Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Slovėnijos istorija dabartinės Slovėnijos teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki
Slovėnijos istorija
Slovėnijos istorija – dabartinės Slovėnijos teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Slovėnijos istorija |
| (Keltai) |
| Romos imperija (Panonija) |
| Samo valstybė, Karantanija |
| Frankų imperija: |
| Krainos, Karantanijos markos |
| Šventoji Romos imperija |
| Krainos, Karintijos, Štirijos kunigaikštystės |
| Habsburgų monarchija |
| Jugoslavijos karalystė |
| Trečiasis Reichas |
| Jugoslavija (Slovėnija) |
| Slovėnija |
| Istoriniai regionai: |
| Kraina, Štirija, Karintija, Pajūris, Prekmurjė |
Ankstyvoji istorija
Pirmieji hominidų prieš maždaug 250 000 metų pagaminti akmeniniai įrankiai rasti Lozos olose (netoli nuo Postojnos). Nuo tų laikų dabartinė Slovėnijos teritorija buvo nuolat apgyvendinta.
Geležies amžiuje Slovėnijos teritorijoje gyveno ilyrai, tačiau po I tūkst. pr. m. e. išorinių invazijų (daugiausia Keltų ir venetų), dalis ilyrų buvo išstumti. Taip Slovėnijoje susikirto keli Europos istoriniai regionai. Šiaurinė, kalnuota, Slovėnijos dalis buvo kontroliuojama keltų, kurie paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą sukūrė Noriko karalystę. Rytinė, lygumų Slovėnijos dalis priklausė Panonijai, kur susimaišę gyveno keltų, trakų, ilyrų ir kitos gentys. Vakarinė žemumų Slovėnija tuo metu buvo gyvenama venetų.
Romos imperija savo valdžią regione įtvirtino I a., po 200 metų karų su vietinėmis gentimis. Anksčiausiai buvo nukariauta vakarų Slovėnija (Istrija), kurią romėnai įjungė jau 177 m. pr. m. e. Vėliau, užkariavusi Ilyriją, Roma prisijungė ir rytinę Slovėniją, kuri nuo 27 m. pr. m. e. priklausė . Vėliausiai, jau 40 mūsų eros metais, į Romos imperiją inkorporuotas Norikas.
Svarbiausi romėnų miestai regione buvo: Celėja (dabar Celė), Emona (Liubliana), Nauportas (Vrhnika), Petovijo (Ptujus). Po administracinių reformų dabartinę Slovėnijos teritoriją buvo pasidalinusios Panonijos (Savijos), Dalmatijos, Noriko ir Italijos (Venetijos ir Istrijos) provincijos.
Slavų atsikėlimas
Pirmoji slavų apsigyvenimo Slovėnijoje fazė prasidėjo apie 550 m. Moravijoje, iš kur jie patraukė į buvusią Noriko provinciją. Alpių upių slėniais slavai judėjo link Karavanke kalnyno ir Ptujaus.
Antroji fazė prasidėjo, kai langobardai pasitraukė į Šiaurės Italiją 568 m. Slavai apgyvendino paliktas žemes padedant jų valdovams avarams. 588 m. jie pasiekė Savos aukštupį, 591 m. slavai minimi jau Dravos aukštupyje ir pradėjo kariauti su bavarais. 592 m. laimėjo bavarai, bet 595 m. juos nugalėjo slavų-avarų sąjunga, tad nusistovėjo siena tarp germanų ir avarų žemių.
623–626 m. vakarų ir pietų slavai buvo susijungę į Samo valstybę, kuri tikriausiai tęsėsi nuo Baltijos iki Adrijos jūros. Jos tikslas buvo ginti slavus nuo bavarų, langobardų ir avarų. Ji žlugo dėl pirklio Samo mirties ir nutrūkus jungtims tarp pietų ir vakarų slavų. Nors Conversio Bagoariorum et Carantanorum, parašytas Zalzburge apie 870 m. teigia, kad Samo valdė karantaniečius ir jo centras buvo Karantanijoje. Čekų ir slovakų mokslininkai mano, kad Karintijos ir Slovėnijos priskyrimas Samo valstybei yra pasenęs. Manoma, kad viduramžių autorius sumaišė Karantaniją su Karnuntu Slovakijos pasienyje. Toks sumaišymas būdingas tam laikmečiui. Be to tuo metu slovėnai vis dar pakluso avarams, tik pajūryje jie pripažino langobardų valdžią.
Karantanija
VII a. viduryje šiaurinėje Slovėnijos dalyje buvo įkurta slaviška kunigaikštystė, vadovaujama Valuko (pirmąkart paminėtas 660 m.). Tikriausiai iš jos išaugo Karantanija, kurios teritorija beveik sutapo su Austrijos ir Slovėnijos Karintijomis. Ji pirmą kartą paminėta 745 m., kuomet buvo prijungta prie Bavarų kunigaikštystės. Manoma, kad Consuetudo Sclavorum, kunigaikščio karūnavimo apeigos yra kilusios iš to laikotarpio. Kita žinoma slavų valstybė dabartinės Slovėnijos teritorijoje buvo .
788 m. Bavarija kartu su Karantanija atiteko Frankų imperijai. 819 m. Karantanai prisidėjo prie slaviškos (dab. Vengrija) maišto prieš , bet jie buvo nugalėti 823 m. Pagal 843 m. Verdeno sutartį Karantanija atiteko Rytų Frankų karalystei. Jos pietrytinė dalis, Bavarijos kunigaikštystė, ir toliau valdė Karantaniją bei gretimas žemes. Bavarijos valdovo laikais apie 880 m. Karantanija išplėtė savo teritorijas iki pat Dunojaus, tačiau netrukus ją nusiaubė nauja grėsmė Panonijoje – madjarai.
Po madjarų antplūdžio Karantanijos likučiai dabartinėje Slovėnijoje buvo padalinti į smulkias markas, tarp kurių buvo Karintijos marka, Krainos marka, , Vindijos marka ir kt.
Šventojoje Romos imperijoje
962 m. Rytų Frankų karalystei tapus Šventąja Romos imperija, ji paveldėjo ir pietrytines markas. Iš jų ilgainiui išsivystė kelios didesnės kunigaikštystės, tarp kurių buvo Karintijos, Štirijos, Krainos kunigaikštystės ir Gerco grafystė.
Viena įtakingiausių dinastijų šiame krašte buvo Gerco , tačiau bandė įsigalėti ir Bohemijos karalystės (1269–1276 Otokaras II valdė visą teritoriją), o iki XIV a. visas vietos kunigaikštystes galutinai užvaldė Habsburgai. Su nedidelėmis išimtimis slovėnai gyveno Habsburgų monarchijos valdose iki pat 1918 m. Dėl to 1512 m. administracinės reformos metu Slovėnijos teritorija buvo priskirta Austrijos imperinei apygardai. Tik rytinė Slovėnija (Prekmurjė) tuo metu buvo valdoma Vengrijos karalystės (valdė X a.-1526, 1688–1918 m. ir 1941–1945 m.) ir Osmanų imperijos.
Nors tų sričių elitas buvo germanizuotas, valstiečiai itin stipriai priešinosi germanizacijai ir išlaikė savitą slavų kalbą ir kultūrą. Karintijos kunigaikštystėje kunigaikštis (knez) būdavo inauguruojamas ant Kunigaikščio akmens (knežji kamen) slovėniškai iki 1414 m. Po to ceremonija persikėlė prie Kunigaikščio kėdės (vojvodski stol) ir buvo atliekama vokiškai iki 1651 m., o Valdžios Rūmuose Klagenfurte iki 1728 m. Jean Bodin aprašė inauguraciją knygoje Six livres de la République (1576 m.). Manoma, kad Thomas Jefferson apie ją sužinojo iš tos knygos.
Svarbus socialinis ir kultūrinis žingsnis link tautinio suvokimo buvo per Reformaciją, kai Primož Trubar išspausdino pirmą knygą slovėnų kalba (Catechism ir Abecedarium, 1550 m. Tiubingenas, Vokietija). Protestantiškų leidinių spausdinimo slovėniškai kulminacija buvo pilnas Biblijos vertimas (jį atliko Vitenberge 1584 m.). Nors dauguma gyventojų priėmė protestantų tikėjimą, Vidinės Austrijos archkunigaikštis Ferdinandas (valdė 1590–1637 m.) sugrąžino katalikybę, o tapęs imperatoriumi tęsė tokią politiką kitose Habsburgų žemėse.
Austrijos imperijoje
XIX a. pradžioje didelės Slovėnijos ir Kroatijos sritys buvo 4 metams nukariautos Napoleono ir sudarė , bet vėliau vėl sugrįžo Habsburgų valdžiai: čia valdė Austrijos imperija, o vėliau Austrija-Vengrija.
XIX a. atsirado slovėnų literatūrinė kalba, o slovėnų patriotai reikalavo autonomijos Habsburgų imperijoje. XIX a. antroje pusėje slovėnams Karintijos kunigaikštystėje buvo suteikta administracinė autonomija. Kitose slovėnų gyvenamose srityse jiems buvo suteikta kultūrinių ir švietimo nuolaidų.1816–1849 m. Austrijos imperijos sudėtyje buvo suformuota slaviška Ilyrijos karalystė su sostine Liublianoje. Tai buvo slovėnų valstybingumo pradžia. Vėliau karalystė vėl išskaidyta į atskiras feodalines valdas.
Jugoslavija
1918–1941 m. Jugoslavijos karalystė
1918 m. po Pirmojo Pasaulinio karo pietų slavai įkūrė slovėnų, kroatų ir serbų valstybę spalio 29 d., kuri pasiskelbė karalyste gruodžio 1 d. Karaliumi tapo . 1929 m. karalystė buvo pervadinta į Jugoslaviją.
1941–1945 m. Antrasis Pasaulinis karas
1941 m. balandį Ašies valstybės įsiveržė į Jugoslaviją. Slovėniją pasidalino Italija, Vokietija, Vengrija, keli kaimai atiteko Kroatijai. Didžiausia sritis buvo Žemutinė Štirija, prijungta prie nacių Austrijos. Greitai iškilo komunistų vadovaujamas pasipriešinimas.
1945–1991 m. JSFR
Atkūrus Jugoslaviją ir išvijus karalių Petrą II, 1945 m. lapkričio 29 d. Slovėnija pasiskelbė Jugoslavijos Socialistine Federaline Respublika. Buvo įvesta komunistinė diktatūra. Pokario metais politiniai priešininkai ir nekomunistinės karinės grupuotės buvo įkalintos ir nužudžius palaidotos masiniuose kapuose.
1947 m. Italija atidavė Julijaus marką ir Slovėnija gavo pajūrio ruožą. 1948 m. po Tito ir Stalino atsiskyrimo represijos sušvelnėjo, jugoslavai turėjo didesnę ekonominę ir asmeninę laisvę nei kitos Rytų bloko šalys. Nuo to laiko Slovėniją turėjo plačią autonomiją, o ją valdė vietinis komunistų elitas. Slovėnija buvo pažangiausia ir labiausiai klestinti respublika Jugoslavijoje.
Jugoslavijos skilimas ir nepriklausomybė
1989 m. Nepriklausomos Slovėnijos Frontas pradėjo skelbti visiškos nepriklausomybės siekius. 1990 m. Slovėnijos komunistai persivadino į Demokratinio Atsinaujinimo partiją. 1991 m. birželio 25 d. po rinkimų į parlamentą ir referendumo buvo paskelbta nepriklausomybė. itą dieną Slovėnija ir Kroatija pripažino viena kitą kaip nepriklausomos valstybės. Slovėnijos kaip ir Kroatijos nepriklausomybės vienašališkas paskelbimas buvo Vakarų kritikuojamas ir nepripažįstamas. Vakarų vadovai negalėjo atsikratyti iliuzijų, kad dar galima išlaikyti vieningą Jugoslavijos valstybę. Po nepriklausomybės paskelbimo birželio 25 d. Jugoslavijos vyriausybė buvo nusiteikusi ryžtingai – vyko nuolatiniai konfliktai tarp Slovėnijos bei Kroatijos milicijos ir Jugoslavijos Liaudies Armijos (JNA) pajėgų. Atvira konfrontacija su trapiais Vakarų Europos Sąjungai tarpininkaujant nustatytais ugnies nutraukimais tęsėsi iki spalio 7 d., kai prasidėjo derybos dėl JNA išvedimo iš Slovėnijos. Susitarta dėl armijos atitraukimo iki spalio 25 d. Anksčiau laiko išvedus JNA dalinius Slovėnijai beliko siekti tarptautinio pripažinimo. Čia nebuvo labai didelių kliūčių, nes pagrindinius reikalavimus, kuriuos paprastai teikdavo Europos Sąjunga – sienų neliečiamumą ir mažumų teises Slovėnija tenkino, nes neturėjo jokių teritorinių pretenzijų bei didesnių tautinių mažumų. Tačiau pasaulio valstybės neskubėjo su pripažinimu, laukdamos kaip baigsis Jugoslavijos krizė. Galų gale Vokietija, kuri stengėsi dalyvauti politinėje arenoje sprendžiant Jugoslavijos krizę gruodžio 25 d. priėmė taip vadinamą kalėdinį Slovėnijos ir Kroatijos pripažinimo sprendimą bei paragino taip pasielgti ir kitas šalis. Kitos Europos Sąjungos šalys pasekė Vokietijos pavyzdžiu sausio 15 d.
1992 m. gegužės 22 d. Slovėnija įstojo į JTO. Dėl stiprių ryšių su Vakarų Europa, Slovėnijai buvo lengva įstoti į ES 2004 m. gegužės 1 d. O tų metų kovo mėnesį ji tapo NATO nare. Slovėnija išlaikė sienas iš socialistinės respublikos laikų, bet kilus pasienio ginčams su Kroatija Slovėnija blokavo jos kandidatūrą į ES nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. rugsėjo.
Slovėnija įsivedė eurą 2007 m. sausio 1 d., o gruodžio 21 d. pasirašė Šengeno sutartį.
Išnašos
- Herwig Wolfram: Salzburg, Bayern, Österreich. Die Conversio Bagoariorum et Carantanorum und die Quellen ihrer Zeit (= Mitteilungen des Instituts für Österreichische Geschichtsforschung : Ergänzungsband 31) Oldenbourg, Wien-München 1995, ISBN 3-486-64833-0 p. 43
- Michal Lutovský, Nad’a Profantová, Sámova říše. Prague 1995.
- Michal Lutovský, Encyklopedie slovanské acheologie v Čechách, na Moravě a ve Slezsku. Prague 2001 (articles „Sámo“ and „Sámova říše“ pp. 291 ff.) ISBN 80-7277-054-3.
- Magdaléna Beranová, Slované. 2nd ed., Prague 2000 , ISBN 80-7277-022-5.
- Alexander Avenarius, Samova ríša a Slovensko. Súčasný stav poznania. In: Nitra v slovenských dejinách. Martin, Bratislava 2002. ISBN 80-7090-625-1
- Tatiana Štefanovičová, Najstaršie dejiny Bratislavy. Bratislava 1993. ISBN 80-85331-07-1.
- Tatiana Štefanovičová, Osudy starých Slovanov. Bratislava 1989.
- Matúš Kučera, Stredoveké Slovensko. Cesta dejinami, Bratislava 2002. ISBN 80-8046-217-8.
- Veronika Plachá, Jana Hlavicová, Devín. Slávny svedok našej minulosti. Ilustrované dejiny, Bratislava 2003. ISBN 80-8046-231-3.
- Angelique van Engelen: Ancient Slavic Democracy Amounted To Some Magnificent Drama,2005. Global Politician. Nuoroda tikrinta Jan. 29, 2009 Archyvuota kopija 2010-01-03 iš Wayback Machine projekto.
- Marc L. Greenberg,Marko Jesenšek. The Slovene Language in the Alpine and Pannonian Language Area. The History of the Slovene Language. Cracow 2005 University of Alberta, p.1; retrieved Jan.29, 2009
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slovėnijos istorija, Kas yra Slovėnijos istorija? Ką reiškia Slovėnijos istorija?
Slovenijos istorija dabartines Slovenijos teritorijoje egzistavusiu tautu ir valstybiu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Slovenijos istorija Keltai Romos imperija Panonija Samo valstybe KarantanijaFranku imperija Krainos Karantanijos markosSventoji Romos imperijaKrainos Karintijos Stirijos kunigaikstystesHabsburgu monarchijaJugoslavijos karalysteTreciasis ReichasJugoslavija Slovenija SlovenijaIstoriniai regionai Kraina Stirija Karintija Pajuris PrekmurjeAnkstyvoji istorijaPirmieji hominidu pries mazdaug 250 000 metu pagaminti akmeniniai įrankiai rasti Lozos olose netoli nuo Postojnos Nuo tu laiku dabartine Slovenijos teritorija buvo nuolat apgyvendinta Slovenijos teritorija ir Romos provincijos Gelezies amziuje Slovenijos teritorijoje gyveno ilyrai taciau po I tukst pr m e isoriniu invaziju daugiausia Keltu ir venetu dalis ilyru buvo isstumti Taip Slovenijoje susikirto keli Europos istoriniai regionai Siaurine kalnuota Slovenijos dalis buvo kontroliuojama keltu kurie paskutiniaisiais amziais pries musu era sukure Noriko karalyste Rytine lygumu Slovenijos dalis priklause Panonijai kur susimaise gyveno keltu traku ilyru ir kitos gentys Vakarine zemumu Slovenija tuo metu buvo gyvenama venetu Romos imperija savo valdzia regione įtvirtino I a po 200 metu karu su vietinemis gentimis Anksciausiai buvo nukariauta vakaru Slovenija Istrija kuria romenai įjunge jau 177 m pr m e Veliau uzkariavusi Ilyrija Roma prisijunge ir rytine Slovenija kuri nuo 27 m pr m e priklause Veliausiai jau 40 musu eros metais į Romos imperija inkorporuotas Norikas Svarbiausi romenu miestai regione buvo Celeja dabar Cele Emona Liubliana Nauportas Vrhnika Petovijo Ptujus Po administraciniu reformu dabartine Slovenijos teritorija buvo pasidalinusios Panonijos Savijos Dalmatijos Noriko ir Italijos Venetijos ir Istrijos provincijos Slavu atsikelimasPirmoji slavu apsigyvenimo Slovenijoje faze prasidejo apie 550 m Moravijoje is kur jie patrauke į buvusia Noriko provincija Alpiu upiu sleniais slavai judejo link Karavanke kalnyno ir Ptujaus Antroji faze prasidejo kai langobardai pasitrauke į Siaures Italija 568 m Slavai apgyvendino paliktas zemes padedant ju valdovams avarams 588 m jie pasieke Savos aukstupį 591 m slavai minimi jau Dravos aukstupyje ir pradejo kariauti su bavarais 592 m laimejo bavarai bet 595 m juos nugalejo slavu avaru sajunga tad nusistovejo siena tarp germanu ir avaru zemiu 623 626 m vakaru ir pietu slavai buvo susijunge į Samo valstybe kuri tikriausiai tesesi nuo Baltijos iki Adrijos juros Jos tikslas buvo ginti slavus nuo bavaru langobardu ir avaru Ji zlugo del pirklio Samo mirties ir nutrukus jungtims tarp pietu ir vakaru slavu Nors Conversio Bagoariorum et Carantanorum parasytas Zalzburge apie 870 m teigia kad Samo valde karantaniecius ir jo centras buvo Karantanijoje Ceku ir slovaku mokslininkai mano kad Karintijos ir Slovenijos priskyrimas Samo valstybei yra pasenes Manoma kad viduramziu autorius sumaise Karantanija su Karnuntu Slovakijos pasienyje Toks sumaisymas budingas tam laikmeciui Be to tuo metu slovenai vis dar pakluso avarams tik pajuryje jie pripazino langobardu valdzia KarantanijaPagrindinis straipsnis Karantanija VII a viduryje siaurineje Slovenijos dalyje buvo įkurta slaviska kunigaikstyste vadovaujama Valuko pirmakart paminetas 660 m Tikriausiai is jos isaugo Karantanija kurios teritorija beveik sutapo su Austrijos ir Slovenijos Karintijomis Ji pirma karta pamineta 745 m kuomet buvo prijungta prie Bavaru kunigaikstystes Manoma kad Consuetudo Sclavorum kunigaikscio karunavimo apeigos yra kilusios is to laikotarpio Kita zinoma slavu valstybe dabartines Slovenijos teritorijoje buvo 788 m Bavarija kartu su Karantanija atiteko Franku imperijai 819 m Karantanai prisidejo prie slaviskos dab Vengrija maisto pries bet jie buvo nugaleti 823 m Pagal 843 m Verdeno sutartį Karantanija atiteko Rytu Franku karalystei Jos pietrytine dalis Bavarijos kunigaikstyste ir toliau valde Karantanija bei gretimas zemes Bavarijos valdovo laikais apie 880 m Karantanija isplete savo teritorijas iki pat Dunojaus taciau netrukus ja nusiaube nauja gresme Panonijoje madjarai Po madjaru antpludzio Karantanijos likuciai dabartineje Slovenijoje buvo padalinti į smulkias markas tarp kuriu buvo Karintijos marka Krainos marka Vindijos marka ir kt Sventojoje Romos imperijojeFeodalines valdos dabartineje Slovenijoje X XII a 962 m Rytu Franku karalystei tapus Sventaja Romos imperija ji paveldejo ir pietrytines markas Is ju ilgainiui issivyste kelios didesnes kunigaikstystes tarp kuriu buvo Karintijos Stirijos Krainos kunigaikstystes ir Gerco grafyste Viena įtakingiausiu dinastiju siame kraste buvo Gerco taciau bande įsigaleti ir Bohemijos karalystes 1269 1276 Otokaras II valde visa teritorija o iki XIV a visas vietos kunigaikstystes galutinai uzvalde Habsburgai Su nedidelemis isimtimis slovenai gyveno Habsburgu monarchijos valdose iki pat 1918 m Del to 1512 m administracines reformos metu Slovenijos teritorija buvo priskirta Austrijos imperinei apygardai Tik rytine Slovenija Prekmurje tuo metu buvo valdoma Vengrijos karalystes valde X a 1526 1688 1918 m ir 1941 1945 m ir Osmanu imperijos Stirijos Karintijos Krainos ir Goricos valstybes Habsburgu monarchijoje Nors tu sriciu elitas buvo germanizuotas valstieciai itin stipriai priesinosi germanizacijai ir islaike savita slavu kalba ir kultura Karintijos kunigaikstysteje kunigaikstis knez budavo inauguruojamas ant Kunigaikscio akmens knezji kamen sloveniskai iki 1414 m Po to ceremonija persikele prie Kunigaikscio kedes vojvodski stol ir buvo atliekama vokiskai iki 1651 m o Valdzios Rumuose Klagenfurte iki 1728 m Jean Bodin aprase inauguracija knygoje Six livres de la Republique 1576 m Manoma kad Thomas Jefferson apie ja suzinojo is tos knygos Svarbus socialinis ir kulturinis zingsnis link tautinio suvokimo buvo per Reformacija kai Primoz Trubar isspausdino pirma knyga slovenu kalba Catechism ir Abecedarium 1550 m Tiubingenas Vokietija Protestantisku leidiniu spausdinimo sloveniskai kulminacija buvo pilnas Biblijos vertimas jį atliko Vitenberge 1584 m Nors dauguma gyventoju prieme protestantu tikejima Vidines Austrijos archkunigaikstis Ferdinandas valde 1590 1637 m sugrazino katalikybe o tapes imperatoriumi tese tokia politika kitose Habsburgu zemese Austrijos imperijojeIlyrijos karalyste Austrijos imperijoje 1822 1849 m XIX a pradzioje dideles Slovenijos ir Kroatijos sritys buvo 4 metams nukariautos Napoleono ir sudare bet veliau vel sugrįzo Habsburgu valdziai cia valde Austrijos imperija o veliau Austrija Vengrija XIX a atsirado slovenu literaturine kalba o slovenu patriotai reikalavo autonomijos Habsburgu imperijoje XIX a antroje puseje slovenams Karintijos kunigaikstysteje buvo suteikta administracine autonomija Kitose slovenu gyvenamose srityse jiems buvo suteikta kulturiniu ir svietimo nuolaidu 1816 1849 m Austrijos imperijos sudetyje buvo suformuota slaviska Ilyrijos karalyste su sostine Liublianoje Tai buvo slovenu valstybingumo pradzia Veliau karalyste vel isskaidyta į atskiras feodalines valdas JugoslavijaAustrijos Vengrijos padalinimas ir Jugoslavijos sukurimas1918 1941 m Jugoslavijos karalyste Pagrindinis straipsnis Jugoslavijos karalyste 1918 m po Pirmojo Pasaulinio karo pietu slavai įkure slovenu kroatu ir serbu valstybe spalio 29 d kuri pasiskelbe karalyste gruodzio 1 d Karaliumi tapo 1929 m karalyste buvo pervadinta į Jugoslavija 1941 1945 m Antrasis Pasaulinis karas 1941 m balandį Asies valstybes įsiverze į Jugoslavija Slovenija pasidalino Italija Vokietija Vengrija keli kaimai atiteko Kroatijai Didziausia sritis buvo Zemutine Stirija prijungta prie naciu Austrijos Greitai iskilo komunistu vadovaujamas pasipriesinimas 1945 1991 m JSFR Atkurus Jugoslavija ir isvijus karaliu Petra II 1945 m lapkricio 29 d Slovenija pasiskelbe Jugoslavijos Socialistine Federaline Respublika Buvo įvesta komunistine diktatura Pokario metais politiniai priesininkai ir nekomunistines karines grupuotes buvo įkalintos ir nuzudzius palaidotos masiniuose kapuose 1947 m Italija atidave Julijaus marka ir Slovenija gavo pajurio ruoza 1948 m po Tito ir Stalino atsiskyrimo represijos susvelnejo jugoslavai turejo didesne ekonomine ir asmenine laisve nei kitos Rytu bloko salys Nuo to laiko Slovenija turejo placia autonomija o ja valde vietinis komunistu elitas Slovenija buvo pazangiausia ir labiausiai klestinti respublika Jugoslavijoje Jugoslavijos skilimas ir nepriklausomybeSlovenijos respublikos herbas 1989 m Nepriklausomos Slovenijos Frontas pradejo skelbti visiskos nepriklausomybes siekius 1990 m Slovenijos komunistai persivadino į Demokratinio Atsinaujinimo partija 1991 m birzelio 25 d po rinkimu į parlamenta ir referendumo buvo paskelbta nepriklausomybe ita diena Slovenija ir Kroatija pripazino viena kita kaip nepriklausomos valstybes Slovenijos kaip ir Kroatijos nepriklausomybes vienasaliskas paskelbimas buvo Vakaru kritikuojamas ir nepripazįstamas Vakaru vadovai negalejo atsikratyti iliuziju kad dar galima islaikyti vieninga Jugoslavijos valstybe Po nepriklausomybes paskelbimo birzelio 25 d Jugoslavijos vyriausybe buvo nusiteikusi ryztingai vyko nuolatiniai konfliktai tarp Slovenijos bei Kroatijos milicijos ir Jugoslavijos Liaudies Armijos JNA pajegu Atvira konfrontacija su trapiais Vakaru Europos Sajungai tarpininkaujant nustatytais ugnies nutraukimais tesesi iki spalio 7 d kai prasidejo derybos del JNA isvedimo is Slovenijos Susitarta del armijos atitraukimo iki spalio 25 d Anksciau laiko isvedus JNA dalinius Slovenijai beliko siekti tarptautinio pripazinimo Cia nebuvo labai dideliu kliuciu nes pagrindinius reikalavimus kuriuos paprastai teikdavo Europos Sajunga sienu nelieciamuma ir mazumu teises Slovenija tenkino nes neturejo jokiu teritoriniu pretenziju bei didesniu tautiniu mazumu Taciau pasaulio valstybes neskubejo su pripazinimu laukdamos kaip baigsis Jugoslavijos krize Galu gale Vokietija kuri stengesi dalyvauti politineje arenoje sprendziant Jugoslavijos krize gruodzio 25 d prieme taip vadinama kaledinį Slovenijos ir Kroatijos pripazinimo sprendima bei paragino taip pasielgti ir kitas salis Kitos Europos Sajungos salys paseke Vokietijos pavyzdziu sausio 15 d 1992 m geguzes 22 d Slovenija įstojo į JTO Del stipriu rysiu su Vakaru Europa Slovenijai buvo lengva įstoti į ES 2004 m geguzes 1 d O tu metu kovo menesį ji tapo NATO nare Slovenija islaike sienas is socialistines respublikos laiku bet kilus pasienio gincams su Kroatija Slovenija blokavo jos kandidatura į ES nuo 2008 m gruodzio iki 2009 m rugsejo Slovenija įsivede eura 2007 m sausio 1 d o gruodzio 21 d pasirase Sengeno sutartį IsnasosHerwig Wolfram Salzburg Bayern Osterreich Die Conversio Bagoariorum et Carantanorum und die Quellen ihrer Zeit Mitteilungen des Instituts fur Osterreichische Geschichtsforschung Erganzungsband 31 Oldenbourg Wien Munchen 1995 ISBN 3 486 64833 0 p 43 Michal Lutovsky Nad a Profantova Samova rise Prague 1995 Michal Lutovsky Encyklopedie slovanske acheologie v Cechach na Morave a ve Slezsku Prague 2001 articles Samo and Samova rise pp 291 ff ISBN 80 7277 054 3 Magdalena Beranova Slovane 2nd ed Prague 2000 ISBN 80 7277 022 5 Alexander Avenarius Samova risa a Slovensko Sucasny stav poznania In Nitra v slovenskych dejinach Martin Bratislava 2002 ISBN 80 7090 625 1 Tatiana Stefanovicova Najstarsie dejiny Bratislavy Bratislava 1993 ISBN 80 85331 07 1 Tatiana Stefanovicova Osudy starych Slovanov Bratislava 1989 Matus Kucera Stredoveke Slovensko Cesta dejinami Bratislava 2002 ISBN 80 8046 217 8 Veronika Placha Jana Hlavicova Devin Slavny svedok nasej minulosti Ilustrovane dejiny Bratislava 2003 ISBN 80 8046 231 3 Angelique van Engelen Ancient Slavic Democracy Amounted To Some Magnificent Drama 2005 Global Politician Nuoroda tikrinta Jan 29 2009 Archyvuota kopija 2010 01 03 is Wayback Machine projekto Marc L Greenberg Marko Jesensek The Slovene Language in the Alpine and Pannonian Language Area The History of the Slovene Language Cracow 2005 University of Alberta p 1 retrieved Jan 29 2009 v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija