Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kirgizijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kirgizijos istorija − Kirgizijos teritorijoje egzistavusių valstybių ir tautų istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Vidurinės Azijos istorija |
| Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos |
| Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana |
| Eftalitai |
| Omejadų Kalifatas |
| Afrigidai, Samanidai |
| Seldžiukidai, Karachanidai |
| Karakitajai |
| Chorezmo imperija |
| , Čagatajaus chanatas |
| Timūridų imperija |
| Chyva, Buchara, Kokandas |
| Rusijos imperija > TSRS: |
| (Turkestano ATSR, , Bucharos LTR > |
| Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR) |
| Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija |
Senovė
Kalnuota krašto geografija ir atokumas nuo didžiųjų pasaulio civilizacijų nulėmė palyginus vėlyvą įsitraukimą į pasaulio istoriją. Tačiau jau senovės laikotarpiu dabartinės Kirgizijos ir gretimų šalių pasienio teritorijose susiformavo du atskiri kultūriniai židiniai, kurie nepriklausomai vienas nuo kito plėtojosi iki pat XX a. Dabartinės pietryčių Kirgizijos (taip pat ir dab. rytų Uzbekijos, šiaurės Tadžikijos) derlingose Ferganos lygumose suklestėjo irigacinė žemdirbystė. Dabartinėje šiaurės Kirgizijoje (taip pat ir pietryčių Kazachstane), regione, kuris vėliau pavadintas Žetisu, irgi atsirado prielaidos rastis aukštesnei kultūrai. Abu šie regionai (Fergana ir Žetisu) erų sandūroje buvo įjungti į Šilko kelią, dėl to čia maišėsi Kinijos, Indijos ir Persijos kultūros.
Seniausi žinomi Žetisu gyventojai buvo iranėnai . Per Žetisu ėjo šiauriausia Šilko kelio atšaka, vedusi iš Turfaną ir Džungarijos rytuose į Sogdą vakaruose. Kirgizijos teritorijoje šią atšaką aptarnavo svarbūs prekybiniai miestai Sujabas ir Balasagunas. Paskutiniaisiais mūsų eros amžiais vietinius sakus išstūmė atsikėlę tocharai, vėliau įsikūrė vusuniai. Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. regioną kontroliavo Šiongnu kaganatas, šiam subyrėjus – vusuniai, jie Žetisu išsilaikė iki pat VI a.
Fergana (kinams žinoma kaip Dajuanas) tikriausiai irgi buvo apgyvendinta iranėnų kilmės tautos. Per ją ėjo kita kelio atšaka, jungusi Tarimo baseiną (Kašgarą) su Sogdu. Kirgizijos teritorijoje svarbiausias Ferganos prekybinis miestas buvo Ošas. Fergana aktyviai prekiavo su Graikų-Baktrų karalyste (manoma, kad ji paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. kontroliavo regioną politiškai), todėl čia plito helenistinė kultūra. Pirmaisiais mūsų eros amžiais Fergana tapo šiauriausia Kušanų imperijos provincija, ir čia iš Indijos ėmė sparčiai plisti budizmas.
Pradedant III a. abu kultūriniai regionai Kirgizijos teritorijoje buvo veikiami klajoklių migracijų, dažniausiai iš šiaurinių stepių. Ferganoje viešpatavo , kurių hegemoniją V a. pakeitė eftalitai. Šiaurinėje Kirgizijoje viešpatavo žoužanai, kuriuos 552 m. vėliau nuvertė Tiurkų kaganatas. Šį padalinus 584 m. Kirgizijos teritoriją valdė vakarų tiurkai (pastarųjų sostinė buvo Sujabas Kirgizijos teritorijoje).
Viduramžiai
VIII a. žlugus Vakarų Tiurkų kaganatui, į šiaurinę Kirgiziją migravo karlukai, sukūrę čia gentinį kaganatą. Jų valdomos teritorijos aprėpė visą Kirgiziją, Sogdą (Uzbekijoje), Tarimo baseiną (Kinijoje). Iš jų valstybės IX a. išaugo Karachanidų federacija. Tuo metu į kraštą atėjo islamas, o senieji vietos gyventojai buvo galutinai tiurkizuoti.
Skylant Kerachanidų federacijai, nuo 1042 m. Kirgizijos teritoriją valdė Rytinis chanatas iš Balasaguno. Nuo 1141 m. Ferganoje susikūrė atskiras Karachanidų Ferganos chanatas su sostine Uzgende. 1212 m. federaciją nukariavo Karakitajai, kurie įjungė teritorijas į Mongolų imperiją. Po Čingischano mirties tiek Žetisu, tiek Fergana liko mongolų įtakoje: ją valdė Čiagatajaus ulusas (1260–1346).
Tuo metu į teritoriją migravo dabartinių kirgizų protėviai, kurie greičiausiai buvo maišytos mongolų ir kipčiakų kilmės. Iki X a. jie, žinomi kaip Jenisiejaus kirgizai, gyveno toli šiaurėje, dabartiniame Tuvos regione ir valdė didžiulį Kirgizų kaganatą. Konsoliduojantis Mongolų imperijai, dalis kirgizų migravo į pietus, t. y. į dabartinės Kirgizijos teritoriją. Kaip atskira etninė grupė susiformavo apie XV a.
1346 m. žlugus Čiagatajaus ulusui, Žetisu kontrolę perėmė Mogulistanas (valdytas iš ). 1522 m. valdžia regione atiteko kazachams, kurie iš čia kūrė savo didelę valstybę – Kazachų chanatą. Žetisu tapo kazachų politiniu ir kultūriniu centru, vadinamuoju Vyresniuoju žuzu. Nuo XVII a. Vyresnysis žuzas patyrė nuolatinius rytinių kaimynų džungarų antpuolius. Galiausiai Džungarų chanato grėsmė atvedė Žetisu kazachus į Rusijos glėbį.
O Ferganoje nuo XIV a. įsigalėjo Timūridai, ir čia įsikūrė atskiras Ferganos emyratas, priklausęs bendrai dinastinei Timūridų konfederacijai. 1500 m. Ferganą paėmė Šeibanidai, nuo 1560 m. valdę iš Bucharos. 1709 m. Ferganai pavyko atsiskirti nuo Bucharos ir sukurti savo atskirą valstybę – Kokando chanatą.
Rusijos viešpatavimas
Antroje XIX a. pusėje teritoriją pamažu užkariavo Rusijos imperija. Rusijos dominavimas Kirgizijoje truko nuo 1865 m. iki Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m. 1865 m. Rusijai nukariavus Kokando chanatą, teritorijos Vidurinėje Azijoje sujungtos į Turkestano sritį, kuri po dvejų metų tapo generalgubernija. Dabartinės Kirgizijos teritorijos buvo padalytos tarp dviejų sričių – (rytinė Kirgizija kartu su gretimomis Kazachstano teritorijomis) ir (rytinė Kirgizija, kartu su gretimomis Tadžikijos ir Uzbekijos teritorijomis).
Teritorijoje vykdoma rusinimo politika kėlė vietos gyventojų pasipriešinimą, taip pat skatino migraciją į pietus (Tadžikistaną ir Afganistaną), rytus (į Kiniją). Tuo metu etniniai kirgizai dar nebuvo skiriami nuo savo kalba ir gyvenimo būdu labai panašių kazachų (kurie irgi buvo vadinami kirgizais).
Po 1917 m. revoliucijos įkūrus Tarybų Sąjungą, Kirgizija liko jos sudėtyje, tik performuojant etninę politiką Turkestano generalgubernija pervardinta Turkestano ATSR. 1924 m. joje sukurta atskira Kara-Kirgizijos autonominė sritis (po metų Kirgizijos autonominė sritis, dar po metų – Kirgizijos ATSR). Tuo metu perbraižant Vidurinės Azijos sienas vienas svarbiausių sprendimų priėmėjų buvo Stalinas. Būtent tada buvo pirmą kartą nustatytos Kirgizijos sienos, kurios lėmė atskirų istorinių regionų padalinimą tarp kelių valstybių. Šioje teritorijoje buvo pradėta konstruoti bendra kirgizų etninė tapatybė. Kirgizams buvo standartizuota kalba, sukurtas raštas (1924 m. arabiško, 1928 m. – lotyniško, 1941 m. – kirilicos rašto pagrindu).
Nepriklausomybė
1991 m. rugpjūčio 31 d. Kirgizija paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Askaras Akayevas, kuris nuo 1990 m. buvo Kirgizijos TSR prezidentas. Per neramumus, kurių padarinys buvo „Tulpių revoliucija“, per 2005 m. vasario parlamento rinkimus jis buvo nuverstas. Naujuoju prezidentu tapo buvęs ministras pirmininkas .
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kirgizijos istorija, Kas yra Kirgizijos istorija? Ką reiškia Kirgizijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kirgizijos istorija Kirgizijos teritorijoje egzistavusiu valstybiu ir tautu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Vidurines Azijos istorijaTurkmenijos Uzbekijos Tadzikijos KirgizijosChorezmas Margiana Sogdas FerganaEftalitaiOmejadu KalifatasAfrigidai SamanidaiSeldziukidai KarachanidaiKarakitajaiChorezmo imperija Cagatajaus chanatasTimuridu imperijaChyva Buchara KokandasRusijos imperija gt TSRS Turkestano ATSR Bucharos LTR gt Uzbekijos TSR Turkmenijos TSR Tadzikijos TSR Kirgizijos TSR Uzbekija Turkmenija Tadzikija KirgizijaSenoveKalnuota krasto geografija ir atokumas nuo didziuju pasaulio civilizaciju nuleme palyginus velyva įsitraukima į pasaulio istorija Taciau jau senoves laikotarpiu dabartines Kirgizijos ir gretimu saliu pasienio teritorijose susiformavo du atskiri kulturiniai zidiniai kurie nepriklausomai vienas nuo kito pletojosi iki pat XX a Dabartines pietryciu Kirgizijos taip pat ir dab rytu Uzbekijos siaures Tadzikijos derlingose Ferganos lygumose suklestejo irigacine zemdirbyste Dabartineje siaures Kirgizijoje taip pat ir pietryciu Kazachstane regione kuris veliau pavadintas Zetisu irgi atsirado prielaidos rastis aukstesnei kulturai Abu sie regionai Fergana ir Zetisu eru sanduroje buvo įjungti į Silko kelia del to cia maisesi Kinijos Indijos ir Persijos kulturos Seniausi zinomi Zetisu gyventojai buvo iranenai Per Zetisu ejo siauriausia Silko kelio atsaka vedusi is Turfana ir Dzungarijos rytuose į Sogda vakaruose Kirgizijos teritorijoje sia atsaka aptarnavo svarbus prekybiniai miestai Sujabas ir Balasagunas Paskutiniaisiais musu eros amziais vietinius sakus isstume atsikele tocharai veliau įsikure vusuniai Paskutiniaisiais amziais pr m e regiona kontroliavo Siongnu kaganatas siam subyrejus vusuniai jie Zetisu issilaike iki pat VI a Fergana kinams zinoma kaip Dajuanas tikriausiai irgi buvo apgyvendinta iranenu kilmes tautos Per ja ejo kita kelio atsaka jungusi Tarimo baseina Kasgara su Sogdu Kirgizijos teritorijoje svarbiausias Ferganos prekybinis miestas buvo Osas Fergana aktyviai prekiavo su Graiku Baktru karalyste manoma kad ji paskutiniaisiais amziais pr m e kontroliavo regiona politiskai todel cia plito helenistine kultura Pirmaisiais musu eros amziais Fergana tapo siauriausia Kusanu imperijos provincija ir cia is Indijos eme sparciai plisti budizmas Pradedant III a abu kulturiniai regionai Kirgizijos teritorijoje buvo veikiami klajokliu migraciju dazniausiai is siauriniu stepiu Ferganoje viespatavo kuriu hegemonija V a pakeite eftalitai Siaurineje Kirgizijoje viespatavo zouzanai kuriuos 552 m veliau nuverte Tiurku kaganatas Sį padalinus 584 m Kirgizijos teritorija valde vakaru tiurkai pastaruju sostine buvo Sujabas Kirgizijos teritorijoje ViduramziaiBuranos bukstas Balasagune VIII a zlugus Vakaru Tiurku kaganatui į siaurine Kirgizija migravo karlukai sukure cia gentinį kaganata Ju valdomos teritorijos aprepe visa Kirgizija Sogda Uzbekijoje Tarimo baseina Kinijoje Is ju valstybes IX a isaugo Karachanidu federacija Tuo metu į krasta atejo islamas o senieji vietos gyventojai buvo galutinai tiurkizuoti Skylant Kerachanidu federacijai nuo 1042 m Kirgizijos teritorija valde Rytinis chanatas is Balasaguno Nuo 1141 m Ferganoje susikure atskiras Karachanidu Ferganos chanatas su sostine Uzgende 1212 m federacija nukariavo Karakitajai kurie įjunge teritorijas į Mongolu imperija Po Cingischano mirties tiek Zetisu tiek Fergana liko mongolu įtakoje ja valde Ciagatajaus ulusas 1260 1346 Tuo metu į teritorija migravo dabartiniu kirgizu proteviai kurie greiciausiai buvo maisytos mongolu ir kipciaku kilmes Iki X a jie zinomi kaip Jenisiejaus kirgizai gyveno toli siaureje dabartiniame Tuvos regione ir valde didziulį Kirgizu kaganata Konsoliduojantis Mongolu imperijai dalis kirgizu migravo į pietus t y į dabartines Kirgizijos teritorija Kaip atskira etnine grupe susiformavo apie XV a 1346 m zlugus Ciagatajaus ulusui Zetisu kontrole pereme Mogulistanas valdytas is 1522 m valdzia regione atiteko kazachams kurie is cia kure savo didele valstybe Kazachu chanata Zetisu tapo kazachu politiniu ir kulturiniu centru vadinamuoju Vyresniuoju zuzu Nuo XVII a Vyresnysis zuzas patyre nuolatinius rytiniu kaimynu dzungaru antpuolius Galiausiai Dzungaru chanato gresme atvede Zetisu kazachus į Rusijos glebį O Ferganoje nuo XIV a įsigalejo Timuridai ir cia įsikure atskiras Ferganos emyratas priklauses bendrai dinastinei Timuridu konfederacijai 1500 m Fergana paeme Seibanidai nuo 1560 m valde is Bucharos 1709 m Ferganai pavyko atsiskirti nuo Bucharos ir sukurti savo atskira valstybe Kokando chanata Rusijos viespatavimasTurkestano generalgubernijos sritysVidurio Azija XIX a pabaigoje Antroje XIX a puseje teritorija pamazu uzkariavo Rusijos imperija Rusijos dominavimas Kirgizijoje truko nuo 1865 m iki Tarybu Sajungos zlugimo 1991 m 1865 m Rusijai nukariavus Kokando chanata teritorijos Vidurineje Azijoje sujungtos į Turkestano sritį kuri po dveju metu tapo generalgubernija Dabartines Kirgizijos teritorijos buvo padalytos tarp dvieju sriciu rytine Kirgizija kartu su gretimomis Kazachstano teritorijomis ir rytine Kirgizija kartu su gretimomis Tadzikijos ir Uzbekijos teritorijomis Teritorijoje vykdoma rusinimo politika kele vietos gyventoju pasipriesinima taip pat skatino migracija į pietus Tadzikistana ir Afganistana rytus į Kinija Tuo metu etniniai kirgizai dar nebuvo skiriami nuo savo kalba ir gyvenimo budu labai panasiu kazachu kurie irgi buvo vadinami kirgizais Po 1917 m revoliucijos įkurus Tarybu Sajunga Kirgizija liko jos sudetyje tik performuojant etnine politika Turkestano generalgubernija pervardinta Turkestano ATSR 1924 m joje sukurta atskira Kara Kirgizijos autonomine sritis po metu Kirgizijos autonomine sritis dar po metu Kirgizijos ATSR Tuo metu perbraizant Vidurines Azijos sienas vienas svarbiausiu sprendimu priemeju buvo Stalinas Butent tada buvo pirma karta nustatytos Kirgizijos sienos kurios leme atskiru istoriniu regionu padalinima tarp keliu valstybiu Sioje teritorijoje buvo pradeta konstruoti bendra kirgizu etnine tapatybe Kirgizams buvo standartizuota kalba sukurtas rastas 1924 m arabisko 1928 m lotynisko 1941 m kirilicos rasto pagrindu Nepriklausomybe1991 m rugpjucio 31 d Kirgizija paskelbe nepriklausomybe Pirmuoju prezidentu buvo isrinktas Askaras Akayevas kuris nuo 1990 m buvo Kirgizijos TSR prezidentas Per neramumus kuriu padarinys buvo Tulpiu revoliucija per 2005 m vasario parlamento rinkimus jis buvo nuverstas Naujuoju prezidentu tapo buves ministras pirmininkas Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas