Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tadžikistano Respublika tadž Ҷумҳурии Тоҷикистон rus Республика ТаджикистанVėliava HerbasHimnas Nacionalinis himnas Tadž
Tadžikistanas
| Tadžikistano Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Nacionalinis himnas“ | |||||
Tadžikija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | tadžikų, rusų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Dušanbė | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • premjeras • - | Emomalis Rahmonas Okilas Okilovas - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 143 100 km2 (94) 1,8 % | ||||
| Gyventojų • 2022 • Tankis | 10 004 762 (96) 48,6 žm./km2 (155) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2018 7,35 mlrd. $ (147) 807$ (164) | ||||
| Valiuta | Tadžikijos somonis (TJM) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+5 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. rugsėjo 9 d. | ||||
| Interneto kodas | .tj | ||||
| Telefono kodas | +992 | ||||
Tadžikistanas arba Tadžikija (tadž. Тоҷикистон, rus. Таджикистан), oficialiai Tadžikistano Respublika (tadž. Ҷумҳурии Тоҷикистон, rus. Республика Таджикистан) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Kirgizija, rytuose – su Kinija, pietuose – su Afganistanu, šiaurės vakaruose ir vakaruose – su Uzbekija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Dušanbė.
Istorija
Pirmieji gyventojai teritorijoje apsistojo apie 4000 metų pr. m. e. Vėliau teritorija buvo valdoma įvairių imperijų, daugiausia persų. Prieš m. e. įėjo į Baktrijos imperiją. VII a. arabai išplatino Islamą. Vėliau Tadžikistanas tapo viena iš Samanidų imperijos teritorijų. Iškilę Samarkando ir Bucharos miestai (dab. Uzbekija) buvo tadžikų kultūros centrais. Aukso Ordai užvaldžius Vidurinę Aziją, Tadžikistanas tapo Bucharos emyrato dalimi.
XIX a. Rusijos imperijai besiveržiant į Vidurinę Aziją, Tadžikistanas pateko į jos įtaką. 1917 m. įvykdžius Bolševikinę revoliuciją Rusijoje, raudonoji armija įsiveržė į regioną. Jai aktyviai priešinosi partizanai – basmačiai. Bolševikai degino kaimus ir mečetes, žudė nekaltus gyventojus. Buvo uždaryti visi maldos namai. 1924 m. spalio 14 d. bolševikai suformavo Tadžikijos Autonominę Sovietų Socialistinę respubliką, kuri įėjo į Uzbekijos SSR sudėtį, tačiau 1929 m. spalio 16 d. perorganizuota į Tadžikijos SSR. 1929 m. gruodžio 5 d. „savanoriškai“ prisijungė prie SSRS. Sovietmečiu buvo šiek tiek pakeltas pramonės lygis, vykdyta modernizacija. Nepaisant to, Tadžikistanas išliko vienu skurdžiausių SSRS regionų. 1970 m. prasidėjo pogrindinė Islamo organizacijų veikla.
Žlugus SSRS, 1991 m. rugsėjo 9 d. Tadžikistanas paskelbtas nepriklausoma respublika. 1992–1997 metais šalyje vyko pilietinis karas. Tarpusavyje kovojo gentys ir klanai, politiniai judėjimai, tautinės mažumos, bandė atsiskirti Kalnų Badachšanas. Prasidėjo emigracija (ypač rusų ir žydų). Nuo pat 1992 m. šalį valdo Emomalis Rachmonovas. 1997 m. pavyko pasiekti susitarimą tarp kovojančių grupuočių. Šalyje tebėra Rusijos karinės pajėgos. Šalis vis dar yra politiškai nestabili, tebevyksta susirėmimai tarp klanų ir etninių grupių, pažeidinėjamos žmogaus teisės.
Politinė sistema
Tadžikistanas – prezidentinė respublika. Prezidentas yra valstybės ir vyriausybės vadovas. Vykdomąją valdžią taip pat atlieka vyriausybė. Įstatymų leidyba priklauso Asamblėjai kurią sudaro dveji rūmai: 63 vietų Atstovų Asamblėja ir 33 vietų Nacionalinė Asamblėja. Pagrindinės partijos – Liaudies Demokratijos Partija ir Komunistų Partija. Taip pat dalinę įtaką turi Islamo Atgimimo Partija. Šaliai būdinga daugpartinė sistema.
Paskutiniai rinkimai vyko 2005 m., ir juose, kaip ir visuose prieš tai vykusiuose, užsienio stebėtojai įžvelgė pažeidimų, tuo sukeldami opozicinių partijų kaltinimus, jog prezidentas Emomalis Rachmonovas manipuliuoja rinkimų procesu. Iki šiol Tadžikija yra vienintelė Vidurinės Azijos šalis, kurios valdžios organuose dalyvauja aktyvios opozicijos nariai. Opozicinės grupės parlamente dažnai susiremia su valdančiąja dauguma, tačiau didelio stabilumo trūkumo tai nesąlygoja.
Administracinis suskirstymas
Tadžikistanas skirstomas į provincijas, dar vadinamas vilajetais (viloyat):
- Sogdo provincija (buv. Leninabado)
- Tiesiogiai (subordinacinė) valdoma teritorija (vad. Karoteginu)
- Chatlono provincija (sujungtos buv. Kurgan Tiubės ir Kuliabo prov.)
- Kalnų Badachšano autonominė provincija
Geografija
Tadžikistanas išsidėstęs pietrytinėje Vidurinės Azijos dalyje. Didžiąją dalį teritorijos užima kalnai, priklausantys Tian Šanio, Gisaro Alajaus ir Pamyro (aukštis iki 7495 m, Ismailo Samani k.) kalnų sistemoms. Kalnus skiria duburiai ir slėniai: Ferganos, Zerafšano, Vacho, Gisaro. Klimatas subtropinis; ryškiai kontinentinis. Slėniuose ir lygumose (iki 500 m) vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -1 °C šiaurėje iki 3 °C pietuose; liepos – atitinkamai 23 °C ir 30 °C. Kritulių 150–300 mm per metus. 500–1500 m aukštyje sausio mėnesį temperatūra nukrenta iki -23 °C, o liepą pakyla iki 23-28 °C. Kritulių iškrenta apie 700 mm. Aukštikalnėse yra didelių ledynų: Fedčenkos, Zaravšano ir kt. Dauguma upių priklauso Aralo baseinui: Amudarja, Vachšas, Piandžas, Bartangas, Syrdarja, Zeravšanas. Pamyre yra nemažų ežerų: Karakulis, Sarezas. Slėniuose ir žemumose patvenkta nemažai tvenkinių, gausų drėkinimo kanalų (ypač Ferganos slėnyje). Vyrauja pilkžemiai, kalnų rudžemiai. Vyrauja žolinė ir krūminė augalija pusdykumėse. Kalnuose (1200 m aukštyje) – kadagių sąžalynai, aukščiau 2400 m – stepės, pievastepės ir aukštikalnių pievos. Daug skurdžių teritorijų kur matyti tik uolos ir akmenys, o augalija labai menka. Yra Tizro, Balkos ir Ramito draustiniai.
Aukščiausios Tadžikistano viršukalnės:
- Ismailo Samani k. (buv. Komunizmo) – 7495 m
- Nepriklausomybės k. (buv. Lenino) – 7147 m
- – 7105 m
- Avicenos k. (buv. Revoliucijos) – 6974 m
- Karlo Markso k. – 6726 m
Tadžikistanui priklauso keletas eksklavų Ferganos slėnyje: didžiausias – Vorucho (plotas 130 km², yra 23-29 tūkst. gyventojų, iš kurių 95 % – tadžikai), esantis Kirgizijos teritorijoje. Dar vienas nedidelis eksklavas Kirgizijoje yra prie Kairagačo gyvenvietės. Kitas, Sarvano eksklavas nusidriekęs 15 km palei Angreno-Kokando kelią Uzbekistane.
Ekonomika
Po 1991 m. prasidėjusio civilinio karo Tadžikija buvo pati skurdžiausia Centrinės Azijos valstybė. Tačiau karui pasibaigus šalis sparčiai atsigavo ir nuo 2000 iki 2004 m. kasmetinis vidutinis šalies ekonomikos augimas sudarė 9,6 proc. Vystoma maisto, lengvoji, metalo apdirbimo, metalurgijos, kalnakasybos pramonė. Elektros energija gaunama iš hidroelektrinių, įrengtų ant kalnų upių (Roguno, Nureko, Golovnaja, Baipazino – ant Vachšo, Kairakumo – ant Syrdarjos), bei šiluminių elektrinių (Dušanbės, Javanės). Išgaunamos rusvosios anglys, nafta, gamtinės dujos, retieji metalai. Svarbiausia žemės ūkio šaka – medvilnės auginimas (ypač Ferganos, taip pat Vachšo ir Gisaro slėniuose). Auginamas tabakas, vynuogės, vaisiai, moliūginiai. Avininkystė ir galvijų auginimas.
Demografija
2004 m. šalyje gyveno daugiau nei 5 mln. gyventojų. Šalyje didelė etninė įvairovė. Kalnuose gyvena daug genčių (vad. pamyriečiai), artimų tadžikams. Patys tadžikai etniškai ir lingvistiškai artimi persams. Etninis pasiskirstymas – tadžikai 62 %, uzbekai 24 %, rusai 8 %, totoriai 1 %, kirgizai 1 %, kiti 4 %. Išpažįstamos religijos (2003) – musulmonai sunitai 85 %, musulmonai šiitai 5 %, kitos 10 % (jų tarpe nemažai judėjų). Nuo sovietinių laikų išlikęs aukštas raštingumo rodiklis (97 %), tačiau dėl skurdžių gyvenimo sąlygų ne itin ilga gyvenimo trukmė (64 m.). Vidutinis gyventojų tankumas šalyje – 45 žm./km², tačiau iš tiesų gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Tankiausiai gyvenami derlingi tarpukalnių slėniai (Ferganos, Vachšo), kur gyventojų tankumas siekia kelis šimtus žm./km². Tuo tarpu aukštikalnių sritys, atokios teritorijos gyvenamos labai retai. Didžiausi miestai: Dušanbė (562 tūkst. gyv.), Chodžentas (149 tūkst.), Kuliabas (78 tūkst.), Kurgantepa (60 tūkst.), Konibodomas (45 tūkst.).
Kultūra
Tadžikistanas – posovietinė, persiškos kultūros respublika. Šalies teritorija pilnai neatitinka tautos gyvenamos teritorijos. Nepaisant sovietų primesto ateizmo, Islamas visada išliko gajus tarp tadžikų. Tadžikų kalba neturi nusistovėjusios rašto sistemos. Iki Rusijos įsiveržimo, tadžikai naudojo persiškus rašmenis, vėliau buvo priversti pereiti prie kirilicos. Dabar vis labiau linkstama prie lotyniškų rašmenų. Pamyro kalnuose gyvena nykstanti , kalbanti jagnobių kalba. Priskaičiuojama vos 2500 šios tautos atstovų.
Iš dabartinės Tadžikijos yra kilę nemažai garsių senovės Persijos mokslininkų ir poetų: Ibn Sina, Firdausi, , Omaras Chajamas. Sovietmečiu šalį taip pat garsino poetai ir rašytojai.
Tarptautiniai santykiai
Tadžikija yra JTO, Pasaulio banko, Taptautinio valiutos fondo, JTO , NVS, Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos narė. Yra užmezgusi diplomatinius santykius su 180 JTO narių. Su Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1992 m. rugpjūčio 13 d. (Lietuva buvo 46-oji valstybė, su kuria Tadžikistanas užmezgė santykius).
Kita informacija
Nuorodos
- CIA Factbook informacija apie Tadžikistaną Archyvuota kopija 2001-03-31 iš Wayback Machine projekto.
- BBC naujienos tadžikų kalba
- Tadžikistano naujienų agentūra Archyvuota kopija 2005-10-23 iš Wayback Machine projekto.
- „Tajikistan Population (2022) – Worldometer“. www.worldometers.info (anglų).
- „World Economic Outlook Database, October 2018“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2019-02-03.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tadžikistanas, Kas yra Tadžikistanas? Ką reiškia Tadžikistanas?
Tadzikistano Respublika tadz Ҷumҳurii Toҷikiston rus Respublika TadzhikistanVeliava HerbasHimnas Nacionalinis himnas Tadzikija zemelapyjeValstybine kalba tadziku rusuSostine ir didziausias miestas DusanbeValstybes vadovai prezidentas premjeras Emomalis Rahmonas Okilas Okilovas Plotas Is viso vandens 143 100 km2 94 1 8 Gyventoju 2022 Tankis 10 004 762 96 48 6 zm km2 155 BVP Is viso Vienam gyventojui 2018 7 35 mlrd 147 807 164 Valiuta Tadzikijos somonis TJM Laiko juosta Vasaros laikas UTC 5 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Tarybu Sajungos 1991 m rugsejo 9 d Interneto kodas tjTelefono kodas 992 Tadzikistanas arba Tadzikija tadz Toҷikiston rus Tadzhikistan oficialiai Tadzikistano Respublika tadz Ҷumҳurii Toҷikiston rus Respublika Tadzhikistan valstybe Vidurineje Azijoje Siaureje ribojasi su Kirgizija rytuose su Kinija pietuose su Afganistanu siaures vakaruose ir vakaruose su Uzbekija Salies sostine ir didziausias miestas Dusanbe IstorijaPagrindinis straipsnis Tadzikijos istorija Pirmieji gyventojai teritorijoje apsistojo apie 4000 metu pr m e Veliau teritorija buvo valdoma įvairiu imperiju daugiausia persu Pries m e įejo į Baktrijos imperija VII a arabai isplatino Islama Veliau Tadzikistanas tapo viena is Samanidu imperijos teritoriju Iskile Samarkando ir Bucharos miestai dab Uzbekija buvo tadziku kulturos centrais Aukso Ordai uzvaldzius Vidurine Azija Tadzikistanas tapo Bucharos emyrato dalimi XIX a Rusijos imperijai besiverziant į Vidurine Azija Tadzikistanas pateko į jos įtaka 1917 m įvykdzius Bolsevikine revoliucija Rusijoje raudonoji armija įsiverze į regiona Jai aktyviai priesinosi partizanai basmaciai Bolsevikai degino kaimus ir mecetes zude nekaltus gyventojus Buvo uzdaryti visi maldos namai 1924 m spalio 14 d bolsevikai suformavo Tadzikijos Autonomine Sovietu Socialistine respublika kuri įejo į Uzbekijos SSR sudetį taciau 1929 m spalio 16 d perorganizuota į Tadzikijos SSR 1929 m gruodzio 5 d savanoriskai prisijunge prie SSRS Sovietmeciu buvo siek tiek pakeltas pramones lygis vykdyta modernizacija Nepaisant to Tadzikistanas isliko vienu skurdziausiu SSRS regionu 1970 m prasidejo pogrindine Islamo organizaciju veikla Zlugus SSRS 1991 m rugsejo 9 d Tadzikistanas paskelbtas nepriklausoma respublika 1992 1997 metais salyje vyko pilietinis karas Tarpusavyje kovojo gentys ir klanai politiniai judejimai tautines mazumos bande atsiskirti Kalnu Badachsanas Prasidejo emigracija ypac rusu ir zydu Nuo pat 1992 m salį valdo Emomalis Rachmonovas 1997 m pavyko pasiekti susitarima tarp kovojanciu grupuociu Salyje tebera Rusijos karines pajegos Salis vis dar yra politiskai nestabili tebevyksta susiremimai tarp klanu ir etniniu grupiu pazeidinejamos zmogaus teises Politine sistemaPagrindinis straipsnis Tadzikistanas prezidentine respublika Prezidentas yra valstybes ir vyriausybes vadovas Vykdomaja valdzia taip pat atlieka vyriausybe Įstatymu leidyba priklauso Asamblejai kuria sudaro dveji rumai 63 vietu Atstovu Asambleja ir 33 vietu Nacionaline Asambleja Pagrindines partijos Liaudies Demokratijos Partija ir Komunistu Partija Taip pat daline įtaka turi Islamo Atgimimo Partija Saliai budinga daugpartine sistema Paskutiniai rinkimai vyko 2005 m ir juose kaip ir visuose pries tai vykusiuose uzsienio stebetojai įzvelge pazeidimu tuo sukeldami opoziciniu partiju kaltinimus jog prezidentas Emomalis Rachmonovas manipuliuoja rinkimu procesu Iki siol Tadzikija yra vienintele Vidurines Azijos salis kurios valdzios organuose dalyvauja aktyvios opozicijos nariai Opozicines grupes parlamente daznai susiremia su valdanciaja dauguma taciau didelio stabilumo trukumo tai nesalygoja Administracinis suskirstymasTadzikistanas is kosmosoIsmailo Samani Komunizmo virsukalnePagrindinis straipsnis Tadzikistanas skirstomas į provincijas dar vadinamas vilajetais viloyat Sogdo provincija buv Leninabado Tiesiogiai subordinacine valdoma teritorija vad Karoteginu Chatlono provincija sujungtos buv Kurgan Tiubes ir Kuliabo prov Kalnu Badachsano autonomine provincijaGeografijaPagrindinis straipsnis Tadzikistanas issidestes pietrytineje Vidurines Azijos dalyje Didziaja dalį teritorijos uzima kalnai priklausantys Tian Sanio Gisaro Alajaus ir Pamyro aukstis iki 7495 m Ismailo Samani k kalnu sistemoms Kalnus skiria duburiai ir sleniai Ferganos Zerafsano Vacho Gisaro Klimatas subtropinis ryskiai kontinentinis Sleniuose ir lygumose iki 500 m vidutine sausio menesio temperatura nuo 1 C siaureje iki 3 C pietuose liepos atitinkamai 23 C ir 30 C Krituliu 150 300 mm per metus 500 1500 m aukstyje sausio menesį temperatura nukrenta iki 23 C o liepa pakyla iki 23 28 C Krituliu iskrenta apie 700 mm Aukstikalnese yra dideliu ledynu Fedcenkos Zaravsano ir kt Dauguma upiu priklauso Aralo baseinui Amudarja Vachsas Piandzas Bartangas Syrdarja Zeravsanas Pamyre yra nemazu ezeru Karakulis Sarezas Sleniuose ir zemumose patvenkta nemazai tvenkiniu gausu drekinimo kanalu ypac Ferganos slenyje Vyrauja pilkzemiai kalnu rudzemiai Vyrauja zoline ir krumine augalija pusdykumese Kalnuose 1200 m aukstyje kadagiu sazalynai auksciau 2400 m stepes pievastepes ir aukstikalniu pievos Daug skurdziu teritoriju kur matyti tik uolos ir akmenys o augalija labai menka Yra Tizro Balkos ir Ramito draustiniai Auksciausios Tadzikistano virsukalnes Ismailo Samani k buv Komunizmo 7495 m Nepriklausomybes k buv Lenino 7147 m 7105 m Avicenos k buv Revoliucijos 6974 m Karlo Markso k 6726 m Tadzikistanui priklauso keletas eksklavu Ferganos slenyje didziausias Vorucho plotas 130 km yra 23 29 tukst gyventoju is kuriu 95 tadzikai esantis Kirgizijos teritorijoje Dar vienas nedidelis eksklavas Kirgizijoje yra prie Kairagaco gyvenvietes Kitas Sarvano eksklavas nusidriekes 15 km palei Angreno Kokando kelia Uzbekistane EkonomikaPagrindinis straipsnis Tadzikijos ekonomika Po 1991 m prasidejusio civilinio karo Tadzikija buvo pati skurdziausia Centrines Azijos valstybe Taciau karui pasibaigus salis sparciai atsigavo ir nuo 2000 iki 2004 m kasmetinis vidutinis salies ekonomikos augimas sudare 9 6 proc Vystoma maisto lengvoji metalo apdirbimo metalurgijos kalnakasybos pramone Elektros energija gaunama is hidroelektriniu įrengtu ant kalnu upiu Roguno Nureko Golovnaja Baipazino ant Vachso Kairakumo ant Syrdarjos bei siluminiu elektriniu Dusanbes Javanes Isgaunamos rusvosios anglys nafta gamtines dujos retieji metalai Svarbiausia zemes ukio saka medvilnes auginimas ypac Ferganos taip pat Vachso ir Gisaro sleniuose Auginamas tabakas vynuoges vaisiai moliuginiai Avininkyste ir galviju auginimas DemografijaPagrindinis straipsnis Tadzikijos demografija 2004 m salyje gyveno daugiau nei 5 mln gyventoju Salyje didele etnine įvairove Kalnuose gyvena daug genciu vad pamyrieciai artimu tadzikams Patys tadzikai etniskai ir lingvistiskai artimi persams Etninis pasiskirstymas tadzikai 62 uzbekai 24 rusai 8 totoriai 1 kirgizai 1 kiti 4 Ispazįstamos religijos 2003 musulmonai sunitai 85 musulmonai siitai 5 kitos 10 ju tarpe nemazai judeju Nuo sovietiniu laiku islikes aukstas rastingumo rodiklis 97 taciau del skurdziu gyvenimo salygu ne itin ilga gyvenimo trukme 64 m Vidutinis gyventoju tankumas salyje 45 zm km taciau is tiesu gyventojai pasiskirste labai netolygiai Tankiausiai gyvenami derlingi tarpukalniu sleniai Ferganos Vachso kur gyventoju tankumas siekia kelis simtus zm km Tuo tarpu aukstikalniu sritys atokios teritorijos gyvenamos labai retai Didziausi miestai Dusanbe 562 tukst gyv Chodzentas 149 tukst Kuliabas 78 tukst Kurgantepa 60 tukst Konibodomas 45 tukst KulturaPagrindinis straipsnis Tadzikistanas posovietine persiskos kulturos respublika Salies teritorija pilnai neatitinka tautos gyvenamos teritorijos Nepaisant sovietu primesto ateizmo Islamas visada isliko gajus tarp tadziku Tadziku kalba neturi nusistovejusios rasto sistemos Iki Rusijos įsiverzimo tadzikai naudojo persiskus rasmenis veliau buvo priversti pereiti prie kirilicos Dabar vis labiau linkstama prie lotynisku rasmenu Pamyro kalnuose gyvena nykstanti kalbanti jagnobiu kalba Priskaiciuojama vos 2500 sios tautos atstovu Is dabartines Tadzikijos yra kile nemazai garsiu senoves Persijos mokslininku ir poetu Ibn Sina Firdausi Omaras Chajamas Sovietmeciu salį taip pat garsino poetai ir rasytojai Tarptautiniai santykiaiPagrindiniai straipsniai ir Lietuvos ir Tadzikijos santykiai Tadzikija yra JTO Pasaulio banko Taptautinio valiutos fondo JTO NVS Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos Sanchajaus bendradarbiavimo organizacijos Islamo bendradarbiavimo organizacijos nare Yra uzmezgusi diplomatinius santykius su 180 JTO nariu Su Lietuva diplomatinius santykius uzmezge 1992 m rugpjucio 13 d Lietuva buvo 46 oji valstybe su kuria Tadzikistanas uzmezge santykius Kita informacijaNuorodosVikiteka Tadzikija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Tadzikija CIA Factbook informacija apie Tadzikistana Archyvuota kopija 2001 03 31 is Wayback Machine projekto BBC naujienos tadziku kalba Tadzikistano naujienu agentura Archyvuota kopija 2005 10 23 is Wayback Machine projekto Tajikistan Population 2022 Worldometer www worldometers info anglu World Economic Outlook Database October 2018 IMF org Tarptautinis valiutos fondas Nuoroda tikrinta 2019 02 03