Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarimo baseinas uig تارىم ئويمانلىقى Tarim oymanliqi kin 塔里木盆地 vienas iš didžiausių nenuotakių baseinų pasaulyje užimant
Tarimo baseinas
Tarimo baseinas (uig. تارىم ئويمانلىقى = Tarim oymanliqi, kin. 塔里木盆地) – vienas iš didžiausių nenuotakių baseinų pasaulyje, užimantis daugiau nei 400 000 km². Jis yra Kinijos Liaudies Respublikos Sindziango autonominiame regione. Regionas retai apgyvendintas uigūrų, kitų tiurkų tautų. Miestuose gyvena kinai chaniai.
| Rytų Turkestano regionas Altišahras التى شهر | |
|---|---|
| Šalis | Kinija (pietų Sindziangas) |
| Tautos | juedži > uigūrai > haniai |
| Turkestano regionai: (Chorezmas, Fergana, Žetisu), Rytų Turkestanas (Altišahras, Džungarija, Turfanas, ) | |
Geografija
Jo šiaurinė riba yra Tian Šanio, o pietinė – Kunluno kalnai. Didžiąją dalį baseino užima Taklamakano dykuma.
Geografinis regiono pavadinimas kilo nuo pagrindinės jo upės Tarimo, kuri yra nenuotaki. Į ją iš aplinkinių kalnų suteka daug mažesnių upių, neretai tampančių pagrindiniais miestų vandens šaltiniais. Rytinėje baseino dalyje yra didelis Lopnuro ežeras.
Istorija
Tarimo baseinas sudaro atskirą istorinį regioną. Tiurkų kalbomis šis regionas yra vadinamas Altišahr (uig. التى شهر = Altä-shähär), kas reiškia „šeši miestai“. Kinų kalba regionas žinomas kaip Huibu (kin. 回部, pinyin: Huibu, liet. Musulmonų gentys), Huidziangas (kin. 回疆, pinyin: Huijiang, liet. Musulmonų pasienis). XIX a. Vakarų šaltiniuose teritorija žinoma kaip Kašgarija (dėl svarbiausio tuo metu miesto Kašgaro) arba Uigūristanas, Uigūrija (tačiau šiuo terminu žinoma ir gretima Turfano įduba).
Seniausi regiono gyventojai buvo tocharai (kinų vadinti juedži). Jie čia sukūrė daug prekybinių miestų valstybių, kurios kinų šaltiniuose buvo žinomos kaip 36 vakarų valstybės. Jos buvo išsirikiavę pagal pietinį Taklamakano dykumos pakraštį (Loulanas, Hotanas, Kašgaras ir kt.), arba pagal šiaurinį (Karašahras, ir kt.). Tarpusavyje susijungusios prekybiniais karavanų keliais, jos sudarė pagrindą susiformuoti Šilko keliui.
Nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą regioną stipriai veikė Kinijos kultūra, ir jis buvo įtrauktas į Kinijos politinę orbitą. I a. pr. m. e.–II a. Kinijos imperija jį valdė kaip Vakarų teritorijų protektorato dalį. Tačiau Kinijai nusilpus ir atitraukus karius iš šio tolimo regiono, įtaką į jį išplėtė kita to meto imperija – Kušanų imperija, kurios dėka į Tarimo baseiną atkeliavo Budizmas, Brahmi raštas ir reiškėsi stipri Indijos kultūrinė įtaka. Tuo metu prekybiniai miestai grupavosi į penkias dideles karalystes, kurios buvo priklausomos nuo stipresnių tiurkų tautų: čia hegemoniją buvo įgijęs Žoužanų kaganatas, eftalitai, Tiurkų kaganatas.
VII a. Tangų dinastija atkūrė Kinijos kontrolę Tarimo baseine, ir įjungė karalystę į Ansi protektoratą. Baseinas padalintas į keturis administracinius vienetus, o pagrindiniuose jų miestuose rezidavo Kinijos armijos. 755 m. nusilpusi Kinija jas atitraukė, palikdama regioną Tibeto imperijai, o IX a. čia įsiviešpatavo Uigūrų kaganatas.
Uigūrų kaganatui yrant, Tarimo baseine valdžią paėmė tiurkai karlukai iš Žetisu, kurie įjungė jį į savo galingą Centrinės Azijos Karachanidų imperiją. 1134 m. jos teritorijoms sumažėjus, imperijai beliko tik Tarimo baseinas, o sostinė perkelta į Kašgarą.
XII a. Karachanidai pripažino galingos karakitajų karalystės, o 1212 m. jų chanatas įjungtas į Mongolų imperiją. Vėliau jį paveldėjo chanas Čagatajus, kurio chanatui priklausė visas Turkestanas. Po mongolų antpuolių Šilko kelio reikšmė nunyko. Vietos gyventojai uigūrai palaipsniui atsisakė budizmo ir įsitraukė į Islamo kultūrinę sferą. Dauguma jų iki XV a. priėmė islamą.
1347 m. Tarimo baseinas tapo Mogulistano dalimi. Tuo metu jis jau tapo žinomas tiurkišku terminu Altišahras, pažymint 6 stipriausius regiono miestus: Kašgarą, , Jarkendą, Hotaną, Aksu (kituose šaltiniuose – ), .
XVIII a. viduryje Tarimo baseinas buvo prijungtas prie Čingų Kinijos ir po 1000 metų sugrįžo į Kinijos kultūrinę ir politinę sferą. Administraciškai jis buvo vadinamas „Pietiniu Tianšanio keliu“ (kin. 天山南路, pinyin: Tianshan Nanlu). Ilgainiui jis kartu su Džungarija ir Turfano įduba įjungtas į Sindziango provinciją, kurią administravo . Nepatenkinti Kinijos priespauda, Tarimo baseino uigūrai nuolat kėlė neramumus krašte. 1862–1877 m. jiems pavyko laikinai sukurti nepriklausomą valstybę Jetišarą.
Nuo XIX a. Tarimo baseinas priklauso Kinijai. Čia vyksta etninių kinų migracijos, mažėja uigūrų proporcija.
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarimo baseinas, Kas yra Tarimo baseinas? Ką reiškia Tarimo baseinas?
Tarimo baseinas uig تارىم ئويمانلىقى Tarim oymanliqi kin 塔里木盆地 vienas is didziausiu nenuotakiu baseinu pasaulyje uzimantis daugiau nei 400 000 km Jis yra Kinijos Liaudies Respublikos Sindziango autonominiame regione Regionas retai apgyvendintas uiguru kitu tiurku tautu Miestuose gyvena kinai chaniai Rytu Turkestano regionas Altisahras التى شهرSalis Kinija pietu Sindziangas Tautos juedzi gt uigurai gt haniaiTurkestano regionai Chorezmas Fergana Zetisu Rytu Turkestanas Altisahras Dzungarija Turfanas GeografijaTarimo baseino upes ir miestai Jo siaurine riba yra Tian Sanio o pietine Kunluno kalnai Didziaja dalį baseino uzima Taklamakano dykuma Geografinis regiono pavadinimas kilo nuo pagrindines jo upes Tarimo kuri yra nenuotaki Į ja is aplinkiniu kalnu suteka daug mazesniu upiu neretai tampanciu pagrindiniais miestu vandens saltiniais Rytineje baseino dalyje yra didelis Lopnuro ezeras IstorijaTarimo baseinas sudaro atskira istorinį regiona Tiurku kalbomis sis regionas yra vadinamas Altisahr uig التى شهر Alta shahar kas reiskia sesi miestai Kinu kalba regionas zinomas kaip Huibu kin 回部 pinyin Huibu liet Musulmonu gentys Huidziangas kin 回疆 pinyin Huijiang liet Musulmonu pasienis XIX a Vakaru saltiniuose teritorija zinoma kaip Kasgarija del svarbiausio tuo metu miesto Kasgaro arba Uiguristanas Uigurija taciau siuo terminu zinoma ir gretima Turfano įduba Seniausi regiono gyventojai buvo tocharai kinu vadinti juedzi Jie cia sukure daug prekybiniu miestu valstybiu kurios kinu saltiniuose buvo zinomos kaip 36 vakaru valstybes Jos buvo issirikiave pagal pietinį Taklamakano dykumos pakrastį Loulanas Hotanas Kasgaras ir kt arba pagal siaurinį Karasahras ir kt Tarpusavyje susijungusios prekybiniais karavanu keliais jos sudare pagrinda susiformuoti Silko keliui Nuo paskutiniuju amziu pries musu era regiona stipriai veike Kinijos kultura ir jis buvo įtrauktas į Kinijos politine orbita I a pr m e II a Kinijos imperija jį valde kaip Vakaru teritoriju protektorato dalį Taciau Kinijai nusilpus ir atitraukus karius is sio tolimo regiono įtaka į jį isplete kita to meto imperija Kusanu imperija kurios deka į Tarimo baseina atkeliavo Budizmas Brahmi rastas ir reiskesi stipri Indijos kulturine įtaka Tuo metu prekybiniai miestai grupavosi į penkias dideles karalystes kurios buvo priklausomos nuo stipresniu tiurku tautu cia hegemonija buvo įgijes Zouzanu kaganatas eftalitai Tiurku kaganatas VII a Tangu dinastija atkure Kinijos kontrole Tarimo baseine ir įjunge karalyste į Ansi protektorata Baseinas padalintas į keturis administracinius vienetus o pagrindiniuose ju miestuose rezidavo Kinijos armijos 755 m nusilpusi Kinija jas atitrauke palikdama regiona Tibeto imperijai o IX a cia įsiviespatavo Uiguru kaganatas Uiguru kaganatui yrant Tarimo baseine valdzia paeme tiurkai karlukai is Zetisu kurie įjunge jį į savo galinga Centrines Azijos Karachanidu imperija 1134 m jos teritorijoms sumazejus imperijai beliko tik Tarimo baseinas o sostine perkelta į Kasgara XII a Karachanidai pripazino galingos karakitaju karalystes o 1212 m ju chanatas įjungtas į Mongolu imperija Veliau jį paveldejo chanas Cagatajus kurio chanatui priklause visas Turkestanas Po mongolu antpuoliu Silko kelio reiksme nunyko Vietos gyventojai uigurai palaipsniui atsisake budizmo ir įsitrauke į Islamo kulturine sfera Dauguma ju iki XV a prieme islama 1347 m Tarimo baseinas tapo Mogulistano dalimi Tuo metu jis jau tapo zinomas tiurkisku terminu Altisahras pazymint 6 stipriausius regiono miestus Kasgara Jarkenda Hotana Aksu kituose saltiniuose XVIII a viduryje Tarimo baseinas buvo prijungtas prie Cingu Kinijos ir po 1000 metu sugrįzo į Kinijos kulturine ir politine sfera Administraciskai jis buvo vadinamas Pietiniu Tiansanio keliu kin 天山南路 pinyin Tianshan Nanlu Ilgainiui jis kartu su Dzungarija ir Turfano įduba įjungtas į Sindziango provincija kuria administravo Nepatenkinti Kinijos priespauda Tarimo baseino uigurai nuolat kele neramumus kraste 1862 1877 m jiems pavyko laikinai sukurti nepriklausoma valstybe Jetisara Nuo XIX a Tarimo baseinas priklauso Kinijai Cia vyksta etniniu kinu migracijos mazeja uiguru proporcija Saltiniai