Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rumunijos istorija dabartinės Rumunijos bei Moldavijos teritorijose egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniaus
Rumunijos istorija
Rumunijos istorija – dabartinės Rumunijos bei Moldavijos teritorijose egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties. Ilgą laiką šios dvi valstybės vystėsi neatskiriamai, kaip vienas kultūrinis regionas. Bendroje Rumunijos-Moldavijos istorijoje galima išskirti keturis laikotarpius. Senovės laikotarpiu (iki X a.) teritorijos raida buvo artimai susijusi su Panonijos istorija. XI a. iki pat XIX a. vidurio teritorija vystėsi kaip trys atskiri politiniai vienetai: Transilvanija, Valakija ir istorinė Moldavija. XIX a. viduryje šie politiniai vienetai buvo sujungti į vieną Rumunijos valstybę. 1940 m. ji padalinta į dvi pagrindines, atskiras dalis – Rumuniją ir Moldavijos TSR, kitos dalys - Budžakas, ir nedideli šiaurinės Besarabijos regionai po TSRS aneksijos perduoti Ukrainos TSR.
| Rumunijos ir Moldavijos istorija | ||
| | Rumunijos | | ||
| Dakija | ||
| Vengrija | Pečenegai | Berladė |
| Aukso orda | ||
| R. Vengrija Transilvanija | Moldavija | |
| Basarabai | ||
| Osmanų imperija () | ||
| Habsburgai: | Osmanai: | Rusija: |
| Transilvanija | ||
| Rumunijos karalystė | ||
| Socialistinė Rumunija | Moldavijos TSR | |
| Rumunija | Moldavija | |
| Istorinės Rumunijos regionai: Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, , Bukovina, Besarabija, , Muntenija, Dobrudža | ||
Ankstyvoji istorija
Rumunijos priešistorė
Rumunijoje gyveno skirtingos žmonių grupės nuo priešistorės laikų. Viena iš rastų fosilijų, suaugusio žmogaus žandikaulis, yra 34 000-36 000 metų senumo ir yra viena iš seniausių šiuolaikinio žmogaus fosilijų, rastų Europoje. Kaukolė rasta Peştera cu Oase (Urve su kaulais) 2004 m. gegužę turi šiuolaikinio žmogaus ir neandartaliečio bruožų. Pagal Erik Trinkaus, šie radiniai rodo, jog rūšys kryžminosi prieš tūkstančius metų. Radioaktyvios anglies metodu nustatyta, kad kaukolė yra 35 000-40 000 metų senumo ir seniausia šiuolaikinio žmogaus fosilija Europoje.
Dakija ir Romos imperija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dakija.
Bent nuo 513 m. pr. m. e. (kai Darijus I, savo kampanijos prieš skitus metu nugalėjo genčių konfederaciją) Rumunijos teritorijoje gyveno getai ar dakai, trakų gentys. valdant (82–44 m. pr. m. e.) Dakija tapo galinga valstybė, kuri net kėlė grėsmę romėnų žemėms. Julijus Cezaris ketino pradėti karą su dakais, bet buvo nužudytas 44 m. pr. m. e. Po kelių mėnesių Burebistą nužudė dakų kilmingieji. Jo karalystė buvo padalinta į keturias dalis ir nebuvo suvienyta iki 95 m. e. m., valdant dakų karaliui .
Dakija kariavo keletą karų su besiplečiančia Romos imperija ir galiausiai buvo užkariauta, kai Romos imperatorius Trajanas nugalėjo Decebalą. Rumunijos teritorijoje buvo įkurta Dakijos provincija.
Tautų kraustymaisi
Po sėkmingų gotų ir karpų įsiveržimo romėnai pasitraukė iš Dakijos 271 m., taip pradėdami ilgą klajoklių viešpatavimo laikotarpį. Vėliau Rumunija priklausė įvairioms karalystėms ir tautoms: gotams 271–378 m., hunams iki 435 m., avarams (VI–VII a.) ir slavams (VII–XVIII a.). Nuo IX a. didžioji Rumunijos dalis priklausė Pirmajai Bulgarijos imperijai.
Pačioje IX a. pabaigoje Rumuniją nusiaubė nauji klajokliai madjarai, kurie teritorijoje viešpatavo per visą X a.
Valakijos, Transilvanijos ir Moldavijos laikotarpis (XI–XIX a.)
Nuo XI a. pradžios Istorinės Rumunijos teritorija ėmė vystytis kaip trys atskiri politiniai vienetai, kuriuose formavosi kultūriniai-istoriniai regionai. Tai buvo:
- Transilvanija – kalnuotoji dabartinės Rumunijos dalis, kurią sudaro Karpatai ir Panonijos žemuma. Transilvanija susideda iš tikrosios Transilvanijos, Banato, Maramurešo ir Krišanijos.
- Valakija – pietinė dabartinės Rumunijos dalis, sutampanti su Dunojaus žemupiu. Ją sudaro smulkesni regionai – , Muntenija ir
- Moldavija – rytinė dabartinės Rumunijos dalis ir dabartinė Moldovos Respublika. Ją sudaro smulkesni regionai Vakarų Moldavija (dab. Rumunijoje), Bukovina ir Besarabija.
Šių trijų politinių vienetų raida XI–XIX a. aptariama toliau.
Transilvanija
Nuo 1000 m. Transilvaniją valdė Vengrijos karalystė, kuri priėmė katalikybę. XI a. ji tapo autonomiška Karalystės dalimi, o Vengrijos karaliai pakvietė , Vokiečių ordiną ir saksus įsikurti Transilvanijoje. Viduramžių laikais ši buvo sparčiai kolonizuojama.
Sigismund Zápolya, paskutinis ne Habsburgų Vengrijos karalius perkėlė savo rūmus į Alba Juliją Transilvanijoje ir tapo pirmuoju Transilvanijos kunigaikščiu. Jo Turdos ediktas (1568 m.) buvo pirmasis religinės laisvės dekretas šiuolaikinėje Europoje. Po to Transilvaniją valdė vengrų kunigaikščiai kalvinistai (iki XVII a. pabaigos) ir protestantizmas klestėjo regione.
XVI a. Transilvanijos kunigaikštystė buvo išplėšta iš Vengrijos ir atiteko Osmanų imperijai, tačiau jos sudėtyje išsaugojo savivaldą ir kunigaikščių liniją. Be to, ji patyrė aukso amžių, valdant (1613–1629 m.)
1699 m., po austrų pergalės prieš turkus, Transilvanija tapo Habsburgų Austrijos imperijos teritorija ir buvo administruojama kaip šios provincija.
Moldavija
Skirtingai nei Transilvanijoje, istorinėje Moldavijoje ir Valakijoje valstybingumas atsirado gerokai vėliau. Tai nulėmė tuometiniai geopolitiniai procesai: šias žemumų teritorijas ir toliau siaubė kiti klajokliai iš Ponto stepės – pečenegai, kumanai ir mongolai.
Rytų Rumunijoje buvo susikūrusios daugybė mažų valstybių, turinčios įvairaus laipsnio nepriklausomybę, bet tik XIV a. (1346 m.) iš jų susikūrė stipri Moldovos kunigaikštystė, kuri priėmė stačiatikybę. XV a. ji susivienijo kovoti su Osmanų imperija, o nugalėjo Osmanų imperiją lemiamame 1475 m.
1538 m. Moldova tapo Osmanų imperijos provincija. Kaip ir kitos dvi teritorijos, ji turėjo visišką vidaus savivaldą ir iki XVIII a. tam tikrą nepriklausomybę. Tuo metu visose Rumunijos žemėse nyko feodalizmas.
Silpstant Osmanų imperijai XVII a., rumunų žemėse stiprėjo nepriklausomybės judėjimas, stiprėjo ryšiai su gretima Rusijos imperija. Tai paskatino turkus 1711 m. įdiegti kunigaikštystėje Fanariotų valdymą. Šis paskutinysis Moldovos kunigaikštystės laikotarpis buvo susijęs su tam tikromis administracinėmis reformomis, bet ir su nuolatiniais neramumais: 1775 m. Austrijos imperija okupavo šiaurės vakarinę Moldavijos dalį, vėliau pavadintą Bukovina, o rytinę kunigaikštystės dalį (Besarabiją) užėmė Rusijos imperija.
Valakija
Valakijos Istorija vystėsi panašiai kaip ir Moldavijos. Savarankiška kunigaišktystė čia susikūrė 1330 m., o 1476 m. ji tapo Osmanų imperijos provincija.
XVII a. pradžioje Valakijos princas (Mihai Viteazul), banas ketino pirmąkart suvienyti visas rumunų žemes ir įkurti bendrą valstybę. 1600 m. jis vadovavo Valakijos, Moldavijos ir Transilvanijos kunigaikštystėms, bet vienybės viltis užgeso, kai jį nužudė Austrijos armijos generolo Giorgio Basta kareiviai po vienerių metų.
XVII a. stiprėjant nepriklausomybės judėjimui ir antiturkiškoms nuotaikoms, 1714 m. Valakijoje, kaip ir Moldavijoje, įvestas Fanariotų valdymas. 1718 m. Austrijos imperija užėmė Olteniją, svarbią Valakijos dalį, ir grąžino tik 1739 m.
Vieningos Rumunijos laikotarpis
1856 m. Paryžiaus taikos kongresas Moldaviją ir Valakiją pavedė didžiųjų valstybių globai. 1859 m. Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystės susijungė į Jungtines Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystes. Pulkininkas Al. Cuza buvo išrinktas abiejų kunigaikštijų valdytoju – kunigaikščiu. 1861 m. ši personalinė unija pervardinta Rumunijos kunigaikštystėmis, kunigaikštis Al. Cuza buvo priverstas atsistatydinti, o naujuoju kunigaikščiu tapo princas Karolis I. Jis su ministrais Bratianu, Catargiu ir kt. sukūrė naujosios Rumunijos pagrindus. Rusijos kare su Turkija 1877 m. aktyviai rėmė Rusiją. 1877 m. gegužės 22 d. paskelbė šalies nepriklausomybę, kurią po metų pripažino .
1881 m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta Rumunijos karalyste su karaliumi Karoliu I. Prie šios valstybės prijungta Habsburgų monarchijos kontroliuotos Transilvanija ir Bukovina, bei Rusijos kontroliuota Besarabija. Taip buvo pasiektas rumunų teritorijų suvienijimas.
Pirmasis pasaulinis karas
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Rumunija stengėsi būti neutrali, nors ir turėjo sudariusi slaptą sutartį su Vokietija ir Austrija-Vengrija, visgi 1916 m. paskelbė karą Austrijai–Vengrijai ir tuo būdu stojo sąjungininkų pusėn (Antantės sąjunga). Karo metu 2/3 teritorijos buvo okupavusios Centrinės valstybės. Karui pasibaigus buvo laimėtojų pusėje, todėl gavo Besarabiją, Bukoviną, Transilvaniją, Banatą ir rytų Vengriją.
Tarpukario laikotarpis
Gruodžio 1-oji – Rumunijos nacionalinė diena. Šią dieną, 1918 m., visos Rumunijos Karalystės istorinės provincijos susivienijo po viena vėliava, taip išreikšdamos visuotinę valią ir atspindėdamos Pirmojo pasaulinio karo nulemtą tarptautinį kontekstą. Laisvės siekį įkvėpė JAV Prezidento Vudrovo Vilsono vizijos, o Austrijos-Vengrijos monarchijos žlugimas paskatino tautos apsisprendimą kurti savarankišką valstybę.
1926 m. Karolis II buvo priverstas atsisakyti sosto dėl į viešumą iškilusių intymių santykių su žydų kilmės atstove, todėl jo vietą perėmė sūnus Mykolas. Krašte įsigalėjo netvarka ir itin pablogėjo ūkininkų būklė, todėl buvo nuversta liberalų valdžia ir į valdžią grįžo Karolis II. Jam valdant šalis pateko į fašistinės Geležinės Gvardijos vado Antonesku rankas, kuriam vėliau karalius paskyrė eiti ministro pirmininko pareigas, o 1940 m. apleido sostą, į kurį buvo grąžintas jo sūnus Mykolas.
Rumunija po padalinimo
Antrasis pasaulinis karas
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Rumunija buvo neutrali. 1940 m. Tarybų Sąjunga įteikė ultimatumą ir be karo okupavo Besarabiją bei šiaurinę Bukoviną, o Vienos arbitražo nutarimu Rumunija turėjo atiduoti Vengrijai šiaurinę Transilvaniją, o Bulgarijai – Dobružą. Likusios šalies teritorijos neliečiamybę garantavo Vokietija ir Italija.
Tolesniais karo metais Rumunija dalyvavo jau kaip Vokietijos sąjungininkė ir 1941 m. paskelbė karą Tarybų Sąjungai. Į Rumuniją buvo įvesti vokiečių kariuomenės daliniai ir išvien su Vokietija puolė Tarybų Sąjungą, greit atsiėmė Besarabiją ir šiaurinę Bukovinos dalį, tačiau Staliningrado mūšyje 1942–1943 m. neteko didelės dalies savo karių. 1944 m. Raudonajai armijai įžengus į Rumuniją, karalius Mykolas areštavo Antonesku, pasidavė Tarybų Sąjungai ir paskelbė karą Vokietijai. Šalyje esant tarybinei kariuomenei, valdžią pilnai į savo rankas paėmė komunistai, kuriems vadovavo Maskva.
Sovietų įtakos laikotarpis
1947 m. buvo panaikinta monarchija, o karalius Mykolas priverstas atsisakyti sosto. Rumunija formaliai paskelbta „liaudies“ respublika, gavo sovietinio tipo konstituciją ir netrukus buvo įvestas diktatūrinis režimas. Rumunijos kultūrinis ir politinis gyvenimas, žemės ūkis buvo pertvarkyti pagal sovietinio tipo modelį (šis procesas vadinamas sovietizacija). Nacionalizuotos pagrindinės gamybos priemonės, likviduota stambioji buržuazija kaip klasė. Vyko masinis žmonių, kurie nepritarė šalyje esančiai santvarkai, naikinimas. 1949 birželį prasidėjo žemės ūkio kolektyvizacija, o 1962 m. vyriausybė pareiškė, jog visa ariama žemė turi būti suvisuomeninta. Ūkininkams buvo leista savo naudojimui pasilikti nedidelius žemės sklypus. 1948 m. Rumunija ir TSRS pasirašė draugystės, tarpusavio bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis. Po TSRS komunistų partijos vadovo Josifo Stalino mirties Rumunija stengėsi atsiriboti nuo TSRS priklausomybės. Vyriausybė pabrėžė, jog turėtų būti keliamas šalies ūkis ir sudarė vadinamąjį liaudies vystymosi planą. Pastangos nebuvo bergždžios, jau 1960 m. oficialiais paskaičiavimais Rumunijos vidutinis pramonės lygis išaugo 12 %, tai buvo geriausi rezultatai Rytų Europoje.
1958 m. Rumunijos ir TSRS sutarimu buvo išvesta tarybų kariuomenė. Stiprėjo Rumunijos tarptautinės pozicijos, tvirtėjo ryšiai su socialistinėmis šalimis. 1965 m. priimta nauja konstitucija, kuri sumenkino TSRS įtaką. Rumunija paskelbta socialistine respublika.
1968–1972 m. Rumunija ir toliau stengėsi vykdyti nepriklausomą užsienio politiką nepaisydama Sovietų bloko nepritarimo, ir atnaujino draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis su Vengrija (1972 m.), Bulgarija (1977 m.), VDR, Lenkija, Čekoslovakija, palaikė diplomatinius santykius su ~120, prekybos ir ekonominius santykius su ~140 valstybių.
N. Čaušesku valdymas
Po 1975 m. Ričardo Niksono vizito į Rumuniją bei keleto Rumunijos prezidento N. Čaušeskus vizitų į JAV, Rumunijai Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė labiausiai mėgiamos šalies vardą. O 1976 m. šios šalys pasirašė dešimties metų ekonominio bendradarbiavimo planą. Vėliau, 1972 m., šalis prisijungė prie Tarptautinio valiutos fondo, bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB – įsteigtas siekiant paskatinti ir paspartinti ekonomines reformas vidurio ir Rytų Europos valstybėse). 1976 m. buvo pasirašyta pirmoji oficiali sutartis tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Rytų Europos šalių.
Nors N. Čaušeskus buvo diplomatiškas užsienio politikoje, tačiau laikėsi griežtų komunistinės ideologijos principų vidaus reikaluose. 1971 m. jis ėmėsi priemonių prieš kitų politinių pažiūrų partijos ir vyriausybės narius. Nuo 1967 iki 1974 m. N. Čaušeskus buvo Valstybės tarybos pirmininku, o 1975 m. išrinktas Rumunijos prezidentu. Per dvejus metus pertvarkė partiją ir Vyriausybę.
Nepaisant potvynių ir žemės drebėjimų padarytų nuostolių, 1970 m. ekonomika visgi augo, ypač sunkioji pramonė ir užsienio prekyba. Tačiau šalyje vykdomos represijos, kitatikių persekiojimas bei blogas žemės ūkio tvarkymas kėlė nepasitikėjimą vyriausybe. 1980 m. N. Čaušeskus tam, kad apmokėtų valstybės skolas, panaudojo visas užsienio šalių valiutos atsargas, dėl to šalyje, kurioje pragyvenimo lygis ir taip jau buvo vienas žemiausių Europoje, atsirado būtiniausių maisto produktų ir degalų stygius. 1988 m. paskelbta priverstinio „persikėlimo“ programa, kurią įgyvendinant buvo sunaikinta apie 8000 kaimų, susilaukė daugumos gyventojų nepasitenkinimo.
Po 1989 m. žiauraus N. Čaušeskaus bandymo numalšinti Timišoaroje vykusią demonstraciją, šalies karinės jėgos atsisuko prieš patį valstybės vadovą. Kartu su žmona Elena N. Čaušeskau pabėgo iš Bukarešto, tačiau netrukus abu buvo sugauti. Jie buvo kaltinami žudymu bei valstybės turto išvaistymu. Slapta vykęs teismas pripažino juos kaltais ir nuteisė mirties bausme. Rumunijoje šis diktatorius buvo vienintelis mirties nuosprendžio susilaukęs komunistų vadovas. Valstybės vadovo vietą laikinai užėmęs Ionas Iljesku, kartu su ankstesniąja komunistų partijos vyriausybe toliau valdė šalį. Jis atšaukė anksčiau vykdytą represinę politiką, įkalino kai kuriuos buvusio režimo vykdytojus.
Komunizmo žlugimas
1989 m. gruodžio mėnesį, žlugus komunizmui Rumunijoje, vienas pirmųjų politinių sprendimų, kurį parėmė visa rumunų tauta, buvo Gruodžio 1-osios – Rumunijos nacionalinės dienos – atkūrimas. Nuo to laiko nacionalinės šventės rengiamos Bukarešte ir kituose Rumunijos miestuose, taip pat Alba Julijoje – mieste, kuriame 1918 m. gruodžio 1-osios Nacionalinė Asamblėja pareiškė apie šalies istorinį apsisprendimą.
1990 m. gegužės mėn. pirmuosius laisvuosius rinkimus po antrojo pasaulinio karo laimėjo Ionas Iljesku bei jo vadovaujama Nacionalinio Išsivadavimo Fronto (NSF) partija. Peteris Romanas buvo paskirtas Rumunijos ministru pirmininku. Po rinkimų šalyje ir toliau ištisus metus vyko demonstracijos dėl stagnuojančios ekonomikos. Nuolat vykstančios riaušės privertė atsistatydinti Peterio Romano sudarytą vyriausybę. Spalį, buvęs finansų ministras Theodoras Stolojanas užėmė ministro pirmininko vietą ir suformavo naująjį Ministrų kabinetą.
1991 m. visuotinu referendumu priimta naujoji demokratinė šalies Konstitucija. 1992 m. surengti nauji prezidento rinkimai, kuriuose Ionas Iljesku džiaugėsi pergale. Vyriausybę paskirta sudaryti naujajam ministrui pirmininkui Nicolae Vacaroiu.
Tautinių mažumų judėjimai
1990 metais Rumunijoje vyko reikšmingas tautinių mažumų judėjimas. Dėl išpuolių prieš čigonus 1991 m. prasidėjo masinis jų išsikėlimas į Vokietiją. 1992 m. Vokietijos Vyriausybė grąžino net 43 000 Rumunijos pabėgėlių, jų tarpe daugiau nei pusė buvo čigonai. Dėl įtemptų santykių tarp Vengrijos ir Rumunijos, Transilvanijoje įvyko konfliktas tarp vengrų tautinės mažumos ir rumunų nacionalistų. Tad 1993 m. Rumunijos Vyriausybė sutiko išplėsti mokymosi ir kalbos teises etninėms vokiečių ir vengrų mažumoms. 1994 m. šalyje vyko tarptautinė konferencija dėl etninių mažumų padėties Centrinėje Europoje. Vis dėlto nesutarimai dėl tautinių mažumų teisių Rumunijoje išliko problema. 1995 m. birželį Rumunijos Parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo buvo atimta teisė etninėms mažumoms siekti aukštojo išsilavinimo gimtąja kalba. Šiam įstatymui priešinosi tūkstančiai vengrų, tačiau 1996 m. rugsėjį Rumunijos ir Vengrijos vadovai pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, kuri garantavo visų etninių mažumų teises.
Ekonominių reformų laikotarpis
Tais pačiais metais vykusiuose rinkimuose naujuoju prezidentu išrinktas dėstytojas Emilis Constantinescu, premjeru paskyrė Bukarešto merą Victor'ą Ciorbea. Žengiant žingsnį link laisvosios rinkos ekonomikos naujoji Vyriausybė įsipareigojo vykdyti ekonomikos reformas. 1997 m. vasarį vyriausybė paskelbė radikalių ekonominio šoko terapijos reformų programą, į kurią įėjo pagreitinta privatizacija ir išlaidų mažinimas. Vyriausybė įsipareigojo toliau siekti šalies tikslo tapti NATO ir ES nare. Ekonominių reformų programos dėka valiuta buvo išlaisvinta ir kainų kontrolė baigėsi, privesdama prie staigaus infliacijos lygio padidėjimo iki 700 % per metus. Be to buvo pradėta kampanija prieš valdininkų korupciją, atleidžiant ketvirtadalį policijos vadovų ir pradedant tyrimą prieš viešai klestinčią mafiją.
Constantinescu simboliškai nutraukė senąją politiką, atšaukdamas draudimą lankytis šalyje buvusiam Rumunijos monarchui karaliui Mykolui, kuris buvo nuverstas komunistinio režimo metu. 1997 m. Rumunijos diplomatiniai santykiai su kaimyninėmis šalimis labai pagerėjo. Siekiant išspręsti šimtamečius nesutarimus su Vengrija suorganizuotas Vengrijos vadovo, prezidento Árpád Göncz vizitas į Rumuniją. Tais pačiais metais birželio pradžioje tarp Ukrainos ir Rumunijos buvo pasirašyta draugystės sutartis, kuri užbaigė dešimtmečius trukusius nesutarimus dėl nafta turtingos salos, esančios netoli abiejų valstybių krantų Juodojoje jūroje. Nepaisant Ciorbea vyriausybės pasisekimo tarptautinėje arenoje, šalyje ir toliau tęsėsi pasipriešinimai ekonominėms reformoms. 1997 m. infliacija šoktelėjo, valstybinės, komunalinės įstaigos nebuvo modernizuotos, o šalies bankai, kaip buvo žadėta, liko neparduoti.
1998 m. kovo mėn. Ciorbea buvo priverstas atsistatydinti, o į jo vietą paskirtas Radu Vasile. Prieš oficialiai pradedant eiti savo pereigas jis pareiškė, jog tęs privatizaciją. Vasile vyriausybė planavo uždaryti daugiau nei 150 nepelningų fabrikų ir kasyklų. 1999 m. sausį 10 000 streikuojančių angliakasių žygyje į Bukareštą protestavo prieš kasyklų uždarymą, reikalaudami minimalaus darbo užmokesčio padidinimo. Po penkių dienų žygio, po to kai vyriausybė pasitelkė į pagalbą armijos karinius padalinius, bei jungtines policijos pajėgas, angliakasiai išsiskirstė. Vasile sutiko gerokai padidinti atlyginimus ir atidaryti kai kurias kasyklas. 1999 metais gruodžio mėn. Vasile sudaryta vyriausybė žlugo. Konstantinesku atleido Vasile iš pareigų, tačiau jis atsisakė atsistatydinti teigdamas, jog prezidentas įstatymiškai taip negali elgtis. Nuolat daromas politinis spaudimas, visgi privertė Vasile atsistatydinti, o jo pareigas sėkmingai buvo perduotos centrinio banko vadovui Mugurui Isarescu. Naujosios vyriausybės pagrindinė užduotis buvo privatizacijos spartinimas (apie 80 % kapitalo vis dar valdė valstybė), spręsti korupcijos problemas, bei kovoti su juodąją rinka. Tai buvo pirmasis Rumunijos žingsnis rengiantis įstojimui į ES (pakviesta pradėti derybas 2000 vasarį).
2000 m. lapkritį rinkimuose į Parlamentą daugiausia vietų (bet ne didžiąją dalį) laimėjo RSDP (Rumunijos socialdemokratu partija). Tą patį mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose 37 % visų rinkėjų balsų surinko ir pirmajame ture pirmą vietą užėmė Iljeskus, antrąją – Cornelius Vadimas Tudoras, Didžiosios Rumunijos partijos lyderis. Antrajame ture Iljeskus gavo 67 % rinkėjų balsų ir buvo išrinktas prezidentu. Ministru Pirmininku paskirtas Adrianas Nastase, buvęs RSDP partijos vicepirmininkas. Sudaryta naujoji vyriausybė pareiškė norą tapti Europos Sąjungos nare.
2004 m. įvykusiuose prezidento rinkimuose, po antrojo rinkimų rato, surinkęs 51 % balsų, RDP (Rumunijos demokratų partija) kandidatas nugalėjo savo pagrindinį konkrentą socialdemokratą A. Nastasę. Tais pačiais metais vykusiuose parlamento rinkimuose nei viena partija nesurinko ryškesnės daugumos balsų. Buvo sudaryta koalicinė vyriausybė, kurią sudarė liberalų, konservatorių, demokratų ir vengrų demokratų sąjungos atstovai. Premjeru tapo liberalas K. A. Popesku – Teričeanu.
2004 m. Rumunija tapo NATO nare, o 2007 m. sausio 1 d. kartu su Bulgarija prisijungė prie Europos Sąjungos.
Išnašos
- Jonathan Amos, „Human fossils set European record“, BBC News, 22 September, 2003
- http://www7.nationalgeographic.com/ngm/0603/feature2/images/mp_download.2.pdf Archyvuota kopija 2007-09-26 iš Wayback Machine projekto.
- Tony Fitzpatrick, „A jaw-some discovery: Earliest modern human fossils in Europe found in bear cave“ Archyvuota kopija 2008-12-24 iš Wayback Machine projekto., Record, Washington University in St. Louis, vol. 28, no. 8, October 3, 2003
- Stoica, Vasile (1919). The Roumanian Question: The Roumanians and their Lands. Pittsburgh: Pittsburgh Printing Company. pp. 18–19.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rumunijos istorija, Kas yra Rumunijos istorija? Ką reiškia Rumunijos istorija?
Rumunijos istorija dabartines Rumunijos bei Moldavijos teritorijose egzistavusiu tautu ir valstybiu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Ilga laika sios dvi valstybes vystesi neatskiriamai kaip vienas kulturinis regionas Bendroje Rumunijos Moldavijos istorijoje galima isskirti keturis laikotarpius Senoves laikotarpiu iki X a teritorijos raida buvo artimai susijusi su Panonijos istorija XI a iki pat XIX a vidurio teritorija vystesi kaip trys atskiri politiniai vienetai Transilvanija Valakija ir istorine Moldavija XIX a viduryje sie politiniai vienetai buvo sujungti į viena Rumunijos valstybe 1940 m ji padalinta į dvi pagrindines atskiras dalis Rumunija ir Moldavijos TSR kitos dalys Budzakas ir nedideli siaurines Besarabijos regionai po TSRS aneksijos perduoti Ukrainos TSR Rumunijos ir Moldavijos istorija Rumunijos DakijaVengrija Pecenegai BerladeAukso ordaR Vengrija Transilvanija MoldavijaBasarabaiOsmanu imperija Habsburgai Osmanai Rusija TransilvanijaRumunijos karalysteSocialistine Rumunija Moldavijos TSRRumunija MoldavijaIstorines Rumunijos regionai Transilvanija Banatas Maramuresas Krisanija Bukovina Besarabija Muntenija DobrudzaAnkstyvoji istorijaRumunijos priesistore Rumunijoje gyveno skirtingos zmoniu grupes nuo priesistores laiku Viena is rastu fosiliju suaugusio zmogaus zandikaulis yra 34 000 36 000 metu senumo ir yra viena is seniausiu siuolaikinio zmogaus fosiliju rastu Europoje Kaukole rasta Pestera cu Oase Urve su kaulais 2004 m geguze turi siuolaikinio zmogaus ir neandartaliecio bruozu Pagal Erik Trinkaus sie radiniai rodo jog rusys kryzminosi pries tukstancius metu Radioaktyvios anglies metodu nustatyta kad kaukole yra 35 000 40 000 metu senumo ir seniausia siuolaikinio zmogaus fosilija Europoje Dakija ir Romos imperija Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dakija Bent nuo 513 m pr m e kai Darijus I savo kampanijos pries skitus metu nugalejo genciu konfederacija Rumunijos teritorijoje gyveno getai ar dakai traku gentys valdant 82 44 m pr m e Dakija tapo galinga valstybe kuri net kele gresme romenu zemems Julijus Cezaris ketino pradeti kara su dakais bet buvo nuzudytas 44 m pr m e Po keliu menesiu Burebista nuzude daku kilmingieji Jo karalyste buvo padalinta į keturias dalis ir nebuvo suvienyta iki 95 m e m valdant daku karaliui Dakija kariavo keleta karu su besipleciancia Romos imperija ir galiausiai buvo uzkariauta kai Romos imperatorius Trajanas nugalejo Decebala Rumunijos teritorijoje buvo įkurta Dakijos provincija Tautu kraustymaisi Po sekmingu gotu ir karpu įsiverzimo romenai pasitrauke is Dakijos 271 m taip pradedami ilga klajokliu viespatavimo laikotarpį Veliau Rumunija priklause įvairioms karalystems ir tautoms gotams 271 378 m hunams iki 435 m avarams VI VII a ir slavams VII XVIII a Nuo IX a didzioji Rumunijos dalis priklause Pirmajai Bulgarijos imperijai Pacioje IX a pabaigoje Rumunija nusiaube nauji klajokliai madjarai kurie teritorijoje viespatavo per visa X a Valakijos Transilvanijos ir Moldavijos laikotarpis XI XIX a Istorines Rumunijos Rumunijos Moldavijos regionaiEuropa 1648 m matosi Valakijos Moldavijos ir Transilvanijos kunigaikstystes Nuo XI a pradzios Istorines Rumunijos teritorija eme vystytis kaip trys atskiri politiniai vienetai kuriuose formavosi kulturiniai istoriniai regionai Tai buvo Transilvanija kalnuotoji dabartines Rumunijos dalis kuria sudaro Karpatai ir Panonijos zemuma Transilvanija susideda is tikrosios Transilvanijos Banato Maramureso ir Krisanijos Valakija pietine dabartines Rumunijos dalis sutampanti su Dunojaus zemupiu Ja sudaro smulkesni regionai Muntenija ir Moldavija rytine dabartines Rumunijos dalis ir dabartine Moldovos Respublika Ja sudaro smulkesni regionai Vakaru Moldavija dab Rumunijoje Bukovina ir Besarabija Siu triju politiniu vienetu raida XI XIX a aptariama toliau Transilvanija Pagrindinis straipsnis Transilvanija Nuo 1000 m Transilvanija valde Vengrijos karalyste kuri prieme katalikybe XI a ji tapo autonomiska Karalystes dalimi o Vengrijos karaliai pakviete Vokieciu ordina ir saksus įsikurti Transilvanijoje Viduramziu laikais si buvo sparciai kolonizuojama Sigismund Zapolya paskutinis ne Habsburgu Vengrijos karalius perkele savo rumus į Alba Julija Transilvanijoje ir tapo pirmuoju Transilvanijos kunigaiksciu Jo Turdos ediktas 1568 m buvo pirmasis religines laisves dekretas siuolaikineje Europoje Po to Transilvanija valde vengru kunigaiksciai kalvinistai iki XVII a pabaigos ir protestantizmas klestejo regione XVI a Transilvanijos kunigaikstyste buvo isplesta is Vengrijos ir atiteko Osmanu imperijai taciau jos sudetyje issaugojo savivalda ir kunigaiksciu linija Be to ji patyre aukso amziu valdant 1613 1629 m 1699 m po austru pergales pries turkus Transilvanija tapo Habsburgu Austrijos imperijos teritorija ir buvo administruojama kaip sios provincija Moldavija Moldavijos kunigaikstystes veliavaPagrindinis straipsnis Moldavijos kunigaikstyste Skirtingai nei Transilvanijoje istorineje Moldavijoje ir Valakijoje valstybingumas atsirado gerokai veliau Tai nuleme tuometiniai geopolitiniai procesai sias zemumu teritorijas ir toliau siaube kiti klajokliai is Ponto stepes pecenegai kumanai ir mongolai Rytu Rumunijoje buvo susikurusios daugybe mazu valstybiu turincios įvairaus laipsnio nepriklausomybe bet tik XIV a 1346 m is ju susikure stipri Moldovos kunigaikstyste kuri prieme staciatikybe XV a ji susivienijo kovoti su Osmanu imperija o nugalejo Osmanu imperija lemiamame 1475 m 1538 m Moldova tapo Osmanu imperijos provincija Kaip ir kitos dvi teritorijos ji turejo visiska vidaus savivalda ir iki XVIII a tam tikra nepriklausomybe Tuo metu visose Rumunijos zemese nyko feodalizmas Silpstant Osmanu imperijai XVII a rumunu zemese stiprejo nepriklausomybes judejimas stiprejo rysiai su gretima Rusijos imperija Tai paskatino turkus 1711 m įdiegti kunigaikstysteje Fanariotu valdyma Sis paskutinysis Moldovos kunigaikstystes laikotarpis buvo susijes su tam tikromis administracinemis reformomis bet ir su nuolatiniais neramumais 1775 m Austrijos imperija okupavo siaures vakarine Moldavijos dalį veliau pavadinta Bukovina o rytine kunigaikstystes dalį Besarabija uzeme Rusijos imperija Valakija Valakijos kunigaikstystes veliavaPagrindinis straipsnis Valakijos Istorija vystesi panasiai kaip ir Moldavijos Savarankiska kunigaisktyste cia susikure 1330 m o 1476 m ji tapo Osmanu imperijos provincija XVII a pradzioje Valakijos princas Mihai Viteazul banas ketino pirmakart suvienyti visas rumunu zemes ir įkurti bendra valstybe 1600 m jis vadovavo Valakijos Moldavijos ir Transilvanijos kunigaikstystems bet vienybes viltis uzgeso kai jį nuzude Austrijos armijos generolo Giorgio Basta kareiviai po vieneriu metu XVII a stiprejant nepriklausomybes judejimui ir antiturkiskoms nuotaikoms 1714 m Valakijoje kaip ir Moldavijoje įvestas Fanariotu valdymas 1718 m Austrijos imperija uzeme Oltenija svarbia Valakijos dalį ir grazino tik 1739 m Vieningos Rumunijos laikotarpisRumunija 1920 1940 m Pagrindiniai straipsniai ir Rumunijos karalyste 1856 m Paryziaus taikos kongresas Moldavija ir Valakija pavede didziuju valstybiu globai 1859 m Moldavijos ir Valakijos kunigaikstystes susijunge į Jungtines Moldavijos ir Valakijos kunigaikstystes Pulkininkas Al Cuza buvo isrinktas abieju kunigaikstiju valdytoju kunigaiksciu 1861 m si personaline unija pervardinta Rumunijos kunigaikstystemis kunigaikstis Al Cuza buvo priverstas atsistatydinti o naujuoju kunigaiksciu tapo princas Karolis I Jis su ministrais Bratianu Catargiu ir kt sukure naujosios Rumunijos pagrindus Rusijos kare su Turkija 1877 m aktyviai reme Rusija 1877 m geguzes 22 d paskelbe salies nepriklausomybe kuria po metu pripazino 1881 m parlamento nutarimu Rumunija paskelbta Rumunijos karalyste su karaliumi Karoliu I Prie sios valstybes prijungta Habsburgu monarchijos kontroliuotos Transilvanija ir Bukovina bei Rusijos kontroliuota Besarabija Taip buvo pasiektas rumunu teritoriju suvienijimas Pirmasis pasaulinis karas Pirmojo pasaulinio karo pradzioje Rumunija stengesi buti neutrali nors ir turejo sudariusi slapta sutartį su Vokietija ir Austrija Vengrija visgi 1916 m paskelbe kara Austrijai Vengrijai ir tuo budu stojo sajungininku pusen Antantes sajunga Karo metu 2 3 teritorijos buvo okupavusios Centrines valstybes Karui pasibaigus buvo laimetoju puseje todel gavo Besarabija Bukovina Transilvanija Banata ir rytu Vengrija Tarpukario laikotarpis Gruodzio 1 oji Rumunijos nacionaline diena Sia diena 1918 m visos Rumunijos Karalystes istorines provincijos susivienijo po viena veliava taip isreiksdamos visuotine valia ir atspindedamos Pirmojo pasaulinio karo nulemta tarptautinį konteksta Laisves siekį įkvepe JAV Prezidento Vudrovo Vilsono vizijos o Austrijos Vengrijos monarchijos zlugimas paskatino tautos apsisprendima kurti savarankiska valstybe 1926 m Karolis II buvo priverstas atsisakyti sosto del į viesuma iskilusiu intymiu santykiu su zydu kilmes atstove todel jo vieta pereme sunus Mykolas Kraste įsigalejo netvarka ir itin pablogejo ukininku bukle todel buvo nuversta liberalu valdzia ir į valdzia grįzo Karolis II Jam valdant salis pateko į fasistines Gelezines Gvardijos vado Antonesku rankas kuriam veliau karalius paskyre eiti ministro pirmininko pareigas o 1940 m apleido sosta į kurį buvo grazintas jo sunus Mykolas Rumunija po padalinimoAntrasis pasaulinis karas Odesos teatro programa rumunu okupacijos metu Antrojo pasaulinio karo pradzioje Rumunija buvo neutrali 1940 m Tarybu Sajunga įteike ultimatuma ir be karo okupavo Besarabija bei siaurine Bukovina o Vienos arbitrazo nutarimu Rumunija turejo atiduoti Vengrijai siaurine Transilvanija o Bulgarijai Dobruza Likusios salies teritorijos nelieciamybe garantavo Vokietija ir Italija Tolesniais karo metais Rumunija dalyvavo jau kaip Vokietijos sajungininke ir 1941 m paskelbe kara Tarybu Sajungai Į Rumunija buvo įvesti vokieciu kariuomenes daliniai ir isvien su Vokietija puole Tarybu Sajunga greit atsieme Besarabija ir siaurine Bukovinos dalį taciau Staliningrado musyje 1942 1943 m neteko dideles dalies savo kariu 1944 m Raudonajai armijai įzengus į Rumunija karalius Mykolas arestavo Antonesku pasidave Tarybu Sajungai ir paskelbe kara Vokietijai Salyje esant tarybinei kariuomenei valdzia pilnai į savo rankas paeme komunistai kuriems vadovavo Maskva Sovietu įtakos laikotarpis 1947 m buvo panaikinta monarchija o karalius Mykolas priverstas atsisakyti sosto Rumunija formaliai paskelbta liaudies respublika gavo sovietinio tipo konstitucija ir netrukus buvo įvestas diktaturinis rezimas Rumunijos kulturinis ir politinis gyvenimas zemes ukis buvo pertvarkyti pagal sovietinio tipo modelį sis procesas vadinamas sovietizacija Nacionalizuotos pagrindines gamybos priemones likviduota stambioji burzuazija kaip klase Vyko masinis zmoniu kurie nepritare salyje esanciai santvarkai naikinimas 1949 birzelį prasidejo zemes ukio kolektyvizacija o 1962 m vyriausybe pareiske jog visa ariama zeme turi buti suvisuomeninta ukininkams buvo leista savo naudojimui pasilikti nedidelius zemes sklypus 1948 m Rumunija ir TSRS pasirase draugystes tarpusavio bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis Po TSRS komunistu partijos vadovo Josifo Stalino mirties Rumunija stengesi atsiriboti nuo TSRS priklausomybes Vyriausybe pabreze jog turetu buti keliamas salies ukis ir sudare vadinamajį liaudies vystymosi plana Pastangos nebuvo bergzdzios jau 1960 m oficialiais paskaiciavimais Rumunijos vidutinis pramones lygis isaugo 12 tai buvo geriausi rezultatai Rytu Europoje 1958 m Rumunijos ir TSRS sutarimu buvo isvesta tarybu kariuomene Stiprejo Rumunijos tarptautines pozicijos tvirtejo rysiai su socialistinemis salimis 1965 m priimta nauja konstitucija kuri sumenkino TSRS įtaka Rumunija paskelbta socialistine respublika 1968 1972 m Rumunija ir toliau stengesi vykdyti nepriklausoma uzsienio politika nepaisydama Sovietu bloko nepritarimo ir atnaujino draugystes bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis su Vengrija 1972 m Bulgarija 1977 m VDR Lenkija Cekoslovakija palaike diplomatinius santykius su 120 prekybos ir ekonominius santykius su 140 valstybiu Ilgametis Rumunijos diktatorius Nikolajus CauseskuN Causesku valdymas Po 1975 m Ricardo Niksono vizito į Rumunija bei keleto Rumunijos prezidento N Causeskus vizitu į JAV Rumunijai Jungtines Amerikos Valstijos suteike labiausiai megiamos salies varda O 1976 m sios salys pasirase desimties metu ekonominio bendradarbiavimo plana Veliau 1972 m salis prisijunge prie Tarptautinio valiutos fondo bei Europos rekonstrukcijos ir pletros banko ERPB įsteigtas siekiant paskatinti ir paspartinti ekonomines reformas vidurio ir Rytu Europos valstybese 1976 m buvo pasirasyta pirmoji oficiali sutartis tarp Europos Ekonomines Bendrijos ir Rytu Europos saliu Nors N Causeskus buvo diplomatiskas uzsienio politikoje taciau laikesi grieztu komunistines ideologijos principu vidaus reikaluose 1971 m jis emesi priemoniu pries kitu politiniu paziuru partijos ir vyriausybes narius Nuo 1967 iki 1974 m N Causeskus buvo Valstybes tarybos pirmininku o 1975 m isrinktas Rumunijos prezidentu Per dvejus metus pertvarke partija ir Vyriausybe Nepaisant potvyniu ir zemes drebejimu padarytu nuostoliu 1970 m ekonomika visgi augo ypac sunkioji pramone ir uzsienio prekyba Taciau salyje vykdomos represijos kitatikiu persekiojimas bei blogas zemes ukio tvarkymas kele nepasitikejima vyriausybe 1980 m N Causeskus tam kad apmoketu valstybes skolas panaudojo visas uzsienio saliu valiutos atsargas del to salyje kurioje pragyvenimo lygis ir taip jau buvo vienas zemiausiu Europoje atsirado butiniausiu maisto produktu ir degalu stygius 1988 m paskelbta priverstinio persikelimo programa kuria įgyvendinant buvo sunaikinta apie 8000 kaimu susilauke daugumos gyventoju nepasitenkinimo Po 1989 m ziauraus N Causeskaus bandymo numalsinti Timisoaroje vykusia demonstracija salies karines jegos atsisuko pries patį valstybes vadova Kartu su zmona Elena N Causeskau pabego is Bukaresto taciau netrukus abu buvo sugauti Jie buvo kaltinami zudymu bei valstybes turto isvaistymu Slapta vykes teismas pripazino juos kaltais ir nuteise mirties bausme Rumunijoje sis diktatorius buvo vienintelis mirties nuosprendzio susilaukes komunistu vadovas Valstybes vadovo vieta laikinai uzemes Ionas Iljesku kartu su ankstesniaja komunistu partijos vyriausybe toliau valde salį Jis atsauke anksciau vykdyta represine politika įkalino kai kuriuos buvusio rezimo vykdytojus Komunizmo zlugimas Ion Iljesku desineje ir Dzordzas Busas susitikimo metu 1989 m gruodzio menesį zlugus komunizmui Rumunijoje vienas pirmuju politiniu sprendimu kurį pareme visa rumunu tauta buvo Gruodzio 1 osios Rumunijos nacionalines dienos atkurimas Nuo to laiko nacionalines sventes rengiamos Bukareste ir kituose Rumunijos miestuose taip pat Alba Julijoje mieste kuriame 1918 m gruodzio 1 osios Nacionaline Asambleja pareiske apie salies istorinį apsisprendima 1990 m geguzes men pirmuosius laisvuosius rinkimus po antrojo pasaulinio karo laimejo Ionas Iljesku bei jo vadovaujama Nacionalinio Issivadavimo Fronto NSF partija Peteris Romanas buvo paskirtas Rumunijos ministru pirmininku Po rinkimu salyje ir toliau istisus metus vyko demonstracijos del stagnuojancios ekonomikos Nuolat vykstancios riauses priverte atsistatydinti Peterio Romano sudaryta vyriausybe Spalį buves finansu ministras Theodoras Stolojanas uzeme ministro pirmininko vieta ir suformavo naujajį Ministru kabineta 1991 m visuotinu referendumu priimta naujoji demokratine salies Konstitucija 1992 m surengti nauji prezidento rinkimai kuriuose Ionas Iljesku dziaugesi pergale Vyriausybe paskirta sudaryti naujajam ministrui pirmininkui Nicolae Vacaroiu Tautiniu mazumu judejimai 1990 metais Rumunijoje vyko reiksmingas tautiniu mazumu judejimas Del ispuoliu pries cigonus 1991 m prasidejo masinis ju issikelimas į Vokietija 1992 m Vokietijos Vyriausybe grazino net 43 000 Rumunijos pabegeliu ju tarpe daugiau nei puse buvo cigonai Del įtemptu santykiu tarp Vengrijos ir Rumunijos Transilvanijoje įvyko konfliktas tarp vengru tautines mazumos ir rumunu nacionalistu Tad 1993 m Rumunijos Vyriausybe sutiko isplesti mokymosi ir kalbos teises etninems vokieciu ir vengru mazumoms 1994 m salyje vyko tarptautine konferencija del etniniu mazumu padeties Centrineje Europoje Vis delto nesutarimai del tautiniu mazumu teisiu Rumunijoje isliko problema 1995 m birzelį Rumunijos Parlamentas prieme įstatyma kuriuo buvo atimta teise etninems mazumoms siekti aukstojo issilavinimo gimtaja kalba Siam įstatymui priesinosi tukstanciai vengru taciau 1996 m rugsejį Rumunijos ir Vengrijos vadovai pasirase draugystes ir bendradarbiavimo sutartį kuri garantavo visu etniniu mazumu teises Ekonominiu reformu laikotarpis Tais paciais metais vykusiuose rinkimuose naujuoju prezidentu isrinktas destytojas Emilis Constantinescu premjeru paskyre Bukaresto mera Victor a Ciorbea Zengiant zingsnį link laisvosios rinkos ekonomikos naujoji Vyriausybe įsipareigojo vykdyti ekonomikos reformas 1997 m vasarį vyriausybe paskelbe radikaliu ekonominio soko terapijos reformu programa į kuria įejo pagreitinta privatizacija ir islaidu mazinimas Vyriausybe įsipareigojo toliau siekti salies tikslo tapti NATO ir ES nare Ekonominiu reformu programos deka valiuta buvo islaisvinta ir kainu kontrole baigesi privesdama prie staigaus infliacijos lygio padidejimo iki 700 per metus Be to buvo pradeta kampanija pries valdininku korupcija atleidziant ketvirtadalį policijos vadovu ir pradedant tyrima pries viesai klestincia mafija Constantinescu simboliskai nutrauke senaja politika atsaukdamas draudima lankytis salyje buvusiam Rumunijos monarchui karaliui Mykolui kuris buvo nuverstas komunistinio rezimo metu 1997 m Rumunijos diplomatiniai santykiai su kaimyninemis salimis labai pagerejo Siekiant isspresti simtamecius nesutarimus su Vengrija suorganizuotas Vengrijos vadovo prezidento Arpad Goncz vizitas į Rumunija Tais paciais metais birzelio pradzioje tarp Ukrainos ir Rumunijos buvo pasirasyta draugystes sutartis kuri uzbaige desimtmecius trukusius nesutarimus del nafta turtingos salos esancios netoli abieju valstybiu krantu Juodojoje juroje Nepaisant Ciorbea vyriausybes pasisekimo tarptautineje arenoje salyje ir toliau tesesi pasipriesinimai ekonominems reformoms 1997 m infliacija soktelejo valstybines komunalines įstaigos nebuvo modernizuotos o salies bankai kaip buvo zadeta liko neparduoti 1998 m kovo men Ciorbea buvo priverstas atsistatydinti o į jo vieta paskirtas Radu Vasile Pries oficialiai pradedant eiti savo pereigas jis pareiske jog tes privatizacija Vasile vyriausybe planavo uzdaryti daugiau nei 150 nepelningu fabriku ir kasyklu 1999 m sausį 10 000 streikuojanciu angliakasiu zygyje į Bukaresta protestavo pries kasyklu uzdaryma reikalaudami minimalaus darbo uzmokescio padidinimo Po penkiu dienu zygio po to kai vyriausybe pasitelke į pagalba armijos karinius padalinius bei jungtines policijos pajegas angliakasiai issiskirste Vasile sutiko gerokai padidinti atlyginimus ir atidaryti kai kurias kasyklas 1999 metais gruodzio men Vasile sudaryta vyriausybe zlugo Konstantinesku atleido Vasile is pareigu taciau jis atsisake atsistatydinti teigdamas jog prezidentas įstatymiskai taip negali elgtis Nuolat daromas politinis spaudimas visgi priverte Vasile atsistatydinti o jo pareigas sekmingai buvo perduotos centrinio banko vadovui Mugurui Isarescu Naujosios vyriausybes pagrindine uzduotis buvo privatizacijos spartinimas apie 80 kapitalo vis dar valde valstybe spresti korupcijos problemas bei kovoti su juodaja rinka Tai buvo pirmasis Rumunijos zingsnis rengiantis įstojimui į ES pakviesta pradeti derybas 2000 vasarį 2000 m lapkritį rinkimuose į Parlamenta daugiausia vietu bet ne didziaja dalį laimejo RSDP Rumunijos socialdemokratu partija Ta patį menesį vykusiuose prezidento rinkimuose 37 visu rinkeju balsu surinko ir pirmajame ture pirma vieta uzeme Iljeskus antraja Cornelius Vadimas Tudoras Didziosios Rumunijos partijos lyderis Antrajame ture Iljeskus gavo 67 rinkeju balsu ir buvo isrinktas prezidentu Ministru Pirmininku paskirtas Adrianas Nastase buves RSDP partijos vicepirmininkas Sudaryta naujoji vyriausybe pareiske nora tapti Europos Sajungos nare 2004 m įvykusiuose prezidento rinkimuose po antrojo rinkimu rato surinkes 51 balsu RDP Rumunijos demokratu partija kandidatas nugalejo savo pagrindinį konkrenta socialdemokrata A Nastase Tais paciais metais vykusiuose parlamento rinkimuose nei viena partija nesurinko ryskesnes daugumos balsu Buvo sudaryta koalicine vyriausybe kuria sudare liberalu konservatoriu demokratu ir vengru demokratu sajungos atstovai Premjeru tapo liberalas K A Popesku Tericeanu 2004 m Rumunija tapo NATO nare o 2007 m sausio 1 d kartu su Bulgarija prisijunge prie Europos Sajungos IsnasosJonathan Amos Human fossils set European record BBC News 22 September 2003 http www7 nationalgeographic com ngm 0603 feature2 images mp download 2 pdf Archyvuota kopija 2007 09 26 is Wayback Machine projekto Tony Fitzpatrick A jaw some discovery Earliest modern human fossils in Europe found in bear cave Archyvuota kopija 2008 12 24 is Wayback Machine projekto Record Washington University in St Louis vol 28 no 8 October 3 2003 Stoica Vasile 1919 The Roumanian Question The Roumanians and their Lands Pittsburgh Pittsburgh Printing Company pp 18 19 v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija