Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis yra apie Sirijos istoriją nuo Islamo įsigalėjimo t y 636 m Apie ankstesnes Sirijos ir Libano teritorijoje
Sirijos istorija
Šis straipsnis yra apie Sirijos istoriją nuo Islamo įsigalėjimo, t. y. 636 m. Apie ankstesnes Sirijos ir Libano teritorijoje klestėjusias civilizacijas, žiūrėkite straipsnį Senovės Sirijos istorija.
| Didžiosios Sirijos istorija |
| Libano, , Jordanijos |
| Senovės Sirija, Kanaanas |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| ( > ) |
| Fatimidai > Seldžiukai |
| > Ajubidai |
| Outremeras: |
| Jeruzalė, Antiochijos kng., Tripolio grf., Edesos grf. |
| : |
| Bahri dinastija > Burdži dinastija |
| Osmanų imperija () |
| , Britų Palestina |
| Sirija, Libanas, Jordanija, Izraelis, Palestina |
Sirijos istoriją lėmė jos išskirtinė geografinė padėtis. Sirijos istoriją nuo Islamo įsigalėjimo galima suskirstyti į kelis laikotarpius:
- Musulmonų imperija (636–1516 m.)
- Osmanų imperija (1516–1916 m.)
- I Pasaulinis karas ir prancūzų mandatas (1916–1941 m.)
- II Pasaulinis karas ir nepriklausomybė (1941–1946 m.)
- Po nepriklausomybės (1946 iki šių dienų)
Musulmonų imperija
636 m., po metų karo ir lemiamo Jarmuko mūšio prieš Bizantijos imperijos pajėgas, Siriją užkariavo arabai, vadovaujami generolo ir įjungė šalį į arabų kalifatą.
661 m. nužudžius kalifą Ali, arabų kalifu tapo Muavija I. Jis Damaską padarė kalifato sostine. Muavija I garsėjo kaip politikos genijus. Jam valdant Sirija tapo klestinčia kalifato provincija. Muavija sukūrė profesionalią kariuomenę, efektyviai dirbančią vyriausybę, finansų kontrolę bei pašto sistemą. Jis buvo atidus paprastai liaudžiai ir tai didele dalimi prisidėjo prie jo politinės sėkmės.
Mirus Muavijai I šalį toliau valdė Omejadų dinastija. Omejadai Sirijoje įkūrė karinę valdžią. Valdant Omejadams dauguma sirų priėmė musulmonų tikėjimą, o aramėjų kalbą pakeitė į arabų. Omejadai įvedė metalines monetas, pastatė ligoninių bei įrengė požeminius kanalus, kuriais vanduo patekdavo į miestus. Šalis klestėjo ekonomiškai ir intelektualiai.
750 m. Omejadus nugalėjo Abasidai, kurie sostinę perkėlė į naujai įkurtą Bagdadą irake, o Sirija tapo imperijos provincija.
929 m. Sirija tapo Hamadano karalystės centru. Hamadano karalystė žlugo 1094 m. po turkų seldžiukų invazijos. Tuo pačiu metu Fatimidai įsikūrė Egipte ir įsiveržė į šiaurinę Sirijos dalį. Fatimidai nepasižymėjo tolerancija. Valdant Fatimidų kalifui (966–1021 m.) buvo griaunamos bažnyčios, o krikščionys turėjo bėgti į kalnus. Kai kalifas paskelbė savo religiją, jo motina jį nužudė. Tačiau kai kurios gentys priėmė jo religiją ir šiais laikais Druzai yra šios religijos pasekėjai.
1060 m. šalis užkariauta turkų seldžiukų.
1174–1192 m. Siriją valdė Egipto sultonas Saladinas. Jo pradėta Ajubidų dinastija užtikrino harmoniją tarp musulmonų ir Vidurio Rytų. Saladinui mirus nuo maliarijos 1192 metais, jo valdžia siekė nuo Tigro upės iki pat pietinio Sudano. Saladino mirtis sugriovė iki tol egzistavusią vienybę. Ajubidų dinastijos pasekėjai susikivirčijo tarpusavyje ir Sirija suskilo į keletą dalių.
1260 m. į Siriją įsiveržė mongolų chano Chulagu pajėgos su sąjungininkais, tiek krikščionimis, tiek musulmonais. Po to kelis dešimtmečius dėl valdžios Sirijoje kariavo Egipto mameliukų sultonai prieš Ilchanatą iki 1323 m. sudarytos taikos.
1410 m. Siriją nusiaubė Tamerlanas, mongolų užkariautojas.
Osmanų imperija
1516 m. Sirija tampa Osmanų imperijos dalimi ir jos sudėtyje išlieka keturis amžius.
Osmanai buvo klajojantys turkai – musulmonai, kurie priėmė islamo tikėjimą dar aštuntajame šimtmetyje po Omejadų užkariavimo. Valdant Osmanams sutriko Sirijos ekonominė ir socialinė raida. Gyventojų skaičius sumažėjo 30 %, šimtai kaimų išnyko dykumoje. Ir nors Sirija buvo nualinta Osmanų valdymo, ji ir toliau traukė Europos pirklius. 15 šimtmetyje Alepas, vienas didžiausių Sirijos miestų, buvo svarbiausias Vidurio Rytų prekybos centras. Kartu su prekybininkais į šalį atkeliavo misionieriai, mokytojai, mokslininkai ir turistai. Todėl atvykėlių vyriausybės ėmė reikalauti, kad būtų užtikrinamos jų šalių piliečių teisės. Prancūzija reikalavo, kad būtų ginamos krikščionių teisės. 1535 m. sultonas Suleimanas I išleido raštą, kuriuo garantavo krikščionių saugumą. Panašias garantijas 1580 m. išsireikalavo Didž. Britanija, o 18 šimtmetyje ir Rusija.
I Pasaulinis karas ir prancūzų mandatas
1914 m. kilus I Pasauliniam karui arabams atsirado galimybė išsivaduoti iš Osmanų imperijos valdžios. Arabai gavo iš britų karinę pagalbą ir pažadą, kad pasibaigus Pasauliniam karui arabų valstybė gaus pilną nepriklausomybę. Tačiau britai ir prancūzai turėjo savų planų. 1916 m. gegužės 6 dieną, pasirašyta Saikso-Pikoto sutartis tarp Didž. Britanijos ir Prancūzijos pažeidė britų duotas garantijas Mekos šarifui dėl arabų nepriklausomybės, duotas sausio mėnesį. Saikso-Pikoto sutartimi buvo nutarta Vidurio Rytus padalyti į prancūzų ir britų įtakos sferas. Libanas ir Sirija atiteko Prancūzijai (Sirija prancūzų buvo padalyta į atskiras provincijas Alepą, Damaską, Latakiją ir Hauraną). Kipras, Palestina, Jordanija ir Irakas (Mesopotamija) perleistos Didž. Britanijai; Dodekaneso salos ir Rodas atiteko Italijai (tuo pačiu ir Antalija); Egėjo salos Imbra ir Teneda, Rytinė Trakija (išskyrus Konstantinopolį) ir Izmiro (Smyrnos) regionas vakarų Anatolijoje perduotas Graikijai; sąsiaurio zona (Bosforas ir Dardanelai) demilitarizuoti ir atsidūrė tarptautinėje okupacijoje.
1920 m. kovo mėn. paskelbta nepriklausoma Sirijos karalystė vadovaujama , šarifo Huseino Ibn Ali sūnaus. Feisalas ėmėsi pertvarkų šalyje: arabų kalba buvo paskelbta oficialia šalies kalba, buvo atidarytos seniau uždarytos ir naujos mokyklos (tarp jų Damaske), buvo sušauktas komitetas konstitucijos rašymui. Tačiau jau 1920 m. liepos 25 d., prancūzams užėmus Damaską, Feisalas turėjo bėgti iš šalies ir į Vidurio Rytus negrįžo tol, kol 1921 m. britai jo nepaskelbė Irako karaliumi.
1925 m. liepos 18 d. sirai sukilo prieš prancūzų mandatą. Prancūzų oro atakų metu buvo stipriai sugriautas Damaskas. 1926 metų rudenį Prancūzijos kariuomenė likvidavo svarbiausius sukilimo židinius ir iki 1927 birželio sukilimas buvo nuslopintas, tačiau Prancūzija pakeitė kolonijinio valdymo formą. 1930 m. gegužės 22 d. paskelbta Sirijos konstitucija, o 1932 m. birželio 11 d. paskelbta Sirijos Respublika (Prancūzijai liko Sirijos valdymo mandatas).
1936 m. Prancūzijos – Sirijos sutartimi pripažintas Sirijos suverenitetas, bet 3 metų pereinamajam laikotarpiui paliktas mandatinis režimas. Tačiau Prancūzijos parlamentas šios sutarties neratifikavo, o 1939 m. sausio mėn. jos atsisakė.
II Pasaulinis karas ir nepriklausomybė
1941 m. birželio 8 d., Didž. Britanijos kariai įsiveržė į Siriją ir Libaną, kuriuos iki tol kontroliavo Viši vyriausybės administracija. 1941 m. rugsėjo 16 d., paskelbta nepriklausoma Sirijos Respublika. 1943 m. gruodį buvo panaikintas Prancūzijos mandatas. 1945 m. gegužės 21 d. Sirija ir Libanas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Sirija tapo Jungtinių Tautų nare ir 1946 m. balandžio 17 d. kai Siriją paliko paskutinis prancūzų karys, faktiškai tapo nepriklausoma valstybe.
Po nepriklausomybės
1948 m. Sirija kartu su kitomis Arabų šalimis dalyvavo bendroje kovoje prieš Izraelio Valstybės įkūrimą ir pralaimėjo kovą. 1949 m. liepą, Sirija buvo paskutinė iš Arabų šalių, kuri pasirašė paliaubų sutartį su Izraeliu. Bet iš tikro tai buvo tik Sirijos ir Izraelio konfliktų pradžia.
1949 m. kovo 30 d. kurdų lyderis ir jo chunta paėmė valdžią Sirijoje. Bet jau tų pačių metų balandžio 14 d. Husni-I Zaimas nuverčiamas Sirijos pareigūnų. Greitai po to jam įvykdoma mirties bausmė.
1950 m. rugsėjį paskelbta nauja konstitucija. išrenkamas šalies prezidentu.
1958 m. vasario 21 d. sukurta Jungtinė Arabų Respublika, susidedanti iš Sirijos ir Egipto. Dėl šalių ekonominių, socialinių, politinių skirtumų ši sąjunga nebuvo tvirta ir 1961 m. rugsėjo 25 d. Sirija išstojo iš Jungtinės Arabų Respublikos, paskelbdama Sirijos Arabų Respubliką.
1963 m. po pavykusio karinio perversmo į valdžią atėjo Ba’ath partija. 1966 m., kito karinio perversmo metu, buvo nuversti senieji partijos lyderiai Mišelis Aflakas and Saladinas al-Bitaras.
1967 m. birželio 5 d. prasidėjo šešių dienų karas tarp Izraelio ir Arabų šalių (Egipto, Jordanijos, Sirijos, Irako, Libano). Karas baigėsi 1967 m. birželio 11 d., Izraeliui užėmus Sirijos, Jordanijos ir Egipto teritorijas, įskaitant Rytų Jeruzalę, vakarų Jordano upės pakrantę, Gazos ruožą ir Sinajaus pusiasalį, bei Sirijos Golano aukštumas.
1970 m. gynybos ministras Hafezas al-Asadas užėmė valdžią ir pasiskelbė prezidentu, poste išbūdamas iki pat mirties 2000 m. Nuo tada Ba’ath partija išliko vienintele legalia politine partija Sirijoje, kurios piliečiai prezidentą gali išrinkti tik referendumo būdu.
1973 m. Sirija ir Egiptas surengė ataką prieš Izraelį. 1974 m. tarpininkaujant JAV dalis Golano aukštumų grąžinta Sirijai.
1976 m. Sirijos kariuomenė Libano vyriausybės prašymu dislokavo savo pajėgas Libane, kad būtų nuslopintas ginkluotas konfliktas.
1978 m. Egipto prezidentas atskirai nuo kitų pasirašė taikos sutartį su Izraeliu, taip suduodamas stiprų smūgį arabų solidarumui. Sirija buvo viena iš arabų šalių, nepritarusių šiam žingsniui.
1982 m. birželio 5–6 d. prasidėjo aršūs Izraelio mūšiai su Sirija ir Izraelio kariuomenės puolimai Libane.
1982 m. Hafezo al-Asado įsakymu, naudojant išdegintos žemės taktiką, buvo numalšintas Hamoje islamistų sukilimas, per kurį labai nukentėjo Sunitai. žuvo daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių.
Arabų pozicijos dar tapo silpnesnės, kai 1993 m. ir 1994 m. atskirai nuo kitų su Izraeliu taikos sutartis pasirašė Palestina ir Jordanija. Tačiau Sirija su Libanu pasižadėjo, - arba kartu pasirašys taikos sutartį arba nepasirašys visai. Sirija toliau palaikė Libano pasipriešinimo kovotojus, vadovaujamiems Hezbollah ir kovojantiems prieš Izraelio okupantus Pietų Libane. 2000 m. birželio 30 d. Izraelis užbaigė 22 metus trukusią Pietų Libano okupaciją.
1999 m. kilo kruvini protestai Latakijoje dėl 1998 m. parlamento rinkimų. Šie įvykiai kilo dėl užsitęsusios nesantaikos tarp prezidento Hafezo al-Asado ir jo jaunesniojo brolio . Du žmonės žuvo gaisro metu per policijos susidorojimą prie Rifato būstinės Latakijoje. Pasak opozicijos šaltinių, kuriuos neigia vyriausybė, per protestus žuvo šimtai žmonių ir dar šimtai buvo sužeisti. Po metų Hafezas al-Asadas mirė nuo . Po jo mirties, prezidentu tapo sūnus Bašaras al-Asadas, paskirtas pakeitus Konstituciją. Naujai priimtomis pataisomis, amžiaus cenzas kandidatui į prezidento postą buvo sumažintas nuo 40 iki 34 m.
Iš Bašaro al-Asado, buvo tikimasi demokratinių reformų. 2000 m. liepos mėn. – 2001 m. rugpjūčio mėn. vyko vadinamasis Damasko pavasaris. Šio periodo metu Sirijoje vyko laisvos politinės ir socialinės diskusijos. Tuo laikotarpiu labai aktyvūs buvo politiniai aktyvistai Riadas Saifas, Haitamas Al-Maleas ir kiti. Damasko Pavasaris baigėsi 2001 m. rugpjūčio mėn. kai buvo sulaikyti ir įkalinti dešimtys svarbiausių aktyvistų, kurie reikalavo demokratinių rinkimų ir pilietinių laisvių. Opozicija atsinaujino 2005 m. spalį, kai Sirijos krikščionių aktyvistas Mykolas Kilas, bendradarbiaudamas su kitais svarbiais opozicijos atstovais, pasirašė Damasko deklaraciją, kuria buvo kritikuojama Sirijos vyriausybė ir raginama vykdyti demokratines reformas. 2011 m. Sirijoje prasidėjo opozicijos sukilimas, kuris 2012 m. virto pilietiniu karu tarp vyriausybės ir opozicijos.
Literatūra
„Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija“. 1983 m., p. 186–187. X tomas.
Nuorodos
- http://www.syriagate.com
- http://www.damascus-online.com/history/brief.htm Archyvuota kopija 2010-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.countryreports.org/history/sytoc.aspx?countryid=234&countryName=Syria Archyvuota kopija 2006-05-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://i-cias.com/e.o/syria_5.htm Archyvuota kopija 2006-03-17 iš Wayback Machine projekto.
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sirijos istorija, Kas yra Sirijos istorija? Ką reiškia Sirijos istorija?
Sis straipsnis yra apie Sirijos istorija nuo Islamo įsigalejimo t y 636 m Apie ankstesnes Sirijos ir Libano teritorijoje klestejusias civilizacijas ziurekite straipsnį Senoves Sirijos istorija Didziosios Sirijos istorijaLibano JordanijosSenoves Sirija KanaanasRasidunai gt Omejadai gt Abasidai gt Fatimidai gt Seldziukai gt AjubidaiOutremeras Jeruzale Antiochijos kng Tripolio grf Edesos grf Bahri dinastija gt Burdzi dinastijaOsmanu imperija Britu PalestinaSirija Libanas Jordanija Izraelis Palestina Sirijos istorija leme jos isskirtine geografine padetis Sirijos istorija nuo Islamo įsigalejimo galima suskirstyti į kelis laikotarpius Musulmonu imperija 636 1516 m Osmanu imperija 1516 1916 m I Pasaulinis karas ir prancuzu mandatas 1916 1941 m II Pasaulinis karas ir nepriklausomybe 1941 1946 m Po nepriklausomybes 1946 iki siu dienu Musulmonu imperija636 m po metu karo ir lemiamo Jarmuko musio pries Bizantijos imperijos pajegas Sirija uzkariavo arabai vadovaujami generolo ir įjunge salį į arabu kalifata 661 m nuzudzius kalifa Ali arabu kalifu tapo Muavija I Jis Damaska padare kalifato sostine Muavija I garsejo kaip politikos genijus Jam valdant Sirija tapo klestincia kalifato provincija Muavija sukure profesionalia kariuomene efektyviai dirbancia vyriausybe finansu kontrole bei pasto sistema Jis buvo atidus paprastai liaudziai ir tai didele dalimi prisidejo prie jo politines sekmes Mirus Muavijai I salį toliau valde Omejadu dinastija Omejadai Sirijoje įkure karine valdzia Valdant Omejadams dauguma siru prieme musulmonu tikejima o arameju kalba pakeite į arabu Omejadai įvede metalines monetas pastate ligoniniu bei įrenge pozeminius kanalus kuriais vanduo patekdavo į miestus Salis klestejo ekonomiskai ir intelektualiai 750 m Omejadus nugalejo Abasidai kurie sostine perkele į naujai įkurta Bagdada irake o Sirija tapo imperijos provincija 929 m Sirija tapo Hamadano karalystes centru Hamadano karalyste zlugo 1094 m po turku seldziuku invazijos Tuo paciu metu Fatimidai įsikure Egipte ir įsiverze į siaurine Sirijos dalį Fatimidai nepasizymejo tolerancija Valdant Fatimidu kalifui 966 1021 m buvo griaunamos baznycios o krikscionys turejo begti į kalnus Kai kalifas paskelbe savo religija jo motina jį nuzude Taciau kai kurios gentys prieme jo religija ir siais laikais Druzai yra sios religijos pasekejai 1060 m salis uzkariauta turku seldziuku 1174 1192 m Sirija valde Egipto sultonas Saladinas Jo pradeta Ajubidu dinastija uztikrino harmonija tarp musulmonu ir Vidurio Rytu Saladinui mirus nuo maliarijos 1192 metais jo valdzia sieke nuo Tigro upes iki pat pietinio Sudano Saladino mirtis sugriove iki tol egzistavusia vienybe Ajubidu dinastijos pasekejai susikivircijo tarpusavyje ir Sirija suskilo į keleta daliu 1260 m į Sirija įsiverze mongolu chano Chulagu pajegos su sajungininkais tiek krikscionimis tiek musulmonais Po to kelis desimtmecius del valdzios Sirijoje kariavo Egipto mameliuku sultonai pries Ilchanata iki 1323 m sudarytos taikos 1410 m Sirija nusiaube Tamerlanas mongolu uzkariautojas Osmanu imperijaSirijieciu apranga 19 ame amziujePagrindinis straipsnis 1516 m Sirija tampa Osmanu imperijos dalimi ir jos sudetyje islieka keturis amzius Osmanai buvo klajojantys turkai musulmonai kurie prieme islamo tikejima dar astuntajame simtmetyje po Omejadu uzkariavimo Valdant Osmanams sutriko Sirijos ekonomine ir socialine raida Gyventoju skaicius sumazejo 30 simtai kaimu isnyko dykumoje Ir nors Sirija buvo nualinta Osmanu valdymo ji ir toliau trauke Europos pirklius 15 simtmetyje Alepas vienas didziausiu Sirijos miestu buvo svarbiausias Vidurio Rytu prekybos centras Kartu su prekybininkais į salį atkeliavo misionieriai mokytojai mokslininkai ir turistai Todel atvykeliu vyriausybes eme reikalauti kad butu uztikrinamos ju saliu pilieciu teises Prancuzija reikalavo kad butu ginamos krikscioniu teises 1535 m sultonas Suleimanas I isleido rasta kuriuo garantavo krikscioniu sauguma Panasias garantijas 1580 m issireikalavo Didz Britanija o 18 simtmetyje ir Rusija I Pasaulinis karas ir prancuzu mandatas1914 m kilus I Pasauliniam karui arabams atsirado galimybe issivaduoti is Osmanu imperijos valdzios Arabai gavo is britu karine pagalba ir pazada kad pasibaigus Pasauliniam karui arabu valstybe gaus pilna nepriklausomybe Taciau britai ir prancuzai turejo savu planu 1916 m geguzes 6 diena pasirasyta Saikso Pikoto sutartis tarp Didz Britanijos ir Prancuzijos pazeide britu duotas garantijas Mekos sarifui del arabu nepriklausomybes duotas sausio menesį Saikso Pikoto sutartimi buvo nutarta Vidurio Rytus padalyti į prancuzu ir britu įtakos sferas Libanas ir Sirija atiteko Prancuzijai Sirija prancuzu buvo padalyta į atskiras provincijas Alepa Damaska Latakija ir Haurana Kipras Palestina Jordanija ir Irakas Mesopotamija perleistos Didz Britanijai Dodekaneso salos ir Rodas atiteko Italijai tuo paciu ir Antalija Egejo salos Imbra ir Teneda Rytine Trakija isskyrus Konstantinopolį ir Izmiro Smyrnos regionas vakaru Anatolijoje perduotas Graikijai sasiaurio zona Bosforas ir Dardanelai demilitarizuoti ir atsidure tarptautineje okupacijoje 1920 m kovo men paskelbta nepriklausoma Sirijos karalyste vadovaujama sarifo Huseino Ibn Ali sunaus Feisalas emesi pertvarku salyje arabu kalba buvo paskelbta oficialia salies kalba buvo atidarytos seniau uzdarytos ir naujos mokyklos tarp ju Damaske buvo susauktas komitetas konstitucijos rasymui Taciau jau 1920 m liepos 25 d prancuzams uzemus Damaska Feisalas turejo begti is salies ir į Vidurio Rytus negrįzo tol kol 1921 m britai jo nepaskelbe Irako karaliumi 1925 m liepos 18 d sirai sukilo pries prancuzu mandata Prancuzu oro ataku metu buvo stipriai sugriautas Damaskas 1926 metu rudenį Prancuzijos kariuomene likvidavo svarbiausius sukilimo zidinius ir iki 1927 birzelio sukilimas buvo nuslopintas taciau Prancuzija pakeite kolonijinio valdymo forma 1930 m geguzes 22 d paskelbta Sirijos konstitucija o 1932 m birzelio 11 d paskelbta Sirijos Respublika Prancuzijai liko Sirijos valdymo mandatas 1936 m Prancuzijos Sirijos sutartimi pripazintas Sirijos suverenitetas bet 3 metu pereinamajam laikotarpiui paliktas mandatinis rezimas Taciau Prancuzijos parlamentas sios sutarties neratifikavo o 1939 m sausio men jos atsisake II Pasaulinis karas ir nepriklausomybe1941 m birzelio 8 d Didz Britanijos kariai įsiverze į Sirija ir Libana kuriuos iki tol kontroliavo Visi vyriausybes administracija 1941 m rugsejo 16 d paskelbta nepriklausoma Sirijos Respublika 1943 m gruodį buvo panaikintas Prancuzijos mandatas 1945 m geguzes 21 d Sirija ir Libanas paskelbe apie savo nepriklausomybe nuo Prancuzijos Sirija tapo Jungtiniu Tautu nare ir 1946 m balandzio 17 d kai Sirija paliko paskutinis prancuzu karys faktiskai tapo nepriklausoma valstybe Po nepriklausomybes1948 m Sirija kartu su kitomis Arabu salimis dalyvavo bendroje kovoje pries Izraelio Valstybes įkurima ir pralaimejo kova 1949 m liepa Sirija buvo paskutine is Arabu saliu kuri pasirase paliaubu sutartį su Izraeliu Bet is tikro tai buvo tik Sirijos ir Izraelio konfliktu pradzia 1949 m kovo 30 d kurdu lyderis ir jo chunta paeme valdzia Sirijoje Bet jau tu paciu metu balandzio 14 d Husni I Zaimas nuverciamas Sirijos pareigunu Greitai po to jam įvykdoma mirties bausme Prezidentas Bashar al Assad 1950 m rugsejį paskelbta nauja konstitucija isrenkamas salies prezidentu 1958 m vasario 21 d sukurta Jungtine Arabu Respublika susidedanti is Sirijos ir Egipto Del saliu ekonominiu socialiniu politiniu skirtumu si sajunga nebuvo tvirta ir 1961 m rugsejo 25 d Sirija isstojo is Jungtines Arabu Respublikos paskelbdama Sirijos Arabu Respublika 1963 m po pavykusio karinio perversmo į valdzia atejo Ba ath partija 1966 m kito karinio perversmo metu buvo nuversti senieji partijos lyderiai Miselis Aflakas and Saladinas al Bitaras 1967 m birzelio 5 d prasidejo sesiu dienu karas tarp Izraelio ir Arabu saliu Egipto Jordanijos Sirijos Irako Libano Karas baigesi 1967 m birzelio 11 d Izraeliui uzemus Sirijos Jordanijos ir Egipto teritorijas įskaitant Rytu Jeruzale vakaru Jordano upes pakrante Gazos ruoza ir Sinajaus pusiasalį bei Sirijos Golano aukstumas 1970 m gynybos ministras Hafezas al Asadas uzeme valdzia ir pasiskelbe prezidentu poste isbudamas iki pat mirties 2000 m Nuo tada Ba ath partija isliko vienintele legalia politine partija Sirijoje kurios pilieciai prezidenta gali isrinkti tik referendumo budu 1973 m Sirija ir Egiptas surenge ataka pries Izraelį 1974 m tarpininkaujant JAV dalis Golano aukstumu grazinta Sirijai 1976 m Sirijos kariuomene Libano vyriausybes prasymu dislokavo savo pajegas Libane kad butu nuslopintas ginkluotas konfliktas 1978 m Egipto prezidentas atskirai nuo kitu pasirase taikos sutartį su Izraeliu taip suduodamas stipru smugį arabu solidarumui Sirija buvo viena is arabu saliu nepritarusiu siam zingsniui 1982 m birzelio 5 6 d prasidejo arsus Izraelio musiai su Sirija ir Izraelio kariuomenes puolimai Libane 1982 m Hafezo al Asado įsakymu naudojant isdegintos zemes taktika buvo numalsintas Hamoje islamistu sukilimas per kurį labai nukentejo Sunitai zuvo daugiau kaip desimt tukstanciu zmoniu Arabu pozicijos dar tapo silpnesnes kai 1993 m ir 1994 m atskirai nuo kitu su Izraeliu taikos sutartis pasirase Palestina ir Jordanija Taciau Sirija su Libanu pasizadejo arba kartu pasirasys taikos sutartį arba nepasirasys visai Sirija toliau palaike Libano pasipriesinimo kovotojus vadovaujamiems Hezbollah ir kovojantiems pries Izraelio okupantus Pietu Libane 2000 m birzelio 30 d Izraelis uzbaige 22 metus trukusia Pietu Libano okupacija 1999 m kilo kruvini protestai Latakijoje del 1998 m parlamento rinkimu Sie įvykiai kilo del uzsitesusios nesantaikos tarp prezidento Hafezo al Asado ir jo jaunesniojo brolio Du zmones zuvo gaisro metu per policijos susidorojima prie Rifato bustines Latakijoje Pasak opozicijos saltiniu kuriuos neigia vyriausybe per protestus zuvo simtai zmoniu ir dar simtai buvo suzeisti Po metu Hafezas al Asadas mire nuo Po jo mirties prezidentu tapo sunus Basaras al Asadas paskirtas pakeitus Konstitucija Naujai priimtomis pataisomis amziaus cenzas kandidatui į prezidento posta buvo sumazintas nuo 40 iki 34 m Is Basaro al Asado buvo tikimasi demokratiniu reformu 2000 m liepos men 2001 m rugpjucio men vyko vadinamasis Damasko pavasaris Sio periodo metu Sirijoje vyko laisvos politines ir socialines diskusijos Tuo laikotarpiu labai aktyvus buvo politiniai aktyvistai Riadas Saifas Haitamas Al Maleas ir kiti Damasko Pavasaris baigesi 2001 m rugpjucio men kai buvo sulaikyti ir įkalinti desimtys svarbiausiu aktyvistu kurie reikalavo demokratiniu rinkimu ir pilietiniu laisviu Opozicija atsinaujino 2005 m spalį kai Sirijos krikscioniu aktyvistas Mykolas Kilas bendradarbiaudamas su kitais svarbiais opozicijos atstovais pasirase Damasko deklaracija kuria buvo kritikuojama Sirijos vyriausybe ir raginama vykdyti demokratines reformas 2011 m Sirijoje prasidejo opozicijos sukilimas kuris 2012 m virto pilietiniu karu tarp vyriausybes ir opozicijos Literatura Lietuviskoji Tarybine enciklopedija 1983 m p 186 187 X tomas Nuorodoshttp www syriagate com http www damascus online com history brief htm Archyvuota kopija 2010 04 13 is Wayback Machine projekto http www countryreports org history sytoc aspx countryid 234 amp countryName Syria Archyvuota kopija 2006 05 01 is Wayback Machine projekto http i cias com e o syria 5 htm Archyvuota kopija 2006 03 17 is Wayback Machine projekto rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas