbergas Po Rusijos revoliucijos 1917 m Kinija sieke paversti Mongolija eiline provincija 1919 m pabaigoje kinu generolas Ksu Suzengas uzeme Urga ir priverte Bogda Chana ir kilminguosius atsisakyti nepriklausomybes Tokie nepriklausomybes kovu vadai kaip Magsarjavas ar Damdinsurenas buvo įkalinti ir nuzudyti Rusijos baltieji pralaimeje pilietinį kara įsiverze į Mongolija 1920 m spalį vadovaujant baronui Ungernui von Sternbergui Jis norejo rasti sajungininku nugaleti Tarybu Sajunga 1920 m spalį lapkritį baltieji rusai kelis kartus puole sostine Urga bet buvo atmusti su dideliais nuostoliais Ungernas pasirase sutartį su Bogdu del Mongolijos nepriklausomybes ir drauge jie isvijo kinus 1921 m vasario 2 5 d po didelio musio Dalis kinu bego į pietus link Kinijos o kiti pasitrauke į sovietu valdoma Tolimuju Rytu respublika Mongolijos Liaudies Respublika Pagrindinis straipsnis Mongolijos Liaudies Respublika Bogdo Chano pastangos gauti Japonijos ar JAV parama atgauti nepriklausomybe buvo nesekmingos Veliau baronas Ungernas isvijo kinus bet tuo pat metu buvo įkurta Mongolijos Liaudies Partija Rusijos bolsevikai sieke su jos pagalba atsikratyti Urgernu Mongolijos Liaudies Partija įkurta 1921 m susijungus dviem pogrindzio organizacijoms kurios turejo savita poziurį į Mongolijos ateitį Vienai grupei vadovavo Soliin Danzanas o kitai Bodoo Jie sieke sovietu paramos ir Bogdas Chanas tam nesipriesino nes norejo su sovietu parama issaugoti nepriklausomybe bet sovietams nereikejo chano nes jie turejo Mongolijos Liaudies Partijos parama Revoliucija prasidejo kovo 18 d kai 400 savanoriu vadovaujamu Sukhbaataro uzpuole 2000 kinu garnizona Kiachtoje Po to mongolai ir Raudonoji armija pajudejo į pietus kur sunaikino kinu armijos likucius kurie plese taikius gyventojus ir Urgerno baltuosius Didziausi mongolu savanoriu musiai vyko Tujiin Narse su kinais ir Zelteryje ir Bulnajuje su Urgerno baltagvardieciais Chatanbataras Magsarjavas Urgerno pasiustas į vakarines provincijas perejo į Mongolijos raudonuju puse Jis nugalejo Kazantsevo Vandanovo ir generolo Bakicho baltagvardiecius Chasbataras Baikalovas atlaike apsuptį prie ezero Tolbe Po samokslo raudonieji paeme Urgerna į nelaisve Raudonieji įzenge į Urga dbar Ulan Batoras 1921 m liepa Mongolijos revoliucijos lyderiai paskelbe nepriklausomybes atkurima Sovietai pripazino kad Mongolija yra Kinijos dalis per slapta susitikima su kinais 1924 m Sovietai oficialiai pripazino Mongolijos nepriklausomybe tik 1945 m bet vykde antimongoline politika iki 1991 m Mongolijos Liaudies Partija paliko Bogda Chana nominalia valstybes galva bet tikroji valdzia liko partijos ir sovietu patareju rankose Po paslaptingos Bogdo Chano mirties Mongolijos Liaudies Partija panaikino monarchija sukure nauja konstitucija paskelbe Mongolijos Liaudies Respublika 1924 m lapkricio 26 d Mongolija su Tarybu Sajunga tapo izoliuota nuo likusio pasaulio bet buvo apsaugota nuo kinu agresijos kurie laike Mongolija Kinijos dalimi 1928 m bandos buvo kolektyvizuotos privati prekyba ir transportas uzdrausti vienuolynai ir kilmingieji uzpulti Tai sukele ekonominį zlugima ir neramumus Mongolijos komunistai nugalejo sukilelius remiami sovietu 1932 m spalį Kolektyvizacija buvo panaikinta Naujo posukio politikos pretekstu radikalus kairieji buvo isstumti is postu juos apkaltinus partijos taisykliu nesilaikymu Naujo posukio politika ir liberalesne ekonomika zavejosi tokie nauji Mongolijos lyderiai kaip premjeras P Gendenas Taciau jie nesuprato kad tai laikinas sovietu atsitraukimas Nauja represiju banga 1937 m beveik visiskai sunaikino budistu dvasininkija Mongolijoje Buriatai pradejo keltis į Mongolija del carines Rusijos priespaudos XX a pradzioje Stalinas sustabde migracija ir pradejo mongolu genocida 1930 m Per stalinistines represijas Mongolijoje buvo nuzudyti beveik visi buriatu vyrai ir 22 33 tukst mongolu 3 5 visu gyventoju nacionalistai vienuoliai intelektualai kilmingieji karininkai ir eiliniai pilieciai del Stalino spaudimo Kai kurie autoriai mano kad buvo nuzudyta 100 tukst zmoniu XX a ketvirto desimtmecio pabaigoje Mongolijos Liaudies Respublikoje gyveno 700 900 tukst zmoniu Nukentejusiuju nuo represiju nuosimtis didesnis nei Tarybu Sajungoje Rusu istorikas V Suvorovas teige kad Mongolijos parama sovietams per Antra pasaulinį kara buvo tiek pat svarbi kiek ir JAV nes mongolai parupino siltu drabuziu Sovietai ir mongolai kovesi pries japonus Chalchin Golo musyje 1939 m Rytu Mongolijoje 1945 m mongolai dalyvavo sovietu invazijoje į Vidine Mongolija Tuo metu Kinija sutiko pripazinti Mongolijos nepriklausomybe jei bus surengtas plebiscitas 1945 m spalio 20 d stebint kinams įvyko plebiscitas ir 100 balsu buvo uz nepriklausomybe Po komunistu pergales Kinijoje 1949 m Mongolija palaike gerus santykius su abiem kaimynem bet po kinu ir rusu nesutarimu reme Tarybu Sajunga Tik 1960 m Mongolija tapo JTO nare anksciau trukde JAV ir Kinijos veto PO karo buvo bandoma sukurti socialistine visuomene bandos vel buvo kolektyvizuotos Su Kinijos ir Tarybu Sajungos parama įkurti kolukiai nutiestas Transmongolijos gelezinkelis XX a septintame desimtmetyje pastatytas Darchanas su sovietu ir ESPT saliu parama Demokratija Mongolija siandien Nedidelis Mongolijos Demokratines Sajungos susirinkimas 1989 m gruodzio 10 d zymi demokratijos pradzia Mongolijoje 1990 m kovo 4 d Jalaltos aiksteje susirinko 100 tukst demonstrantu kurie zygiavo link vyriausybes pastatu reikalavo politbiuro atsistatydinimo Komunistu partijos atskyrimo nuo vyriausybes Kai vyriausybe atmete reikalavimus kovo 7 9 d kilo bado streikas tad politbiuras atsistatydino prasidejo derybos del ekonominiu reformu Pirmi demokratiniai rinkimai įvyko 1990 m liepa 2002 m spalio 3 d Taivano uzsienio ministerija pareiske kad Taivanas pripazįsta Mongolijos nepriklausomybe Pirmasis demokratines salies prezidentas buvo Punsalmaagiin Ochirbat o dabartinis Nambarynas Enchbajaras Taip pat skaitykiteMandziurijos istorija Ponto stepes istorija Kazachijos istorija Panonijos istorijaIsnasosL Jamsran Mongolian revolution of 1911 1996 J Bor Mongolian independence 1996 B Shirnen Migration and language of the Buryats 2005 Bogd haany zholooch hils heregt helmegdsen n Archyvuota kopija 2013 12 03 is Wayback Machine projekto Mongolian Twentieth Century Atlas Death Tolls GERMANYG DARSAN HOLBOOTON ULSYN NEG N MONGOL Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Mongolian V Suvorov Poslednyaya respublika GLAVA 8 U KOGO SOYuZNIKI LUChShE Russian V Suvorov The last republic Halhyn golyn bajldaanyg ANU d sudalsan n Archyvuota kopija 2014 02 01 is Wayback Machine projekto Jessup John E 1989 A Chronology of Conflict and Resolution 1945 1985 New York Greenwood Press ISBN 0 313 24308 5 Mongolian office to ride into Taipei by end of the year Taipei Times 2002 10 11 Suarchyvuotas originalas 2009 02 10 Nuoroda tikrinta 2009 05 28 In October 1945 the people of Outer Mongolia voted for independence gaining the recognition of many countries including the Republic of China Due to a souring of relations with the Soviet Union in the early 1950s however the ROC revoked recognition of Outer Mongolia reclaiming it as ROC territory rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas