Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje aprašoma Baltarusijos istorija nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo dabartinės Baltarusijos teritorijoje ik
Baltarusijos istorija
Šiame straipsnyje aprašoma Baltarusijos istorija nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo dabartinės Baltarusijos teritorijoje iki dabartinių laikų.
| Baltarusijos istorija |
| (Rusios kaganatas) |
| Kijevo Rusia (Riurikaičiai) |
| Rusios kunigaikštystės: |
| Polockas, Juodoji Rusia, Smolenskas, Turovas-Pinskas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: |
| Polocko, Minsko, Vitebsko, Naugarduko, Bresto, Smolensko, Mstislavlio vaivadijos |
| Rusijos imperija (Šiaurės vakarai): |
| Minsko, Vitebsko, Gardino, Mogiliovo gubernijos |
| BLR, Litbelas |
| Lenkija, TSRS (Baltarusijos TSR) |
| Baltarusija |
Priešistorė
Pirmosios žmonių stovyklos dabartinėje Baltarusijos teritorijoje randamos jau prieš 28-24 tūkstančius metų. 3 tūkstantmečio pabaigoje – 2 tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje Baltarusijos teritorijoje pasirodo indoeuropiečių gentys, kaip manoma dabartinių baltų ir slavų protėviai. VII–VI a. pr. m. e. pietų Baltarusijos teritorijoje susiformavo Milogrado kultūra, kurią Marija Gimbutienė, dr. Algimantas Merkevičius ir kiti tyrinėtojai laiko baltiška. Kiti tyrinėtojai šią kultūrą laiko slaviška arba jos priklausomumą laiko diskutuotinu klausimu.
Remiantis lingvistiniais duomenimis ir hidronimais, I tūkst. Baltarusijos teritorijoje vyravo baltų prokalbe kalbėjusios gentys, kurios sukūrė Brūkšniuotosios keramikos, Dniepro-Dauguvos, Tušemlios kultūras. Tai buvo vadinamieji Dniepro baltai. Tuo metu pietų Baltarusijoje (Pripetės baseine) jau vyravo slavai. VIII–IX a. jie ėmė migruoti į šiaurę, ilgainiui išstumdami ir asimiliuodami baltus, kurie perėmė slavų kalbą ir suformavo naujus etnosus. Asimiliacija nebuvo vienoda. Daug kur baltų kalbomis kalbančių tautų likučiai liko gyventi tarp dominuojančių slavų etnosų.
Iki IX a. Baltarusijoje susiformavo skirtingos genčių sąjungos. Tai buvo žemės ūkiu besiverčiančios gentys, prekiavusios žemės ūkio produktais, kailiais, medumi, vašku. Šiaurės vakarinė Baltarusijos teritorija dar ilgai išliko baltiška. Baltų žemės šiaurės vakarinėse teritorijose (Nemuno upės baseinas, kur yra Lydos, Ašmenos miestai) jungėsi į aukštaičių ir jotvingių gentines sąjungas. Greičiausiai baltiškai kalbantis buvo ir Nemuno-Pripetės tarpupis (vėliau taip vadinamoji Juodoji Rusia) su Gardino, Slucko, Nesvyžiaus gyvenvietėmis.
Likusioje teritorijoje susiformavo kelios didelės slavų žemių sąjungos. Šiaurinėje Baltarusijoje (Dauguvos baseinas, kur dabar yra Polockas, Vitebskas, Orša ir Minskas) vyravo Polocko krivičiai. Pelkingose teritorijose pietinėje Baltarusijoje (Pripetės baseinas, kur dabar yra Brestas, Pinskas, Turovas, Mozyrius) vyravo dregovičiai. Rytinėje Baltarusijoje (Dniepro ir Sožo baseinas, kur dabar yra Gomelis, Mogiliovas) gyveno radimičiai. Šios trys gentinės sąjungos vėliau tapo baltarusių etnoso pagrindu.
Rusios kunigaikštystės
IX–X a. Skandinavijos vikingai pakeliui iš Skandinavijos į Bizantijos imperiją įkūrė prekybos punktus (vadinamasis Kelias iš variagų pas graikus). Dauguma jų koncentravosi krivičių ir radimičių žemėse. Per šiuos atsparos punktus vikingai darė įtaką rytų slavų valstybių susikūrimui. Nuo Suomijos įlankos iki Ponto stepės susiformavęs slavų dominuojamas regionas pradėtas vadinti Rusia, ir Baltarusijos teritorija (kartu su šiaurės Ukraina bei vakarų Rusija) sudarė neatsiejamą jo dalį.
Rusioje senųjų genčių sąjungų pagrindu formavosi dideli teritoriniai-politiniai junginiai, vadinamosios žemės. Baltarusijos teritorijoje svarbiausios slavų žemės buvo Polocko žemė šiaurinėje dalyje, susiformavusi krivičių teritorijoje, Turovo-Pinsko žemė pietinėje dalyje (Polesėje), kur senovėje vyravo dregovičiai. Radimičiai rytų Baltarusijoje savo atskiro teritorinio junginio nesuformvo, tačiau ilgainiui juos užvaldė Smolensko žemė, kurios centras buvo dab. Rusijos teritorijoje. 862 m. kronikose jau minimas Polockas. Visose kunigaikštystėse įsigalėjo atskiros Riurikaičių dinastijos atšakos.
Į šias slavų kunigikštystes iš pietų, t. y. Bizantijos, plito religija ir raštija. X a. slavai priėmė stačiatikių tikėjimą, čia paplito kirilica, o tapo raštijos ir liturgijos kalba. Tačiau pagoniškų papročių išliko dar iki XV–XVI a.
Nors X a. II pusėje ir XI a. I pusėje didžiumą Rusios teritorijos suvienijo Kijevo Rusia su centru Kijevo mieste, atskiros žemės didžiąją dalį istorijo buvo nepriklausomos. X a. pradėta Riurikaičių atšaka Polocko kunigaikštystę valdė kelis šimtus metų. Didžiausias klestėjimas buvo pasiektas Iziaslavo vaikaičio Vseslavo (1044–1101) laikais. Tuo metu kunigaikštystė tapo svarbia tarpininke prekyboje tarp Kijevo ir Skandinavijos. Polocko kunigaikštystė anksti tapo faktiškai nepriklausoma nuo Kijevo Rusios, plėtė savo įtaką ir į kaimynines baltų teritorijas. Rusioje Polockas pagal savo įtaką konkuravo su kitais Rusios centrais – Kijevu ir Novgorodu.
Pietų Baltarusijoje (Polesėje) susiformavo Turovo kunigaikštystė. Joje XI a. viduryje atskirą Riurikaičių atšaką pradėjo Iziaslavas Jaroslavičius. Turovo kunigaikštystė ilgą laiką buvo glaudžiai susijusi su Kijevu. Rytų Baltarusiją (radimičių žemes) kontroliavusi Smolensko kunigaikštystė buvo valdoma skirtingų Riurikaičių dinastijos atšakų, kol 1127 m. čia įsitvirtino Rostislavičiai, pradėję šios kunigaikštystės aukso amžių. XII a. Baltarusijoje, kaip ir kitose Rusios dalyse, reiškėsi didėjantis feodalinis susiskaldymas, ir formavosi daug smulkių kunigaikštysčių. Nuo Polocko atskilo Vitebsko, Minsko, Drucko, Iziaslavo kunigaikštystės. Nuo Turovo atskilo Pinsko, , Slucko-Kopyliaus kunigaikštystės.
Baltų gentys vakarinėje Baltarusijos dalyje teritorinius junginius suformavo vėliau nei slavai, ir į jų kraštus vėliau ėmė skverbtis rytų krikščionybė. Tiesa, prekybiniai ir kultūriniai kontaktai tarp Rusios kunigaikštysčių ir baltų vyko. Į baltų žemes įtaką plėte Polocko kunigaikštystė: lietuvių ir latvių protėviai tarnaudavo Polocko armijose, o Polocko agresija turėjo įtakos rytinių baltų genčių (lietuvių, latgalių, jotvingių) konsolidacijai. Pvz., latgaliai suformavo Jersikos kunigaikštystę, kuri tuo metu buvo Polocko vasalė. Panašiu metu jotvingių žemes šiaurėje kolonizavo dregovičiai, kurie jotvingių teritorijoje įkūrė Valkaviską, Gardiną, Slanimą, Naudarduką ir kitus miestus. Čia ilgainiui slavų kunigaikštysčių pavyzdžiu susiformavo Gardino kunigaikštystė.
Veikiami rytinių kaimynų slavų, XI–XII a. baltai irgi ėmė konsoliduotis. Baltarusijos teritorijoje susiformavo tokios lietuvių genčių sąjungos žemės kaip Nalšia ir Alšėnai, kurios XIII a. Mindaugo (1240–1263) laikais įtrauktos į besikuriančią Lietuvos valstybę.
LDK sudėtyje
XIII a. Rusios kunigaikštystės patyrė nemažai istorinių kataklizmų, kurie keitė regiono geopolitinę siuaciją. Vykstant Kryžiaus žygiams į Pabaltijį didelė dalis kaimyninių baltų genčių buvo nukariautos kryžiuočių, dėl ko Rusios kunigaikštystės buvo atkirstos nuo Baltijos jūros ir sunyko prekybiniai keliai. Iš rytų į Rusią įsiveržus mongolams (1240 m. užimtas Kijevas), plačioje buvusios Rusios teritorijoje susidarė geopolitinis vakuumas. Buvusios kunigaikštystės skilo į dar didesnį skaičių kunigaikštysčių.
Didelė dalis šiaurinės Rusios tapo priklausoma nuo Mongolų imperijos, o pietinė Rusios dalis (įskaitant dab. Baltarusijos teritorijoje buvusias slavų kunigaikštystes) buvo įtraukiamos į naujai susikūrusios vakarinės kaimynės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, politinę orbitą. Per karines sąjungas, dinastines vedybas ir užkariavimus per XIII–XIV a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje buvusios kunigaikštystės buvo įjungtos į LDK sudėtį. Šis procesas pradėtas Mindaugo laikais, kuomet prie LDK prijungta Juodoji Rusia. Vėliau Polocko (1307 m.), Turovo-Pinsko ir Smolensko žemių kunigaikštystės prijungtos prie Lietuvos kaip dalinės kunigaikštystės, ir vietines Riurikaičių dinastijas keitė Gediminaičių giminė. Nuo to laiko Lietuvos ir Baltarusijos istorija beveik 600 metų buvo glaudžiai susijusi.
Iš pradžių LDK sudėtyje senosios kunigaikštystės išlaikydavo savo teritorijas ir valdančiąsias gimines, tačiau nuo 1508 m. dauguma jų panaikintos, ir suformuotos . Iš pradžių suformuotos Mstislavlio, Smolensko ir Polocko vaivadijos, o likusioji didžioji Baltarusijos dalis buvo administruojama kaip Vilniaus vaivadija. Vėliau joje išskirtos Bresto, Minsko ir Naugarduko vaivadijos.
Į LDK sudėtį patekę slavai vystėsi atskirai nei šiauriniai jų kaimynai, patekę į Mongolų imperijos įtaką. Taip formavosi atskiras rusėnų, tiesioginių baltarusių protėvių, etnosas, kuriam LDK sudėtyje buvo labai palanki terpė vystytis. Jų šnekamoji rusėnų kalba ėmė atsiskirti nuo rusų kalbos. Ji rėmėsi dabartinės Baltarusijos teritorijoje buvusiais slavų dialektais, buvo standartizuota ir tapo rašytine kalba. Lietuvos sostinė Vilnius tapo svarbiausiu rusėnų miestu ir jų intelektualinio gyvenimo centru. 1517–1525 m. Pranciškus Skorina iš Polocko Vilniuje išleido pirmą spausdintą rytų slavų knygą (Biblijos vertimai).
Rusėnų gyvenamos teritorijos užėmė didžiąją dalį LDK, ir gyventojų skaičiumi jie lenkė etninius lietuvius, todėl Lietuvos didieji kunigaikščiai ėmė vadintis Lietuvos ir Rusios valdovais bei pretendavo valdyti visas Rusios žemes. LDK iš esmės buvo dvitautė valstybė,[reikalingas šaltinis] kurioje lietuviai (baltai) ir rusėnai (slavai) lygiomis teisėmis dalyvavo kultūriniame ir politiniame gyvenime. Nors šie du etnosai užėmė skirtingas teritorijas ir išlaikė skirtingas religijas bei kalbas, jie laikė save viena tauta - lietuviais (politine prasme). Nors valdančioji LDK dinastija Jogailaičiai buvo lietuviškos kilmės, LDK daugumą sudarę rusėnai stipriai veikė Lietuvos kultūrinę raidą ir užėmė svarbią vietą valstybės politikoje. Rašytinė rusėnų kalba buvo naudojama kaip pagrindinė administracinė LDK kalba. Ja parašyta didžioji dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės oficialių dokumentų iki 1569.
Kitokia buvo rusėnų padėtis religijos klausimu. Iš pradžių didelė dalis lietuvių diduomenės, ypatingai migravusieji į Baltarusiją, perimdavo stačiatikių tikėjimą. 1386 didysis Lietuvos kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi ir tokiu būdu būdu įtraukė LDK į katalikiškojo pasaulio sferą. Jogailai priėmus katalikų tikėjimą, LDK teritorijoje katalikai tapo faktiškai proteguojamais prieš stačiatikius LDK kilminguosius. XV a. II pusėje kai kuriose Baltarusijos vietovėse buvo draudžiama kurti naujas cerkves. Tačiau Žygimanto Senojo privilegijos 1511 m. sulygino abiejų krikščionybės atmainų atstovų teises.
Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje
Nuo XV a. pabaigos LDK silpstant ir stiprėjant jos rytinei kaimynei Maskvai, pastaroji nukariavo dalį Smolensko ir Polocko žemių, ir nuo tada šios teritorijos vystėsi kaip Rusijos sudėtinė dalis. Nuolatinė Maskvos grėsmė 1569 m. atvedė LDK į Liublino uniją, kuria ji sudarė Abiejų Tautų Respubliką su Lenkijos karalyste. Lenkija gavo valdyti pietines rusėnų teritorijų dalis, kur ėmė formuotis ukrainiečių tapatybė. Dabartinės Baltarusijos teritorija, tuo tarpu, liko LDK sudėtyje. LDK Vyriausiasis Tribunolas posėdžiaudavo ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir Gardine bei Minske.
Maždaug nuo to laikotarpio LDK kontroliuojamai slavų teritorijai įvardinti pradėjo įsigalėti pavadinimas Baltoji Rusia. Tokiu pačiu principu Juodąja Rusia buvo vadinamos Maskvos kontroliuojamos slavų teritorijos (būsimosios Rusijos branduolys), o - Lenkijos kontroliuojamos (būsimoji Ukraina). Nors Juodosios ir Raudonosios Rusios apibrėžtys vėliau stipriai keitėsi, Baltoji Rusia prigijo (ypač įvardijant Polocko žemę) ir ilgainiui davė pradžią Baltarusijos pavadinimui. Tiesa, baltarusių protėviai, būdami LDK gyventojais, puoselėjo su savo valstybe susietą "Lietuvių" tapatybę.
Nuo XIV a. Baltarusijos teritorijoje didėjo etninė įvairovė, nes greta vietos gyventojų slavų čia kėlėsi lietuvių ir lenkų kilmės diduomenė, kuri kūrė čia savo dvarus. Viena įtakingiausių lietuvių didikų giminė čia buvo Radvilos, valdę milžiniškas sritis. LDK kunigaikščiams ir didikams kviečiant pirklius ir amatininkus iš užsienio, čia kūrėsi vokiečiai, škotai, olandai, italai ir kitos tautos. Svarbiausi imigrantai čia buvo žydai aškenaziai iš Vokietijos, kurie retai gyvenamoje Baltarusijos teritorijoje rado tinkamas sąlygas gyventi ir puoselėti savo kultūrą. Jie kūrėsi didžiausiuose Baltarusijos miestuose ir steigė bendruomenes miesteliuose (štetluose). Tarp jų formavosi litvakų tapatybė ir kultūra. Nuo XVII a. vidurio Baltarusijoje prieglobstį rado ir sentikių bendruomenės.
Nuo XV a. visoje Baltarusijoje stiprėjo lenkų kalbos ir kultūros įtaka (Polonizacija). Pasikeitė bažnytiniai ir pasaulietiniai visuomeniniai institutai. Dvaro elitas greitai priėmė lenkų kalbą, kultūrą ir katalikybę. Nuo XVII a. lenkų kalba išstūmė rašytinę rusėnų kalbą iš vartojimo administracijoje. Kartu su šia tendencija į Baltarusiją skverbėsi Vakarų Europos architektūros tradicija (ypač Barokas), ir didelė dalis šio laikotarpo pilių, dvarų bei kulto pastatų buvo statomi remiantis Lietuvos, Lenkijos, Italijos pavyzdžiais.
XVI a. viduryje Baltarusiją palietė Reformacija. Nesvyžiuje, Breste, Klecke ir kituose miestuose atsirado protestantų bendruomenės. Kadangi kai kurie ATR karaliai labai stipriai palaikė kontrreformaciją, pradėti persekioti ne tik protestantai, bet ir stačiatikiai. Po Bresto unijos (1596) susikūrė unitų bažnyčia, kuriai priklausė didžioji dalis Baltarusijos gyventojų. Pagal ją LDK stačiatikiai buvo pavaldūs ne patriarchui, o Romos popiežiui. 1618 m. Magiliavo miestiečiai sukilo prieš unitų arkivyskupą Juozapatą Kuncevičių. Sukilimas buvo numalšintas. Valstiečiai ir miesto liaudis buvo mažiau paveikti polonizacijos, išsaugojo baltarusių kalbą bei ištikimybę unitų bažnyčiai.
Tačiau ši situacija kėlė ir dalies valstiečių nepasitenkinimą, dėl ko nuo XVI a. pab. ėmė kilti sukilimai, suskaidę šalį.[reikalingas šaltinis] Nuo XVII a. vid. regione nuolat vyko karai su Rusijos caryste ir Švedija. Per Šiaurės karą 1700–1721 m. žuvo apie pusė dabartinės Baltarusijos teritorijos gyventojų, panašiai, kaip ir per ATR-Rusijos karą (1654–1667).
Rusijos imperijos sudėtyje
Nusilpus Abiejų Tautų Respublikai, 1772 m. įvyko Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, kuriuo Rusijai atiteko ryčiausios Baltarusijos dalys (Vitebsko, Polocko bei Mogiliovo vaivadijos). Gardino seime 1793 m. buvo patvirtintas Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, kuriuo Rusijai atiteko Minskas, Nesvyžius, Bobruiska ir rytinė Polesė. Per paskutinį padalinimą 1795 m. prie Rusijos prijungtos likusios baltarusiškos žemės (išskyrus Baltstogę, kuri atiteko Prūsijai). Taip Rusijos imperija galutinai prisijungė visas Baltarusijos teritorijas ir tokiu būdu "atkūrė" Rusią po slavų valdžia. Rusijos imperijos sudėtyje Baltarusijos teritorija reorganizuota į gubernijas. Ji priklausė Minsko, Mogiliovo, Vitebsko, ir Gardino gubernijoms, bei Balstogės sričiai. Taip pat dalis jos įėjo į Vilniaus ir Kauno gubernijas. Rusijos imperijos administracijoje Baltarusija ir toliau buvo laikoma kaip bendras vienetas su Lietuva: jos kartu priklausė Vilniaus generalgubernatorijai ir buvo vadinamos Šiaurės vakarų kraštu.
Rusijoje buvo vykdoma baltarusių depolonizacija ir rusifikacija. 1839 m. caro įsakymu panaikinta unitų bažnyčia, o gyventojai priversti pereiti į stačiatikių tikėjimą. 1840 pradėjo veikti rusų teisminis kodeksas, o Baltarusijos (kaip ir Lietuvos) termino vartojimas buvo uždraustas[reikalingas šaltinis]. Galiausiai uždraustas lotyniško raidyno naudojimas baltarusiškuose spaudiniuose. Masinė slavizacija palietė ir seniau lietuviškas teritorijas vakaruose. Slavai baltarusiai buvo skatinami keltis į vakarus, daugiausia į Vilniaus guberniją,[reikalingas šaltinis] kurioje XX a. pradžioje jau sudarė didžiąją gyventojų dalį. Istorinė Aukštaitija (ypač jos rytinė dalis, kur dabar yra Breslaujos, Vileikos, Alšėnų, Ašmenos, Lydos miestai) buvo slavizuota, o lietuviai išliko tik nedidelėse salose.
Nepaisant persekiojimo, formavosi baltarusių nacionalinis atgimimas ir stiprėjo atskira baltarusių tapatybė. Baltarusių kalba rašė poetai Jonas Čečiotas, Vladislovas Sirokomlė, Konstantinas Kalinauskas ir kiti. Baltarusijos bajorija ir kai kuri valstiečių dalis vadovaujant Konstantinui Kalinauskui bei Zigmantui Sierakauskui dalyvavo 1863 m. lenkų-lietuvių sukilime, kuris baigėsi nesėkmingai.
Kartu su liberalizacijos banga Rusijos visuomeniniame gyvenime 1860–1870 m. pradėjo rodytis publikacijos baltarusių kalba. Baltarusių kalba buvo diskriminuojama ir įteisinta tik po 1905 m. revoliucijos, nors ir tada neleista šia kalba mokyti mokyklose.
Baltarusijos Liaudies Respublika
Kilus Pirmajam pasauliniam karui susidarė prielaidos atsirasti nepriklausomai baltarusių valstybei. 1918 m. vasario 25 d. į Minską įžengė vokiečių kariuomenė, o 1918 m. kovo 25 d. Visos Baltarusijos kongresas paskelbė nepriklausomą Baltarusijos Liaudies Respubliką. Jos teritorija turėjo apimti visas baltarusių vyraujamas gubernijas, įskaitant ir Smolenską bei didelę dalį Vilniaus gubernijos (taip pat ir Vilnių, kurį baltarusiai laikė vienu pagrindinių savo kultūros centrų). Savo dalimi Baltarusija laikė ir Palenkės regioną, iki tol priklausiusį Lenkijai. Paskelbiant nepriklausomybę dalyvavo ne tik baltarusių nacionalistai, bet ir krajovcai (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai), pvz., Roman Skirmunt, Paweł Aleksiuk arba Włodzimierz Falski.
Nepriklausomos Baltarusijos valstybės sukūrimas paskatino naujų nacionalinių simbolių sukūrimą ir sustiprino baltarusių tapatybės formavimąsi. Kadangi baltarusių istorinė tapatybė didžiąja dalimi buvo susijusi su LDK raida, LDK simboliai (Vytis) buvo pasirinkti kaip Baltarusijos herbas. Tuo pačiu metu Bronislavas Taraškevičius sunormino baltarusių kalbą ir jos rašybą, parašė pirmąsias gramatikas ir vadovėlius. Taip susiformavo tradicinė baltarusių rašyba, vadinama taraškevica.
Baltarusijos Liaudies Respublika egzistavo tik gerą pusmetį iki 1918 m. rudens. Tuo metu į Baltarusijos teritoriją įžengė Raudonoji armija. Rusijos pilietinio karo metu, kuris palietė ir Baltarusiją, šalis pateko į komunistų rankas. Pastarieji turėjo kitą viziją, ir siekė atkurti senąją LDK teritoriją, kur baltarusiai ir lietuviai būtų sudarę vieną valstybę. Taip 1919 m. sausį buvo sudaryta Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Respublika (Litbelas), kuri niekada neįgyvendinta praktikoje, nes Lietuva tapo nepriklausoma.
Padalinimas
Tuo metu Lenkija siekė atkurti Abiejų Tautų Respublikos idėją. Vadovaujant maršalui Juzefui Pilsudskiui stengėsi perimti kuo didesnę dalį Baltarusijos į savo rankas. Buvo siekiama ten paskelbti nepriklausomą valstybę, sietiną su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija, kuri ilgainiui būtų sujungta su Lenkija. Po Lenkijos puolimo 1919 m. ir neilgo karo tarp Lenkijos ir Rusijos 1920 m. Baltarusija buvo padalinta. Vakarinė jos dalis atiteko Lenkijai, o rytinėje dalyje įkurta Baltarusijos Tarybų Socialistine Respublika. Tarp jų buvo nubrėžta vadinamoji Kerzono linija, išlaikyta iki 1939 m.
Lenkijos sudėtyje atsidūrusioje Vakarų Baltarusijoje (bret. Захо́дняя Белару́сь) buvo suformuotos keturios vaivadijos: Vilniaus, Naugarduko, Polesės ir Balstogės. Juzefo Pilsudskio ir socialistų palaikyta Baltarusijos autonomijos idėja susilaukė griežtos kritikos, ypatingai iš lenkų nacionalistų dominuojamo Seimo.
Nepaisant to, kad Lenkijos baltarusiai buvo formaliai atstovaujami parlamente, turėjo savo mokyklas ir visuomenines organizacijas, jos kuo toliau, tuo labiau buvo diskriminuojamos lenkijos valdžios. Baltarusių mokyklų ir kultūros įstaigų skaičius buvo drastiškai mažinamas. Iš 1920 m. 400 teritorijoje egzistavusių mokyklų, iki 1939 m. neliko nė vienos. Baltarusiai neturėjo savo teatro, kino ar radijo laidų. Į visą teritoriją kėlėsi lenkų persikėlėliai, vykdydami agresyvią polonizaciją. Besipriešinantys valdžiai nepatikimi baltarusių veikėjai buvo persekiojami ir net uždaromi į tam tikslui skirtas koncentracijos stovyklas[reikalingas šaltinis].
Baltarusijos TSR tapusioje rytinėje Baltarusijos dalyje 1920 m. pabaigoje J. Stalinas pradėjo Baltarusijos sovietizacijos kursą. Rytinės Baltarusijos TSR sienos buvo kelis kartus keičiamos, prijungiant naujas baltarusiškai kalbančias teritorijas, kurios buvo didinamos Rusijos sąskaita. Dabartinės rytinės Baltarusijos sienos nusistovėjo 1926 m. Sovietų Sąjunga bandė kelti šalies ekonomiką komunistiniais metodais. Buvo vystoma pramonė. Žemės ūkyje iš pradžių vykdytas valstiečių apgyvendinimas vienkiemiuose, tačiau nuo 1930 m. pereita prie masinės kolektyvizacijos.
Trečiojo dešimtmečio Sovietų Baltarusijoje buvo vykdyta korenizacijos politika (baltarusizacija). Raudonojoje armijoje buvo įkurtas baltarusių nacionalinis dalinis. Baltarusijos TSR iki 1938 m. buvo pripažįstamos keturios oficialios kalbos: baltarusių, lenkų, rusų ir jidiš, o lenkai kurį laiką net turėjo savo autonominį rajoną. Skatinant baltarusių etninę tapatybę 1933 m. įvykdyta kalbos reforma, kurios metu naujai sunorminta baltarusių kalbos gramatika ir rašyba, atsisakyta taraškevica standarto. Tiesa, ji susilaukė prieštaringų vertinimų, nes laikyta, jog priartino baltarusių kalbą prie rusų kalbos. Tuo pat metu respublikoje buvo vykdomos represijos prieš turtinguosius, dvasininkus ir inteligentus. Baltarusijos TSR stalinizmo metais valdžia vykdė terorą prieš opozijiją ir nekaltų žmonių. Nemažai baltarusių inteligentų buvo represuotą ir sušaudyta. 1917 — 1953 m. apie 250 000 baltarusių buvo represuoti. Kolektyvizacijos metais iš respublikos buvo ištremti 85928 žmonių. 1935 — 1940 m. buvo nubausti mirties bausme 28 425 baltarusių.
Antrasis pasaulinis karas
1939 m. rugsėjo mėn. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir Tarybų Sąjunga pasidalino Lenkiją. Pasinaudodama sutartimi su Trečiuoju Reichu, Tarybų Sąjunga įvedė kariuomenę į Vakarų Baltarusiją. Tų pačių metų spalį Vakarų Baltarusijos liaudies susirinkimas pasiprašė priėmimo į Tarybų Sąjungą. Lapkričio 14 d. teritorija buvo prijungta prie Baltarusijos TSR. Išaugusios valstybės teritorija siekė 225,7 tūkst km², o gyventojų skaičius — 10,2 mln. Tiesa, dalis Vilniaus vaivadijos (Vilniaus kraštas ir Švenčionys) pagal susitarimą buvo atiduoti Lietuvai. Po karo dalis prijungtų teritorijų (Balstogė) grąžinta Lenkijai.
1941 m. Nacistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Baltarusijos dalis buvo užimta Vokietijos ir priklausė reichskomisariatams Ostlandas ir Ukraina. Vokiečiai visoje teritorijoje kūrė koncentracijos stovyklas ir vykdė tiek holokaustą, tiek prieš civilius nukreiptą persekiojimą. Skirtingais skaičiais, per karą šalis neteko 2,5-3 mln. (t. y. apie ketvirtadalio) savo gyventojų . Iš jų apie 800 tūkst. buvo žydai, šalyje praktiškai išnaikinti. 1941 m. pabaigoje Baltarusijos teritorijoje veikė apie 12 000 partizanų.
Per Antrąjį pasaulinį karą Baltarusija patyrė didžiulius žmonių ir ekonominius nuostolius. Kai 1944 m. į Baltarusiją įvesta Raudonoji armija, visi jos miestai buvo sugriauti, o pramonė ir infrastruktūra sunaikinta.
Pokarinė Baltarusijos TSR
1945 m. pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suvienyta Baltarusija liko TSRS sudėtyje kaip Baltarusijos TSR. Tuo metu galutinai nustatytos jos sienos su Lenkija ir Lietuva. Lenkijai buvo atiduota Palenkė. Kitų sovietinių respublikų pavyzdžiu Baltarusijos teritorija buvo padalinta į 12 sričių.
Po karo Baltarusija pradėjo atkūrimo procesą ir 1970 metais tapo vienu iš labiausiai išsivysčiusių TSRS ekonominių rajonų. Vakarų Baltarusijoje sparčiai įvykdyta kolektyvizacija ir baigtas išbuožinimas (kurį rytinė dalis buvo patyrusi prieš karą). Ypač stipriai vystėsi mašinų ir chemijos, karo pramonės. Būdama viena iš vakariausių TSRS respublikų, Baltarusija buvo traktuojama kaip Sovietų Sąjungos vizitinė kortelė ir vadinama TSRS „surinkimo cechu“.
Sparčios urbanizacijos ir pramonės augimo dėka sustiprėjo baltarusių asimiliacijos procesas. Į šalį kėlėsi daug rusų tautybės žmonių ir vyko rusifikacija. Valstybinė švietimo ir išsilavinimo politika skatino šį procesą, nes augo rusiškų leidimų tiražai, o rusų kalba daugumoje mokyklų tapo pagrindine mokymosi kalba. Dabar tik kiek daugiau nei pusė nepriklausomos Baltarusijos gyventojų šneka baltarusių kalba.
Dėl Černobylio avarijos 1986 m. gretimoje teritorijoje Ukrainoje dideli Baltarusijos plotai tapo radioaktyviai užteršti.
Baltarusijos Respublika
Prasidėjus Perestroikai, sustiprėjo baltarusių nacionalinio išsivadavimo judėjimas. Jį labai stiprino visuomenėje kilęs rezonansas dėl Černobylio ir tuo metu atrastos masinės stalinizmo aukų kapavietės Kuropatuose. Formavosi judėjimas , kurio steigiamasis posėdis įvyko 1989 m. Vilniuje. Jis inicijavo mitingus visoje šalyje.
1991 m. rugpjūčio 25 d. Aukščiausioji Taryba paskelbė Baltarusijos TSR nepriklausomybę, o rugsėjo 19 d. šalies pavadinimas buvo pakeistas į Baltarusijos Respubliką ir patvirtinta nacionalinė simbolika remiantis 1918 m. Baltarusijos Liaudies Respublikos pavyzdžiais. Pradėtas naudoti Vytis ir baltai-raudonai-balta vėliava.
1991 m. gruodžio mėnesį buvo anuliuota 1922 m. Tarybų Sąjungos federacinė sutartis ir Belovežo susitarimu įkurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS). 1994 m. liepos mėn. įvyko pirmieji prezidento rinkimai. Aleksandras Lukašenka, buvęs tarybinio ūkio direktorius ir Aukščiausios Tarybos deputatas, turėjęs kovotojo prieš korupciją reputaciją, šiuose rinkimuose gavo 80% balsų.
1995 m. įvykęs referendumas sugrąžino į vartoseną buvusius sovietinės Baltarusijos simbolius su minimaliais pakeitimais. Siekdamas padidinti Prezidento galias, A. Lukašenka inicijavo ir referendumą dėl konstitucijos pakeitimo. 1996 m. Baltarusijos parlamentas balsavo už apkaltos proceso A. Lukašenkai pradžią (86 balsai), tačiau jis remdamasis skubiai surengtu referendumu paleido parlamentą ir išsilaikė poste. Nuo tų metų pradėjo dingti kai kurie A. Lukašenkos politiniai priešininkai, kurių likimas nėra žinomas.
A. Lukašenka buvo perrinktas visuose vėliau vykusiuose prezidento rinkimuose (2001, 2006, 2010, 2015 ir 2020 m.), ir kiekvieną kartą oficialus A. Lukašenką palaikančių balsų skaičius viršija 80 %. 2004 m. padarytas konstitucijos pakeitimas leido prezidentui užimti poziciją neribotą kadencijų skaičių. Daug Vakarų valstybių politikų ginčija dabartinės Baltarusijos valdžios teisėtumą, teigia, kad šalyje įsitvirtinusi autokratija. Nuo pat valdymo pradžios A. Lukašenka gerino santykius su Rusija. 1996 m. abi šalys sukūrė (rus. Сою́зное госуда́рство), siekusią turėti bendrą politiką. 1999 m. gruodžio 8 d. Buvo pasirašyta sąjunginė Baltarusijos ir Rusijos sutartis, kuri praplėtė abejų šalių bendradarbiavimą ir sukūrė sąjungos valdančius organus. 2000 m. gegužės mėn. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka susitarė dėl vienos valiutos įvedimo perspektyvos. Tuo pat metu 2002 m. V. Putino pasiūlymai dėl abiejų šalių susiliejimo buvo piktai atstumti A. Lukašenkos. 2012 m. Baltarusija, Rusija ir Kazachstanas sukūrė , o 2015 m. prisijungus Armėnijai – Eurazijos ekonominę bendriją.
Stiprėjantis autoritarizmas sukėlė pasipriešinimą visuomenės tarpe, kurio proveržiai vyksta beveik kiekvienų rinkimų metu ar dėl blogėjančios šalies ekonominės padėties. 2006 m. įvyko Džinsinė revoliucija, kuria nebuvo pasiekti jokie rezultatai. Masiniai mitingai vyko 2011, 2016, 2017 ir 2020 m. Šiuo metu, po paskutiniųjų prezidento rinkimų, vyksta 2020 m. Baltarusijos protestai.
Išnašos
- Zigmas Zinkevičius. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius, 1993. P.32.
- Гісторія Беларусі у двух частках. Частка 2. Люты 1917—1997 гг. Пад рэдакцыяй прафесараў Я. К. Новіка і Г. С. Марцуля. Мінск. Універсітэцкае. 1998
- Безугольный А. Ю. Национальные формирования РККА в 1930-е гг. // Вестник Калмыцкого института гуманитарных исследований РАН. — 2016. — Т. 27. — № 5 (27). — С. 62.
- Адамушка У.I. Рэпрэсii палітычныя рэпрэсii ў СССР // Беларуская энцыклапедыя. Мінск, 2002. Т. 14. С. 21.
- Адамушка У.I. Рэпрэсii палітычныя рэпрэсii ў СССР // Беларуская энцыклапедыя. Мінск, 2002. Т. 14. С. 21.
- http://war1945.ru/history-fascism/949-lyudskie-poteri-belarusi-v-voyne.html Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
- Коваленя, 2004, с. 109.
- Елена Данейко. Без вести пропавшие в Беларуси: 15 лет нет ответа (рус.) // Deutsche Welle. — 2014. — 16 сентября.
Nuorodos
- Dr. Kazys Pakštas. Gudijos santykis su Lietuva 1 d.
- Dr. Kazys Pakštas. Gudijos santykis su Lietuva 2 d.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltarusijos istorija, Kas yra Baltarusijos istorija? Ką reiškia Baltarusijos istorija?
Siame straipsnyje aprasoma Baltarusijos istorija nuo pirmuju gyventoju įsikurimo dabartines Baltarusijos teritorijoje iki dabartiniu laiku Baltarusijos istorija Rusios kaganatas Kijevo Rusia Riurikaiciai Rusios kunigaikstystes Polockas Juodoji Rusia Smolenskas Turovas PinskasLietuvos Didzioji Kunigaikstyste Polocko Minsko Vitebsko Naugarduko Bresto Smolensko Mstislavlio vaivadijosRusijos imperija Siaures vakarai Minsko Vitebsko Gardino Mogiliovo gubernijosBLR LitbelasLenkija TSRS Baltarusijos TSR BaltarusijaPriesistoreBaltisku hidronimu paplitimo arealas Plotas kuriame gausu baltisku hidronimu Plotas kur baltisku hidronimu nedaug ir dalis ju abejotiniRusia XI a Pirmosios zmoniu stovyklos dabartineje Baltarusijos teritorijoje randamos jau pries 28 24 tukstancius metu 3 tukstantmecio pabaigoje 2 tukstantmecio pr m e pradzioje Baltarusijos teritorijoje pasirodo indoeuropieciu gentys kaip manoma dabartiniu baltu ir slavu proteviai VII VI a pr m e pietu Baltarusijos teritorijoje susiformavo Milogrado kultura kuria Marija Gimbutiene dr Algimantas Merkevicius ir kiti tyrinetojai laiko baltiska Kiti tyrinetojai sia kultura laiko slaviska arba jos priklausomuma laiko diskutuotinu klausimu Remiantis lingvistiniais duomenimis ir hidronimais I tukst Baltarusijos teritorijoje vyravo baltu prokalbe kalbejusios gentys kurios sukure Bruksniuotosios keramikos Dniepro Dauguvos Tusemlios kulturas Tai buvo vadinamieji Dniepro baltai Tuo metu pietu Baltarusijoje Pripetes baseine jau vyravo slavai VIII IX a jie eme migruoti į siaure ilgainiui isstumdami ir asimiliuodami baltus kurie pereme slavu kalba ir suformavo naujus etnosus Asimiliacija nebuvo vienoda Daug kur baltu kalbomis kalbanciu tautu likuciai liko gyventi tarp dominuojanciu slavu etnosu Iki IX a Baltarusijoje susiformavo skirtingos genciu sajungos Tai buvo zemes ukiu besiverciancios gentys prekiavusios zemes ukio produktais kailiais medumi vasku Siaures vakarine Baltarusijos teritorija dar ilgai isliko baltiska Baltu zemes siaures vakarinese teritorijose Nemuno upes baseinas kur yra Lydos Asmenos miestai jungesi į aukstaiciu ir jotvingiu gentines sajungas Greiciausiai baltiskai kalbantis buvo ir Nemuno Pripetes tarpupis veliau taip vadinamoji Juodoji Rusia su Gardino Slucko Nesvyziaus gyvenvietemis Likusioje teritorijoje susiformavo kelios dideles slavu zemiu sajungos Siaurineje Baltarusijoje Dauguvos baseinas kur dabar yra Polockas Vitebskas Orsa ir Minskas vyravo Polocko kriviciai Pelkingose teritorijose pietineje Baltarusijoje Pripetes baseinas kur dabar yra Brestas Pinskas Turovas Mozyrius vyravo dregoviciai Rytineje Baltarusijoje Dniepro ir Sozo baseinas kur dabar yra Gomelis Mogiliovas gyveno radimiciai Sios trys gentines sajungos veliau tapo baltarusiu etnoso pagrindu Rusios kunigaikstystesPagrindiniai straipsniai Polocko zeme Turovo Pinsko zeme ir Smolensko zeme Kijevo kunigaikstis Vladimiras Sviatoslavicius ir Polocko kunigaikste Rogneda IX X a Skandinavijos vikingai pakeliui is Skandinavijos į Bizantijos imperija įkure prekybos punktus vadinamasis Kelias is variagu pas graikus Dauguma ju koncentravosi kriviciu ir radimiciu zemese Per siuos atsparos punktus vikingai dare įtaka rytu slavu valstybiu susikurimui Nuo Suomijos įlankos iki Ponto stepes susiformaves slavu dominuojamas regionas pradetas vadinti Rusia ir Baltarusijos teritorija kartu su siaures Ukraina bei vakaru Rusija sudare neatsiejama jo dalį Rusioje senuju genciu sajungu pagrindu formavosi dideli teritoriniai politiniai junginiai vadinamosios zemes Baltarusijos teritorijoje svarbiausios slavu zemes buvo Polocko zeme siaurineje dalyje susiformavusi kriviciu teritorijoje Turovo Pinsko zeme pietineje dalyje Poleseje kur senoveje vyravo dregoviciai Radimiciai rytu Baltarusijoje savo atskiro teritorinio junginio nesuformvo taciau ilgainiui juos uzvalde Smolensko zeme kurios centras buvo dab Rusijos teritorijoje 862 m kronikose jau minimas Polockas Visose kunigaikstystese įsigalejo atskiros Riurikaiciu dinastijos atsakos Į sias slavu kunigikstystes is pietu t y Bizantijos plito religija ir rastija X a slavai prieme staciatikiu tikejima cia paplito kirilica o tapo rastijos ir liturgijos kalba Taciau pagonisku paprociu isliko dar iki XV XVI a Nors X a II puseje ir XI a I puseje didziuma Rusios teritorijos suvienijo Kijevo Rusia su centru Kijevo mieste atskiros zemes didziaja dalį istorijo buvo nepriklausomos X a pradeta Riurikaiciu atsaka Polocko kunigaikstyste valde kelis simtus metu Didziausias klestejimas buvo pasiektas Iziaslavo vaikaicio Vseslavo 1044 1101 laikais Tuo metu kunigaikstyste tapo svarbia tarpininke prekyboje tarp Kijevo ir Skandinavijos Polocko kunigaikstyste anksti tapo faktiskai nepriklausoma nuo Kijevo Rusios plete savo įtaka ir į kaimynines baltu teritorijas Rusioje Polockas pagal savo įtaka konkuravo su kitais Rusios centrais Kijevu ir Novgorodu Pietu Baltarusijoje Poleseje susiformavo Turovo kunigaikstyste Joje XI a viduryje atskira Riurikaiciu atsaka pradejo Iziaslavas Jaroslavicius Turovo kunigaikstyste ilga laika buvo glaudziai susijusi su Kijevu Rytu Baltarusija radimiciu zemes kontroliavusi Smolensko kunigaikstyste buvo valdoma skirtingu Riurikaiciu dinastijos atsaku kol 1127 m cia įsitvirtino Rostislaviciai pradeje sios kunigaikstystes aukso amziu XII a Baltarusijoje kaip ir kitose Rusios dalyse reiskesi didejantis feodalinis susiskaldymas ir formavosi daug smulkiu kunigaikstysciu Nuo Polocko atskilo Vitebsko Minsko Drucko Iziaslavo kunigaikstystes Nuo Turovo atskilo Pinsko Slucko Kopyliaus kunigaikstystes Kalozos cerkve Gardine Baltu gentys vakarineje Baltarusijos dalyje teritorinius junginius suformavo veliau nei slavai ir į ju krastus veliau eme skverbtis rytu krikscionybe Tiesa prekybiniai ir kulturiniai kontaktai tarp Rusios kunigaikstysciu ir baltu vyko Į baltu zemes įtaka plete Polocko kunigaikstyste lietuviu ir latviu proteviai tarnaudavo Polocko armijose o Polocko agresija turejo įtakos rytiniu baltu genciu lietuviu latgaliu jotvingiu konsolidacijai Pvz latgaliai suformavo Jersikos kunigaikstyste kuri tuo metu buvo Polocko vasale Panasiu metu jotvingiu zemes siaureje kolonizavo dregoviciai kurie jotvingiu teritorijoje įkure Valkaviska Gardina Slanima Naudarduka ir kitus miestus Cia ilgainiui slavu kunigaikstysciu pavyzdziu susiformavo Gardino kunigaikstyste Veikiami rytiniu kaimynu slavu XI XII a baltai irgi eme konsoliduotis Baltarusijos teritorijoje susiformavo tokios lietuviu genciu sajungos zemes kaip Nalsia ir Alsenai kurios XIII a Mindaugo 1240 1263 laikais įtrauktos į besikuriancia Lietuvos valstybe LDK sudetyjePagrindinis straipsnis Lietuvos Didzioji kunigaikstyste LDK Vytauto Didziojo laikaisNaugarduko pilies griuvesiai 1876 m XIII a Rusios kunigaikstystes patyre nemazai istoriniu kataklizmu kurie keite regiono geopolitine siuacija Vykstant Kryziaus zygiams į Pabaltijį didele dalis kaimyniniu baltu genciu buvo nukariautos kryziuociu del ko Rusios kunigaikstystes buvo atkirstos nuo Baltijos juros ir sunyko prekybiniai keliai Is rytu į Rusia įsiverzus mongolams 1240 m uzimtas Kijevas placioje buvusios Rusios teritorijoje susidare geopolitinis vakuumas Buvusios kunigaikstystes skilo į dar didesnį skaiciu kunigaikstysciu Didele dalis siaurines Rusios tapo priklausoma nuo Mongolu imperijos o pietine Rusios dalis įskaitant dab Baltarusijos teritorijoje buvusias slavu kunigaikstystes buvo įtraukiamos į naujai susikurusios vakarines kaimynes Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes politine orbita Per karines sajungas dinastines vedybas ir uzkariavimus per XIII XIV a dabartines Baltarusijos teritorijoje buvusios kunigaikstystes buvo įjungtos į LDK sudetį Sis procesas pradetas Mindaugo laikais kuomet prie LDK prijungta Juodoji Rusia Veliau Polocko 1307 m Turovo Pinsko ir Smolensko zemiu kunigaikstystes prijungtos prie Lietuvos kaip dalines kunigaikstystes ir vietines Riurikaiciu dinastijas keite Gediminaiciu gimine Nuo to laiko Lietuvos ir Baltarusijos istorija beveik 600 metu buvo glaudziai susijusi Is pradziu LDK sudetyje senosios kunigaikstystes islaikydavo savo teritorijas ir valdanciasias gimines taciau nuo 1508 m dauguma ju panaikintos ir suformuotos Is pradziu suformuotos Mstislavlio Smolensko ir Polocko vaivadijos o likusioji didzioji Baltarusijos dalis buvo administruojama kaip Vilniaus vaivadija Veliau joje isskirtos Bresto Minsko ir Naugarduko vaivadijos Pranciskaus Skorinos Biblija Į LDK sudetį pateke slavai vystesi atskirai nei siauriniai ju kaimynai pateke į Mongolu imperijos įtaka Taip formavosi atskiras rusenu tiesioginiu baltarusiu proteviu etnosas kuriam LDK sudetyje buvo labai palanki terpe vystytis Ju snekamoji rusenu kalba eme atsiskirti nuo rusu kalbos Ji remesi dabartines Baltarusijos teritorijoje buvusiais slavu dialektais buvo standartizuota ir tapo rasytine kalba Lietuvos sostine Vilnius tapo svarbiausiu rusenu miestu ir ju intelektualinio gyvenimo centru 1517 1525 m Pranciskus Skorina is Polocko Vilniuje isleido pirma spausdinta rytu slavu knyga Biblijos vertimai Rusenu gyvenamos teritorijos uzeme didziaja dalį LDK ir gyventoju skaiciumi jie lenke etninius lietuvius todel Lietuvos didieji kunigaiksciai eme vadintis Lietuvos ir Rusios valdovais bei pretendavo valdyti visas Rusios zemes LDK is esmes buvo dvitaute valstybe reikalingas saltinis kurioje lietuviai baltai ir rusenai slavai lygiomis teisemis dalyvavo kulturiniame ir politiniame gyvenime Nors sie du etnosai uzeme skirtingas teritorijas ir islaike skirtingas religijas bei kalbas jie laike save viena tauta lietuviais politine prasme Nors valdancioji LDK dinastija Jogailaiciai buvo lietuviskos kilmes LDK dauguma sudare rusenai stipriai veike Lietuvos kulturine raida ir uzeme svarbia vieta valstybes politikoje Rasytine rusenu kalba buvo naudojama kaip pagrindine administracine LDK kalba Ja parasyta didzioji dalis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes oficialiu dokumentu iki 1569 Kitokia buvo rusenu padetis religijos klausimu Is pradziu didele dalis lietuviu diduomenes ypatingai migravusieji į Baltarusija perimdavo staciatikiu tikejima 1386 didysis Lietuvos kunigaikstis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi ir tokiu budu budu įtrauke LDK į katalikiskojo pasaulio sfera Jogailai priemus kataliku tikejima LDK teritorijoje katalikai tapo faktiskai proteguojamais pries staciatikius LDK kilminguosius XV a II puseje kai kuriose Baltarusijos vietovese buvo draudziama kurti naujas cerkves Taciau Zygimanto Senojo privilegijos 1511 m sulygino abieju krikscionybes atmainu atstovu teises Abieju Tautu Respublikos sudetyjeAbieju Tautu Respublikos teritorija 1619 m uzdeta ant zemelapio su dabartinemis sienomisLDK vaivadijos XVII a Nuo XV a pabaigos LDK silpstant ir stiprejant jos rytinei kaimynei Maskvai pastaroji nukariavo dalį Smolensko ir Polocko zemiu ir nuo tada sios teritorijos vystesi kaip Rusijos sudetine dalis Nuolatine Maskvos gresme 1569 m atvede LDK į Liublino unija kuria ji sudare Abieju Tautu Respublika su Lenkijos karalyste Lenkija gavo valdyti pietines rusenu teritoriju dalis kur eme formuotis ukrainieciu tapatybe Dabartines Baltarusijos teritorija tuo tarpu liko LDK sudetyje LDK Vyriausiasis Tribunolas posedziaudavo ne tik sostineje Vilniuje bet ir Gardine bei Minske Mazdaug nuo to laikotarpio LDK kontroliuojamai slavu teritorijai įvardinti pradejo įsigaleti pavadinimas Baltoji Rusia Tokiu paciu principu Juodaja Rusia buvo vadinamos Maskvos kontroliuojamos slavu teritorijos busimosios Rusijos branduolys o Lenkijos kontroliuojamos busimoji Ukraina Nors Juodosios ir Raudonosios Rusios apibreztys veliau stipriai keitesi Baltoji Rusia prigijo ypac įvardijant Polocko zeme ir ilgainiui dave pradzia Baltarusijos pavadinimui Tiesa baltarusiu proteviai budami LDK gyventojais puoselejo su savo valstybe susieta Lietuviu tapatybe Radvilu statyta Myriaus pilis Nuo XIV a Baltarusijos teritorijoje didejo etnine įvairove nes greta vietos gyventoju slavu cia kelesi lietuviu ir lenku kilmes diduomene kuri kure cia savo dvarus Viena įtakingiausiu lietuviu didiku gimine cia buvo Radvilos valde milziniskas sritis LDK kunigaiksciams ir didikams kvieciant pirklius ir amatininkus is uzsienio cia kuresi vokieciai skotai olandai italai ir kitos tautos Svarbiausi imigrantai cia buvo zydai askenaziai is Vokietijos kurie retai gyvenamoje Baltarusijos teritorijoje rado tinkamas salygas gyventi ir puoseleti savo kultura Jie kuresi didziausiuose Baltarusijos miestuose ir steige bendruomenes miesteliuose stetluose Tarp ju formavosi litvaku tapatybe ir kultura Nuo XVII a vidurio Baltarusijoje prieglobstį rado ir sentikiu bendruomenes Sv Sofijos soboras Polocke perstatytas XVIII a Nuo XV a visoje Baltarusijoje stiprejo lenku kalbos ir kulturos įtaka Polonizacija Pasikeite baznytiniai ir pasaulietiniai visuomeniniai institutai Dvaro elitas greitai prieme lenku kalba kultura ir katalikybe Nuo XVII a lenku kalba isstume rasytine rusenu kalba is vartojimo administracijoje Kartu su sia tendencija į Baltarusija skverbesi Vakaru Europos architekturos tradicija ypac Barokas ir didele dalis sio laikotarpo piliu dvaru bei kulto pastatu buvo statomi remiantis Lietuvos Lenkijos Italijos pavyzdziais XVI a viduryje Baltarusija paliete Reformacija Nesvyziuje Breste Klecke ir kituose miestuose atsirado protestantu bendruomenes Kadangi kai kurie ATR karaliai labai stipriai palaike kontrreformacija pradeti persekioti ne tik protestantai bet ir staciatikiai Po Bresto unijos 1596 susikure unitu baznycia kuriai priklause didzioji dalis Baltarusijos gyventoju Pagal ja LDK staciatikiai buvo pavaldus ne patriarchui o Romos popieziui 1618 m Magiliavo miestieciai sukilo pries unitu arkivyskupa Juozapata Kunceviciu Sukilimas buvo numalsintas Valstieciai ir miesto liaudis buvo maziau paveikti polonizacijos issaugojo baltarusiu kalba bei istikimybe unitu baznyciai Taciau si situacija kele ir dalies valstieciu nepasitenkinima del ko nuo XVI a pab eme kilti sukilimai suskaide salį reikalingas saltinis Nuo XVII a vid regione nuolat vyko karai su Rusijos caryste ir Svedija Per Siaures kara 1700 1721 m zuvo apie puse dabartines Baltarusijos teritorijos gyventoju panasiai kaip ir per ATR Rusijos kara 1654 1667 Rusijos imperijos sudetyjePagrindinis straipsnis Siaures vakaru krastas Magiliavas 1912 m Baltarusijos gubernijos zemelapis 1800 m Nusilpus Abieju Tautu Respublikai 1772 m įvyko Pirmasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas kuriuo Rusijai atiteko ryciausios Baltarusijos dalys Vitebsko Polocko bei Mogiliovo vaivadijos Gardino seime 1793 m buvo patvirtintas Antrasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas kuriuo Rusijai atiteko Minskas Nesvyzius Bobruiska ir rytine Polese Per paskutinį padalinima 1795 m prie Rusijos prijungtos likusios baltarusiskos zemes isskyrus Baltstoge kuri atiteko Prusijai Taip Rusijos imperija galutinai prisijunge visas Baltarusijos teritorijas ir tokiu budu atkure Rusia po slavu valdzia Rusijos imperijos sudetyje Baltarusijos teritorija reorganizuota į gubernijas Ji priklause Minsko Mogiliovo Vitebsko ir Gardino gubernijoms bei Balstoges sriciai Taip pat dalis jos įejo į Vilniaus ir Kauno gubernijas Rusijos imperijos administracijoje Baltarusija ir toliau buvo laikoma kaip bendras vienetas su Lietuva jos kartu priklause Vilniaus generalgubernatorijai ir buvo vadinamos Siaures vakaru krastu Rusijoje buvo vykdoma baltarusiu depolonizacija ir rusifikacija 1839 m caro įsakymu panaikinta unitu baznycia o gyventojai priversti pereiti į staciatikiu tikejima 1840 pradejo veikti rusu teisminis kodeksas o Baltarusijos kaip ir Lietuvos termino vartojimas buvo uzdraustas reikalingas saltinis Galiausiai uzdraustas lotynisko raidyno naudojimas baltarusiskuose spaudiniuose Masine slavizacija paliete ir seniau lietuviskas teritorijas vakaruose Slavai baltarusiai buvo skatinami keltis į vakarus daugiausia į Vilniaus gubernija reikalingas saltinis kurioje XX a pradzioje jau sudare didziaja gyventoju dalį Istorine Aukstaitija ypac jos rytine dalis kur dabar yra Breslaujos Vileikos Alsenu Asmenos Lydos miestai buvo slavizuota o lietuviai isliko tik nedidelese salose Nepaisant persekiojimo formavosi baltarusiu nacionalinis atgimimas ir stiprejo atskira baltarusiu tapatybe Baltarusiu kalba rase poetai Jonas Ceciotas Vladislovas Sirokomle Konstantinas Kalinauskas ir kiti Baltarusijos bajorija ir kai kuri valstieciu dalis vadovaujant Konstantinui Kalinauskui bei Zigmantui Sierakauskui dalyvavo 1863 m lenku lietuviu sukilime kuris baigesi nesekmingai Kartu su liberalizacijos banga Rusijos visuomeniniame gyvenime 1860 1870 m pradejo rodytis publikacijos baltarusiu kalba Baltarusiu kalba buvo diskriminuojama ir įteisinta tik po 1905 m revoliucijos nors ir tada neleista sia kalba mokyti mokyklose Baltarusijos Liaudies RespublikaPagrindiniai straipsniai Baltarusijos Liaudies Respublika ir Litbelas Vokietijos imperijos karininkai Minske 1918 m Baltarusijos veliava 1918 m 1991 1995 m Kilus Pirmajam pasauliniam karui susidare prielaidos atsirasti nepriklausomai baltarusiu valstybei 1918 m vasario 25 d į Minska įzenge vokieciu kariuomene o 1918 m kovo 25 d Visos Baltarusijos kongresas paskelbe nepriklausoma Baltarusijos Liaudies Respublika Jos teritorija turejo apimti visas baltarusiu vyraujamas gubernijas įskaitant ir Smolenska bei didele dalį Vilniaus gubernijos taip pat ir Vilniu kurį baltarusiai laike vienu pagrindiniu savo kulturos centru Savo dalimi Baltarusija laike ir Palenkes regiona iki tol priklausiusį Lenkijai Paskelbiant nepriklausomybe dalyvavo ne tik baltarusiu nacionalistai bet ir krajovcai Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes pilieciai pvz Roman Skirmunt Pawel Aleksiuk arba Wlodzimierz Falski Nepriklausomos Baltarusijos valstybes sukurimas paskatino nauju nacionaliniu simboliu sukurima ir sustiprino baltarusiu tapatybes formavimasi Kadangi baltarusiu istorine tapatybe didziaja dalimi buvo susijusi su LDK raida LDK simboliai Vytis buvo pasirinkti kaip Baltarusijos herbas Tuo paciu metu Bronislavas Taraskevicius sunormino baltarusiu kalba ir jos rasyba parase pirmasias gramatikas ir vadovelius Taip susiformavo tradicine baltarusiu rasyba vadinama taraskevica Baltarusijos Liaudies Respublika egzistavo tik gera pusmetį iki 1918 m rudens Tuo metu į Baltarusijos teritorija įzenge Raudonoji armija Rusijos pilietinio karo metu kuris paliete ir Baltarusija salis pateko į komunistu rankas Pastarieji turejo kita vizija ir sieke atkurti senaja LDK teritorija kur baltarusiai ir lietuviai butu sudare viena valstybe Taip 1919 m sausį buvo sudaryta Lietuvos Baltarusijos Tarybu Respublika Litbelas kuri niekada neįgyvendinta praktikoje nes Lietuva tapo nepriklausoma PadalinimasPagrindinis straipsnis Vakaru Baltarusija Vilniaus baltarusiu gimnazijos mokiniai ir mokytojaiPadalinta Baltarusija tarpukario metais Tuo metu Lenkija sieke atkurti Abieju Tautu Respublikos ideja Vadovaujant marsalui Juzefui Pilsudskiui stengesi perimti kuo didesne dalį Baltarusijos į savo rankas Buvo siekiama ten paskelbti nepriklausoma valstybe sietina su Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes tradicija kuri ilgainiui butu sujungta su Lenkija Po Lenkijos puolimo 1919 m ir neilgo karo tarp Lenkijos ir Rusijos 1920 m Baltarusija buvo padalinta Vakarine jos dalis atiteko Lenkijai o rytineje dalyje įkurta Baltarusijos Tarybu Socialistine Respublika Tarp ju buvo nubrezta vadinamoji Kerzono linija islaikyta iki 1939 m Lenkijos sudetyje atsidurusioje Vakaru Baltarusijoje bret Zaho dnyaya Belaru s buvo suformuotos keturios vaivadijos Vilniaus Naugarduko Poleses ir Balstoges Juzefo Pilsudskio ir socialistu palaikyta Baltarusijos autonomijos ideja susilauke grieztos kritikos ypatingai is lenku nacionalistu dominuojamo Seimo Nepaisant to kad Lenkijos baltarusiai buvo formaliai atstovaujami parlamente turejo savo mokyklas ir visuomenines organizacijas jos kuo toliau tuo labiau buvo diskriminuojamos lenkijos valdzios Baltarusiu mokyklu ir kulturos įstaigu skaicius buvo drastiskai mazinamas Is 1920 m 400 teritorijoje egzistavusiu mokyklu iki 1939 m neliko ne vienos Baltarusiai neturejo savo teatro kino ar radijo laidu Į visa teritorija kelesi lenku persikeleliai vykdydami agresyvia polonizacija Besipriesinantys valdziai nepatikimi baltarusiu veikejai buvo persekiojami ir net uzdaromi į tam tikslui skirtas koncentracijos stovyklas reikalingas saltinis Minsko pavadinimo uzrasai Minsko stotyje 1926 m Baltarusijos TSR tapusioje rytineje Baltarusijos dalyje 1920 m pabaigoje J Stalinas pradejo Baltarusijos sovietizacijos kursa Rytines Baltarusijos TSR sienos buvo kelis kartus keiciamos prijungiant naujas baltarusiskai kalbancias teritorijas kurios buvo didinamos Rusijos saskaita Dabartines rytines Baltarusijos sienos nusistovejo 1926 m Sovietu Sajunga bande kelti salies ekonomika komunistiniais metodais Buvo vystoma pramone Zemes ukyje is pradziu vykdytas valstieciu apgyvendinimas vienkiemiuose taciau nuo 1930 m pereita prie masines kolektyvizacijos Treciojo desimtmecio Sovietu Baltarusijoje buvo vykdyta korenizacijos politika baltarusizacija Raudonojoje armijoje buvo įkurtas baltarusiu nacionalinis dalinis Baltarusijos TSR iki 1938 m buvo pripazįstamos keturios oficialios kalbos baltarusiu lenku rusu ir jidis o lenkai kurį laika net turejo savo autonominį rajona Skatinant baltarusiu etnine tapatybe 1933 m įvykdyta kalbos reforma kurios metu naujai sunorminta baltarusiu kalbos gramatika ir rasyba atsisakyta taraskevica standarto Tiesa ji susilauke priestaringu vertinimu nes laikyta jog priartino baltarusiu kalba prie rusu kalbos Tuo pat metu respublikoje buvo vykdomos represijos pries turtinguosius dvasininkus ir inteligentus Baltarusijos TSR stalinizmo metais valdzia vykde terora pries opozijija ir nekaltu zmoniu Nemazai baltarusiu inteligentu buvo represuota ir susaudyta 1917 1953 m apie 250 000 baltarusiu buvo represuoti Kolektyvizacijos metais is respublikos buvo istremti 85928 zmoniu 1935 1940 m buvo nubausti mirties bausme 28 425 baltarusiu Antrasis pasaulinis karasMinsko geto zydai 1941 m 1939 m rugsejo men prasidejus Antrajam pasauliniam karui Vokietija ir Tarybu Sajunga pasidalino Lenkija Pasinaudodama sutartimi su Treciuoju Reichu Tarybu Sajunga įvede kariuomene į Vakaru Baltarusija Tu paciu metu spalį Vakaru Baltarusijos liaudies susirinkimas pasiprase priemimo į Tarybu Sajunga Lapkricio 14 d teritorija buvo prijungta prie Baltarusijos TSR Isaugusios valstybes teritorija sieke 225 7 tukst km o gyventoju skaicius 10 2 mln Tiesa dalis Vilniaus vaivadijos Vilniaus krastas ir Svencionys pagal susitarima buvo atiduoti Lietuvai Po karo dalis prijungtu teritoriju Balstoge grazinta Lenkijai 1941 m Nacistinei Vokietijai uzpuolus Tarybu Sajunga Baltarusijos dalis buvo uzimta Vokietijos ir priklause reichskomisariatams Ostlandas ir Ukraina Vokieciai visoje teritorijoje kure koncentracijos stovyklas ir vykde tiek holokausta tiek pries civilius nukreipta persekiojima Skirtingais skaiciais per kara salis neteko 2 5 3 mln t y apie ketvirtadalio savo gyventoju Is ju apie 800 tukst buvo zydai salyje praktiskai isnaikinti 1941 m pabaigoje Baltarusijos teritorijoje veike apie 12 000 partizanu Per Antrajį pasaulinį kara Baltarusija patyre didziulius zmoniu ir ekonominius nuostolius Kai 1944 m į Baltarusija įvesta Raudonoji armija visi jos miestai buvo sugriauti o pramone ir infrastruktura sunaikinta Pokarine Baltarusijos TSRPagrindinis straipsnis Baltarusijos TSR Sovietines Baltarusijos veliava 1951 1991 m Sovietmecio pastatai Vitebske 1945 m pasibaigus Antrajam pasauliniam karui suvienyta Baltarusija liko TSRS sudetyje kaip Baltarusijos TSR Tuo metu galutinai nustatytos jos sienos su Lenkija ir Lietuva Lenkijai buvo atiduota Palenke Kitu sovietiniu respubliku pavyzdziu Baltarusijos teritorija buvo padalinta į 12 sriciu Po karo Baltarusija pradejo atkurimo procesa ir 1970 metais tapo vienu is labiausiai issivysciusiu TSRS ekonominiu rajonu Vakaru Baltarusijoje sparciai įvykdyta kolektyvizacija ir baigtas isbuozinimas kurį rytine dalis buvo patyrusi pries kara Ypac stipriai vystesi masinu ir chemijos karo pramones Budama viena is vakariausiu TSRS respubliku Baltarusija buvo traktuojama kaip Sovietu Sajungos vizitine kortele ir vadinama TSRS surinkimo cechu Sparcios urbanizacijos ir pramones augimo deka sustiprejo baltarusiu asimiliacijos procesas Į salį kelesi daug rusu tautybes zmoniu ir vyko rusifikacija Valstybine svietimo ir issilavinimo politika skatino sį procesa nes augo rusisku leidimu tirazai o rusu kalba daugumoje mokyklu tapo pagrindine mokymosi kalba Dabar tik kiek daugiau nei puse nepriklausomos Baltarusijos gyventoju sneka baltarusiu kalba Del Cernobylio avarijos 1986 m gretimoje teritorijoje Ukrainoje dideli Baltarusijos plotai tapo radioaktyviai uztersti Baltarusijos RespublikaBaltarusijos veliava naudojama nuo 1995 m Baltarusijos herbas nuo 1995 m Prasidejus Perestroikai sustiprejo baltarusiu nacionalinio issivadavimo judejimas Jį labai stiprino visuomeneje kiles rezonansas del Cernobylio ir tuo metu atrastos masines stalinizmo auku kapavietes Kuropatuose Formavosi judejimas kurio steigiamasis posedis įvyko 1989 m Vilniuje Jis inicijavo mitingus visoje salyje Aleksandras Lukasenka 2014 m 1991 m rugpjucio 25 d Auksciausioji Taryba paskelbe Baltarusijos TSR nepriklausomybe o rugsejo 19 d salies pavadinimas buvo pakeistas į Baltarusijos Respublika ir patvirtinta nacionaline simbolika remiantis 1918 m Baltarusijos Liaudies Respublikos pavyzdziais Pradetas naudoti Vytis ir baltai raudonai balta veliava 2020 m Baltarusijos protestai 1991 m gruodzio menesį buvo anuliuota 1922 m Tarybu Sajungos federacine sutartis ir Belovezo susitarimu įkurta Nepriklausomu Valstybiu Sandrauga NVS 1994 m liepos men įvyko pirmieji prezidento rinkimai Aleksandras Lukasenka buves tarybinio ukio direktorius ir Auksciausios Tarybos deputatas turejes kovotojo pries korupcija reputacija siuose rinkimuose gavo 80 balsu 1995 m įvykes referendumas sugrazino į vartosena buvusius sovietines Baltarusijos simbolius su minimaliais pakeitimais Siekdamas padidinti Prezidento galias A Lukasenka inicijavo ir referenduma del konstitucijos pakeitimo 1996 m Baltarusijos parlamentas balsavo uz apkaltos proceso A Lukasenkai pradzia 86 balsai taciau jis remdamasis skubiai surengtu referendumu paleido parlamenta ir issilaike poste Nuo tu metu pradejo dingti kai kurie A Lukasenkos politiniai priesininkai kuriu likimas nera zinomas A Lukasenka buvo perrinktas visuose veliau vykusiuose prezidento rinkimuose 2001 2006 2010 2015 ir 2020 m ir kiekviena karta oficialus A Lukasenka palaikanciu balsu skaicius virsija 80 2004 m padarytas konstitucijos pakeitimas leido prezidentui uzimti pozicija neribota kadenciju skaiciu Daug Vakaru valstybiu politiku gincija dabartines Baltarusijos valdzios teisetuma teigia kad salyje įsitvirtinusi autokratija Nuo pat valdymo pradzios A Lukasenka gerino santykius su Rusija 1996 m abi salys sukure rus Soyu znoe gosuda rstvo siekusia tureti bendra politika 1999 m gruodzio 8 d Buvo pasirasyta sajungine Baltarusijos ir Rusijos sutartis kuri praplete abeju saliu bendradarbiavima ir sukure sajungos valdancius organus 2000 m geguzes men Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir A Lukasenka susitare del vienos valiutos įvedimo perspektyvos Tuo pat metu 2002 m V Putino pasiulymai del abieju saliu susiliejimo buvo piktai atstumti A Lukasenkos 2012 m Baltarusija Rusija ir Kazachstanas sukure o 2015 m prisijungus Armenijai Eurazijos ekonomine bendrija Stiprejantis autoritarizmas sukele pasipriesinima visuomenes tarpe kurio proverziai vyksta beveik kiekvienu rinkimu metu ar del blogejancios salies ekonomines padeties 2006 m įvyko Dzinsine revoliucija kuria nebuvo pasiekti jokie rezultatai Masiniai mitingai vyko 2011 2016 2017 ir 2020 m Siuo metu po paskutiniuju prezidento rinkimu vyksta 2020 m Baltarusijos protestai IsnasosZigmas Zinkevicius Rytu Lietuva praeityje ir dabar Vilnius 1993 P 32 Gistoriya Belarusi u dvuh chastkah Chastka 2 Lyuty 1917 1997 gg Pad redakcyyaj prafesaray Ya K Novika i G S Marculya Minsk Universiteckae 1998 Bezugolnyj A Yu Nacionalnye formirovaniya RKKA v 1930 e gg Vestnik Kalmyckogo instituta gumanitarnyh issledovanij RAN 2016 T 27 5 27 S 62 Adamushka U I Represii palitychnyya represii y SSSR Belaruskaya encyklapedyya Minsk 2002 T 14 S 21 Adamushka U I Represii palitychnyya represii y SSSR Belaruskaya encyklapedyya Minsk 2002 T 14 S 21 http war1945 ru history fascism 949 lyudskie poteri belarusi v voyne html Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto Kovalenya 2004 s 109 Elena Danejko Bez vesti propavshie v Belarusi 15 let net otveta rus Deutsche Welle 2014 16 sentyabrya NuorodosDr Kazys Pakstas Gudijos santykis su Lietuva 1 d Dr Kazys Pakstas Gudijos santykis su Lietuva 2 d Vikiteka Baltarusijos istorija vaizdine ir garsine medziagav rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija