Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Filipinų istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Filipinų istorija iki XIX a. pabaigos buvo glaudžiai susijusi su viso Malajų salyno istorija. Šiame straipsnyje aprašoma Filipinų istorija nuo JAV parengtų Filipinų nepriklausomybės planų iki šių dienų.
| Malajų salyno istorija |
| > Austroneziečių migracijos |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, , |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai |
1934 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą apie Filipinų nepriklausomybę (Philippine Independence Act arba Tydings-McDuffie Act). Šiuo įstatymu buvo pažadėta per 10 metų suteikti Filipinams visišką nepriklausomybę.
Nepriklausomi Filipinai ir Trečioji respublika (1946–1972 m.)
1946 m. balandžio rinkimuose tapo pirmuoju nepriklausomų Filipinų prezidentu. JAV nustojo valdyti Filipinus 1946 m. liepos 4 d. kaip ir buvo numatyta. Tačiau Filipinų ekonomika buvo visiškai priklausoma nuo JAV, pasak vyriausiojo komisaro Paul McNutt, labiau nei bet kuri JAV valstija priklausoma nuo likusios šalies. Filipinų prekybos aktas leido Filipinams gauti JAV dotacijas karo sugriautai ekonomikai atstatyti ir šalis tapo dar labiau priklausoma nuo JAV. 1947 m. pasirašytas karinės pagalbos paktas, pagal kurį Amerikai buvo 99 metams išnuomotos kelios karinės bazės Filipinuose (nuoma vėliau buvo sutrumpinta iki 25 metų skaičiuojant nuo 1967 m.).
Roxas administracija suteikė visuotinę amnestiją bendradarbiavusiems su japonais per Antrąjį Pasaulinį karą, išskyrus tuos, kurie padarė smurtinius nusikaltimus. Roxas staiga mirė 1948 m. balandį nuo širdies smūgio ir viceprezidentas tapo prezidentu. 1949 m. jis balotiravosi ir laimėjęs prieš pradėjo savo 4 metų kadenciją.
Po karo Filipinai liko demoralizuoti ir sugriauti. Atstatymo darbus komplikavo komunistų remiami partizanai, kuri išsivystė į smurtingą jėgą, besipriešinančią vyriausybei. Vyriausybės pozicija partizanų atžvilgiu pasikeitė nuo ketinimų derėtis iki griežtos priespaudos. Gynybos sekretorius pradėjo kampaniją nuslopinti sukilėlius ir tuo pat metu padidinti vyriausybės populiarumą. Hukų judėjimas išnyko kai partizanų vadas besąlygiškai pasidavė 1954 m. gegužę.
Remiamas JAV 1953 m. Magsaysay buvo išrinktas prezidentu. Jis pažadėjo dideles ekonomines reformas, tesė žemės reformą perkeldamas vargšus iš katalikiškos šiaurės į musulmonų sritis. Nors tai sumažino gyventojų perteklių šiaurėje, padidėjo religinė nesantaika. Tačiau jis buvo labai populiarus tarp paprastų žmonių ir jo mirtis aviakatastrofoje 1957 m. kovą buvo didelis smūgis šalies moralei.
tapo prezidentu po Magsaysay mirties ir buvo išrinktas prezidentu tų metų lapkričio mėnesį. Jo administracija pabrėžė nacionalistinę tezę „filipiniečiai pirmiausia“, teigiančią, kad patiems filipiniečiams turi būti sudarytos sąlygos pagerinti šalies ekonomiką. Garcia sėkmingai derėjosi su JAV, kad ši atsisakytų didelių teritorijų, rezervuotų armijai. Tačiau ilgainiui dėl vyriausybės korupcijos jo administracija prarado populiarumą.
1961 m. rinkimuose Diosdado Macapagal nugalėjo Garcią. Macapagal siekė artimesnių ryšių su Azijos kaimynėmis Malaizija ir Indonezija. Derybos su Amerika dėl karinių bazių sukėlė antiamerikietiškas nuotaikas. Be to Nepriklausomybės dienos šventė buvo perkelta iš liepos 4 d. į birželio 12 d., kai Emilio Aguinaldo paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos 1898 m.
Marcos laikotarpis ir karinė padėtis (1965–1986 m.)
Macapagal balotiravosi 1965 m. rinkimuose, bet buvo nugalėtas buvusio bendrapartiečio Senato pirmininko Ferdinand Marcos, kuris perėjo į Nacionalistų partiją. Prezidentavimo pradžioje Marcos pradėjo ambicingus viešųjų darbų projektus ir intensyviau rinko mokesčius, o tai sukėlė ekonominį klestėjimą aštuntam dešimtmetyje. Jo administracija pastatė daugiau kelių nei ankstesnės drauge sudėjus (įskaitant didžiąją dalį PAnfilipinų gretkelio) ir daugiau mokyklų nei bet kuri ankstesnė administracija. Marcos buvo perrinktas 1969 m. ir tapo pirmuoju Filipinų prezidentu išrinktu antrai kadensijai.
Filipinų Įstatymų leidžiamoji valdžia buvo korumpuota ir silpna. Marcos oponentai blokavo įstatymus, reikalingus jo ambicingiems planams įgyvendinti. Todėl sumažėjo optimizmas ir sulėtėjo ekonomikos augimas. Padidėjo nusikalstatumas. Filipinų komunistų partija sukūrė Naują liaudies armiją. Moro nacionalinis išsivadavimo frontas tęsė kovą dėl nepriklausomos šalies Mindanao saloje. Sprogimas per Liberalų partijos kandidatų į Senatą paskelbimo susirinkimą 1971 m. rugpjūčio 21 d. paskatino Marcos laikinai panaikinti teisę nebūti įkalintam be teismo leidimo (), kurią jis atnaujino 1972 m. sausio 11 d. po protestų.
Penktoji respublika (1986 m. – dabar)
Corazon Aquino iš karto suformavo revoliucinę vyriausybę normalizuoti situaciją ir įvedė laikiną „Laisvės konstituciją“. Nauja nuolatinė konstitucija buvo ratifikuota ir pradėjo veikti 1987 m. vasarį. Konstitucija atėmė iš prezidento galią paskelbti karinę padėtį, pasiūlė sukurti Kordiljeros ir Mindanao musulmonų autonominius regionus, atkūrė prezidentinę vyriausybės formą ir dviejų rūmų kongresą. Buvo padaryta pažanga atnaujinant demokratines institucijas ir pagarbą pilietinėms teisėms, bet Aquino administracija buvo laikoma silpna ir susiskaldžiusia ir sugrįžimui į politinį stabilumą ir ekonominę plėtrą trukdė keli nepavykę perversmai, kuriuos organizavo nepatenkinti Filipinų armijos kariškiai. Be to ekonominiui augimui trukdė ir serija gamtinių kataklizmų, įskaitant Pinatubo išsiveržimą 1991 m., per kurį 700 žmonių žuvo, o 200 000 tapo benamiais.
1991 m. Filipinų Senatas atmetė sutartį, kuri būtų leidusi Amerikai dar 10 metų turėti karines bazes Filipinuose. JAV atidavė Klarko oro bazę Pampangoje lapkritį, o Subico įlankos jūrinę bazę 1992 m. gruodį užbaigdami šimto metų laikotarpį, kai JAV armija buvo Filipinuose.
1992 m. rinkimuose Gynybos sekretorius Fidel V. Ramos, remiamas Aquino, laimėjo prezidento rinkimus su 23.6 % balsų esant 7 kandidatams. Kadencijos pradžioje Ramos paskelbė „nacionalinį suderinamumą“ svarbiausiu prioritetu ir dirbo suburiant koaliciją, kuri įveiktų Aquino laikų susiskaldymą. Jis legalizavo komunistų partiją ir pradėjo derybas su komunistų sukilėliais, musulmonų separatistais ir armijos maištininkais dėl ginklų sudėjimo. 1994 m. birželį pasirašė sąlyginę visuotinę amnestiją visiems maištininkams, o Filipinų armijos ir policijos nariai buvo apkaltinti nusikaltimais, padarytais kovojant su sukilėliais. 1995 m. spalį vyriausybė pasirašė susitarimą, užbaigusį karinį sukilimą. Taikos sutartis su Moro Nacionaliniu Išsivadavimo Frontu (MNLF), pagrindine separatistine grupe, kovojančia už tėvynės nepriklausomybę Mindanao saloje, buvo pasirašyta 1996 m. ir taip baigėsi 24 metus trukusi kova. Bet MNLF atskala Moro Islamo Išsivadavimo Frontas tesė kovą už islamišką valstybę. Ramos rėmėjų pastangos padaryti pataisą, kad jis vėl galėtų balotiruotis, susidūrė su dideliu pasipriešinimu ir Ramos paskelbė, kad nesieks perrinkimo.
, buvęs filmų aktorius ir Ramos viceprezidentas, tapo prezidentu po triuškinančios pergalės 1998 m. rinkimuose. Per rinkimų kampaniją jis žadėjo padėti vargšams ir vystyti žemės ūkį. Estrada buvo labai populiarus, ypač tarp vargšų. Kilus Azijos financinei krizei 1997 m. Estrados aikštinga politika padarė didelę žalą ekonomikai. Padidėjo nedarbas ir biudžeto deficitas, valiutos kursas krito. Po kurio laiko ekonomika atsigavo, bet žymiai lėčiau nei kitų Azijos šalių.
Nepraėjus nė metams po rinkimų Estrados populiarumas smarkiai krito dėl įtarimo korupcija ir nesugebėjimo pažaboti skurdą. 2000 m. spalį Estrada buvo apkaltintas milijonų pesetų kyšio iš nelegalių lošimo namų paėmimu. Atstovų rūmai jam iškėlė kaltinimus, bet apkalta žlugo, kai Senatas uždraudė egzaminuoti prezidento banko sąskaitų įrašus. Kilo masiniai protestai, reikalaujantys Estrados atsistatydinimo. Susidūręs su gatvės protestais, kabineto atsistatydinimu ir armijos paramos mažėjimu Estrada atsistatydino 2001 m. sausio 20 d.
Viceprezidentė Gloria Macapagal-Arroyo (buvusio prezidento Diosdado Macapagal duktė) davė prezidento priesaiką Estrados atsistatydinimo dieną. Jos atėjimas į valdžią buvo visiškai įteisintas per kongreso ir vietinius rinkimus po keturių mėnesių, kai jos koalicija laimėjo didelę daugumą. Arroyo valdymo pradžioje jos koalicija buvo susiskaldžiusi, o 2003 m. liepą Maniloje kilo armijos maištas ir ji buvo priversta mėnesiui paskelbti maišto padėtį.
2002 m. gruodį Gloria Macapagal-Arroyo paskelbė, kad nesibalotiruos 2004 m. gegužės rinkimuose, bet 2003 m. spalį persigalvojo. Ji laimėjo rinkimus ir pradėjo savo 6 metų kadenciją 2004 m. birželio 30 d. 2005 m. pasirodė įrašas, kuriame balsas panašus į prezidentės klausinėjo rinkimų pareigūno ar galėtų būti išlaikytas pergalingas balsų skirtumas. Įrašas sukėlė protestus, reikalaujančius Arroyo atsistatydinimo. Prezidentė prisipažino kalbėjusi su pareigūnu, bet neigė sukčiavimą ir atsisakė atsistatydinti. Tų metų pabaigoje žlugo bandymai apkaltinti prezidentę.
Dabar Arroyo kuria planą pataisyti konstituciją, kad iš prezidentinės – dviejų rūmų respublikos Filipinai taptų federaline vienų rūmų parlamentine šalimi.
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Filipinų istorija, Kas yra Filipinų istorija? Ką reiškia Filipinų istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Filipinu istorija iki XIX a pabaigos buvo glaudziai susijusi su viso Malaju salyno istorija Siame straipsnyje aprasoma Filipinu istorija nuo JAV parengtu Filipinu nepriklausomybes planu iki siu dienu Malaju salyno istorija gt Austronezieciu migracijosHinduizmo laikotarpis Transmalakine prekyba Sunda Srividzaja SailendraMadzapahitasIslamo laikotarpis Melaka Dzohoras Acehas Mataramas Brunejus Kolonijinis laikotarpis Ispanijos Rytu Indijos Portugalijos Timoras Britu Malaja Saravakas Nepriklausomybes laikotarpis Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras Rytu TimorasMalaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai Filipinai 1934 m JAV Kongresas prieme įstatyma apie Filipinu nepriklausomybe Philippine Independence Act arba Tydings McDuffie Act Siuo įstatymu buvo pazadeta per 10 metu suteikti Filipinams visiska nepriklausomybe Nepriklausomi Filipinai ir Trecioji respublika 1946 1972 m 1946 m balandzio rinkimuose tapo pirmuoju nepriklausomu Filipinu prezidentu JAV nustojo valdyti Filipinus 1946 m liepos 4 d kaip ir buvo numatyta Taciau Filipinu ekonomika buvo visiskai priklausoma nuo JAV pasak vyriausiojo komisaro Paul McNutt labiau nei bet kuri JAV valstija priklausoma nuo likusios salies Filipinu prekybos aktas leido Filipinams gauti JAV dotacijas karo sugriautai ekonomikai atstatyti ir salis tapo dar labiau priklausoma nuo JAV 1947 m pasirasytas karines pagalbos paktas pagal kurį Amerikai buvo 99 metams isnuomotos kelios karines bazes Filipinuose nuoma veliau buvo sutrumpinta iki 25 metu skaiciuojant nuo 1967 m Roxas administracija suteike visuotine amnestija bendradarbiavusiems su japonais per Antrajį Pasaulinį kara isskyrus tuos kurie padare smurtinius nusikaltimus Roxas staiga mire 1948 m balandį nuo sirdies smugio ir viceprezidentas tapo prezidentu 1949 m jis balotiravosi ir laimejes pries pradejo savo 4 metu kadencija Po karo Filipinai liko demoralizuoti ir sugriauti Atstatymo darbus komplikavo komunistu remiami partizanai kuri issivyste į smurtinga jega besipriesinancia vyriausybei Vyriausybes pozicija partizanu atzvilgiu pasikeite nuo ketinimu deretis iki grieztos priespaudos Gynybos sekretorius pradejo kampanija nuslopinti sukilelius ir tuo pat metu padidinti vyriausybes populiaruma Huku judejimas isnyko kai partizanu vadas besalygiskai pasidave 1954 m geguze Remiamas JAV 1953 m Magsaysay buvo isrinktas prezidentu Jis pazadejo dideles ekonomines reformas tese zemes reforma perkeldamas vargsus is katalikiskos siaures į musulmonu sritis Nors tai sumazino gyventoju pertekliu siaureje padidejo religine nesantaika Taciau jis buvo labai populiarus tarp paprastu zmoniu ir jo mirtis aviakatastrofoje 1957 m kova buvo didelis smugis salies moralei tapo prezidentu po Magsaysay mirties ir buvo isrinktas prezidentu tu metu lapkricio menesį Jo administracija pabreze nacionalistine teze filipinieciai pirmiausia teigiancia kad patiems filipinieciams turi buti sudarytos salygos pagerinti salies ekonomika Garcia sekmingai derejosi su JAV kad si atsisakytu dideliu teritoriju rezervuotu armijai Taciau ilgainiui del vyriausybes korupcijos jo administracija prarado populiaruma 1961 m rinkimuose Diosdado Macapagal nugalejo Garcia Macapagal sieke artimesniu rysiu su Azijos kaimynemis Malaizija ir Indonezija Derybos su Amerika del kariniu baziu sukele antiamerikietiskas nuotaikas Be to Nepriklausomybes dienos svente buvo perkelta is liepos 4 d į birzelio 12 d kai Emilio Aguinaldo paskelbe nepriklausomybe nuo Ispanijos 1898 m Marcos laikotarpis ir karine padetis 1965 1986 m Macapagal balotiravosi 1965 m rinkimuose bet buvo nugaletas buvusio bendrapartiecio Senato pirmininko Ferdinand Marcos kuris perejo į Nacionalistu partija Prezidentavimo pradzioje Marcos pradejo ambicingus viesuju darbu projektus ir intensyviau rinko mokescius o tai sukele ekonominį klestejima astuntam desimtmetyje Jo administracija pastate daugiau keliu nei ankstesnes drauge sudejus įskaitant didziaja dalį PAnfilipinu gretkelio ir daugiau mokyklu nei bet kuri ankstesne administracija Marcos buvo perrinktas 1969 m ir tapo pirmuoju Filipinu prezidentu isrinktu antrai kadensijai Filipinu Įstatymu leidziamoji valdzia buvo korumpuota ir silpna Marcos oponentai blokavo įstatymus reikalingus jo ambicingiems planams įgyvendinti Todel sumazejo optimizmas ir suletejo ekonomikos augimas Padidejo nusikalstatumas Filipinu komunistu partija sukure Nauja liaudies armija Moro nacionalinis issivadavimo frontas tese kova del nepriklausomos salies Mindanao saloje Sprogimas per Liberalu partijos kandidatu į Senata paskelbimo susirinkima 1971 m rugpjucio 21 d paskatino Marcos laikinai panaikinti teise nebuti įkalintam be teismo leidimo kuria jis atnaujino 1972 m sausio 11 d po protestu Penktoji respublika 1986 m dabar Pinatubo issiverzimas Corazon Aquino is karto suformavo revoliucine vyriausybe normalizuoti situacija ir įvede laikina Laisves konstitucija Nauja nuolatine konstitucija buvo ratifikuota ir pradejo veikti 1987 m vasarį Konstitucija ateme is prezidento galia paskelbti karine padetį pasiule sukurti Kordiljeros ir Mindanao musulmonu autonominius regionus atkure prezidentine vyriausybes forma ir dvieju rumu kongresa Buvo padaryta pazanga atnaujinant demokratines institucijas ir pagarba pilietinems teisems bet Aquino administracija buvo laikoma silpna ir susiskaldziusia ir sugrįzimui į politinį stabiluma ir ekonomine pletra trukde keli nepavyke perversmai kuriuos organizavo nepatenkinti Filipinu armijos kariskiai Be to ekonominiui augimui trukde ir serija gamtiniu kataklizmu įskaitant Pinatubo issiverzima 1991 m per kurį 700 zmoniu zuvo o 200 000 tapo benamiais 1991 m Filipinu Senatas atmete sutartį kuri butu leidusi Amerikai dar 10 metu tureti karines bazes Filipinuose JAV atidave Klarko oro baze Pampangoje lapkritį o Subico įlankos jurine baze 1992 m gruodį uzbaigdami simto metu laikotarpį kai JAV armija buvo Filipinuose 1992 m rinkimuose Gynybos sekretorius Fidel V Ramos remiamas Aquino laimejo prezidento rinkimus su 23 6 balsu esant 7 kandidatams Kadencijos pradzioje Ramos paskelbe nacionalinį suderinamuma svarbiausiu prioritetu ir dirbo suburiant koalicija kuri įveiktu Aquino laiku susiskaldyma Jis legalizavo komunistu partija ir pradejo derybas su komunistu sukileliais musulmonu separatistais ir armijos maistininkais del ginklu sudejimo 1994 m birzelį pasirase salygine visuotine amnestija visiems maistininkams o Filipinu armijos ir policijos nariai buvo apkaltinti nusikaltimais padarytais kovojant su sukileliais 1995 m spalį vyriausybe pasirase susitarima uzbaigusį karinį sukilima Taikos sutartis su Moro Nacionaliniu Issivadavimo Frontu MNLF pagrindine separatistine grupe kovojancia uz tevynes nepriklausomybe Mindanao saloje buvo pasirasyta 1996 m ir taip baigesi 24 metus trukusi kova Bet MNLF atskala Moro Islamo Issivadavimo Frontas tese kova uz islamiska valstybe Ramos remeju pastangos padaryti pataisa kad jis vel galetu balotiruotis susidure su dideliu pasipriesinimu ir Ramos paskelbe kad nesieks perrinkimo buves filmu aktorius ir Ramos viceprezidentas tapo prezidentu po triuskinancios pergales 1998 m rinkimuose Per rinkimu kampanija jis zadejo padeti vargsams ir vystyti zemes ukį Estrada buvo labai populiarus ypac tarp vargsu Kilus Azijos financinei krizei 1997 m Estrados aikstinga politika padare didele zala ekonomikai Padidejo nedarbas ir biudzeto deficitas valiutos kursas krito Po kurio laiko ekonomika atsigavo bet zymiai leciau nei kitu Azijos saliu Nepraejus ne metams po rinkimu Estrados populiarumas smarkiai krito del įtarimo korupcija ir nesugebejimo pazaboti skurda 2000 m spalį Estrada buvo apkaltintas milijonu pesetu kysio is nelegaliu losimo namu paemimu Atstovu rumai jam iskele kaltinimus bet apkalta zlugo kai Senatas uzdraude egzaminuoti prezidento banko saskaitu įrasus Kilo masiniai protestai reikalaujantys Estrados atsistatydinimo Susidures su gatves protestais kabineto atsistatydinimu ir armijos paramos mazejimu Estrada atsistatydino 2001 m sausio 20 d Viceprezidente Gloria Macapagal Arroyo buvusio prezidento Diosdado Macapagal dukte dave prezidento priesaika Estrados atsistatydinimo diena Jos atejimas į valdzia buvo visiskai įteisintas per kongreso ir vietinius rinkimus po keturiu menesiu kai jos koalicija laimejo didele dauguma Arroyo valdymo pradzioje jos koalicija buvo susiskaldziusi o 2003 m liepa Maniloje kilo armijos maistas ir ji buvo priversta menesiui paskelbti maisto padetį 2002 m gruodį Gloria Macapagal Arroyo paskelbe kad nesibalotiruos 2004 m geguzes rinkimuose bet 2003 m spalį persigalvojo Ji laimejo rinkimus ir pradejo savo 6 metu kadencija 2004 m birzelio 30 d 2005 m pasirode įrasas kuriame balsas panasus į prezidentes klausinejo rinkimu pareiguno ar galetu buti islaikytas pergalingas balsu skirtumas Įrasas sukele protestus reikalaujancius Arroyo atsistatydinimo Prezidente prisipazino kalbejusi su pareigunu bet neige sukciavima ir atsisake atsistatydinti Tu metu pabaigoje zlugo bandymai apkaltinti prezidente Dabar Arroyo kuria plana pataisyti konstitucija kad is prezidentines dvieju rumu respublikos Filipinai taptu federaline vienu rumu parlamentine salimi rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį