Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Karachanidų chanatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karachanidų chanatas (pers. قراخانيان = Qarākhānīyān) − ankstyvojo feodalizmo valstybė, susikūrusi X a. viduryje Rytų Turkestane, Semirečjėje (Žetisu) ir pietinėse Tian Šanio prieigose. Valstybę sudarė tiurkų genčių konfederacija kurioje svarbiausią reikšmę turėjo karlukai, čigiliai ir jagmai. Tiurkų veržimasis į Transoksianą prisidėjo prie Samanidų imperijos žlugimo. Sostinės − Kašgaras, Balasagunas, Samarkandas, Uzgenas ir kitos.
| قراخانيان Karachanidų chanatas | ||||
| Karakitajų vasalai (1141-1212) | ||||
| ||||
| Karachanidų imperija XI a. I pusėje | ||||
| Sostinė | Balasagunas (?−1134) Samarkandas (1040−1212) Kašgaras (1134−1211) Uzkendas (1141−1212) | |||
| Valdymo forma | chanatas | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurtas | 840 m. | |||
| - Nukariautas mongolų imperijos | 1212 m. | |||
Pavadinimai
Tuometiniuose persų ir arabų šaltiniuose valstybė vadinosi Chakanija (pers. خاقانيه = Khakānīya). Pavadinimas kildinamas nuo vietos valdovų titulo chakan (kilęs iš tiurkiško „kagan“). Arabai valdančiąją dinastiją vadino Afrasiabo dinastija. Dabar pasaulyje visuotinai priimtas Karachanidų pavadinimas buvo XX a. pasiūlytas istorikų. Jis irgi kildinamas nuo valdovų titulo: atrodo, Karachanidų valdovai tituluodavosi „juodaisiais chanais“, t. y. karachan (juoda spalva tiurkų tautų tarpe simbolizavo jėgą). Kitas istorikų naudojamas alternatyvus pavadinimas yra Iligchanidai.
Raida
Imperija
840 m. subyrėjus Uigūrų kaganatui, Žetisu regione (tarp Balchašo ežero ir Tianšanio kalnų dab. pietryčių Kazachijoje) nepriklausomybę atkūrė tiurkai karlukai, kurių vadovas Bilge Kul titulavosi karlukų kaganu. Ankstyvojo kaganato sostinės buvo Ispidžabas, Tarazas, o vėliau − Kašgaras.
942 m. sostinėje Kašgare į valdžią atėjo . Jis labai domėjosi islamu ir jį priėmė, nepaisant diduomenės pasipriešinimo. Pradedant juo, valdovai imti tituluoti kara-kaganais, arba juodaisiais kaganais (juoda spalva simbolizavo stiprybę ir islamą). Be to, tikriausiai tuo metu šalyje greta karlukų įsitvirtino kiti tiurkų klanai − čigiliai ir jagmai.
| Rytų Turkestano istorija | ||
| Džungarija | Tarimas | Turfanas | ||
| 36 vakarų valstybės (Tocharai) | ||
| Siongnu | Han dinastija (Vakarų teritorijos) | |
| Žoužanai Gaoče | Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči | |
| Tangų dinastija (Ansi, Beitingas) | ||
| Karlukų kaganatas | ||
| Uigūrai | Tibeto imperija | |
| Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas | Karachodža | |
| Mongolų imperija | ||
| Čagatajaus ulusas | ||
| Mogulistanas | ||
| Džungarų chanatas | ||
| Čingų dinastija | ||
| Kinija | ||
| KLR (Sindziangas) | ||
Arabų šaltiniai patvirtina, kad 960 m. kaganato gyventojai masiškai islamizavosi. Jie paskelbė džihadą prieš kitatikius ir gana greitai nukariavo budistinius miestus-valstybes Tarimo baseine. Kaganato valdovas Harunas 992 m. užėmė Bucharą pietuose, o jo įpėdinis galutinai sutriuškino Samanidų imperiją ir užvaldė visą Maveranachrą. Tai buvo viena pirmųjų pasaulyje islamiškų tiurkų valstybių. XI a. pirmoje pusėje Karachanidų imperija kontroliavo didžiules teritorijas nuo Aralo jūros iki Tarimo baseino rytų. Jų kontroliuojamas regionas, anksčiau persų šaltiniuose įvardinamas kaip Turanas, pradėtas vadinti Turkestanu.
Nuo antrojo kachano Musos mirties valstybei buvo būdingi nesutarimai tarp dviejų dinastinių linijų: arslan (liūto) chanų (kilusių iš Musos sūnaus) ir bogra (kupranugario) chanų (kilusių iš Musos brolio). Todėl valstybėje buvo diarchija: šios dvi linijos valdė lygiagrečiai, nors vyriausiais valdovais skelbdavosi arslan-chanai. Chanai buvo pasiskirstę ir teritorijas: arslan-chanai valdė vakarinėse dalyse (daugiausią istorinį Sogdą iš Bucharos), o bogra-chanai − rytinėse (iš Kašgaro ir Balasaguno). Kiekvienas chanas dar turėjo du sub-monarchus, tituluojamus iligais ir teginais.
Skaldymasis
1042 m. dviejų dinastinių linijų egzistavimas lėmė galutinį chanato skilimą į dvi dalis. Vakarinio Karachanidų chanato (Transoksianoje) sostine tapo Samarkandas. Šis chanatas nuo 1089 m. tapo seldžiukų vasalu.
Kadangi 1125 m. į rytus nuo Karachanidų žlugo kidanių imperija, vienas iš pabėgėlių, Jelu Daši, migravo į vakarus, rinkdamas į savo armiją klajoklių gentis. 1134 m. jis užėmė Rytinių Karachanidų sostinę Balasaguną ir įkūrė savo Karakitajų imperiją. Karakitajai užėmė šiaurės vakarines Karachanidų valdas, svarbiausia − Žetisu regioną. Todėl nuo tada Karachanidai valdė tik Tarimo baseiną ir Džungariją (o tam tikrais laikotarpiais − tik teritorijas aplink sostinę Kašgarą). Be to, XII a. II pusėje jie buvo priversti mokėti duoklę Karakitajams (vakariniai Karachanidai tuo metu mokėjo duoklę tiek Karakitajams, tiek Seldžiukams). Dėl nestabilios padėties nuo Rytinio Karachanidų chanato 1141 m. atskilo Fergana, kur susiformavo atskiras Ferganos Karachanidų chanatas su sostine Uzkende.
1210 m. Vakarų chanatas pradėjo mokėti duoklę Chorezmo imperijai. Po dvejų metų, 1212 m., gretimame Karakitajų chanate į valdžią atėjo naimanų chanas , kuris sunaikino visus tris Karachanidų chanatus − tiek Vakarinį, tiek Rytinį, tiek Ferganos − ir įjungė juos į Mongolų imperiją.
Kultūra
Karachanidų imperija yra laikoma ypač reikšminga Vidurinės Azijos kultūros istorijoje. Pirmiausia, visame didžiuliame regione įsigalėjo tiurkų kalba, kuri galutinai pakeitė senąsias indoeuropiečių (tocharų, sogdų, skitų ir kitas) kalbas. Imperijoje buvo kalbama tiurkų kalbos atmaina, iš kurios vėliau išsivystė (ji yra uzbekų ir uigūrų kalbų pirmtakė).
Be to, šios imperijos dėka Vidurinėje Azijoje buvo introdukuotas islamas, ir Turkestanas į trauktas į Persų civilizacijos orbitą. Užkariavę Maveranachrą, Karachanidai perėmė Samanidų kultūrinius pasiekimus. Jie pirmą kartą tiurkų kalbai pritaikė arabiškus rašmenis, kas leido užrašyti jų literatūrą. Imperijoje gyvenęs Jusufas Balasagunis parašė pirmąjį grožinės literatūros kūrinį tiurkų kalba. Kitas imperijos mokslininkas, , parašė pirmąjį tiurkų kalbų žodyną.
Persiška įtaka jaučiasi ir imperijos architektūroje. Karachanidų architektūra yra viena iš nedaugelio iki mūsų laikų išlikusių ikimongoliškos islamiškos architektūros pavyzdžių. Svarbiausi architektūros paminklai − Balasaguno statiniai, Aišah Bibi mauzoliejus Taraze ir Karachanidų mauzoliejus Uzgene.
Chakanai
Vieninga imperija (840−1042 m.)
- Karlukų chakanai:
- Bilge Kul Qadir-chanas (840−893 m.),
- Bazir Arslan-chanas (893−920 m.),
- Oghulcak-chanas (893−940 m.)
Po islamo priėmimo valstybės valdovai buvo tituluojami kara-chan ar kara-kagan (t. y. „juodieji kaganai“):
|
|
Susiskaldymas (1042−1213 m.)
|
|
|
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karachanidų chanatas, Kas yra Karachanidų chanatas? Ką reiškia Karachanidų chanatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Karachanidu chanatas pers قراخانيان Qarakhaniyan ankstyvojo feodalizmo valstybe susikurusi X a viduryje Rytu Turkestane Semirecjeje Zetisu ir pietinese Tian Sanio prieigose Valstybe sudare tiurku genciu konfederacija kurioje svarbiausia reiksme turejo karlukai cigiliai ir jagmai Tiurku verzimasis į Transoksiana prisidejo prie Samanidu imperijos zlugimo Sostines Kasgaras Balasagunas Samarkandas Uzgenas ir kitos قراخانيان Karachanidu chanatasKarakitaju vasalai 1141 1212 840 1212 Location of KarachanidaiKarachanidu imperija XI a I pusejeSostine Balasagunas 1134 Samarkandas 1040 1212 Kasgaras 1134 1211 Uzkendas 1141 1212 Valdymo forma chanatasEra Viduramziai Įkurtas 840 m Nukariautas mongolu imperijos 1212 m PavadinimaiTuometiniuose persu ir arabu saltiniuose valstybe vadinosi Chakanija pers خاقانيه Khakaniya Pavadinimas kildinamas nuo vietos valdovu titulo chakan kiles is tiurkisko kagan Arabai valdanciaja dinastija vadino Afrasiabo dinastija Dabar pasaulyje visuotinai priimtas Karachanidu pavadinimas buvo XX a pasiulytas istoriku Jis irgi kildinamas nuo valdovu titulo atrodo Karachanidu valdovai tituluodavosi juodaisiais chanais t y karachan juoda spalva tiurku tautu tarpe simbolizavo jega Kitas istoriku naudojamas alternatyvus pavadinimas yra Iligchanidai RaidaImperija Karluku chanatas Zetisu regione 840 m subyrejus Uiguru kaganatui Zetisu regione tarp Balchaso ezero ir Tiansanio kalnu dab pietryciu Kazachijoje nepriklausomybe atkure tiurkai karlukai kuriu vadovas Bilge Kul titulavosi karluku kaganu Ankstyvojo kaganato sostines buvo Ispidzabas Tarazas o veliau Kasgaras 942 m sostineje Kasgare į valdzia atejo Jis labai domejosi islamu ir jį prieme nepaisant diduomenes pasipriesinimo Pradedant juo valdovai imti tituluoti kara kaganais arba juodaisiais kaganais juoda spalva simbolizavo stiprybe ir islama Be to tikriausiai tuo metu salyje greta karluku įsitvirtino kiti tiurku klanai cigiliai ir jagmai Rytu Turkestano istorijaDzungarija Tarimas Turfanas36 vakaru valstybes Tocharai Siongnu Han dinastija Vakaru teritorijos Zouzanai Gaoce Gaocangas Sansanas Jutianas JanciTangu dinastija Ansi Beitingas Karluku kaganatasUigurai Tibeto imperijaKarachanidu chanatas Karakitaju chanatas KarachodzaMongolu imperijaCagatajaus ulusasMogulistanasDzungaru chanatasCingu dinastijaKinijaKLR Sindziangas Arabu saltiniai patvirtina kad 960 m kaganato gyventojai masiskai islamizavosi Jie paskelbe dzihada pries kitatikius ir gana greitai nukariavo budistinius miestus valstybes Tarimo baseine Kaganato valdovas Harunas 992 m uzeme Buchara pietuose o jo įpedinis galutinai sutriuskino Samanidu imperija ir uzvalde visa Maveranachra Tai buvo viena pirmuju pasaulyje islamisku tiurku valstybiu XI a pirmoje puseje Karachanidu imperija kontroliavo didziules teritorijas nuo Aralo juros iki Tarimo baseino rytu Ju kontroliuojamas regionas anksciau persu saltiniuose įvardinamas kaip Turanas pradetas vadinti Turkestanu Nuo antrojo kachano Musos mirties valstybei buvo budingi nesutarimai tarp dvieju dinastiniu liniju arslan liuto chanu kilusiu is Musos sunaus ir bogra kupranugario chanu kilusiu is Musos brolio Todel valstybeje buvo diarchija sios dvi linijos valde lygiagreciai nors vyriausiais valdovais skelbdavosi arslan chanai Chanai buvo pasiskirste ir teritorijas arslan chanai valde vakarinese dalyse daugiausia istorinį Sogda is Bucharos o bogra chanai rytinese is Kasgaro ir Balasaguno Kiekvienas chanas dar turejo du sub monarchus tituluojamus iligais ir teginais Skaldymasis Karachanidu valstybe 1042 m dvieju dinastiniu liniju egzistavimas leme galutinį chanato skilima į dvi dalis Vakarinio Karachanidu chanato Transoksianoje sostine tapo Samarkandas Sis chanatas nuo 1089 m tapo seldziuku vasalu Kadangi 1125 m į rytus nuo Karachanidu zlugo kidaniu imperija vienas is pabegeliu Jelu Dasi migravo į vakarus rinkdamas į savo armija klajokliu gentis 1134 m jis uzeme Rytiniu Karachanidu sostine Balasaguna ir įkure savo Karakitaju imperija Karakitajai uzeme siaures vakarines Karachanidu valdas svarbiausia Zetisu regiona Todel nuo tada Karachanidai valde tik Tarimo baseina ir Dzungarija o tam tikrais laikotarpiais tik teritorijas aplink sostine Kasgara Be to XII a II puseje jie buvo priversti moketi duokle Karakitajams vakariniai Karachanidai tuo metu mokejo duokle tiek Karakitajams tiek Seldziukams Del nestabilios padeties nuo Rytinio Karachanidu chanato 1141 m atskilo Fergana kur susiformavo atskiras Ferganos Karachanidu chanatas su sostine Uzkende 1210 m Vakaru chanatas pradejo moketi duokle Chorezmo imperijai Po dveju metu 1212 m gretimame Karakitaju chanate į valdzia atejo naimanu chanas kuris sunaikino visus tris Karachanidu chanatus tiek Vakarinį tiek Rytinį tiek Ferganos ir įjunge juos į Mongolu imperija KulturaAisah Bibi mauzoliejaus reljefas Uzgeno Karachanidu mauzoliejus Karachanidu imperija yra laikoma ypac reiksminga Vidurines Azijos kulturos istorijoje Pirmiausia visame didziuliame regione įsigalejo tiurku kalba kuri galutinai pakeite senasias indoeuropieciu tocharu sogdu skitu ir kitas kalbas Imperijoje buvo kalbama tiurku kalbos atmaina is kurios veliau issivyste ji yra uzbeku ir uiguru kalbu pirmtake Be to sios imperijos deka Vidurineje Azijoje buvo introdukuotas islamas ir Turkestanas į trauktas į Persu civilizacijos orbita Uzkariave Maveranachra Karachanidai pereme Samanidu kulturinius pasiekimus Jie pirma karta tiurku kalbai pritaike arabiskus rasmenis kas leido uzrasyti ju literatura Imperijoje gyvenes Jusufas Balasagunis parase pirmajį grozines literaturos kurinį tiurku kalba Kitas imperijos mokslininkas parase pirmajį tiurku kalbu zodyna Persiska įtaka jauciasi ir imperijos architekturoje Karachanidu architektura yra viena is nedaugelio iki musu laiku islikusiu ikimongoliskos islamiskos architekturos pavyzdziu Svarbiausi architekturos paminklai Balasaguno statiniai Aisah Bibi mauzoliejus Taraze ir Karachanidu mauzoliejus Uzgene ChakanaiVieninga imperija 840 1042 m Karluku chakanai Bilge Kul Qadir chanas 840 893 m Bazir Arslan chanas 893 920 m Oghulcak chanas 893 940 m Po islamo priemimo valstybes valdovai buvo tituluojami kara chan ar kara kagan t y juodieji kaganai Arslan chanai Nasras I 999 1012 m Achmadas 1012 1016 m Muchamedas 1016 1024 m Aliteginas 1024 1034 m Jusufas 1034 m Huseinas 1034 1042 m Bogra chanai 940 955 m Musa Bughra chanas 956 958 m Suleimanas Arslan chanas 958 970 m Ali Arslan chanas 970 998 m Ahmadas Arslan chanas 998 1017 m Mansuras Arslan chanas 1017 1024 m Muhamadas Toghan chanas 1024 1026 m Jusufas Kadir chanas 1026 1032 m Ali Tiginas Bugra chanas didysis Samarkando kaganas 1020 1034 m Ebu Suca Sulaimanas 1034 1042 m Susiskaldymas 1042 1213 m Vakaru Karachanidai Muhamadas Arslan chanas 1042 1052 m Ibrahimas Tabgacas Bugra chanas 1052 1068 m Nasras Sams al Mulkas 1068 1080 m Chidras 1080 1081 m Ahmadas 1081 1089 m Jakubas Kadir chanas 1089 1095 m Masudas 1095 1097 m Sulaimanas 1097 m Mahmudas Arslan chanas 1097 1099 m Dzibrailas Arslan chanas 1099 1102 m Muhamadas Arslan chanas 1102 1129 m Nasras 1129 m Ahmadas Kadir chanas 1129 1130 m Hasanas Dzalalas ad Dunya 1130 1132 m Ibrahimas Rukn ad Dunya 1132 m Mahmudas 1132 1141 m Ibrahimas Tabgac chanas 1141 1156 m Ali Cagri chanas 1156 1161 m Masudas Tabgac chanas 1161 1171 m Muhamadas Tabgac chanas 1171 1178 m Ibrahim Arslan chanas 1178 1204 m Utmanas Ulugh Sultanas 1204 1212 m Rytu Karachanidai Abul Suca Sulaimanas 1042 1056 m Muhamadas bin Jusufas 1056 1057 m Ibrahimas bin Muhamadas 1057 1059 m Mahmud 1059 1075 m Umaras 1075 m Ebu Ali el Hasanas 1075 1102 m Ahmadas 1102 1128 m Ibrahimas II Bugra chanas 1128 1158 m Muhamadas Bugra chanas 1158 m Jusufas II Tabgac chanas 1205 m Abul Fet Muhamadas 1205 1211 m Ferganos vietininkai ir chanai Nasras 1013 m vietininkas Mansuras Abul Muzafaras 1013 1024 m vietininkas Muhamedas Ain ad Davla 1041 1052 m vietininkas Ibrahimas 1059 m vietininkas Abd al Muminas m vietininkas Ali m vietininkas al Chasanas m vietininkas Huseinas 1132 1141 1156 m Machmudas 1156 1162 m Ibrahimas III Bugra chanas 1162 1178 m Achmadas 1178 1210 m Machmudas 1210 1212 m