Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Islandijos istorija straipsnis apie Islandijos istoriją nuo seniausių laikų iki dabar Skandinavijos istorijaŠvedijos Nor
Islandijos istorija
Islandijos istorija – straipsnis apie Islandijos istoriją nuo seniausių laikų iki dabar.
| Skandinavijos istorija | ||
| Švedijos | Norvegijos | Danijos | ||
| Skandinavijos priešistorė | ||
| Germanija | ||
| Vikingai | ||
| Horfagreatai | ||
| - | ||
| Folkungai | Folkungai | |
| Kalmaro unija | ||
| Vazos | ||
| Danija-Norvegija () | ||
| Švedijos–Norvegijos unija (Bernadotai) | Gliuksburgai | |
| Bernadotai | Gliuksburgai | Gliuksburgai |
| Susijusių šalių istorijos: | ||
| Suomijos, Grenlandijos, Islandijos | ||
Ankstyvoji istorija
Islandija, geologiniais mastais, yra nauja sala. Ji atsirado prieš 20 mln. metų išsiveržus ugnikalniams Vidurio Atlanto kalnagūbryje.
Buvo manoma, kad šalis graikų keliautojo Pitėjo vadinama Tule, iš tiesų yra Islandija, nors tuo sunku patikėti, kadangi Pitėjas ją aprašė kaip žemdirbių kraštą, kur daug medaus, pieno ir vaisių. Tiksli data kuomet žmonės pasirodė saloje nežinoma. III amžiaus romėniškos monetos buvo rastos saloje, bet neaišku ar jos atgabentos tuo metu, ar jas atsivežė vikingų naujakuriai, nes tos monetos buvo naudojamos daugybę šimtmečių.
Yra literatūrinių įrodymų, kad saloje prieš skandinavus apsigyveno airių vienuoliai. Bet nėra archeologinių įrodymų patvirtinančių šią versiją. XII a. mokslininkas Ari Þorgilsson savo knygoje Íslendingabók rašė, kad naujakuriai rasdavo varpelius, panašius į tuos, kuriuos naudodavo airių vienuoliai. Bet kol kas archeologai jų neaptiko. Kai kurie islandai tvirtina kilę iš Kjarvalr Írakonungr, kai buvo sukurtas Landnámabók.
Apgyvendinimo laikotarpis (874–930 m.)
Atradimas
Pagal Landnámabók, Islandiją atrado Naddoddr, vienas iš pirmųjų Farerų salų naujakurių, kai plaukė iš Norvegijos į Farerų salas, bet pasiklydo ir atsidūrė rytiniame Islandijos krante. Naddoddr pavadino salą Snæland (Sniego šalis). Švedų jūreivis Garðar Svavarsson irgi atsitiktinai pasiekė Islandijos krantus. Jis suprato, kad tai sala ir pavadino Islandiją Garðarshólmi (Garðar’o sala) bei peržiemojo Husavike. Pirmasis skandinavas tikslingai plaukęs į Islandiją buvo Flóki Vilgerðarson, dar vadinamas Varnu Flokiu. Jis žiemojo Barðaströnd. Tuo metu buvo šalta žiema ir kai jis pastebėjo ižtantį ledą fiorduose, jis davė salai dabartinį pavadinimą Ísland.
Pirmasis gyventojas
Pirmuoju nuolatiniu salos gyventoju laikomas norvegų vadas Ingólfur Arnarson. Pasak istorijos, jis per bortą išmetė du išdrožtus stulpus prisiekdamas apsigyventi ten, kur jie išplauks į krantą. Jis plaukė palei krantą, kol stulpai buvo surasti pietvakariniame pusiasalyje, dabar vadinamame . Ten jis apsistojo su šeima apie 874 m. vietoje, vadinamoje (Dūmų įlanka) dėl geoterminių dūmų kylančių nuo žemės. Bėgant laiku toje vietoje išaugo didžiausias salos miestas ir Islandijos sostinė. Tačiau manoma, kad Arnarson galėjo būti ne pirmuoju nuolatiniu gyventoju, nes Náttfari, Garðar Svavarsson vergas, pasiliko saloje, kai šeimininkas nusprendė grįžti į Skandinaviją.
Dauguma iš čia pateiktos informacijos yra iš Landnámabók (Apgyvendinimo knygos) parašytos praėjus keliems amžiams po tų laikų. Archeologiniai radiniai patvirtina, kad apie 870 m. Reykjavíke buvo gyvenvietė.
Apgyvendinimas
Paskui Ingólfur iš Norvegijos atvyko kiti vadai su savo šeimomis ir vergais, tad per kelis dešimtmečius buvo apgyvendinta beveik visa Islandija. Pirmieji žmonės buvo norvegai, škotai ir airiai. Pasak Landnámabók, islandų sagų ir kitų dokumentų lasvi buvo tik norvegai, o škotai ir airiai buvo jų vergai. Įprastinis emigracijos iš Norvegijos paaiškinimas yra tai, kad Haraldas I tuo metu vienijo Norvegiją ir žmonės bėgo nuo jo griežto valdymo. Apgyvendinimas aprašytas Landnámabók, sukurtoje XII amžiuje, nuo tų laikų praėjus 200 metų. Ari Þorgilsson’o Íslendingabók laikoma patikimesniu ir senesniu šaltiniu, nors ir ne tokiu išsamiu. Knygos tvirtina, kad Islandija buvo apgyvendinta per 60 metų, o tai gali reikšti, jog per tiek laiko buvo pareikštos teisės į visas žemes.
Respublika (930–1262 m.)
930 m. svarbiausi vadai įkūrė susirinkimą, vadinamą Altingu. Parlamentas buvo šaukiamas kiekvieną vasarą į Þingvellir, kur atstovaujantys vadai (Goðorðsmenn ar Goðar) taisė įstatymus, sprendė ginčus ir skyrė teisėjus. Įstatymai nebuvo užrašomi, bet juos išmokdavo mintinai Įstatymų pranešėjai (lögsögumaður). Kartais tvirtinama, jog Altingas yra seniausias egzistuojantis parlamentas. Svarbu tai, jog nebuvo centrinės vykdomosios valdžios ir įstatymus vykdydavo tik žmonės. Tokia aplinka labai palanki kraujo kerštui, kuris islandų sagoms suteikdavo daug medžiagos.
Tuo metu Islandija vystėsi be didelių sukrėtimų. To meto naujakuriai buvo įsikūrę net pietvakarių Grenlandijoje ir rytinėje Kanadoje, o apie jų keliones pasakoja Eiríks saga Rauða ir Grænlendinga saga.
Krikštas
Islandijos gyventojai daugiausiai buvo pagonys ir garbino Odiną, Torą, Freirą ir Frėją. Bet X a. iš Europos prasidėjo politinis spaudimas apsikrikštyti. Artėjant tūkstantmečio pabaigai daug svarbių islandų priėmė krikščionybę. 1000 m. atrodė, kad kils pilietinis karas tarp įvairių religinių grupių, tad Altingas paskyrė Þorgeirr Ljósvetningagoði išspręsti religijos klausimą. Jis nusprendė, kad visa šalis turi apsikrikštyti, bet pagonys slapta galės garbinti savo dievus.
Pirmą Islandijos vyskupą Ísleifr Gizurarson paskyrė Adalbertas iš Bremeno 1056 m.
Pilietinis karas ir respublikos žlugimas
XI ir XII a. galios centralizacija nukamavo respublikos institucijas, nes vietoj vietinių žemdirbių ir vadų nepriklausomybė iškilo keletas šeimų ir jų lyderių. Laikotarpis nuo 1200 m. iki 1262 m. vadinamas Sturlungaöld (Sturlungų amžius). Čia turima omeny Sturla Þórðarson ir jo sūnūs Þórður, Sighvatur ir Snorri, kurie sudarė vieną iš dviejų klanų, kovojusių dėl dominavimo Islandijoje ir sukėlusių sumaištį iš vien žemdirbių apgyvendintoje šalyje, nes jie negalėjo toli keliauti, kad kovotų už savo vadą. 1220 m. Snorri Sturluson tapo Norvegijos karaliaus Haraldo IV vasalu, sūnėnas Sturla Sighvatsson tapo vasalu 1235 m. Sturlungar šeima pradėjo kovoti su kitais klanais. Po dešimtmečius trukusios kovos Altingas pripažino Norvegijos valdžią ir pasirašė Senąjį Susitarimą (Gamli sáttmáli). Taip buvo sudaryta sąjunga su Norvegijos monarchija.
Mažasis ledynmetis
Kai Islandija pateko į Norvegijos įtaką, prasidėjo neigiami klimato pokyčiai. Šis fenomenas vadinamas Mažuoju ledynmečiu. Srityse, kurios arti poliarinio rato, t. y. Islandjoje ir Grenlandijoje pradėjo trumpėti vasaros, o žiemos tapo šaltesnės. Kadangi žemdirbyste Islandijoje sunku verstis, klimato pokyčiai sukėlė daugybę sunkumų gyventojams. Tapo sunku auginti miežius, pagrindinius javus Islandijoje, o gyvuliams reikėjo papildomo pašaro išgyventi ilgą ir šaltą žiemą. Gyventojai pradėjo įsivežti javus iš Europos, o tai buvo brangu. Laimei, bažnyčiai prireikė daugiau džiovintos menkės, kurią buvo lengva pagauti ir paruošti išvežimui.
Islandija valdant Danijos ir Norvegijos karaliams (1262–1944 m.)
Po sutarties pasirašymo kelis dešimtmečius Islandijoje mažai kas pasikeitė. Norvegija lėtai tvirtino savo galią Islandijoje, o Altingas stengėsi išlaikyti įstatymų leidžiamąją ir teisinę valdžią. Tačiau bažnyčios dvasininkai dėl dešimtinės sukaupė didelius turtus ir jų įtaka labai išaugo, kai Skálholto ir Hólaro vyskupai įgijo žemių senųjų vadų sąskaita.
Danų valdymas
Norvegija valdė Islandiją iki 1380 m., kai Olavo IV mirtis užbaigė dinastiją. Norvegija ir Islandija tapo Kalmaro unijos dalimi, o visuose reikaluose pradėjo dominuoti Danija. Priešingai nei Norvegijai, Danijai nereikėjo islandiškos žuvies ir naminės vilnos. Tai sukėlė didelį deficitą Islandijos prekyboje ir dėl to nebuvo statomi nauji laivai prekybai su žemynu. Maža Grenlandijos kolonija, įkurta X a. iki 1500 m. išmirė, tikriausiai dėl resursų trūkumo, kurie paprastai buvo teikiami iš Islandijos.
1660 m. Danijoje-Norvegijoje įvedus absoliučią monarchiją valdant Frederikui III, islandai neteko savivaldos, įskaitant teisę kurti ir taisyti įstatymus. Tačiau Danija nesaugojo Islandijos ir 1627 m. Osmanų imperijos piratų laivynas į vergiją pagrobė beveik 300 islandų.
Reformacija
XVI a. vidury Kristijonas III atvertinėjo savo pavaldinius į liuteronybę. Jón Arason ir Ögmundur Pálsson, Skálholto ir Hólaro vyskupai priešinosi reformacijai Islandijoje. Ögmundur buvo deportuotas danų pareigūnų 1541 m., bet Jón Arason pradėjo kovą. Pasipriešinimas reformacijai baigėsi, kai Jón Arason buvo pagautas po to, kai pralaimėjo Sauðafell mūšį lojalistams, vadovaujamiems Daði Guðmundsson. Jón Arason ir dviem jo sūnums buvo nukirstos galvos Skálholte. Po to dauguma islandų tapo liuteronais ir jais išliko iki šių dienų.
1602 m. Islandijai uždrausta prekiauti su kitom šalim nei Danija. Danijos prekybos monopolis išliko iki 1854 m.
Nepriklausomybės judėjimas
XVIII a. klimato sąlygos tapo blogiausiomis nuo Islandijos apgyvendinimo. Be to 1783 m. išsiveržė Lakio ugnikalnis, išspjovęs 12.5 km³ lavos. Potvyniai, pelenai ir dūmai nužudė 9 tūkst. islandų ir 80 % gyvulių. Prasidėjęs badas nužudė ketvirtį islandų. Šis laikotarpis vadinamas Rūko neganda (Móðuharðindin).
Kai Danijos ir Norvegijos karalystės buvo atskirtos Kylio sutartimi 1814 m. po Napoleono karų, Islandija atiteko Danijai.
XIX a. Islandijos klimatas liko toks pat blogas ir kilo masinė emigraciją į Naująjį pasaulį, ypač Manitobą ir Kanadą. Tačiau Europoje kilus romantikų judėjimui atsigavo islandų tautinė savimonė. Jón Sigurðsson sukėlė nepriklausomybės judėjimą. 1843 m. buvo įkurtas naujas Altingas kaip patariamasis susirinkimas, tvirtinęs esąs senojo Altingo, ilgus amžius buvusio juridinio organo, uždaryto 1800 m., tąsa.
Savivalda ir suverenitetas
1874 m. praėjus tūkstančiui metų po pirmos gyvenvietės Islandijoje įkūrimo, Danija suteikė Islandijai savivaldą, kuri buvo išplėsta 1904 m. 1874 metų konstitucija buvo peržiūrėta 1903 m. ir Islandijos reikalų ministras, esantis Reikjavike turėjo atsakyti Altingui. Pirmuoju ministru tapo Hannes Hafstein. Sąjungos aktas, pasirašytas 1918 m. gruodžio 1 d., pripažino Islandiją nepriklausoma valstybe, susieta personaline unija su Danija. Islandija sukūrė savo vėliavą ir paprašė Danijos jai atstovauti užsienio ir gynybos reikaluose. Aktas turėjo būti peržiūrėtas 1940 m. ir po 3 metų panaikintas, jei nebūtų pasiektas susitarimas.
Antrasis pasaulinis karas ir respublikos įkūrimas
1940 m. balandžio 9 d. nacistinė Vokietija okupavo Daniją ir komunikacijos su Islandija nutrūko. Balandžio 10 d. Altingas išrinko laikiną gubernatorių Sveinn Björnsson, kuris vėliau tapo pirmuoju respublikos prezidentu. Per pirmus kelis Antrojo pasaulinio karo metus Islandija laikėsi griežto neutraliteto ir ėmėsi veiksmų prieš britus ir vokiečius, kurie norėjo jį pažeisti. 1940 m. gegužės 10 d. Britų armija pradėjo operaciją Šakutė, kai į Reikjaviką įplaukė britų laivai ir Islandija buvo užimta.
Islandijos vyriausybė protestavo dėl Islandijos neutraliteto „skandalingo pažeidimo“. Ministras pirmininkas Hermann Jónasson invazijos dieną kreipėsi per radiją į islandus ir paprašė su britais elgtis draugiškai. Sąjungininkai buvo užėmę Islandiją per visą likusį karo laikotarpį.
Okupacijos įkarštyje britai Islandijoje laikė 25 tūkst. karių. o tai panaikino nedarbą Reikjavike ir kitose strateginėse vietose. 1941 m. liepą pagal Islandijos – JAV sutartį Islandijos gynyba atsidūrė JAV rankose. Britams reikėjo visų karių arčiau namų, tad jie įtikino Altingą pritarti sutarčiai. Saloje apsistojo 40 tūkst. karių, o tai daugiau nei tuomet buvo islandų vyrų. (Tuo metu Islandijoje buvo apie 120 tūkst. žmonių).
Po referendumo, 1944 m. birželio 17 d. Islandija buvo paskelbta respubliką, kai Danija vis dar buvo okupuota nacių. Nepaisant to, danų karalius Kristijonas X pasveikino islandus.
Islandijos respublika
Islandija karo metais klestėjo ir sukaupė didelius valiutos rezervus užsienio bankuose. Vyriausybei vadovavo trijų nepanašių partijų kabinetas, sudarytas iš konservatorių (Sjálfstæðisflokkurinn), socialdemokratų (Alþýðuflokkurinn) ir socialistų (Sósíalistaflokkurinn). Vyriausybė nusprendė panaudoti pinigus žvejybos laivynui ir žuvies pramonei atnaujinti bei modernizuoti žemės ūkį. Taip buvo stengiamasi išlaikyti islandų pragyvenimo standartą tokį pat aukštą, koks buvo karo metais.
Islandijos fiskalinė politika griežtai laikėsi Keynes idėjų ir buvo stengiamasi sukurti klestinčią šalį sukuriant reikalingą pramonės infrastruktūrą. Buvo stengiamasi iki minimumo sumažinti nedarbą ir apsaugoti žuvies eksportą netgi valiutų machinacijomis. Kadangi Islandijos ekonomika priklausė nuo nenuspėjamo žuvies laimikio ir paklausos užsienyje, Islandijos ekonomika liko nestabili iki šimtmečio pabaigos, kai pradėta eksportuoti įvairesnių prekių.
Išnašos
- IX a. airių vienuolis ir geografas Dikuilas aprašė Islandiją Liber de Mensura Orbis Terrae.
- [1] Information about Icelandic diet & history thereof
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Islandijos istorija, Kas yra Islandijos istorija? Ką reiškia Islandijos istorija?
Islandijos istorija straipsnis apie Islandijos istorija nuo seniausiu laiku iki dabar Skandinavijos istorijaSvedijos Norvegijos DanijosSkandinavijos priesistoreGermanijaVikingaiHorfagreatai Folkungai FolkungaiKalmaro unijaVazosDanija Norvegija Svedijos Norvegijos unija Bernadotai GliuksburgaiBernadotai Gliuksburgai GliuksburgaiSusijusiu saliu istorijos Suomijos Grenlandijos IslandijosIslandija Olajaus Didziojo Juriniame zemelapyjeAnkstyvoji istorijaIslandija geologiniais mastais yra nauja sala Ji atsirado pries 20 mln metu issiverzus ugnikalniams Vidurio Atlanto kalnagubryje Buvo manoma kad salis graiku keliautojo Pitejo vadinama Tule is tiesu yra Islandija nors tuo sunku patiketi kadangi Pitejas ja aprase kaip zemdirbiu krasta kur daug medaus pieno ir vaisiu Tiksli data kuomet zmones pasirode saloje nezinoma III amziaus romeniskos monetos buvo rastos saloje bet neaisku ar jos atgabentos tuo metu ar jas atsiveze vikingu naujakuriai nes tos monetos buvo naudojamos daugybe simtmeciu Yra literaturiniu įrodymu kad saloje pries skandinavus apsigyveno airiu vienuoliai Bet nera archeologiniu įrodymu patvirtinanciu sia versija XII a mokslininkas Ari THorgilsson savo knygoje Islendingabok rase kad naujakuriai rasdavo varpelius panasius į tuos kuriuos naudodavo airiu vienuoliai Bet kol kas archeologai ju neaptiko Kai kurie islandai tvirtina kile is Kjarvalr Irakonungr kai buvo sukurtas Landnamabok Apgyvendinimo laikotarpis 874 930 m Atradimas Puslapis is odinio rankrascio Arni Magnusson Institute Reikjavike Islandijoje Pagal Landnamabok Islandija atrado Naddoddr vienas is pirmuju Fareru salu naujakuriu kai plauke is Norvegijos į Fareru salas bet pasiklydo ir atsidure rytiniame Islandijos krante Naddoddr pavadino sala Snaeland Sniego salis Svedu jureivis Gardar Svavarsson irgi atsitiktinai pasieke Islandijos krantus Jis suprato kad tai sala ir pavadino Islandija Gardarsholmi Gardar o sala bei perziemojo Husavike Pirmasis skandinavas tikslingai plaukes į Islandija buvo Floki Vilgerdarson dar vadinamas Varnu Flokiu Jis ziemojo Bardastrond Tuo metu buvo salta ziema ir kai jis pastebejo iztantį leda fiorduose jis dave salai dabartinį pavadinima Island Pirmasis gyventojas Pirmuoju nuolatiniu salos gyventoju laikomas norvegu vadas Ingolfur Arnarson Pasak istorijos jis per borta ismete du isdroztus stulpus prisiekdamas apsigyventi ten kur jie isplauks į kranta Jis plauke palei kranta kol stulpai buvo surasti pietvakariniame pusiasalyje dabar vadinamame Ten jis apsistojo su seima apie 874 m vietoje vadinamoje Dumu įlanka del geoterminiu dumu kylanciu nuo zemes Begant laiku toje vietoje isaugo didziausias salos miestas ir Islandijos sostine Taciau manoma kad Arnarson galejo buti ne pirmuoju nuolatiniu gyventoju nes Nattfari Gardar Svavarsson vergas pasiliko saloje kai seimininkas nusprende grįzti į Skandinavija Dauguma is cia pateiktos informacijos yra is Landnamabok Apgyvendinimo knygos parasytos praejus keliems amziams po tu laiku Archeologiniai radiniai patvirtina kad apie 870 m Reykjavike buvo gyvenviete Haraldas I is Norvegijos gauna Norvegija is savo tevo Apgyvendinimas Paskui Ingolfur is Norvegijos atvyko kiti vadai su savo seimomis ir vergais tad per kelis desimtmecius buvo apgyvendinta beveik visa Islandija Pirmieji zmones buvo norvegai skotai ir airiai Pasak Landnamabok islandu sagu ir kitu dokumentu lasvi buvo tik norvegai o skotai ir airiai buvo ju vergai Įprastinis emigracijos is Norvegijos paaiskinimas yra tai kad Haraldas I tuo metu vienijo Norvegija ir zmones bego nuo jo griezto valdymo Apgyvendinimas aprasytas Landnamabok sukurtoje XII amziuje nuo tu laiku praejus 200 metu Ari THorgilsson o Islendingabok laikoma patikimesniu ir senesniu saltiniu nors ir ne tokiu issamiu Knygos tvirtina kad Islandija buvo apgyvendinta per 60 metu o tai gali reiksti jog per tiek laiko buvo pareikstos teises į visas zemes Respublika 930 1262 m THingvellir Altingo vieta 930 m svarbiausi vadai įkure susirinkima vadinama Altingu Parlamentas buvo saukiamas kiekviena vasara į THingvellir kur atstovaujantys vadai Godordsmenn ar Godar taise įstatymus sprende gincus ir skyre teisejus Įstatymai nebuvo uzrasomi bet juos ismokdavo mintinai Įstatymu pranesejai logsogumadur Kartais tvirtinama jog Altingas yra seniausias egzistuojantis parlamentas Svarbu tai jog nebuvo centrines vykdomosios valdzios ir įstatymus vykdydavo tik zmones Tokia aplinka labai palanki kraujo kerstui kuris islandu sagoms suteikdavo daug medziagos Tuo metu Islandija vystesi be dideliu sukretimu To meto naujakuriai buvo įsikure net pietvakariu Grenlandijoje ir rytineje Kanadoje o apie ju keliones pasakoja Eiriks saga Rauda ir Graenlendinga saga Krikstas X a Toro griaustinio dievo skulpturos kopija rasta Islandijoje Islandijos gyventojai daugiausiai buvo pagonys ir garbino Odina Tora Freira ir Freja Bet X a is Europos prasidejo politinis spaudimas apsikrikstyti Artejant tukstantmecio pabaigai daug svarbiu islandu prieme krikscionybe 1000 m atrode kad kils pilietinis karas tarp įvairiu religiniu grupiu tad Altingas paskyre THorgeirr Ljosvetningagodi isspresti religijos klausima Jis nusprende kad visa salis turi apsikrikstyti bet pagonys slapta gales garbinti savo dievus Pirma Islandijos vyskupa Isleifr Gizurarson paskyre Adalbertas is Bremeno 1056 m Pilietinis karas ir respublikos zlugimas XI ir XII a galios centralizacija nukamavo respublikos institucijas nes vietoj vietiniu zemdirbiu ir vadu nepriklausomybe iskilo keletas seimu ir ju lyderiu Laikotarpis nuo 1200 m iki 1262 m vadinamas Sturlungaold Sturlungu amzius Cia turima omeny Sturla THordarson ir jo sunus THordur Sighvatur ir Snorri kurie sudare viena is dvieju klanu kovojusiu del dominavimo Islandijoje ir sukelusiu sumaistį is vien zemdirbiu apgyvendintoje salyje nes jie negalejo toli keliauti kad kovotu uz savo vada 1220 m Snorri Sturluson tapo Norvegijos karaliaus Haraldo IV vasalu sunenas Sturla Sighvatsson tapo vasalu 1235 m Sturlungar seima pradejo kovoti su kitais klanais Po desimtmecius trukusios kovos Altingas pripazino Norvegijos valdzia ir pasirase Senajį Susitarima Gamli sattmali Taip buvo sudaryta sajunga su Norvegijos monarchija Mazasis ledynmetisKai Islandija pateko į Norvegijos įtaka prasidejo neigiami klimato pokyciai Sis fenomenas vadinamas Mazuoju ledynmeciu Srityse kurios arti poliarinio rato t y Islandjoje ir Grenlandijoje pradejo trumpeti vasaros o ziemos tapo saltesnes Kadangi zemdirbyste Islandijoje sunku verstis klimato pokyciai sukele daugybe sunkumu gyventojams Tapo sunku auginti miezius pagrindinius javus Islandijoje o gyvuliams reikejo papildomo pasaro isgyventi ilga ir salta ziema Gyventojai pradejo įsivezti javus is Europos o tai buvo brangu Laimei baznyciai prireike daugiau dziovintos menkes kuria buvo lengva pagauti ir paruosti isvezimui Islandija valdant Danijos ir Norvegijos karaliams 1262 1944 m Po sutarties pasirasymo kelis desimtmecius Islandijoje mazai kas pasikeite Norvegija letai tvirtino savo galia Islandijoje o Altingas stengesi islaikyti įstatymu leidziamaja ir teisine valdzia Taciau baznycios dvasininkai del desimtines sukaupe didelius turtus ir ju įtaka labai isaugo kai Skalholto ir Holaro vyskupai įgijo zemiu senuju vadu saskaita Danu valdymas Norvegija valde Islandija iki 1380 m kai Olavo IV mirtis uzbaige dinastija Norvegija ir Islandija tapo Kalmaro unijos dalimi o visuose reikaluose pradejo dominuoti Danija Priesingai nei Norvegijai Danijai nereikejo islandiskos zuvies ir namines vilnos Tai sukele didelį deficita Islandijos prekyboje ir del to nebuvo statomi nauji laivai prekybai su zemynu Maza Grenlandijos kolonija įkurta X a iki 1500 m ismire tikriausiai del resursu trukumo kurie paprastai buvo teikiami is Islandijos Kristijonas III 1660 m Danijoje Norvegijoje įvedus absoliucia monarchija valdant Frederikui III islandai neteko savivaldos įskaitant teise kurti ir taisyti įstatymus Taciau Danija nesaugojo Islandijos ir 1627 m Osmanu imperijos piratu laivynas į vergija pagrobe beveik 300 islandu Reformacija XVI a vidury Kristijonas III atvertinejo savo pavaldinius į liuteronybe Jon Arason ir Ogmundur Palsson Skalholto ir Holaro vyskupai priesinosi reformacijai Islandijoje Ogmundur buvo deportuotas danu pareigunu 1541 m bet Jon Arason pradejo kova Pasipriesinimas reformacijai baigesi kai Jon Arason buvo pagautas po to kai pralaimejo Saudafell musį lojalistams vadovaujamiems Dadi Gudmundsson Jon Arason ir dviem jo sunums buvo nukirstos galvos Skalholte Po to dauguma islandu tapo liuteronais ir jais isliko iki siu dienu 1602 m Islandijai uzdrausta prekiauti su kitom salim nei Danija Danijos prekybos monopolis isliko iki 1854 m Nepriklausomybes judejimas XVIII a klimato salygos tapo blogiausiomis nuo Islandijos apgyvendinimo Be to 1783 m issiverze Lakio ugnikalnis isspjoves 12 5 km lavos Potvyniai pelenai ir dumai nuzude 9 tukst islandu ir 80 gyvuliu Prasidejes badas nuzude ketvirtį islandu Sis laikotarpis vadinamas Ruko neganda Moduhardindin Kai Danijos ir Norvegijos karalystes buvo atskirtos Kylio sutartimi 1814 m po Napoleono karu Islandija atiteko Danijai XIX a Islandijos klimatas liko toks pat blogas ir kilo masine emigracija į Naujajį pasaulį ypac Manitoba ir Kanada Taciau Europoje kilus romantiku judejimui atsigavo islandu tautine savimone Jon Sigurdsson sukele nepriklausomybes judejima 1843 m buvo įkurtas naujas Altingas kaip patariamasis susirinkimas tvirtines esas senojo Altingo ilgus amzius buvusio juridinio organo uzdaryto 1800 m tasa Savivalda ir suverenitetas 1874 m praejus tukstanciui metu po pirmos gyvenvietes Islandijoje įkurimo Danija suteike Islandijai savivalda kuri buvo isplesta 1904 m 1874 metu konstitucija buvo perziureta 1903 m ir Islandijos reikalu ministras esantis Reikjavike turejo atsakyti Altingui Pirmuoju ministru tapo Hannes Hafstein Sajungos aktas pasirasytas 1918 m gruodzio 1 d pripazino Islandija nepriklausoma valstybe susieta personaline unija su Danija Islandija sukure savo veliava ir paprase Danijos jai atstovauti uzsienio ir gynybos reikaluose Aktas turejo buti perziuretas 1940 m ir po 3 metu panaikintas jei nebutu pasiektas susitarimas Antrasis pasaulinis karas ir respublikos įkurimas 1940 m balandzio 9 d nacistine Vokietija okupavo Danija ir komunikacijos su Islandija nutruko Balandzio 10 d Altingas isrinko laikina gubernatoriu Sveinn Bjornsson kuris veliau tapo pirmuoju respublikos prezidentu Per pirmus kelis Antrojo pasaulinio karo metus Islandija laikesi griezto neutraliteto ir emesi veiksmu pries britus ir vokiecius kurie norejo jį pazeisti 1940 m geguzes 10 d Britu armija pradejo operacija Sakute kai į Reikjavika įplauke britu laivai ir Islandija buvo uzimta Islandijos vyriausybe protestavo del Islandijos neutraliteto skandalingo pazeidimo Ministras pirmininkas Hermann Jonasson invazijos diena kreipesi per radija į islandus ir paprase su britais elgtis draugiskai Sajungininkai buvo uzeme Islandija per visa likusį karo laikotarpį Okupacijos įkarstyje britai Islandijoje laike 25 tukst kariu o tai panaikino nedarba Reikjavike ir kitose strateginese vietose 1941 m liepa pagal Islandijos JAV sutartį Islandijos gynyba atsidure JAV rankose Britams reikejo visu kariu arciau namu tad jie įtikino Altinga pritarti sutarciai Saloje apsistojo 40 tukst kariu o tai daugiau nei tuomet buvo islandu vyru Tuo metu Islandijoje buvo apie 120 tukst zmoniu Po referendumo 1944 m birzelio 17 d Islandija buvo paskelbta respublika kai Danija vis dar buvo okupuota naciu Nepaisant to danu karalius Kristijonas X pasveikino islandus Islandijos respublikaIslandija karo metais klestejo ir sukaupe didelius valiutos rezervus uzsienio bankuose Vyriausybei vadovavo triju nepanasiu partiju kabinetas sudarytas is konservatoriu Sjalfstaedisflokkurinn socialdemokratu Althyduflokkurinn ir socialistu Sosialistaflokkurinn Vyriausybe nusprende panaudoti pinigus zvejybos laivynui ir zuvies pramonei atnaujinti bei modernizuoti zemes ukį Taip buvo stengiamasi islaikyti islandu pragyvenimo standarta tokį pat auksta koks buvo karo metais Islandijos fiskaline politika grieztai laikesi Keynes ideju ir buvo stengiamasi sukurti klestincia salį sukuriant reikalinga pramones infrastruktura Buvo stengiamasi iki minimumo sumazinti nedarba ir apsaugoti zuvies eksporta netgi valiutu machinacijomis Kadangi Islandijos ekonomika priklause nuo nenuspejamo zuvies laimikio ir paklausos uzsienyje Islandijos ekonomika liko nestabili iki simtmecio pabaigos kai pradeta eksportuoti įvairesniu prekiu IsnasosIX a airiu vienuolis ir geografas Dikuilas aprase Islandija Liber de Mensura Orbis Terrae 1 Information about Icelandic diet amp history thereof v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija