Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis aprašo Turkmėnistano istoriją Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją šias žemes įvair
Turkmėnijos istorija
Šis straipsnis aprašo Turkmėnistano istoriją. Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes įvairių imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Teritorija su dabartinėmis sienomis suformuota tik XX a. II pusėje.
| Vidurinės Azijos istorija |
| Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos |
| Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana |
| Eftalitai |
| Omejadų Kalifatas |
| Afrigidai, Samanidai |
| Seldžiukidai, Karachanidai |
| Karakitajai |
| Chorezmo imperija |
| , Čagatajaus chanatas |
| Timūridų imperija |
| Chyva, Buchara, Kokandas |
| Rusijos imperija > TSRS: |
| (Turkestano ATSR, , Bucharos LTR > |
| Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR) |
| Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija |
Senovė
Didžiąją dalį Turkmėnijos teritorijos sudaro Karakumų dykuma, skirianti 3 istorinius regionus, kurie per istoriją vystėsi atskirai vienas nuo kito. Turkmėnijos šiaurėje (prie Amudarjos upės) yra Chorezmas (svarbiausia gyvenvietė Dašoguzas), kurio didžioji dalis yra gretimose Uzbekijos teritorijose. Pietrytinėje šalies dalyje prie Murgabo yra oazių sankaupa Margiana, kur svarbiausias miestas buvo Mervas. Dabar čia didžiausias miestas yra Maras. Pietvakariniame pasienyje yra dalis Partos istorinio regiono (didžiausias miestas Ašchabadas).
III-II tūkst. pr. m. e. pietinėje Turkmėnijos teritorijoje (Margianoje) suklestėjo senovinė civilizacija, žinoma kaip Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas. Jos svarbiausios gyvenvietės buvo Mervas ir . Civilizacijos teritorija driekėsi tolyn į rytus (dab. pietakarių Tadžikija), o jos įtaka siekė ir Kopetdago kalnus vakaruose (). Nėra žinoma, kokios kilmės kalba kalbėjo šios civilizacijos kūrėjai, tačiau jų šiauriniai kaimynai stepėse ir Chorezme buvo indoeuropiečiai, čia sukūrę Andronovo kultūrą.
II tūkst. pr. m. e. viduryje Baktrijos-Margianos civilizaciją pakeitė Jazo kultūra, kurios kūrėjai buvo sėslūs iranėnai. Jie gyveno Margianos oazėse (Jaz Depė, Aravali Depė, Takhirbay Depė) bei Koptedago šiaurinėse priekalnėse (Ulug Depė, Namazga Depė). Tai, kad nerandama kapaviečių, stiprina hipotezę, jog jos kūrėjai propagavo zoroastrizmo praktiką laidoti ore.
Seniausios rašytinės žinios apie šį regioną mini, kad regioną VI a. pr. m. e. užkariavo senovės Persijos Achemenidų imperija ir regionas buvo dalintas į Margianos, Chorezmo ir Partos satrapijas (provincijas). Archeologiniai kasinėjimai Margianos oazėse patvirtina, kad apie VII ar VI a. pr. m. e. čia klestėjusios gyvenvietės buvo sunaikintos. Šis faktas gali būti siejamas su Behistuno įraše minimu Frados sukilimo numalšinimu, kuomet išžudyti ir pavergti daugiau nei 60 tūkstančių Margianos gyventojų. Turkmėnijos vakaruose, Kaspijos jūros žemumose tuo metu gyveno klajokliai indoeuropiečiai (hebr. Δάοι = Daoi).
IV a. dabartinio Turkmėnistano teritoriją pakeliui į Indiją užkariavo Aleksandras Makedonietis. 330 m. pr. m. e. jis Margianoje įkūrė Margianos Aleksandriją, kuri ilgainiui išaugo į Mervo miestą. Į regioną buvo atnešta helenistinė kultūra. Netrukus po Aleksandro mirties Margianą ir Partą valdė Seleukidų imperija.
Rytinėse Seleukidų žemės stiprėjo iaranėniška opozicija, kuriai vadovavo iš pakaspijo stepės migravusi parnų gentis (kilusi iš dahų). III a. pr. m. e. viduryje jie įsitvirtino Kopetdago kalnų regione. Dabartinės Turkmėnijos sostinės Ašgabato vietoje buvo įkurta Persijos Partų karalystės sostinė Nisa. Iš čia partai valdė iki III a. Tuo pat metu Turkmėnistano šiaurėje klestėjo Chorezmo valstybė. Turkmėnijos teritorijos įsijungė į aktyvią Šilko kelio prekybą su Kinija ir Persija, augo prekybiniai miestai, tokie kaip Mervas, suklestėjo .
Nuo IV a. suintensyvėjo klajoklių tiurkų puldinėjimai iš šiaurės. Tiurkų gentys pamažėle apgyvendino Pakaspijo stepes ir ilgainiui įsijungė į Tiurkų kaganatą. Prieš šias stepių gentis kovojo persiška Sasanidų imperija, regione pakeitusi partus. Galiausiai VIII a. nusilpusius Sasanidus nukariavo Arabų kalifatas, kuris islamizavo Partą, Margianą ir Chorezmą.
Islamo laikotarpis
Arabų Kalifate Partos ir Margianos regionai buvo administruojami kaip dalis Chorasano provincijos, o Chorezmas - kaip dalis Maveranachro. Chorezme X a. vietinė Afrigidų dinastija buvo nuversta , kurie savo sostine padarė Urgenčą (dab. Turkmėnistano teritorijoje), kurie valdė iki XI a.
748 m. kalifas keliems metams perkėlė Kalifato sostinę į Mervą, kuris buvo vienas didžiausių ir labiausiai klestinčių miestų ne tik Chorasane, bet ir visame kalifate. 821 m. Merve susiformavo vietos emyrų dinastija Tachiridai. 873 m. juos nuvertė iš Drangianos kilusi Safaridų dinastija, kuriuos 901 m. išstūmė Samanidų dinastija iš Baktrijos. Šiuos savo ruožtu 990 m. išstūmė Gaznevidai. Visos jos buvo persizuotos iranėniškos valstybės.
VIII a. teritorijas į rytus nuo Aralo jūros ir Pakaspijo stepes jau buvo apgyvendinę tiurkų gentys ogūzai, čia atsiklėlę anksčiau, kartu su Tiurkų kaganato plėtra. Tai buvo stepių nomadai, pasidalinę į daug smulkių genčių. X a. dalis jų buvo suvienyti vieno klano lyderio , ir jo vadovaujami migravo į pietus, t. y. dabartinę Turkmėnijos ir šiaurės Irano teritoriją. Susimaišę su vietiniais iranėnais, perėmę sėslų gyvenimo būdą ir islamo religiją, jie davė pradžią turkmėnų tautai. Kitas jų lyderis, , sunaikino Gaznevidų imperiją, įsikūrė Nišapūre ir sukūrė trumpalaikį Seldžiukų sultonatą, nusidriekusį iki pat Mažosios Azjos vakaruose. Seldžiukų užkariavimų dėka turkmėnų tauta išplito į vakarus ir ilgainiui davė pradžią dabartinėms azerių bei turkų tautoms.
Seldžiukų valdžia netrukus dezintegravosi, ir Partą bei Margianą valdė atskiros dinastinės jų linijos. Chorezmą prisijungė Karakitajai, o 1077 m. čia į valdžią atėjo Chorezmšachų dinastija. XII amžiuje Chorezmšachai pakeitė seldžiukus Turkmėnijos teritorijoje. 1225 m. Mongolijos imperatorius Čingischanas verždamasis į vakarus užėmė regioną Kaspijos jūros rytuose.
Mongolų invazijos nusiaubė klestėjusį Vidurinės Azijos regioną. Buvo sunaikintas Mervas, kai kurie Chorezmo miestai. Senieji sėslūs gyventojai iranėnai masiškai naikinti, ir į jų vietas iš stepių kėlėsi turkmėnai. Laikoma, kad XIII – XVI amžiais turkmėnai galutinai susiformavo kaip atskira etninė grupė. Turkmėnams migruojant iš Mangyšlako pusiasalio, esančio dabartinio Kazachstano teritorijoje, Irano sienos ir Amudarjos baseino link vystėsi turkmėnų genčių bendruomenės kultūrinės tradicijos, kurios tapo turkmėnų tautinės savimonės pamatu.
Po Mongolų imperijos padalinimo Chorezmą Turkmėnijos šiaurėje valdė Čagatajaus chanatas, kurį pakeitė Timūridai, o vėliau susiformavo atskiras Chyvos chanatas, kuris valdė didžiąją dalį dabartinės Turkmėnijos teritorijos. Pietinėje Turkmėnijoje (Kopetdago kalnyne]] valdė Persijos dinastijos.
Rusija ir Sovietų Sąjunga
XIX a. didžioji vidurinės Azijos teritorijos dalis buvo neištyrinėta ir nežinoma Europai bei vakarų pasauliui. Dėl šios teritorijos kontroliavimo konkuravo Britanijos imperija ir Rusijos imperija. 1869 m. Rusija pradėjo krašto kolonizaciją, Kaspijos pakrantėje pastatydama pirmąją tvirtovę Krasnovodską. Nepaisant to, kad verždamasi į centrinę Aziją, Rusija susidūrė su dideliu turkmėnų pasipriešinimu, iki 1894 metus ji užkariavo visą dabartinės Turkmėnijos teritoriją ir prijungė prie savo imperijos. Beveik disa dabartinės Turkmėnijos teritorija (taip pat dalis Kazachijos ir Uzbekijos) buvo administruojama kaip .
Po 1917 metų spalio revoliucijos Rusijoje Turkmėnistano teritorija pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. 1921 m. balandžio 7 d. didžioji Turkmėnijos dalis įjungta į Turkestano ASSR kaip . 1924 m. spalio 27 d. šis regionas performuotas į vieną iš Sovietų Sąjungos respublikų – Turkmėnijos TSR. Tuo metu suformuota Turkmėnistano TSR valstybinė siena liko nepakitusi iki šiol.
Naujoji Turkmėnistano TSR perėjo tolesnį per europizacijos procesą. Turkmėnistano gentys buvo paragintos tapti pasaulietiškesnėmis ir pradėti nešioti europietiško stiliaus drabužius. Turkmėnų raštas iš arabiško buvo pakeistas į lotynišką, galiausiai į kirilicą. Tačiau turkmėnus atitraukti nuo jų įprasto klajoklių gyvenimo buvo ne taip paprasta, komunizmas Turkmėnistane galutinai įsigalėjo tik 1948 m. pabaigoje. 1920–1930 metais Turkmėnistane aktyviai veikė nacionalistinės organizacijos.
Naujausioji istorija
Sovietų Sąjungai ėmus byrėti, Turkmėnistanas, kaip ir kitos centrinės Azijos valstybės, palaikė reformuotą šios sąjungos versiją, nes jų klestėjimui reikėjo ekonominės valdžios ir bendros SSRS rinkos. 1991 m. spalio 27 dieną Turkmėnistanas paskelbė nepriklausomybę – tai viena iš paskutinių valstybių, išstojusių iš Sovietų Sąjungos.
Tais pačiais metais Turkmėnistanas prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), kuri buvo sudaryta iš kai buvusių Sovietų Sąjungos respublikų (išskyrus Lietuvą, Latviją ir Estiją). 2005 metais Turkmėnistanas pakeitė savo narystės NVS statusą į „asocijuotos narės“ statusą. Šio sprendimo priežastį Turkmėnistano prezidentas paaiškino kaip ilgalaikio neutralumo politiką.
Saparmurato Nijazovo valdymas
Sužlugus Sovietų Sąjungai, jos vadovas Saparmuratas Nijazovas (vadovavo nuo 1985 m.) liko valdyti šalį. 1991 metais jis buvo išrinktas pirmuoju Turkmėnistano prezidentu. Jis save laikė tradicinių musulmonų ir turkmėnų kultūros rėmėju (save vadino „turkmenbaši“ – „turkmėnų tėvu“ arba „turkmėnų lyderiu“). Tačiau netrukus dėl savo diktatoriško valdymo ir ekstravagantiško asmenybės kulto vakaruose jis pagarsėjo iš blogosios pusės. Jo galios mastas labai išaugo 1991 metų pradžioje, o 1999 metais pasivadino prezidentu visam gyvenimui. Opozicija buvo vis labiau slopinama, ypatingai po 2002 m. lapkričio 25 dienos (gali būti, kad surežisuoto) pasikėsinimo į Nijazovą. Nijazovo valdymo pabaigoje visos opozicinės partijos buvo uždraustos, pagrindiniai opozicijos politikai buvo pabėgę į užsienį.
Savo valdymo metu Nijazovas uždraudė teatrus ir operas, taip pat rūkymą viešose vietose bei laisvą studijuosimo dalyko pasirinkimą. Viena iš jo knygų – Ruhnama – tapo privaloma turkmėnų literatūra. Visur buvo pristatyta jo, jo tėvo ir jo mamos statulų. Sostinėje iškilo prabangūs reprezentaciniai pastatai ir didžiulės aikštės.
Tuo pačiu metu Nijazovas sumažino valstybės socialines išlaidas. 2004 metais buvo atleista 15 000 ligoninių darbuotojų. Jie buvo pakeisti šauktiniais į karo tarnybą. Nijazovas planavo uždaryti visas šalies ligonines. 2006 metų pradžioje buvo drastiškai sumažintos pensijos ir neįgaliųjų pašalpos.
Gurbangulio Berdymuchamedovo valdymas
2006 m. gruodžio 21 d. Nijazovas netikėtai mirė nepalikdamas jokio aiškaus įpėdinio ir jokio aiškaus paveldėjimo proceso. Laikinai eiti prezidento pareigas ėmė buvęs premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdimuhamedovas (apie jį sklido gandai, kad jis nesantuokinis Nijazovo sūnus), nors pagal Konstituciją šį postą turėjo užimti medžliso (parlamento) pirmininkas . Tačiau Atajevui buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis buvo suimtas. Medžliso nutarimu deputato O. Atajevo įgaliojimai sustabdyti .
2007 m. vasario 11 d. rinkimuose Berdymuchamedovas buvo išrinktas prezidentu. Rinkimuose dalyvavo 89 % rinkėjų, iš jų 99 % balsavo už Berdymuchamedovo. Be jo, į prezidento postą kandidatavo dar penki kandidatai – visi jie buvo valdančiosios partijos nariai. Opozicija ir tarptautiniai organizacijos paskelbė šiuos rinkimus inscenizuotais ir nesąžiningais.
Tuojau po rinkimų rezultatų paskelbimo vasario 14 d. Berdymuchamedovas prisiekė kaip valstybės ir vyriausybės vadovas.
Dar prieš rinkimus ir per inauguraciją Berdymuchamedovas paskelbė apie reformas. Jis pažadėjo visiems piliečiams laisvą priėjimą prie interneto bei padidinti medicininio bei statybinio išsilavinimo pasiūlymus. Be to jis pridūrė, kad nori išsaugoti Nijazovo užsienio politikos kursą bei lengvatas gyventojams (dujos, vanduo, elektra ir druska yra nemokami, duona ir benzinas labai pigūs).
Šaltiniai
- Dandamaev, M. A. (1989), A Political History of the Achaemenid Empire, BRILL, pp. 125–126, ISBN 90-04-09172-6
- Lietuvos rytas, 2006-12-23, „Vado netekusiame Turkmėnistane – permainos“
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turkmėnijos istorija, Kas yra Turkmėnijos istorija? Ką reiškia Turkmėnijos istorija?
Sis straipsnis apraso Turkmenistano istorija Turkmenistano teritorija turi ilga ir permaininga istorija sias zemes įvairiu imperiju armijos viena paskui kita uzkariaudavo pakeliui į labiau klestincias teritorijas Teritorija su dabartinemis sienomis suformuota tik XX a II puseje Vidurines Azijos istorijaTurkmenijos Uzbekijos Tadzikijos KirgizijosChorezmas Margiana Sogdas FerganaEftalitaiOmejadu KalifatasAfrigidai SamanidaiSeldziukidai KarachanidaiKarakitajaiChorezmo imperija Cagatajaus chanatasTimuridu imperijaChyva Buchara KokandasRusijos imperija gt TSRS Turkestano ATSR Bucharos LTR gt Uzbekijos TSR Turkmenijos TSR Tadzikijos TSR Kirgizijos TSR Uzbekija Turkmenija Tadzikija KirgizijaSenoveDidziaja dalį Turkmenijos teritorijos sudaro Karakumu dykuma skirianti 3 istorinius regionus kurie per istorija vystesi atskirai vienas nuo kito Turkmenijos siaureje prie Amudarjos upes yra Chorezmas svarbiausia gyvenviete Dasoguzas kurio didzioji dalis yra gretimose Uzbekijos teritorijose Pietrytineje salies dalyje prie Murgabo yra oaziu sankaupa Margiana kur svarbiausias miestas buvo Mervas Dabar cia didziausias miestas yra Maras Pietvakariniame pasienyje yra dalis Partos istorinio regiono didziausias miestas Aschabadas Margianos civilizacijos kurinys III II tukst pr m e pietineje Turkmenijos teritorijoje Margianoje suklestejo senovine civilizacija zinoma kaip Baktrijos Margianos archeologinis kompleksas Jos svarbiausios gyvenvietes buvo Mervas ir Civilizacijos teritorija driekesi tolyn į rytus dab pietakariu Tadzikija o jos įtaka sieke ir Kopetdago kalnus vakaruose Nera zinoma kokios kilmes kalba kalbejo sios civilizacijos kurejai taciau ju siauriniai kaimynai stepese ir Chorezme buvo indoeuropieciai cia sukure Andronovo kultura II tukst pr m e viduryje Baktrijos Margianos civilizacija pakeite Jazo kultura kurios kurejai buvo seslus iranenai Jie gyveno Margianos oazese Jaz Depe Aravali Depe Takhirbay Depe bei Koptedago siaurinese priekalnese Ulug Depe Namazga Depe Tai kad nerandama kapavieciu stiprina hipoteze jog jos kurejai propagavo zoroastrizmo praktika laidoti ore Seniausios rasytines zinios apie sį regiona mini kad regiona VI a pr m e uzkariavo senoves Persijos Achemenidu imperija ir regionas buvo dalintas į Margianos Chorezmo ir Partos satrapijas provincijas Archeologiniai kasinejimai Margianos oazese patvirtina kad apie VII ar VI a pr m e cia klestejusios gyvenvietes buvo sunaikintos Sis faktas gali buti siejamas su Behistuno įrase minimu Frados sukilimo numalsinimu kuomet iszudyti ir pavergti daugiau nei 60 tukstanciu Margianos gyventoju Turkmenijos vakaruose Kaspijos juros zemumose tuo metu gyveno klajokliai indoeuropieciai hebr Daoi Daoi IV a dabartinio Turkmenistano teritorija pakeliui į Indija uzkariavo Aleksandras Makedonietis 330 m pr m e jis Margianoje įkure Margianos Aleksandrija kuri ilgainiui isaugo į Mervo miesta Į regiona buvo atnesta helenistine kultura Netrukus po Aleksandro mirties Margiana ir Parta valde Seleukidu imperija Rytinese Seleukidu zemes stiprejo iaraneniska opozicija kuriai vadovavo is pakaspijo stepes migravusi parnu gentis kilusi is dahu III a pr m e viduryje jie įsitvirtino Kopetdago kalnu regione Dabartines Turkmenijos sostines Asgabato vietoje buvo įkurta Persijos Partu karalystes sostine Nisa Is cia partai valde iki III a Tuo pat metu Turkmenistano siaureje klestejo Chorezmo valstybe Turkmenijos teritorijos įsijunge į aktyvia Silko kelio prekyba su Kinija ir Persija augo prekybiniai miestai tokie kaip Mervas suklestejo Nuo IV a suintensyvejo klajokliu tiurku puldinejimai is siaures Tiurku gentys pamazele apgyvendino Pakaspijo stepes ir ilgainiui įsijunge į Tiurku kaganata Pries sias stepiu gentis kovojo persiska Sasanidu imperija regione pakeitusi partus Galiausiai VIII a nusilpusius Sasanidus nukariavo Arabu kalifatas kuris islamizavo Parta Margiana ir Chorezma Islamo laikotarpisArabu Kalifate Partos ir Margianos regionai buvo administruojami kaip dalis Chorasano provincijos o Chorezmas kaip dalis Maveranachro Chorezme X a vietine Afrigidu dinastija buvo nuversta kurie savo sostine padare Urgenca dab Turkmenistano teritorijoje kurie valde iki XI a 748 m kalifas keliems metams perkele Kalifato sostine į Merva kuris buvo vienas didziausiu ir labiausiai klestinciu miestu ne tik Chorasane bet ir visame kalifate 821 m Merve susiformavo vietos emyru dinastija Tachiridai 873 m juos nuverte is Drangianos kilusi Safaridu dinastija kuriuos 901 m isstume Samanidu dinastija is Baktrijos Siuos savo ruoztu 990 m isstume Gaznevidai Visos jos buvo persizuotos iraneniskos valstybes VIII a teritorijas į rytus nuo Aralo juros ir Pakaspijo stepes jau buvo apgyvendine tiurku gentys oguzai cia atsiklele anksciau kartu su Tiurku kaganato pletra Tai buvo stepiu nomadai pasidaline į daug smulkiu genciu X a dalis ju buvo suvienyti vieno klano lyderio ir jo vadovaujami migravo į pietus t y dabartine Turkmenijos ir siaures Irano teritorija Susimaise su vietiniais iranenais pereme seslu gyvenimo buda ir islamo religija jie dave pradzia turkmenu tautai Kitas ju lyderis sunaikino Gaznevidu imperija įsikure Nisapure ir sukure trumpalaikį Seldziuku sultonata nusidriekusį iki pat Mazosios Azjos vakaruose Seldziuku uzkariavimu deka turkmenu tauta isplito į vakarus ir ilgainiui dave pradzia dabartinems azeriu bei turku tautoms Seldziuku valdzia netrukus dezintegravosi ir Parta bei Margiana valde atskiros dinastines ju linijos Chorezma prisijunge Karakitajai o 1077 m cia į valdzia atejo Chorezmsachu dinastija XII amziuje Chorezmsachai pakeite seldziukus Turkmenijos teritorijoje 1225 m Mongolijos imperatorius Cingischanas verzdamasis į vakarus uzeme regiona Kaspijos juros rytuose Mongolu invazijos nusiaube klestejusį Vidurines Azijos regiona Buvo sunaikintas Mervas kai kurie Chorezmo miestai Senieji seslus gyventojai iranenai masiskai naikinti ir į ju vietas is stepiu kelesi turkmenai Laikoma kad XIII XVI amziais turkmenai galutinai susiformavo kaip atskira etnine grupe Turkmenams migruojant is Mangyslako pusiasalio esancio dabartinio Kazachstano teritorijoje Irano sienos ir Amudarjos baseino link vystesi turkmenu genciu bendruomenes kulturines tradicijos kurios tapo turkmenu tautines savimones pamatu Po Mongolu imperijos padalinimo Chorezma Turkmenijos siaureje valde Cagatajaus chanatas kurį pakeite Timuridai o veliau susiformavo atskiras Chyvos chanatas kuris valde didziaja dalį dabartines Turkmenijos teritorijos Pietineje Turkmenijoje Kopetdago kalnyne valde Persijos dinastijos Rusija ir Sovietu SajungaRusijos Vidurine Azija 1900 m XIX a didzioji vidurines Azijos teritorijos dalis buvo neistyrineta ir nezinoma Europai bei vakaru pasauliui Del sios teritorijos kontroliavimo konkuravo Britanijos imperija ir Rusijos imperija 1869 m Rusija pradejo krasto kolonizacija Kaspijos pakranteje pastatydama pirmaja tvirtove Krasnovodska Nepaisant to kad verzdamasi į centrine Azija Rusija susidure su dideliu turkmenu pasipriesinimu iki 1894 metus ji uzkariavo visa dabartines Turkmenijos teritorija ir prijunge prie savo imperijos Beveik disa dabartines Turkmenijos teritorija taip pat dalis Kazachijos ir Uzbekijos buvo administruojama kaip Po 1917 metu spalio revoliucijos Rusijoje Turkmenistano teritorija pateko į Sovietu Sajungos sudetį 1921 m balandzio 7 d didzioji Turkmenijos dalis įjungta į Turkestano ASSR kaip 1924 m spalio 27 d sis regionas performuotas į viena is Sovietu Sajungos respubliku Turkmenijos TSR Tuo metu suformuota Turkmenistano TSR valstybine siena liko nepakitusi iki siol Naujoji Turkmenistano TSR perejo tolesnį per europizacijos procesa Turkmenistano gentys buvo paragintos tapti pasaulietiskesnemis ir pradeti nesioti europietisko stiliaus drabuzius Turkmenu rastas is arabisko buvo pakeistas į lotyniska galiausiai į kirilica Taciau turkmenus atitraukti nuo ju įprasto klajokliu gyvenimo buvo ne taip paprasta komunizmas Turkmenistane galutinai įsigalejo tik 1948 m pabaigoje 1920 1930 metais Turkmenistane aktyviai veike nacionalistines organizacijos Naujausioji istorijaSovietu Sajungai emus byreti Turkmenistanas kaip ir kitos centrines Azijos valstybes palaike reformuota sios sajungos versija nes ju klestejimui reikejo ekonomines valdzios ir bendros SSRS rinkos 1991 m spalio 27 diena Turkmenistanas paskelbe nepriklausomybe tai viena is paskutiniu valstybiu isstojusiu is Sovietu Sajungos Tais paciais metais Turkmenistanas prisijunge prie Nepriklausomu Valstybiu Sandraugos NVS kuri buvo sudaryta is kai buvusiu Sovietu Sajungos respubliku isskyrus Lietuva Latvija ir Estija 2005 metais Turkmenistanas pakeite savo narystes NVS statusa į asocijuotos nares statusa Sio sprendimo priezastį Turkmenistano prezidentas paaiskino kaip ilgalaikio neutralumo politika Saparmurato Nijazovo valdymas Saparmuratas Nijazovas Suzlugus Sovietu Sajungai jos vadovas Saparmuratas Nijazovas vadovavo nuo 1985 m liko valdyti salį 1991 metais jis buvo isrinktas pirmuoju Turkmenistano prezidentu Jis save laike tradiciniu musulmonu ir turkmenu kulturos remeju save vadino turkmenbasi turkmenu tevu arba turkmenu lyderiu Taciau netrukus del savo diktatorisko valdymo ir ekstravagantisko asmenybes kulto vakaruose jis pagarsejo is blogosios puses Jo galios mastas labai isaugo 1991 metu pradzioje o 1999 metais pasivadino prezidentu visam gyvenimui Opozicija buvo vis labiau slopinama ypatingai po 2002 m lapkricio 25 dienos gali buti kad surezisuoto pasikesinimo į Nijazova Nijazovo valdymo pabaigoje visos opozicines partijos buvo uzdraustos pagrindiniai opozicijos politikai buvo pabege į uzsienį Savo valdymo metu Nijazovas uzdraude teatrus ir operas taip pat rukyma viesose vietose bei laisva studijuosimo dalyko pasirinkima Viena is jo knygu Ruhnama tapo privaloma turkmenu literatura Visur buvo pristatyta jo jo tevo ir jo mamos statulu Sostineje iskilo prabangus reprezentaciniai pastatai ir didziules aikstes Tuo paciu metu Nijazovas sumazino valstybes socialines islaidas 2004 metais buvo atleista 15 000 ligoniniu darbuotoju Jie buvo pakeisti sauktiniais į karo tarnyba Nijazovas planavo uzdaryti visas salies ligonines 2006 metu pradzioje buvo drastiskai sumazintos pensijos ir neįgaliuju pasalpos Gurbangulio Berdymuchamedovo valdymas Gurbangulis Berdimuhamedovas 2006 m gruodzio 21 d Nijazovas netiketai mire nepalikdamas jokio aiskaus įpedinio ir jokio aiskaus paveldejimo proceso Laikinai eiti prezidento pareigas eme buves premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdimuhamedovas apie jį sklido gandai kad jis nesantuokinis Nijazovo sunus nors pagal Konstitucija sį posta turejo uzimti medzliso parlamento pirmininkas Taciau Atajevui buvo iskelta baudziamoji byla ir jis buvo suimtas Medzliso nutarimu deputato O Atajevo įgaliojimai sustabdyti 2007 m vasario 11 d rinkimuose Berdymuchamedovas buvo isrinktas prezidentu Rinkimuose dalyvavo 89 rinkeju is ju 99 balsavo uz Berdymuchamedovo Be jo į prezidento posta kandidatavo dar penki kandidatai visi jie buvo valdanciosios partijos nariai Opozicija ir tarptautiniai organizacijos paskelbe siuos rinkimus inscenizuotais ir nesaziningais Tuojau po rinkimu rezultatu paskelbimo vasario 14 d Berdymuchamedovas prisieke kaip valstybes ir vyriausybes vadovas Dar pries rinkimus ir per inauguracija Berdymuchamedovas paskelbe apie reformas Jis pazadejo visiems pilieciams laisva priejima prie interneto bei padidinti medicininio bei statybinio issilavinimo pasiulymus Be to jis pridure kad nori issaugoti Nijazovo uzsienio politikos kursa bei lengvatas gyventojams dujos vanduo elektra ir druska yra nemokami duona ir benzinas labai pigus SaltiniaiDandamaev M A 1989 A Political History of the Achaemenid Empire BRILL pp 125 126 ISBN 90 04 09172 6 Lietuvos rytas 2006 12 23 Vado netekusiame Turkmenistane permainos rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu