Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
40 0 š pl 51 0 r ilg 40 000 š pl 51 000 r ilg 40 000 51 000 KaspijaVieta Kazachija Rusija Iranas Azerbaidžanas Turkmėnij
Kaspijos jūra
40°0′ š. pl. 51°0′ r. ilg. / 40.000°š. pl. 51.000°r. ilg.
| Kaspija | |
|---|---|
| Vieta | Kazachija, Rusija, Iranas, Azerbaidžanas, Turkmėnija |
| Plotas | 371 000 km² |
| Kranto linijos ilgis | 7000 km |
| Kilmė | tektoninė |
| Didžiausias gylis | 1025 m |
| Tūris | 78 000 km³ |
| Įteka | Volga, Uralas, Terekas, Kura, Atrekas ir kt. |
Kãspijos jūra (rus. Каспийское море, kaz. Каспий теңізі, turkm. Hazar deňizi, azer. Xəzər dənizi, pers. دریای خزر,دریای مازَندَران = Daryā-ye Ḫazar, Daryā-ye Māzandarān) – didžiausias Žemės ežeras Europos ir Azijos sandūroje, plytintis rytuose nuo Kaukazo kalnų, dėl didumo vadinamas jūra. Tai nenuotakus sūriavandenis ežeras.
Plotas apie 371 000 km² (dėl vandens lygio svyravimo kinta), didžiausias gylis 1025 m. Vidutinis paviršiaus lygis ~28 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio.
Kaspijos jūra susiformavo maždaug prieš 10 mln. metų, kai senovinis Tetijos vandenynas pasidalijo į dvi šiuolaikines jūras – Juodąją jūrą ir Kaspijos jūrą.
Pavadinimo kilmė
Iš viso žinoma apie 70 šio vandens telkinio pavadinimų – Hirkanijos jūra, Chazarų jūra, Abeskuno jūra, Derbento jūra, ir kt. Irane Kaspijos jūrą vadina Chazarų arba Mazenderano jūra (pagal vienos iš Irano tautų pavadinimą). Dabartinis pavadinimas siejamas su pietvakarių krante prieš mūsų erą gyvenusios tautos pavadinimu.
Geografija
Kaspijos jūra tyvuliuoja dviejų žemynų – Europos ir Azijos sandūroje. Ilgis iš šiaurės į pietus ~1200 km (36°34' – 47°13' šiaurės pl.), iš vakarų į rytus nuo 195 iki 435 km (46° – 56° rytų ilg.), vidutiniškai 310–320 km.
Skalauja šių valstybių krantus:
- Kazachstano, kranto linijos ilgis 2340 km.
- Turkmėnijos, kranto linijos ilgis 1200 km.
- Irano, Gilano, Mazandarano ir Golestano provincijos; kranto linijos ilgis 724 km.
- Azerbaidžano, kranto linijos ilgis 955 km.
- Rusijos, Dagestano ir Kalmukijos respublikos ir Astrachanės sritis; kranto linijos ilgis 695 km.
Jūros akvatorija sąlyginai skirstoma į tris dalis – Šiaurės Kaspija, Vidurio Kaspija ir Pietų Kaspija – kurių ploto santykis yra 25, 36 ir 39. Riba tarp Šiaurės Kaspijos ir Vidurio Kaspijos yra linija Čečėnės sala – Tub-Karagano kyšulys, riba tarp Vidurio ir Pietų Kaspijos – linija Gyvenamoji sala (Žiloj ostrov, rus. Жилой остров) – Gan-Gulu kyšulys.
Dugno reljefas
Šiaurinė Kaspijos dalis – sekli lyguma su akumuliacinėmis salomis; vidutinis gylis apie 4-8 m, didžiausias gylis neviršija 25 m. Vidurinėje dalyje, kurią nuo šiaurės skiria Mangyšlako slenkstis, giliausia vieta siekia 788 m (Derbento duburys). Pietinėje dalyje, kurią nuo Vidurio Kaspijos skiria Apšerono slenkstis, giliausia vieta – 1025 m. Kaspijos šelfe vyrauja smėliai, duburiuose dugną dengia dumblas, kai kur prasikiša .
Pakrantės
Kaspijos jūros kranto linijos ilgis apie 6501 – 6702 km, o su salų pakrantėmis – iki 7000 km. Dauguma krantų yra žemi ir lygūs. Šiaurinę pakrantę raižo Volgos ir Uralo deltos atšakos, krantai žemi ir pelkėti, vietomis daug vandens augalų. Rytinėje pakrantėje vyrauja klintiniai krantai. Krantai labiausiai vingiuoti Apšerono pusiasalyje (vakaruose) ir prie Kara Bogaz Golo rytuose.
Pusiasaliai
Stambūs Kaspijos pusiasaliai:
- Agrachanаs. Smėlėtas pusiasalis vakaruose, Dagestano teritorijoje. Ilgis ~50 km, plotis iki 8 km, plotas 212 km², aukštis virš Kaspijos jūros lygio 20 m. Kilmė – vėjo ir srovių veikla, Tereko upės aliuvinės sąnašos. Peizaže vyrauja tamarisko krūmais apžėlusios smėlio kopos ir pakrančių druskožemiai, nuolatinių gyventojų nėra.
- Apšeronas. Vakarų krante, Azerbaidžano teritorijoje. Į jūrą išsikišęs ~60 km, plotis iki 30 km. Pusiasalio teritorijoje įsikūrę Baku ir Sumaito miestai. Aukštis nuo 310 m iki 26 m žemiau Kaspijos lygio (geologinė depresija). Druskožemiai, sūrūs ežeriukai. Dideli naftos ištekliai, naftos verslovės.
- Mangyšlakas. Rytų krantas, Kazachstano teritorija. Klimatas labai sausas. Daug kultūrinio paveldo objektų, gydomieji šaltiniai. Naftos ištekliai.
Salos
Kaspijos jūroje yra apie 50 salų, kurių bendras plotas ~350 km². Stambiausios salos: Ašur-Ada, Garasu, Gumas, Dašas, Čečenė, Čygyras, Zira, Zianbilas, Chara-Zira. Statomos dirbtinės Chazarų salos.
Įlankos
Didžiausios įlankos yra šios:
- Agrachano
- Astrachanės
- Enzelio (buvusi Pehlevi)
- Girkanto (buvusi Astarabado)
- Gyzylagačo
- Gyzlaro
- Kazacho
- Mangyšlako
- Tub-Karagano
- Turkmenbašio (buvusi Krasnovodsko).
Hidrografija
Kaspijos plotas ir pakrantės linija gerokai kinta dėl vandens lygio kitimo. Vandens tūris, kai vandens lygis – 26,75 m, sudaro 78 648 km³, arba 44 % pasaulo ežerų vandens atsargų. Didžiausias gylis 1025 m. Pietų Kaspijos įduboje (nusileidžia tik Baikalui ir Tanganikai), vidutinis gylis 208 m. Šiaurinė Kaspijos dalis sekli, didžiausias gylis 25, vidutinis – 4 m.
Per pastaruosius 3000 metų Kaspijos vandens lygio kitimo amplitudė siekė 15 m. Nuo 1837 metų, kai buvo pradėtas registruoti vandens lygis, jis kito 3,8 m diapazone. Lygio kitimas siejamas su klimato kitimu, geologiniais pokyčiai ir antropogeniniais faktoriais (intakų užtvankos ir su tuo susijęs debito mažėjimas).
Kaspijos jūros vandens balanso komponentai (kiekiai per metus, 1970):
- krituliai: +66,8 km³,
- upių nuotėkis: +266 km³,
- gruntinis vanduo: +5 km³,
- garavimas: -357 km³,
- nuotėkis į Kara Bogaz Golą: -4 km³
- sunaudojimas ūkinėms reikmėms: -1 km³
Vanduo Kaspijos jūroje pasikeičia kas ~250 metų.
Dėl neigiamo vandens balanso (daugiausiai dėl sumažėjusio Volgos debito, pastačius hidroelektrinių kaskadą) ХХ а. aštuntajame dešimtmetyje buvo parengtas planas nukreipti dalį Pečioros vandens į Volgą, taip apie 32 km³ padidinant jos metinį debitą, bet šis planas nebuvo įgyvendintas.
Vandens temperatūra svyruoja nuo 0 °C šiaurinėje dalyje žiemos metu iki +23-26 °C pietuose. Didesniame gylyje vandens temperatūra iš esmės pastovi ir siekia +6-7 °C. Žiemą dalis akvatorijos (ypač įlankos) užšąla, šiaurinėje dalyje nuo lapkričio vidurio iki vasario pabaigos susidaro iki 2 m storio ledas. Pietinė ledų riba yra linija tarp Čečėnės salos ir Mangyšlako, ties Apšerono pusiasaliu ledas sukausto vandenį vidutiniškai kartą per 10-11 metų.
Vandens druskingumas kinta nuo 0,3 promilės prie Volgos deltos iki 13,5 promilės pietryčių pakrantėje. Žiemą, kai užšąla Volga, vidutinis druskingumas šiaurinėje jūros dalyje padidėja.
Jūros srovės
Vandens cirkuliaciją Kaspijos jūroje sukelia intakai ir vėjai. Kadangi didžiausi intakai yra šiaurėje, tai ir srovės šioje dalyje stipresnės. Stipri šiaurės srovė juda palei vakarinę pakrantę link Apšerono pusiasalio, čia skyla į dvi dalis: viena juda tolyn palei vakarinį krantą, o kita pasuka į rytinę jūros dalį.
Intakai
Į Kaspijos jūrą įteka 130 upių, 9 iš jų suformavusios deltas. Vandeningiausios upės, atnešančios ~90 % visų intakų debito, yra šios:
- Volga, Terekas (Rusija),
- Uralas, Emba (Kazachstanas),
- Kura, Samuras (Azerbaidžanas),
- Atrekas (Turkmėnija).
Visas Kaspijos jūros baseinas užima maždaug 3,1-3,5 mln. kv. km, t. y. apie 10 procentų planetos uždarų vandens telkinių baseinų ploto. Baseino ilgis iš šiaurės į pietus ~2 500 km, iš vakarų į rytus~ 1000 km ir apima Azerbaidžaną, Armėniją, Gruziją, Iraną, Kazachstaną, Rusiją, Uzbekistaną ir Turkmėniją.
Kara Bogaz Golas
Unikalus 18 000 km² ploto sūraus vandens ežeras (neretai vadinamas įlanka), nuolatos maitinamas Kaspijos jūros vandens. Kara Bogaz Golo vanduo dėl karšto ir sauso klimato sparčiai garuoja, ir jį papildo ~200 m pločio protaka iš jūros atplūstančio vandens srautas.
Pavadinimo reikšmė turkmėnų kalba – „Juodosios ryklės (Juodųjų nasrų) ežeras“.
Kadangi ežeras nuotėkio neturi, jo vanduo itin sūrus – ~350 promilių (Pasaulinio vandenyno vidutiniškai 35 promilės). Ilgainiui čia susikaupė susikaupė milžiniški ištekliai įvairių druskų, ypač mirabilito (vandeningasis natrio sulfatas, Na2SO4·10H2O), arba glauberio druskos, kurio kiekiai vertinami iki 48 mlrd. tonų (didžiausias planetos telkinys). Šios druskos koncentracija tokia didelė, kad į Kara Bogaz Golo protaką patekusios ir vandens srauto atneštos žuvys ir Kaspijos ruoniai nuo druskų kaipmat apanka ir žūsta.
1980 m. protakoje pastatyta užtvanka, o 1984 m. pastatyta vandens pralaida. Ežero lygis nukrito keliais metrais, bet 1992 m. vandens tiekimas vėl atkurtas. Kasmet iš Kaspijos jūros į Kara Bogaz Golą atiteka 8-10 km³ vandens (daugiau negu Neries žiotyse) ir ~150 000 tonų druskų. Druskų gavyba nuo 1920 metų.
Klimatas
Šiaurinės dalies klimatas kontinentinis, pietinėje – subtropinis. Žiemą vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje kinta nuo -8-10 °C šiaurėje iki +8-10 °C pietuose; vasaros metu nuo +24-25 °C šiaurėje iki +26-27 °C pietuose. Rekordinė temperatūra, užfiksuota rytinėje pakrantėje, siekė 44 °C.
Vidutinis kritulių kiekis 200 mm per metus (nuo 90-100 mm rytuose iki 1700 mm vakarinėje pakrantėje). Vandens garavimas: vidutiniškai 1000 mm per metus, Apšerono pusiasalio apylinkėse 1400 mm /metus.
Virš Kaspijos jūros dažnai pučia stiprūs vėjai, ypač šiauriniai. Rudenį ir žiemą vėjai sustiprėja ir dažnai siekia 35-40 m/sek. Itin vėjuoti rajonai – Apšerono pusiasalis ir Machačkalos apylinkės.
Fauna
Kaspijos jūroje gyvena 1809 gyvūnų rūšys, iš kurių 415 rūšių yra stuburiniai. Čia aptikta 101 žuvų rūšis, didžiausi pasaulyje eršketinių žuvų ištekliai, taip pat gyvena karpiai, kilkės, kefalės, ešeriai, lydekos, lašišos. Čia esama ir jūrinių žinduolių – kaspinių ruonių. Gana daug endeminių rūšių. Iš moliuskų paminėtinos dreisenos, kitų bestuburių – pintys ir medūzos.
Kai kurias rūšis Kaspijos jūroje įveisė žmonės (kefales), arba jos atkeliavo su vandens transportu (krabai).
Flora
Jūroje ir jos pakrantėse aptinkamos 728 augalų rūšys, tarp kurių gausiausi dumbliai – žaliadumbliai, rudadumbliai, raudondumbliai, rupijos. Didžiąją biomasės dalį sudaro menturdumbliai (iki 30 kg/m²).
Kaspijos pakrančių miestai
Didžiausi Kaspijos pakrančių miestai yra šie:
- Baku ir Sumgaitas, įsikūrę Apšerono pusiasalyje; netoli jų – naftininkų gyvenvietė Naftos Akmenys, pastatyta ant dirbtinių salų, estakadų ir technologinių aikštelių.
- Machačkala – Dagestano sostinė ir Derbentas, piečiausias Rusijos Federacijos miestas (vakarų pakrantė)
- Astrachanė tradiciškai laikoma Kaspijos uostu, nors įsikūrusi Volgos deltoje, taigi nuo jūros nutolusi 60 km.
- Aktau – Kazachstano uostas (rytų pakrantė)
- Turkmenbašis – Turkmėnijos uostas, buvęs Krasnovodskas, įsikūręs prie to paties pavadinimo įlankos.
- – stambiausias Irano uostas prie Kaspijos jūros.
Ekonomika
Iškasenos
Kaspijos jūroje slūgso dideli naftos ir gamtinių dujų klodai. Iki šiol ištyrinėti naftos ištekliai siekia apie 10 mlrd. t., kartu su dujų kondensatu – apie 10-20 mlrd. t. Naftos gavyba Kaspijoje prasidėjo 1920 metais (Apšerono pusiasalyje).
Laivyba
Išvystyta laivyba, plaukioja keltai Baku – Turkmenbašis, Baku – Aktau, Machačkala – Aktau. Volgos ir Dono upėmis bei Volgos-Dono kanalu galima susiekti su Juodąja jūra.
Žvejyba
Eršketinių žuvų (90 % pasaulinių išteklių), karpių, kilkių žvejyba, ikrų gavyba ir kaspinių ruonių medžioklė.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 201
- K. Kilkus. Įdomioji ežerotyra. Mokslas, 1985. P. 120
Nuorodos
- Kaspijos regionas
- Kaspijos gamtinės įvairovės projektas
- Kaspijos vandens lygio kitimo stebėjimas Archyvuota kopija 2011-07-24 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaspijos jūra, Kas yra Kaspijos jūra? Ką reiškia Kaspijos jūra?
40 0 s pl 51 0 r ilg 40 000 s pl 51 000 r ilg 40 000 51 000 KaspijaVieta Kazachija Rusija Iranas Azerbaidzanas TurkmenijaPlotas 371 000 km Kranto linijos ilgis 7000 kmKilme tektonineDidziausias gylis 1025 mTuris 78 000 km Įteka Volga Uralas Terekas Kura Atrekas ir kt Kaspijos jura rus Kaspijskoe more kaz Kaspij tenizi turkm Hazar denizi azer Xezer denizi pers دریای خزر دریای ماز ند ران Darya ye Ḫazar Darya ye Mazandaran didziausias Zemes ezeras Europos ir Azijos sanduroje plytintis rytuose nuo Kaukazo kalnu del didumo vadinamas jura Tai nenuotakus suriavandenis ezeras Plotas apie 371 000 km del vandens lygio svyravimo kinta didziausias gylis 1025 m Vidutinis pavirsiaus lygis 28 m zemiau Pasaulinio vandenyno lygio Kaspijos jura susiformavo mazdaug pries 10 mln metu kai senovinis Tetijos vandenynas pasidalijo į dvi siuolaikines juras Juodaja jura ir Kaspijos jura Pavadinimo kilmeIs viso zinoma apie 70 sio vandens telkinio pavadinimu Hirkanijos jura Chazaru jura Abeskuno jura Derbento jura ir kt Irane Kaspijos jura vadina Chazaru arba Mazenderano jura pagal vienos is Irano tautu pavadinima Dabartinis pavadinimas siejamas su pietvakariu krante pries musu era gyvenusios tautos pavadinimu GeografijaKaspijos jura tyvuliuoja dvieju zemynu Europos ir Azijos sanduroje Ilgis is siaures į pietus 1200 km 36 34 47 13 siaures pl is vakaru į rytus nuo 195 iki 435 km 46 56 rytu ilg vidutiniskai 310 320 km Skalauja siu valstybiu krantus Kazachstano kranto linijos ilgis 2340 km Turkmenijos kranto linijos ilgis 1200 km Irano Gilano Mazandarano ir Golestano provincijos kranto linijos ilgis 724 km Azerbaidzano kranto linijos ilgis 955 km Rusijos Dagestano ir Kalmukijos respublikos ir Astrachanes sritis kranto linijos ilgis 695 km Juros akvatorija salyginai skirstoma į tris dalis Siaures Kaspija Vidurio Kaspija ir Pietu Kaspija kuriu ploto santykis yra 25 36 ir 39 Riba tarp Siaures Kaspijos ir Vidurio Kaspijos yra linija Cecenes sala Tub Karagano kysulys riba tarp Vidurio ir Pietu Kaspijos linija Gyvenamoji sala Ziloj ostrov rus Zhiloj ostrov Gan Gulu kysulys Kaspijos pakrante TurkmenijojeDugno reljefas Siaurine Kaspijos dalis sekli lyguma su akumuliacinemis salomis vidutinis gylis apie 4 8 m didziausias gylis nevirsija 25 m Vidurineje dalyje kuria nuo siaures skiria Mangyslako slenkstis giliausia vieta siekia 788 m Derbento duburys Pietineje dalyje kuria nuo Vidurio Kaspijos skiria Apserono slenkstis giliausia vieta 1025 m Kaspijos selfe vyrauja smeliai duburiuose dugna dengia dumblas kai kur prasikisa Pakrantes Kaspijos juros kranto linijos ilgis apie 6501 6702 km o su salu pakrantemis iki 7000 km Dauguma krantu yra zemi ir lygus Siaurine pakrante raizo Volgos ir Uralo deltos atsakos krantai zemi ir pelketi vietomis daug vandens augalu Rytineje pakranteje vyrauja klintiniai krantai Krantai labiausiai vingiuoti Apserono pusiasalyje vakaruose ir prie Kara Bogaz Golo rytuose Pusiasaliai Stambus Kaspijos pusiasaliai Agrachanas Smeletas pusiasalis vakaruose Dagestano teritorijoje Ilgis 50 km plotis iki 8 km plotas 212 km aukstis virs Kaspijos juros lygio 20 m Kilme vejo ir sroviu veikla Tereko upes aliuvines sanasos Peizaze vyrauja tamarisko krumais apzelusios smelio kopos ir pakranciu druskozemiai nuolatiniu gyventoju nera Apseronas Vakaru krante Azerbaidzano teritorijoje Į jura issikises 60 km plotis iki 30 km Pusiasalio teritorijoje įsikure Baku ir Sumaito miestai Aukstis nuo 310 m iki 26 m zemiau Kaspijos lygio geologine depresija Druskozemiai surus ezeriukai Dideli naftos istekliai naftos versloves Mangyslakas Rytu krantas Kazachstano teritorija Klimatas labai sausas Daug kulturinio paveldo objektu gydomieji saltiniai Naftos istekliai Salos Kaspijos juroje yra apie 50 salu kuriu bendras plotas 350 km Stambiausios salos Asur Ada Garasu Gumas Dasas Cecene Cygyras Zira Zianbilas Chara Zira Statomos dirbtines Chazaru salos Įlankos Didziausios įlankos yra sios Agrachano Astrachanes Enzelio buvusi Pehlevi Girkanto buvusi Astarabado Gyzylagaco Gyzlaro Kazacho Mangyslako Tub Karagano Turkmenbasio buvusi Krasnovodsko Hidrografija Kaspijos plotas ir pakrantes linija gerokai kinta del vandens lygio kitimo Vandens turis kai vandens lygis 26 75 m sudaro 78 648 km arba 44 pasaulo ezeru vandens atsargu Didziausias gylis 1025 m Pietu Kaspijos įduboje nusileidzia tik Baikalui ir Tanganikai vidutinis gylis 208 m Siaurine Kaspijos dalis sekli didziausias gylis 25 vidutinis 4 m Per pastaruosius 3000 metu Kaspijos vandens lygio kitimo amplitude sieke 15 m Nuo 1837 metu kai buvo pradetas registruoti vandens lygis jis kito 3 8 m diapazone Lygio kitimas siejamas su klimato kitimu geologiniais pokyciai ir antropogeniniais faktoriais intaku uztvankos ir su tuo susijes debito mazejimas Kaspijos juros vandens balanso komponentai kiekiai per metus 1970 krituliai 66 8 km upiu nuotekis 266 km gruntinis vanduo 5 km garavimas 357 km nuotekis į Kara Bogaz Gola 4 km sunaudojimas ukinems reikmems 1 km Vanduo Kaspijos juroje pasikeicia kas 250 metu Del neigiamo vandens balanso daugiausiai del sumazejusio Volgos debito pastacius hidroelektriniu kaskada HH a astuntajame desimtmetyje buvo parengtas planas nukreipti dalį Pecioros vandens į Volga taip apie 32 km padidinant jos metinį debita bet sis planas nebuvo įgyvendintas Vandens temperatura svyruoja nuo 0 C siaurineje dalyje ziemos metu iki 23 26 C pietuose Didesniame gylyje vandens temperatura is esmes pastovi ir siekia 6 7 C Ziema dalis akvatorijos ypac įlankos uzsala siaurineje dalyje nuo lapkricio vidurio iki vasario pabaigos susidaro iki 2 m storio ledas Pietine ledu riba yra linija tarp Cecenes salos ir Mangyslako ties Apserono pusiasaliu ledas sukausto vandenį vidutiniskai karta per 10 11 metu Vandens druskingumas kinta nuo 0 3 promiles prie Volgos deltos iki 13 5 promiles pietryciu pakranteje Ziema kai uzsala Volga vidutinis druskingumas siaurineje juros dalyje padideja Juros sroves Vandens cirkuliacija Kaspijos juroje sukelia intakai ir vejai Kadangi didziausi intakai yra siaureje tai ir sroves sioje dalyje stipresnes Stipri siaures srove juda palei vakarine pakrante link Apserono pusiasalio cia skyla į dvi dalis viena juda tolyn palei vakarinį kranta o kita pasuka į rytine juros dalį Intakai Į Kaspijos jura įteka 130 upiu 9 is ju suformavusios deltas Vandeningiausios upes atnesancios 90 visu intaku debito yra sios Volga Terekas Rusija Uralas Emba Kazachstanas Kura Samuras Azerbaidzanas Atrekas Turkmenija Visas Kaspijos juros baseinas uzima mazdaug 3 1 3 5 mln kv km t y apie 10 procentu planetos uzdaru vandens telkiniu baseinu ploto Baseino ilgis is siaures į pietus 2 500 km is vakaru į rytus 1000 km ir apima Azerbaidzana Armenija Gruzija Irana Kazachstana Rusija Uzbekistana ir Turkmenija Kaspijos juros ir Kara Bogaz Golo jungtis NASA nuotrauka Kara Bogaz Golas Kara Bogaz Golas 1995 metais Unikalus 18 000 km ploto suraus vandens ezeras neretai vadinamas įlanka nuolatos maitinamas Kaspijos juros vandens Kara Bogaz Golo vanduo del karsto ir sauso klimato sparciai garuoja ir jį papildo 200 m plocio protaka is juros atplustancio vandens srautas Pavadinimo reiksme turkmenu kalba Juodosios rykles Juoduju nasru ezeras Kadangi ezeras nuotekio neturi jo vanduo itin surus 350 promiliu Pasaulinio vandenyno vidutiniskai 35 promiles Ilgainiui cia susikaupe susikaupe milziniski istekliai įvairiu drusku ypac mirabilito vandeningasis natrio sulfatas Na2SO4 10H2O arba glauberio druskos kurio kiekiai vertinami iki 48 mlrd tonu didziausias planetos telkinys Sios druskos koncentracija tokia didele kad į Kara Bogaz Golo protaka patekusios ir vandens srauto atnestos zuvys ir Kaspijos ruoniai nuo drusku kaipmat apanka ir zusta 1980 m protakoje pastatyta uztvanka o 1984 m pastatyta vandens pralaida Ezero lygis nukrito keliais metrais bet 1992 m vandens tiekimas vel atkurtas Kasmet is Kaspijos juros į Kara Bogaz Gola atiteka 8 10 km vandens daugiau negu Neries ziotyse ir 150 000 tonu drusku Drusku gavyba nuo 1920 metu KlimatasSiaurines dalies klimatas kontinentinis pietineje subtropinis Ziema vidutine temperatura siaurineje dalyje kinta nuo 8 10 C siaureje iki 8 10 C pietuose vasaros metu nuo 24 25 C siaureje iki 26 27 C pietuose Rekordine temperatura uzfiksuota rytineje pakranteje sieke 44 C Vidutinis krituliu kiekis 200 mm per metus nuo 90 100 mm rytuose iki 1700 mm vakarineje pakranteje Vandens garavimas vidutiniskai 1000 mm per metus Apserono pusiasalio apylinkese 1400 mm metus Virs Kaspijos juros daznai pucia stiprus vejai ypac siauriniai Rudenį ir ziema vejai sustipreja ir daznai siekia 35 40 m sek Itin vejuoti rajonai Apserono pusiasalis ir Machackalos apylinkes FaunaKaspijos juroje gyvena 1809 gyvunu rusys is kuriu 415 rusiu yra stuburiniai Cia aptikta 101 zuvu rusis didziausi pasaulyje ersketiniu zuvu istekliai taip pat gyvena karpiai kilkes kefales eseriai lydekos lasisos Cia esama ir juriniu zinduoliu kaspiniu ruoniu Gana daug endeminiu rusiu Is moliusku paminetinos dreisenos kitu bestuburiu pintys ir meduzos Kai kurias rusis Kaspijos juroje įveise zmones kefales arba jos atkeliavo su vandens transportu krabai FloraJuroje ir jos pakrantese aptinkamos 728 augalu rusys tarp kuriu gausiausi dumbliai zaliadumbliai rudadumbliai raudondumbliai rupijos Didziaja biomases dalį sudaro menturdumbliai iki 30 kg m Kaspijos pakranciu miestaiBaku vaizdas į Kaspijos juraStepanas Razinas Vasilijaus Surikovo paveikslas Didziausi Kaspijos pakranciu miestai yra sie Baku ir Sumgaitas įsikure Apserono pusiasalyje netoli ju naftininku gyvenviete Naftos Akmenys pastatyta ant dirbtiniu salu estakadu ir technologiniu aiksteliu Machackala Dagestano sostine ir Derbentas pieciausias Rusijos Federacijos miestas vakaru pakrante Astrachane tradiciskai laikoma Kaspijos uostu nors įsikurusi Volgos deltoje taigi nuo juros nutolusi 60 km Aktau Kazachstano uostas rytu pakrante Turkmenbasis Turkmenijos uostas buves Krasnovodskas įsikures prie to paties pavadinimo įlankos stambiausias Irano uostas prie Kaspijos juros EkonomikaIskasenos Kaspijos juroje slugso dideli naftos ir gamtiniu duju klodai Iki siol istyrineti naftos istekliai siekia apie 10 mlrd t kartu su duju kondensatu apie 10 20 mlrd t Naftos gavyba Kaspijoje prasidejo 1920 metais Apserono pusiasalyje Laivyba Isvystyta laivyba plaukioja keltai Baku Turkmenbasis Baku Aktau Machackala Aktau Volgos ir Dono upemis bei Volgos Dono kanalu galima susiekti su Juodaja jura Zvejyba Ersketiniu zuvu 90 pasauliniu istekliu karpiu kilkiu zvejyba ikru gavyba ir kaspiniu ruoniu medziokle SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 201 K Kilkus Įdomioji ezerotyra Mokslas 1985 P 120NuorodosKaspijos regionas Kaspijos gamtines įvairoves projektas Kaspijos vandens lygio kitimo stebejimas Archyvuota kopija 2011 07 24 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu