Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Portugalijos istorija Portugalijos ir jos teritorijos istorija Ji kupina radikalių posūkių valstybės iškilimas XV XVI am
Portugalijos istorija
Portugalijos istorija – Portugalijos ir jos teritorijos istorija. Ji kupina radikalių posūkių: valstybės iškilimas XV–XVI amžiais, po to einantis nuosmukis, o vėliau – politinis ir ekonominis atsigavimas.
| Portugalijos istorija |
| Iberai, Keltiberai, Kartagina |
| Romos imperija () |
| Svebai () |
| Vestgotai (karalystė) |
| Al-Andalusija |
| Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada |
| Portugalijos karalystė: |
| > Avisai > > Bragansos > |
Etimologija
Žodis „Portugalija“ kilo iš romėnų . Kalė (Cale) buvo senovės gyvenvietė Duero, įtekančio į Atlanto vandenyną šiaurinėje dabartinės Portugalijos dalyje, žiotyse. Apie 200 m. pr. m. e. romėnai atėmė Iberijos pusiasalį iš kartaginiečių po , užėmė Kalę ir ją pavadino Portus Cale („Kalės uostas“). Viduramžiais sritis apie Portus Cale svebų ir vizigotų pradėta vadinti Portucale. VII–VIII a. Portucale pavirto Portugale ir IX a. terminas buvo plačiai naudojamas vadinti regionui tarp Duero ir Minjo upių. Minjas vėliau tapo šiaurine Portugalijos ir Ispanijos siena. XI–XII a. Portugale pavirto Portugalija.
Tačiau žodžio Cale kilmė yra ginčų objektas. Kai kurie istorikai mano, kad graikai pirmieji įkūrė miestą, o pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio kallis „gražus“, turint galvoje Duero slėnio grožį. Kiti mano, jog Cale yra galecų, vietinės regiono tautos, žodis. Gali būti, kad Cale yra keltų kilmės žodis, nes jų daug pasitaiko regione. Cale ar cala reikštų „uostas“ ir būtų užuomina į anksčiau buvusį keltų uostą. Kitos teorijos: Cale yra Galecijos šaknis, žodis kilęs iš Caladunum.
Bet kokiu atveju Portu iš „Portugalijos“ tapo Porto, miesto, išaugusio vietoj Kalės Duero žiotyse, pavadinimu. O portas tapo anglų kalboje iš Duero slėnio atvežtu vynu portu. O Cale tapo Gaja (Vila Nova de Gaja), miesto kairėje upės pakrantėje, pavadinimu.
Ankstyvoji istorija
Pagrindinis straipsnis:
Dabartinę Portugalijos teritoriją apgyvendino neandertaliečiai, o po jų Homo sapiens.
Pirmo tūkstantmečio prieš m. e. pradžioje į Portugaliją iš centrinės Europos atvyko kelios keltų bangos ir susimaišė su vietiniais gyventojais, sudarydami daugybę naujų genčių. Pagrindinės gentys: šiaurėje, centrinėje Portugalijoje, iš Alentejo ir ar koniai iš Algarvės. Mažiau svarbios gentys: , , , , , , , , , , , , , , , , turdulai veterai, Turdulo opidos, ir ).
Pietinėje šalies daly buvo nenuolatinių pajūrio gyvenviečių, kurias įkūrė finikiečiai-kartaginiečiai (pvz.: Tavira Algarvėje).
Romėnų Lusitanija ir Galecija
219 m. pr. m. e. romėnai pirmąkart įsiveržė į Iberijos pusiasalį. Per 200 metų beveik visas pusiasalis buvo prijungtas prie Romos imperijos. Kartaginiečiai, romėnų priešai Pūnų karuose, buvo išvyti iš jų pajūrio kolonijų.
Dabartinės Portugalijos teritorijos užkariavimas užtruko kelis dešimtmečius: jis prasidėjo pietuose, kur koniai tapo romėnų sąjungininkais. Romėnai buvo išstumti, kai 194 m. pr. m. e. šiaurėje prasidėjo sukilimas. Lusitanai ir kitos vadovaujamos gentys išvijo romėnus iš visos Portugalijos. Roma pasiuntė daugybę legionų ir geriausius generolus į Lusitaniją, bet veltui. Lusitanai įgijo vis daugiau teritorijos, tad romėnai pakeitė strategiją. Jie papirko Viriato pasiuntinį užmušti savo vadą. Po Viriato nužudymo maištas greitai buvo nuslopintas.
Roma įvedė kolonijos režimą. Tuo metu Lusitanija suklestėjo ir buvo įkurta daugybė šiuolaikinių Portugalijos miestų. 27 m. pr. m. e. Lusitanija gavo Romos provincijos statusą. Vėliau šiaurėje buvo įkurta Galecijos provincija su sostine Brakara (dabar Braga).
Germanų karalystės
Pagrindiniai straipsniai: Svebai, Vizigotai
V a. į pusiasalį įsiveržė germanų gentys: svebai, vandalai ir jų sąjungininkai Sarmatijos alanai. Tik svebų ( ir markomanai) karalystė išliko iki kito germanų antplūdžio, kai atvyko vizigotai, užkariavo pusiasalį ir išvijo ar asimiliavo vandalus ir alanus. Galiausiai vizigotai užėmė svebų karalystę ir jos sostinę Brakarą 584–585 m.
Burai, germanų gentis lydėjusi svebus, įsikūrė tarp Kavado ir Honemo upių ir sritis buvo pavadinta Terras de Boiro ar Terras de Bouro (Burų žemės). Kita nežymi jėga buvo alanai, kurių gyvenviečių liekanų randama Alekere, Koimbroje ir Lisabonoje.
Maurų valdymas
711 m. musulmonai maurai (daugiausia berberai, bet buvo arabų) iš Šiaurės Afrikos įsiveržė į Iberijos pusiasalį ir užkariavo Vizigotų karalystę. Nuo tada jie ėmė valdyti beveik visą Iberijos pusiasalį, įskaitant ir Portugaliją. Ten susiformavo islamiškas Al-Andalus regionas, kuriame suklestėjo Islamo menas, kultūra ir religija.
VIII–XI a. Al Andalūziją valdė Kordobos kalifatas, o šiam suirus, Portugalijos teritorijoje susiformavo keletas taifų, kurių svarbiausios buvo Algarvė, Lisabona, Badachosas, ir kt. XI a. viduryje Portugalijos pietinėje teritorijoje hegemoniją išplėtė Sevilija.
Vis labiau stiprėjant krikščionims šiaurėje (šiems pavyko užkariauti šiauriausias dabartinės Portugalijos sritis), Sevilija pasikvietė į pagalbą Almoravidus iš Mauritanijos. Šie prijungė Al-Andalūziją prie savo didelės imperijos. XII a. viduryje Almoravidams vėl nusilpus, krikščionims pasisekė paimti Lisaboną. Tuo metu Pietinę Portugalijos dalį užvaldė iš Maroko kviesti Almohadai.
Portugalijos susiformavimas
Daugybė išvytų gotų kilmingųjų įsikūrė neužkariautoje Astūrijos aukštumoje. Iš čia jie bandė atgauti prarastas žemes: šis karas vadinamas Rekonkista.
868 m. grafas Vímara Peres atgavo ir valdė sritį tarp Dueno ir Minjo upių. Šalis buvo pavadinta Portugalija.
Nors Portugalija buvo Leono karalystės vasalas, silpniems karaliams valdant kartais būdavo nepriklausoma.
Portugalija de jure pirmąkart tapo nepriklausoma (kaip ) valdant 1065 m. Vykstant feodaliniams vaidams didikai sukilo ir 1072 m. Portugalija grįžo į Leono ir Kastilijos sudėtį, valdant Garsijos II broliui Alfonsui VI.
1095 m. Portugalija beveik visiškai atsiskyrė nuo Galicijos karalystės. Šalį sudarė kalnai, viržynai ir miškai, šiaurėje Portugaliją ribojo Minjas, o pietuose Mondegas.
Burgundų dinastija (1143–1383)
XI a. pabaigoje Burgundijos riteris Henrikas tapo Portugalijos grafu ir apgynė savo nepriklausomybę sujungęs Portukalės ir Koimbros grafystes. Jis pasiskelbė nepriklausomu, kai tarp Leono ir Kastilijos karalysčių vyko karas. Taip Portugalijoje įsitvirtino pirmoji , kuri dar vadinama Afonsinais.
Henrikas mirė nepasiekęs savo tikslo. Jo sūnus tapo šalies valdovu. Bragos miestas, neoficialus krikščionybės centras Iberijos pusiasalyje, patyrė kitų regionų konkurenciją. Koimbros ir Porto valdovai ir Bragos dvasininkija reikalavo Portugalijos nepriklausomybės.
Portugalija savo šalies pradžia laiko 1128 m. birželio 24 d., kai įvyko . Alfonsas pasiskelbė Portugalijos princu, o 1139 m. pirmuoju Portugalijos karaliumi. 1143 m. su Šventojo Sosto atstovų pagalba Zamoros konferencijoje Portugalijos nepriklausomybė buvo formaliai pripažinta, o princas buvo oficialiai pavadintas Dux Portucalensis. 1179 m. Alfonsas I popiežiaus buvo paskelbtas karaliumi. Po São Mamede mūšio pirmąja Portugalijos sostine buvo . Vėliau, kai Portugalija buvo pripažinta nepriklausoma valstybe, sostinė buvo perkelta į Koimbrą.
1249–1250 m. Algarvė, piečiausias šalies regionas, buvo atimtas iš maurų. 1255 m. Lisabona tapo Portugalijos sostine.
Portugalijos sausumos sienos buvo labai stabilios. Sienos su Ispanija beveik nepakito nuo XIII a. Vindzoro sutartis (1386 m.) sukūrė Didžiosios Britanijos ir Portugalijos sąjunga, kuri išliko iki šių dienų. Nuo seniausių laikų žvejyba ir užsienio prekyba buvo svarbiausi ekonominiai šaltiniai. Henriko Jūreivio susidomėjimas tyrinėjimais ir plėtra navigacijoje sąlygojo Portugalijos ekspansiją ir sukėlė mokslo šuolį geografijoje, matematikoje ir technologijoje.
Avisų dinastija (1385–1580)
Pasibaigus Burgundų dinastijai, po trumpo tarpuvaldžio į valdžią atėjo nauja, Avisų dinastija, kurios valdymas sutampa su Portugalijos aukso amžiumi.
XV–XVI a. Portugalija buvo viena galingiausių valstybių Europoje, o jos ekonominė, politinė ir kultūrinė įtaka prilygo Anglijai, Prancūzijai ir Ispanijai. Nors nedominavo Europos reikaluose, Portugalija turėjo didelę kolonijinę prekybos imperiją visame pasaulyje, kurią rėmė galinga talasokratija.
XV a. pabaigoje Portugalija išvijo vietinius žydus kartu su pabėgėliais iš Kastilijos ir Aragono po 1492 m. Be to, daugelis žydų buvo verčiami priimti krikščionybę. Daugelis žydų slapta laikėsi judaizmo ir jiems nuolat grėsė Portugalijos inkvizicija. 1506 m. buvo nužudyta 3000 „naujų krikščionių“ Lisabonoje. Daugelis žydų pirklių pabėgusių į užsienį taip iškilo, kad daugybę amžių užsienyje „portugalas“ reiškė iš Portugalijos kilusį žydą.
Portugalijos kolonijinė imperija
Pagrindinis straipsnis: Portugalijos kolonijinė imperija
1415 m. liepos 25 d. žymi Portugalijos imperijos pradžią, kai portugalų armada išvyko į turtingą musulmonų prekybos centrą Seutą Šiaurės Afrikoje su karaliumi Jonu I ir jo sūnumis Duarte, Pedro, Henriku Jūreiviu ir Alfonsu bei legendiniu portugalų herojumi Nuno Álvares Pereira. Rugpjūčio 21 d. miestas buvo užimtas ir atsirado ilgai gyvavusi Portugalijos imperija.
1448 m. mažoje saloje Arguime šalia Mauritanijos krantų buvo pastatyta svarbi pilis, kuri tarnavo kaip feitoria (prekybos postas) prekybai su žemynine Afrika. Keletą metų prieš tai į Portugaliją buvo atgabentas pirmasis Afrikos auksas, aplenkęs arabų karavanus, kurie keliauja per Sacharą.
Tordesilijo sutartimi su Ispanija 1494 m. Portugalija padalino (neištyrinėtą) pasaulį po lygiai Ispanijai ir Portugalijai palei šiaurės-pietų meridianą 1770 km į vakarus nuo Žaliojo Kyšulio salų. Visos žemės į vakarus priklausė Ispanijai, į rytus – Portugalijai.
Taip Portugalija tapo pirmąja civilizacija, pradėjusia procesą, kurį mes vadiname globalizacija.
atrado Dangun žengimo salą 1501 m. ir Šv. Elenos Salą 1502 m. Tristão da Cunha pirmasis pamatė archipelagą pavadintą jo vardu 1506 m. Palei Rytų Afrikos krantą buvusios mažos musulmoniškos valstybės (Mozambikas, Kilva, Brava, Mombasa) buvo sunaikintos ir tapo Portugalijos pavaldiniais ar sąjungininkais.
Du milijonai portugalų valdė milžinišką daugybės milijonų žmonių imperiją Afrikoje, Amerikoje ir Azijoje.
Nuo 1514 m. portugalai pasiekė Kiniją ir Japoniją. Indijos vandenyne ir Arabijos jūroje vienas Kabralo laivų atrado Madagaskarą (1501 m.)
Raudonojoje jūroje Masava buvo šiauriausias portugalų lankomas taškas iki 1541 m., kai vadovaujamas laivynas pasiekė Suecą. 1515 m. užėmė Ormuzo sąsiaurį Persijos įlankoje ir užmezgė diplomatinius santykius su Persija.
Pačiame Azijos žemyne pirmus prekybos postus įkūrė Pedro Álvares Cabral Kochine ir Kalikute 1501 m., bet svarbesnis įvykis buvo tai, kad Afonso de Albuquerque užkariavo Goą (1510 m.) ir Malaką (1511 m.), o gavo (1535 m.). Į rytus nuo Malakos Albuquerque pasiuntė kaip pasiuntinį į Siamą (dabar Tailandas) 1511 m. ir dvi ekspedicijas į Molukų salyną (1512 m., 1514 m.), kurios įkūrė portugalų koloniją Malajų salyne. aplankė Kantoną 1517 m. ir pradėjo prekybą su Kinija, kur portugalams 1557 m. buvo leista užimti Makao. Japonija, kurią atsitiktinai aplankė trys portugalų pirkliai 1542 m., greitai pritraukė daugybę pirklių ir misionierių. 1522 m. vienas laivas iš Fernando Magelano ekspedicijos grįžo į Ispaniją po kelionės aplink pasaulį.
Ispanijos Habsburgų valdymas (1580–1640)
1578 m. labai jaunas karalius Sebastianas žuvo mūšyje, nepalikęs įpėdinio, o jo kūnas nebuvo rastas. Jo dėdė kardinolas Henrikas tapo karaliumi, bet mirė po dvejų metų. Portugalija buvo susirūpinusi dėl savo nepriklausomybės ir kreipėsi pagalbos, kad gautų naują karalių.
Ispanijos karalius Pilypas II iš motinos pusės buvo Manuelio I anūkas ir tuo pagrindu pareikalavo sosto. Jam pasipriešino Antonijus, Krato vienuolyno vyresnysis ir vieno iš Manuelio II jaunesnių sūnų pavainikis. Po Henriko mirties Ispanija įsiveržė į Portugaliją ir Pilypas II tapo Portugalijos karaliumi Pilypu I 1580 m. Tokiu būdu Portugalijoje įsitvirtino nauja dinastija – , kurių visi atstovai buvo vadinami Filipais. Dėl to šiai dinastijai Portugalijoje prigijo vardas Filipinai.
Ispanijos ir Portugalijos imperijas pradėjo valdyti vienas monarchas, bet tai neužbaigė pasipriešinimo ispanams. Antonijus išsilaikė Azoruose iki 1583 m. ir aktyviai kovojo dėl sosto iki savo mirties 1595 m. Apsimetėliai tvirtino esą karaliumi Sebastianu 1584, 1585, 1595 ir 1598 m. „Sebastianizmas“, mitas, kad jaunasis karalius Sebastianas grįš į Portugaliją ūkanotą dieną, išliko iki naujųjų laikų.
Po XVI a. Portugalijos galia palaipsniui silpo. Nors oficialiai šalis buvo autonomiška, ją valdė ispanų monarchai 1580–1640 m. ir Portugalijos kolonijas puolė ispanų priešai olandai ir anglai, kurie norėjo dominuoti Atlanto vergų ir Tolimųjų Rytų prieskonių prekyboje. Vienu metu olandai net užvaldė Braziliją, bet juos išvijo ispanų-portugalų ekspedicija 1625 m.
Valdant pirmiems dviem Ispanijos karaliams Portugalijoje buvo ramu, nes jie išlaikė Portugalijos statusą, davė aukštus postus portugalų didikams rūmuose, o šalis išlaikė savo valiutą, įstatymus ir vyriausybę. Buvo net pasiūlyta perkelti Ispanijos sostinę į Lisaboną. Vėliau Pilypas IV bandė Portugaliją paversti Ispanijos provincija ir portugalų didikai prarado valdžią.
Bragansų dinastija (1640–1834)
Dėl to ir dėl padidėjusių mokesčių (Trisdešimtmetis karas Ispanijai buvo labai nuostolingas) 1640 m. gruodžio 1 d. Braganzos kunigaikštis, karaliaus Manuelio I palikuonis, pasiskelbė karaliumi ir pradėjo karą su Ispanija. Ceutos valdytojai nepripažino naujo karaliaus ir liko ištikimi Ispanijai. Nors 1640 m. Portugalija gavo nepriklausomybę, Ispanija dar 28 metus stengėsi atgauti Portugaliją, kol 1668 m. pripažino jos nepriklausomybę.
XVII a. daugybė portugalų emigravo į Braziliją. 1709 m. Jonas V uždraudė emigraciją, nes išvyko daugybė gyventojų, o Brazilija tapo vicekaralystė.
Pombalino laikotarpis
1755 m. Portugalijos Ministru Pirmininku tapo Sebastião de Melo, Pombalio markizas. Ši asmenybė žymėjo reformų laikotarpį, kuris Portugalijos istorijoje įvardijamas kaip Pombalino laikotarpis.
Apstulbintas Britų ekonominių pasiekimų, kuriuos jis matė būdamas ambasadoriumi, Melo sėkmingai įvykdė panašias reformas Portugalijoje. Jis panaikino vergovę Portugalijoje ir jos valdose Indijoje, reorganizavo armiją ir laivyną, pertvarkė Koimbros universitetą ir užbaigė krikščionių sektų persekiojimą.
Bet svarbiausios jo reformos buvo ekonominės ir finansinės. Jis įkūrė kelias kompanijas ir gildijas reguliuoti bet kokią komercinę veiklą. Jis apribojo porto vyno gamybos regioną ir užtikrino jo kokybę ir tai buvo pirmas bandymas Europoje kontroliuoti vyno kokybę. Melo valdė tvirta ranką, įvedės griežtus įstatymus visoms socialinėms klasėms nuo didiko iki skurdžiaus bei plačiai tikrino šalies mokesčių sistemą. Dėl šių reformų jis įgijo daugybę priešų, ypač tarp didikų, kurie jį laikė išsišokėliu.
1755 m. lapkričio 1 d. ryte Lisaboną sukrėtė stiprus žemės drebėjimas (spėjama 9 balai pagal Richterio skalę). Miestą sugriovė iki pamatų žemės drebėjimas, cunamis ir kilę gaisrai. Sebastião de Melo per atsitiktinumą išgyveno ir puolė atstatyti miestą su garsiu posakiu: Kas dabar? Mes palaidosim mirusius ir pavalgydinsim gyvus.
Nepaisant katastrofos Lisabona nepatyrė epidemijų ir per metus buvo beveik atstatyta. Naujas Lisabonos centras buvo pastatytas taip, kad atlaikytų žemės drebėjimus. Buvo pastatyti architektūriniai modeliai, o aplink žygiuojantys kariai imitavo žemės drebėjimą. Naujas senamiestis išliko iki šių laikų ir lankomas turistų. Melo prisidėjo prie seismologijos plėtros sukūręs specialią tarnybą, kurios atstovai buvo nusiųsti į kiekvieną šalies parapiją.
Po žemės drebėjimo karalius ministrui pirmininkui suteikė dar daugiau galios, ir Melo tapo galingu progresyviu diktatoriumi. Jėzuitai buvo išvaryti iš šalies, o jų turtas konfiskuotas. Sebastião de Melo nerodė pasigailėjimo ir persekiojo visus įsipainiojusius asmenis, net moteris ir vaikus. Tai buvo galutinė pergalė prieš ministro pirmininko priešus aristokratus.
XIX a. pradžios krizė
1807 m. Portugalija atsisakė prisijungti prie Napoleono Kontinentinės sistemos prieš Didžiąją Britaniją ir generolo vadovaujami prancūzai įsiveržė į šalį. Lisabona buvo užimta 1807 m. gruodžio 1 d. Britų intervencija Pusiasalio kare (Napoleono karų etapas) atstatė Portugalijos nepriklausomybę, paskutiniai prancūzų kariai buvo išvyti 1812 m. Karas Portugalijai kainavo Olivenzos miestą, kuris atiteko ispanams. Rio de Žaneiras Brazilijoje buvo Portugalijos sostinė 1808–1822 m. 1820 m. konstitucionalistų maištai kilo Porte (rugpjūčio 25 d.) ir Lisabonoje (rugsėjo 15 d.). Lisabona vėl tapo sostine, kai Brazilija paskelbė nepriklausomybę 1822 m.
Bragansos-Vetinai (1834–1910)
1826 m. mirus karaliui iškilo dinastinė krizė. Jo vyriausias sūnus Brazilijos karalius Petras I trumpam valdė Portugaliją, bet nei brazilai, nei portugalai nenorėjo bendros monarchijos, tad jis perleido Portugalijos sostą 7 metų dukrai Marijai su sąlyga, kad užaugusi ji ves jo brolį Migelį. Nepatenkinti Petro konstitucinėm reformom, žemvaldžiai ir bažnyčia jį nuvertė ir 1828 m. vasarį karaliumi tapo jo brolis Migelis. Tai sukėlė Liberalų karus ir galiausiai Petras 1834 m. privertė Migelį atsisakyti sosto ir keliauti į tremtį ir po jo mirties karaliene tapo .
Pirmoji respublika
1910 m. spalio mėn. įvyko revoliucija. Buvo siaubiamos bažnyčios, puldinėjami vienuoliai. Vos buvo sudaryta laikinoji vyriausybė, ji visas jėgas nukreipė antireliginei politikai, nepaisant katastrofiškos ekonomikos padėties. Spalio 10 d., praėjus 5 dienoms po respublikos paskelbimo, buvo uždrausti vienuolynai ir religinės organizacijos, o jų turtas konfiskuojamas. Jėzuitai buvo verčiami atsisakyti Portugalijos pilietybės. Antireliginių įstatymų kulminacija buvo Bažnyčios ir Valstybės atskyrimo įstatymas 1911 m. balandžio 20 d.
Atrodė, kad Masonai pasiekė visišką pergalę. , antireliginių įstatymų autorius, net pareiškė, kad: „Dėl atskyrimo įstatymų per dvi kartas katalikybė Portugalijoje išnyks“.
1911 m. buvo patvirtinta respublikos konstitucija, įvestas parlamentinis režimas su apribotom prezidento galiomis ir dviejų rūmų parlamentu. Nepaisant skilimų Portgalijos visuomenėje ir vyraujančioje partijoje, Afonso Costa vadovaujama Portugalijos respublikonų partija išlaikė valdžią dėl klientelistinės politikos, paveldėtos iš monarchijos.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui PRP tikėjosi pasiekti daugybę tikslų: panaikinti Ispanijos įsiveržimo į Portugaliją ir kolonijų užgrobimo grėsmę bei sutelti tautą apie režimą ir partiją. Tačiau visuomenė nebuvo suinteresuota dalyvauti kare, sustiprėjo opozicija ir pagilėjo visuomenės susiskaldymas. Tokiomis aplinkybėmis atsirado du diktatoriai: (1915 m. sausis-gegužė) ir (1917 m. gruodis – 1918 m. gruodis). Sidónio Pais bandė „gelbėti tautines vertybes“, uždraudė politines partijas, įvedė vienpartinį režimą. Jis taip pat bandė padaryti respubliką patrauklesnę katalikams ir monarchistams.
Po Sidónio Pais nužudymo 1918 m. gruodžio 14 d. atsirado politinis vakuumas ir kilo trumpas pilietinis karas. 1919 m. sausio 19 d. paskelbtas monarchijos atkūrimas Portugalijos šiaurėje ir po keturių dienų kilo monarchistų maištas Lisabonoje. vadovavo koalicinei respublikos vyriausybei, kuri malšino sukilimą. 1919 m. vasario 19 d. monarchistai buvo išvyti iš Porto. Karinė pergalė sugrąžino PRP į valdžią kai ji tų metų rinkimuose laimėjo daugumą.
1919 m. buvo išrinktas konservatyvus prezidentas ir jam suteikta teisė paleisti parlamentą. Sidónio Pais’o atstatyti santykiai su popiežiumi buvo išlaikyti. Prezidentas bandė susidoroti su 1921 m. gegužės krize, bet liberali vyriausybė ilgai neišsilaikė ir spalio 19 d. įvyko perversmas, kurio metu buvo nužudyta daugybė konservatorių lyderių, įskaitant premjerą . Šis įvykis vadinamas „kraujo naktimi“ ir paliko gilias žaizdas politikoje.
Po 1922 m. sausio 29 d. rinkimų prasidėjo stabilumo laikotarpis: PRP vėl laimėjo balsų daugumą. Tačiau partijos sistema buvo neveiksni ir diskredituota. Nors partija laimėdavo rinkimus, nesugebėdavo sukurti stabilios vyriausybės: 1910–1926 m. buvo 45 vyriausybės.
Esant parlamentinei betvarkei vis patrauklesnis atrodė autoritarizmo modelis, kai stipri vykdomoji valdžia įveda tvarką. Kadangi opozicija negalėjo patektį į valdžią konstituciniu būdu (PRP saugojo savo dominavimą), ji kreipėsi pagalbos į armiją. Armijos politinis samoningumas atsirado, kai PRP nusiuntė ją į karą, kurio ji nenorėjo kariauti. Konservatoriams armija atrodė „paskutiniu tvarkos bastionu respublikos chaose“. 1926 m. gegužės 28 d. perversmą rėmė armijos didžioji dalis ir dauguma politinių partijų. Kaip 1917 m. gruodžio mėnesį Lisabonos gyventojai nepuolė ginti respublikos, o paliko ją armijos malonei.
Nauja valstybė (Estado Novo)
Po 1926 m. perversmo atsirado „Antroji respublika“, kuri 1933 m. tapo , kai António de Oliveira Salazar tranformavo Portugaliją į profašistinę link Ašies linkstančia valstybę, kuri vėliau tapo vienpartiniu režimu. 1961 m. Portugalija įsivėlė į karinę operaciją Gojoje, kai įsiveržė Indijos armija. Operacija baigėsi žeminančiu pralaimėjimu ir kolonijų Indijoje praradimu. Angoloje, Mozambike ir Portugalų Gvinėjoje kilo išsivadavimo judėjimas bei Portugalijos kolonijinis karas. Tuo laikotarpiu Portugalija nebuvo atstumtoji ir dalyvavo įkuriant NATO, OECD ir EFTA.
Po Salazaro mirties 1970 m. naujasis vadas suteikė režimo atšilimo viltį, bet karas Afrikoje tęsėsi, politiniai kaliniai liko įkalinti, susirinkimų teisė nebuvo atkurta, cenzūra buvo vos vos sušvelninta, o rinkimai liko griežtai kontroliuojami.
Trečioji respublika
1974 m. „“, efektyvus be kraujo praliejimo kairiųjų karinis perversmas, įvedė „Trečiąją respubliką“. 1975 m. Portugalija suteikė nepriklausomybę visoms užjūrio provincijoms (Províncias Ultramarinas) Afrikoje (Angola, Mozambikas, Bisau Gvinėja, Žaliasis Kyšulys, San Tomė ir Prinsipė). Beveik 1 mln. portugalų ar portugališkos kilmės žmonių paliko šias kolonijas. Tais pačiais metais Indonezija okupavo Portugalijos Timorą, prieš jam suteikiant nepriklausomybę. Makao po susitarimo 1986 m. buvo grąžinta Kinijai 1999 m. Portugalija darė tarptautinį spaudimą, kad užtikrintų Rytų Timoro nepriklausomybę, nes jis juridiškai buvo Portugalijos kolonija (tai pripažino JTO). 1999 m. referendume Rytų Timoras balsavo už nepriklausomybę ir Portugalija ją pripažino 2002 m.
1975–1976 m. kolonijoms suteikus nepriklausomybę baigėsi 560 metų trukusios Portugalijos imperijos gyvavimas bei 15 metų trukęs karas. Po to daugybė portugalų iš kolonijų grįžo Į Portugaliją ir prisidėjo prie ekonominio pakilimo. 1986 m. šalis prisijungė prie Europos Bendrijos (EB) ir Europos Sąjungos 1999 m. 2002 m. įvedamas euras.
Taip pat skaitykite
Išnašos
- [1]
- Celtic Linguistics
- Dictionary of Greek and Roman Geography
- Domingos Maria da Silva, Os Búrios, Terras de Bouro, Câmara Municipal de Terras de Bouro, 2006. (in Portuguese)
- Milhazes, José. Os antepassados caucasianos dos portugueses Archyvuota kopija 2016-01-01 iš Wayback Machine projekto. – in Portuguese.
- Rebecca Weiner, The Virtual Jewish History Tour Portugal
- Miranda, 2001
- Lopes, 1994
- Teixeira, 1996a
- Ribeiro de Meneses, 2000
- Medina, 1994
- Brandão, 1991
- Lopes, 1994; João Silva, 1997
- Ferreira, 1992a
- Portugal – Emigration, Eric Solsten, ed. Portugal: A Country Study. Washington: GPO for the Library of Congress, 1993.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Portugalijos istorija, Kas yra Portugalijos istorija? Ką reiškia Portugalijos istorija?
Portugalijos istorija Portugalijos ir jos teritorijos istorija Ji kupina radikaliu posukiu valstybes iskilimas XV XVI amziais po to einantis nuosmukis o veliau politinis ir ekonominis atsigavimas Portugalijos istorijaIberai Keltiberai KartaginaRomos imperija Svebai Vestgotai karalyste Al AndalusijaKordoba gt Taifai gt Almoravidai gt Almochadai gt GranadaPortugalijos karalyste gt Avisai gt gt Bragansos gt EtimologijaZodis Portugalija kilo is romenu Kale Cale buvo senoves gyvenviete Duero įtekancio į Atlanto vandenyna siaurineje dabartines Portugalijos dalyje ziotyse Apie 200 m pr m e romenai ateme Iberijos pusiasalį is kartaginieciu po uzeme Kale ir ja pavadino Portus Cale Kales uostas Viduramziais sritis apie Portus Cale svebu ir vizigotu pradeta vadinti Portucale VII VIII a Portucale pavirto Portugale ir IX a terminas buvo placiai naudojamas vadinti regionui tarp Duero ir Minjo upiu Minjas veliau tapo siaurine Portugalijos ir Ispanijos siena XI XII a Portugale pavirto Portugalija Taciau zodzio Cale kilme yra gincu objektas Kai kurie istorikai mano kad graikai pirmieji įkure miesta o pavadinimas kilo is graiku kalbos zodzio kallis grazus turint galvoje Duero slenio grozį Kiti mano jog Cale yra galecu vietines regiono tautos zodis Gali buti kad Cale yra keltu kilmes zodis nes ju daug pasitaiko regione Cale ar cala reikstu uostas ir butu uzuomina į anksciau buvusį keltu uosta Kitos teorijos Cale yra Galecijos saknis zodis kiles is Caladunum Bet kokiu atveju Portu is Portugalijos tapo Porto miesto isaugusio vietoj Kales Duero ziotyse pavadinimu O portas tapo anglu kalboje is Duero slenio atveztu vynu portu O Cale tapo Gaja Vila Nova de Gaja miesto kaireje upes pakranteje pavadinimu Pagrindines kalbos Iberijoje apie 200 m pr m e Ankstyvoji istorijaPagrindinis straipsnis Dabartine Portugalijos teritorija apgyvendino neandertalieciai o po ju Homo sapiens Pirmo tukstantmecio pries m e pradzioje į Portugalija is centrines Europos atvyko kelios keltu bangos ir susimaise su vietiniais gyventojais sudarydami daugybe nauju genciu Pagrindines gentys siaureje centrineje Portugalijoje is Alentejo ir ar koniai is Algarves Maziau svarbios gentys turdulai veterai Turdulo opidos ir Pietineje salies daly buvo nenuolatiniu pajurio gyvenvieciu kurias įkure finikieciai kartaginieciai pvz Tavira Algarveje Romenu uzkariauta IspanijaRomenu Lusitanija ir GalecijaPagrindinis straipsnis 219 m pr m e romenai pirmakart įsiverze į Iberijos pusiasalį Per 200 metu beveik visas pusiasalis buvo prijungtas prie Romos imperijos Kartaginieciai romenu priesai Punu karuose buvo isvyti is ju pajurio koloniju Dabartines Portugalijos teritorijos uzkariavimas uztruko kelis desimtmecius jis prasidejo pietuose kur koniai tapo romenu sajungininkais Romenai buvo isstumti kai 194 m pr m e siaureje prasidejo sukilimas Lusitanai ir kitos vadovaujamos gentys isvijo romenus is visos Portugalijos Roma pasiunte daugybe legionu ir geriausius generolus į Lusitanija bet veltui Lusitanai įgijo vis daugiau teritorijos tad romenai pakeite strategija Jie papirko Viriato pasiuntinį uzmusti savo vada Po Viriato nuzudymo maistas greitai buvo nuslopintas Roma įvede kolonijos rezima Tuo metu Lusitanija suklestejo ir buvo įkurta daugybe siuolaikiniu Portugalijos miestu 27 m pr m e Lusitanija gavo Romos provincijos statusa Veliau siaureje buvo įkurta Galecijos provincija su sostine Brakara dabar Braga Germanu karalystes Iberijoje 560 m Germanu karalystesPagrindiniai straipsniai Svebai Vizigotai V a į pusiasalį įsiverze germanu gentys svebai vandalai ir ju sajungininkai Sarmatijos alanai Tik svebu ir markomanai karalyste isliko iki kito germanu antpludzio kai atvyko vizigotai uzkariavo pusiasalį ir isvijo ar asimiliavo vandalus ir alanus Galiausiai vizigotai uzeme svebu karalyste ir jos sostine Brakara 584 585 m Burai germanu gentis lydejusi svebus įsikure tarp Kavado ir Honemo upiu ir sritis buvo pavadinta Terras de Boiro ar Terras de Bouro Buru zemes Kita nezymi jega buvo alanai kuriu gyvenvieciu liekanu randama Alekere Koimbroje ir Lisabonoje Islamo ekspansija 622 750 m Mauru valdymasPagrindinis straipsnis Al Andalusija 711 m musulmonai maurai daugiausia berberai bet buvo arabu is Siaures Afrikos įsiverze į Iberijos pusiasalį ir uzkariavo Vizigotu karalyste Nuo tada jie eme valdyti beveik visa Iberijos pusiasalį įskaitant ir Portugalija Ten susiformavo islamiskas Al Andalus regionas kuriame suklestejo Islamo menas kultura ir religija VIII XI a Al Andaluzija valde Kordobos kalifatas o siam suirus Portugalijos teritorijoje susiformavo keletas taifu kuriu svarbiausios buvo Algarve Lisabona Badachosas ir kt XI a viduryje Portugalijos pietineje teritorijoje hegemonija isplete Sevilija Vis labiau stiprejant krikscionims siaureje siems pavyko uzkariauti siauriausias dabartines Portugalijos sritis Sevilija pasikviete į pagalba Almoravidus is Mauritanijos Sie prijunge Al Andaluzija prie savo dideles imperijos XII a viduryje Almoravidams vel nusilpus krikscionims pasiseke paimti Lisabona Tuo metu Pietine Portugalijos dalį uzvalde is Maroko kviesti Almohadai Portugalijos susiformavimasPagrindinis straipsnis Rekonkista Daugybe isvytu gotu kilminguju įsikure neuzkariautoje Asturijos aukstumoje Is cia jie bande atgauti prarastas zemes sis karas vadinamas Rekonkista 868 m grafas Vimara Peres atgavo ir valde sritį tarp Dueno ir Minjo upiu Salis buvo pavadinta Portugalija Nors Portugalija buvo Leono karalystes vasalas silpniems karaliams valdant kartais budavo nepriklausoma Portugalija de jure pirmakart tapo nepriklausoma kaip valdant 1065 m Vykstant feodaliniams vaidams didikai sukilo ir 1072 m Portugalija grįzo į Leono ir Kastilijos sudetį valdant Garsijos II broliui Alfonsui VI 1095 m Portugalija beveik visiskai atsiskyre nuo Galicijos karalystes Salį sudare kalnai virzynai ir miskai siaureje Portugalija ribojo Minjas o pietuose Mondegas Burgundu dinastija 1143 1383 Pagrindinis straipsnis XI a pabaigoje Burgundijos riteris Henrikas tapo Portugalijos grafu ir apgyne savo nepriklausomybe sujunges Portukales ir Koimbros grafystes Jis pasiskelbe nepriklausomu kai tarp Leono ir Kastilijos karalysciu vyko karas Taip Portugalijoje įsitvirtino pirmoji kuri dar vadinama Afonsinais Henrikas mire nepasiekes savo tikslo Jo sunus tapo salies valdovu Bragos miestas neoficialus krikscionybes centras Iberijos pusiasalyje patyre kitu regionu konkurencija Koimbros ir Porto valdovai ir Bragos dvasininkija reikalavo Portugalijos nepriklausomybes Portugalija savo salies pradzia laiko 1128 m birzelio 24 d kai įvyko Alfonsas pasiskelbe Portugalijos princu o 1139 m pirmuoju Portugalijos karaliumi 1143 m su Sventojo Sosto atstovu pagalba Zamoros konferencijoje Portugalijos nepriklausomybe buvo formaliai pripazinta o princas buvo oficialiai pavadintas Dux Portucalensis 1179 m Alfonsas I popieziaus buvo paskelbtas karaliumi Po Sao Mamede musio pirmaja Portugalijos sostine buvo Veliau kai Portugalija buvo pripazinta nepriklausoma valstybe sostine buvo perkelta į Koimbra 1249 1250 m Algarve pieciausias salies regionas buvo atimtas is mauru 1255 m Lisabona tapo Portugalijos sostine Portugalijos sausumos sienos buvo labai stabilios Sienos su Ispanija beveik nepakito nuo XIII a Vindzoro sutartis 1386 m sukure Didziosios Britanijos ir Portugalijos sajunga kuri isliko iki siu dienu Nuo seniausiu laiku zvejyba ir uzsienio prekyba buvo svarbiausi ekonominiai saltiniai Henriko Jureivio susidomejimas tyrinejimais ir pletra navigacijoje salygojo Portugalijos ekspansija ir sukele mokslo suolį geografijoje matematikoje ir technologijoje Avisu dinastija 1385 1580 Pagrindinis straipsnis Avisu dinastija Pasibaigus Burgundu dinastijai po trumpo tarpuvaldzio į valdzia atejo nauja Avisu dinastija kurios valdymas sutampa su Portugalijos aukso amziumi XV XVI a Portugalija buvo viena galingiausiu valstybiu Europoje o jos ekonomine politine ir kulturine įtaka prilygo Anglijai Prancuzijai ir Ispanijai Nors nedominavo Europos reikaluose Portugalija turejo didele kolonijine prekybos imperija visame pasaulyje kuria reme galinga talasokratija XV a pabaigoje Portugalija isvijo vietinius zydus kartu su pabegeliais is Kastilijos ir Aragono po 1492 m Be to daugelis zydu buvo verciami priimti krikscionybe Daugelis zydu slapta laikesi judaizmo ir jiems nuolat grese Portugalijos inkvizicija 1506 m buvo nuzudyta 3000 nauju krikscioniu Lisabonoje Daugelis zydu pirkliu pabegusiu į uzsienį taip iskilo kad daugybe amziu uzsienyje portugalas reiske is Portugalijos kilusį zyda Portugalijos kolonijine imperija Anachronistinis Portugalijos imperijos 1415 1999 zemelapis Raudona valdos Rozine istyrinetos įtakos ir prekybos sritys į kurias reikstos pretenzijos Melyna pagrindiniai juru keliai ir įtakos sritys Pagrindinis straipsnis Portugalijos kolonijine imperija 1415 m liepos 25 d zymi Portugalijos imperijos pradzia kai portugalu armada isvyko į turtinga musulmonu prekybos centra Seuta Siaures Afrikoje su karaliumi Jonu I ir jo sunumis Duarte Pedro Henriku Jureiviu ir Alfonsu bei legendiniu portugalu herojumi Nuno Alvares Pereira Rugpjucio 21 d miestas buvo uzimtas ir atsirado ilgai gyvavusi Portugalijos imperija 1448 m mazoje saloje Arguime salia Mauritanijos krantu buvo pastatyta svarbi pilis kuri tarnavo kaip feitoria prekybos postas prekybai su zemynine Afrika Keleta metu pries tai į Portugalija buvo atgabentas pirmasis Afrikos auksas aplenkes arabu karavanus kurie keliauja per Sachara Tordesilijo sutartimi su Ispanija 1494 m Portugalija padalino neistyrineta pasaulį po lygiai Ispanijai ir Portugalijai palei siaures pietu meridiana 1770 km į vakarus nuo Zaliojo Kysulio salu Visos zemes į vakarus priklause Ispanijai į rytus Portugalijai Taip Portugalija tapo pirmaja civilizacija pradejusia procesa kurį mes vadiname globalizacija atrado Dangun zengimo sala 1501 m ir Sv Elenos Sala 1502 m Tristao da Cunha pirmasis pamate archipelaga pavadinta jo vardu 1506 m Palei Rytu Afrikos kranta buvusios mazos musulmoniskos valstybes Mozambikas Kilva Brava Mombasa buvo sunaikintos ir tapo Portugalijos pavaldiniais ar sajungininkais Du milijonai portugalu valde milziniska daugybes milijonu zmoniu imperija Afrikoje Amerikoje ir Azijoje Nuo 1514 m portugalai pasieke Kinija ir Japonija Indijos vandenyne ir Arabijos juroje vienas Kabralo laivu atrado Madagaskara 1501 m Raudonojoje juroje Masava buvo siauriausias portugalu lankomas taskas iki 1541 m kai vadovaujamas laivynas pasieke Sueca 1515 m uzeme Ormuzo sasiaurį Persijos įlankoje ir uzmezge diplomatinius santykius su Persija Paciame Azijos zemyne pirmus prekybos postus įkure Pedro Alvares Cabral Kochine ir Kalikute 1501 m bet svarbesnis įvykis buvo tai kad Afonso de Albuquerque uzkariavo Goa 1510 m ir Malaka 1511 m o gavo 1535 m Į rytus nuo Malakos Albuquerque pasiunte kaip pasiuntinį į Siama dabar Tailandas 1511 m ir dvi ekspedicijas į Moluku salyna 1512 m 1514 m kurios įkure portugalu kolonija Malaju salyne aplanke Kantona 1517 m ir pradejo prekyba su Kinija kur portugalams 1557 m buvo leista uzimti Makao Japonija kuria atsitiktinai aplanke trys portugalu pirkliai 1542 m greitai pritrauke daugybe pirkliu ir misionieriu 1522 m vienas laivas is Fernando Magelano ekspedicijos grįzo į Ispanija po keliones aplink pasaulį Ispanijos Habsburgu valdymas 1580 1640 Pagrindinis straipsnis 1578 m labai jaunas karalius Sebastianas zuvo musyje nepalikes įpedinio o jo kunas nebuvo rastas Jo dede kardinolas Henrikas tapo karaliumi bet mire po dveju metu Portugalija buvo susirupinusi del savo nepriklausomybes ir kreipesi pagalbos kad gautu nauja karaliu Ispanijos karalius Pilypas II is motinos puses buvo Manuelio I anukas ir tuo pagrindu pareikalavo sosto Jam pasipriesino Antonijus Krato vienuolyno vyresnysis ir vieno is Manuelio II jaunesniu sunu pavainikis Po Henriko mirties Ispanija įsiverze į Portugalija ir Pilypas II tapo Portugalijos karaliumi Pilypu I 1580 m Tokiu budu Portugalijoje įsitvirtino nauja dinastija kuriu visi atstovai buvo vadinami Filipais Del to siai dinastijai Portugalijoje prigijo vardas Filipinai Ispanijos ir Portugalijos imperijas pradejo valdyti vienas monarchas bet tai neuzbaige pasipriesinimo ispanams Antonijus issilaike Azoruose iki 1583 m ir aktyviai kovojo del sosto iki savo mirties 1595 m Apsimeteliai tvirtino esa karaliumi Sebastianu 1584 1585 1595 ir 1598 m Sebastianizmas mitas kad jaunasis karalius Sebastianas grįs į Portugalija ukanota diena isliko iki naujuju laiku Po XVI a Portugalijos galia palaipsniui silpo Nors oficialiai salis buvo autonomiska ja valde ispanu monarchai 1580 1640 m ir Portugalijos kolonijas puole ispanu priesai olandai ir anglai kurie norejo dominuoti Atlanto vergu ir Tolimuju Rytu prieskoniu prekyboje Vienu metu olandai net uzvalde Brazilija bet juos isvijo ispanu portugalu ekspedicija 1625 m Valdant pirmiems dviem Ispanijos karaliams Portugalijoje buvo ramu nes jie islaike Portugalijos statusa dave aukstus postus portugalu didikams rumuose o salis islaike savo valiuta įstatymus ir vyriausybe Buvo net pasiulyta perkelti Ispanijos sostine į Lisabona Veliau Pilypas IV bande Portugalija paversti Ispanijos provincija ir portugalu didikai prarado valdzia Bragansu dinastija 1640 1834 Pagrindinis straipsnis Bragansos Del to ir del padidejusiu mokesciu Trisdesimtmetis karas Ispanijai buvo labai nuostolingas 1640 m gruodzio 1 d Braganzos kunigaikstis karaliaus Manuelio I palikuonis pasiskelbe karaliumi ir pradejo kara su Ispanija Ceutos valdytojai nepripazino naujo karaliaus ir liko istikimi Ispanijai Nors 1640 m Portugalija gavo nepriklausomybe Ispanija dar 28 metus stengesi atgauti Portugalija kol 1668 m pripazino jos nepriklausomybe XVII a daugybe portugalu emigravo į Brazilija 1709 m Jonas V uzdraude emigracija nes isvyko daugybe gyventoju o Brazilija tapo vicekaralyste Pombalino laikotarpis Pagrindinis straipsnis Sebastijanas de Melo Sebastiao Jose de Carvalho e Melo Pombalio markizas Si 1755 m vario graviura vaizduoja Lisabonos griuvesius liepsnose ir cunamį griuvantį ant laivu uoste 1755 m Portugalijos Ministru Pirmininku tapo Sebastiao de Melo Pombalio markizas Si asmenybe zymejo reformu laikotarpį kuris Portugalijos istorijoje įvardijamas kaip Pombalino laikotarpis Apstulbintas Britu ekonominiu pasiekimu kuriuos jis mate budamas ambasadoriumi Melo sekmingai įvykde panasias reformas Portugalijoje Jis panaikino vergove Portugalijoje ir jos valdose Indijoje reorganizavo armija ir laivyna pertvarke Koimbros universiteta ir uzbaige krikscioniu sektu persekiojima Bet svarbiausios jo reformos buvo ekonomines ir finansines Jis įkure kelias kompanijas ir gildijas reguliuoti bet kokia komercine veikla Jis apribojo porto vyno gamybos regiona ir uztikrino jo kokybe ir tai buvo pirmas bandymas Europoje kontroliuoti vyno kokybe Melo valde tvirta ranka įvedes grieztus įstatymus visoms socialinems klasems nuo didiko iki skurdziaus bei placiai tikrino salies mokesciu sistema Del siu reformu jis įgijo daugybe priesu ypac tarp didiku kurie jį laike issisokeliu 1755 m lapkricio 1 d ryte Lisabona sukrete stiprus zemes drebejimas spejama 9 balai pagal Richterio skale Miesta sugriove iki pamatu zemes drebejimas cunamis ir kile gaisrai Sebastiao de Melo per atsitiktinuma isgyveno ir puole atstatyti miesta su garsiu posakiu Kas dabar Mes palaidosim mirusius ir pavalgydinsim gyvus Nepaisant katastrofos Lisabona nepatyre epidemiju ir per metus buvo beveik atstatyta Naujas Lisabonos centras buvo pastatytas taip kad atlaikytu zemes drebejimus Buvo pastatyti architekturiniai modeliai o aplink zygiuojantys kariai imitavo zemes drebejima Naujas senamiestis isliko iki siu laiku ir lankomas turistu Melo prisidejo prie seismologijos pletros sukures specialia tarnyba kurios atstovai buvo nusiusti į kiekviena salies parapija Po zemes drebejimo karalius ministrui pirmininkui suteike dar daugiau galios ir Melo tapo galingu progresyviu diktatoriumi Jezuitai buvo isvaryti is salies o ju turtas konfiskuotas Sebastiao de Melo nerode pasigailejimo ir persekiojo visus įsipainiojusius asmenis net moteris ir vaikus Tai buvo galutine pergale pries ministro pirmininko priesus aristokratus XIX a pradzios krize Brazilijos karalius Petras I 1807 m Portugalija atsisake prisijungti prie Napoleono Kontinentines sistemos pries Didziaja Britanija ir generolo vadovaujami prancuzai įsiverze į salį Lisabona buvo uzimta 1807 m gruodzio 1 d Britu intervencija Pusiasalio kare Napoleono karu etapas atstate Portugalijos nepriklausomybe paskutiniai prancuzu kariai buvo isvyti 1812 m Karas Portugalijai kainavo Olivenzos miesta kuris atiteko ispanams Rio de Zaneiras Brazilijoje buvo Portugalijos sostine 1808 1822 m 1820 m konstitucionalistu maistai kilo Porte rugpjucio 25 d ir Lisabonoje rugsejo 15 d Lisabona vel tapo sostine kai Brazilija paskelbe nepriklausomybe 1822 m Bragansos Vetinai 1834 1910 Pagrindinis straipsnis 1826 m mirus karaliui iskilo dinastine krize Jo vyriausias sunus Brazilijos karalius Petras I trumpam valde Portugalija bet nei brazilai nei portugalai nenorejo bendros monarchijos tad jis perleido Portugalijos sosta 7 metu dukrai Marijai su salyga kad uzaugusi ji ves jo brolį Migelį Nepatenkinti Petro konstitucinem reformom zemvaldziai ir baznycia jį nuverte ir 1828 m vasarį karaliumi tapo jo brolis Migelis Tai sukele Liberalu karus ir galiausiai Petras 1834 m priverte Migelį atsisakyti sosto ir keliauti į tremtį ir po jo mirties karaliene tapo Pirmoji respublikaPagrindinis straipsnis 1910 m spalio men įvyko revoliucija Buvo siaubiamos baznycios puldinejami vienuoliai Vos buvo sudaryta laikinoji vyriausybe ji visas jegas nukreipe antireliginei politikai nepaisant katastrofiskos ekonomikos padeties Spalio 10 d praejus 5 dienoms po respublikos paskelbimo buvo uzdrausti vienuolynai ir religines organizacijos o ju turtas konfiskuojamas Jezuitai buvo verciami atsisakyti Portugalijos pilietybes Antireliginiu įstatymu kulminacija buvo Baznycios ir Valstybes atskyrimo įstatymas 1911 m balandzio 20 d Atrode kad Masonai pasieke visiska pergale antireliginiu įstatymu autorius net pareiske kad Del atskyrimo įstatymu per dvi kartas katalikybe Portugalijoje isnyks 1911 m buvo patvirtinta respublikos konstitucija įvestas parlamentinis rezimas su apribotom prezidento galiomis ir dvieju rumu parlamentu Nepaisant skilimu Portgalijos visuomeneje ir vyraujancioje partijoje Afonso Costa vadovaujama Portugalijos respublikonu partija islaike valdzia del klientelistines politikos paveldetos is monarchijos Kilus Pirmajam pasauliniam karui PRP tikejosi pasiekti daugybe tikslu panaikinti Ispanijos įsiverzimo į Portugalija ir koloniju uzgrobimo gresme bei sutelti tauta apie rezima ir partija Taciau visuomene nebuvo suinteresuota dalyvauti kare sustiprejo opozicija ir pagilejo visuomenes susiskaldymas Tokiomis aplinkybemis atsirado du diktatoriai 1915 m sausis geguze ir 1917 m gruodis 1918 m gruodis Sidonio Pais bande gelbeti tautines vertybes uzdraude politines partijas įvede vienpartinį rezima Jis taip pat bande padaryti respublika patrauklesne katalikams ir monarchistams Po Sidonio Pais nuzudymo 1918 m gruodzio 14 d atsirado politinis vakuumas ir kilo trumpas pilietinis karas 1919 m sausio 19 d paskelbtas monarchijos atkurimas Portugalijos siaureje ir po keturiu dienu kilo monarchistu maistas Lisabonoje vadovavo koalicinei respublikos vyriausybei kuri malsino sukilima 1919 m vasario 19 d monarchistai buvo isvyti is Porto Karine pergale sugrazino PRP į valdzia kai ji tu metu rinkimuose laimejo dauguma 1919 m buvo isrinktas konservatyvus prezidentas ir jam suteikta teise paleisti parlamenta Sidonio Pais o atstatyti santykiai su popieziumi buvo islaikyti Prezidentas bande susidoroti su 1921 m geguzes krize bet liberali vyriausybe ilgai neissilaike ir spalio 19 d įvyko perversmas kurio metu buvo nuzudyta daugybe konservatoriu lyderiu įskaitant premjera Sis įvykis vadinamas kraujo naktimi ir paliko gilias zaizdas politikoje Po 1922 m sausio 29 d rinkimu prasidejo stabilumo laikotarpis PRP vel laimejo balsu dauguma Taciau partijos sistema buvo neveiksni ir diskredituota Nors partija laimedavo rinkimus nesugebedavo sukurti stabilios vyriausybes 1910 1926 m buvo 45 vyriausybes Esant parlamentinei betvarkei vis patrauklesnis atrode autoritarizmo modelis kai stipri vykdomoji valdzia įveda tvarka Kadangi opozicija negalejo patektį į valdzia konstituciniu budu PRP saugojo savo dominavima ji kreipesi pagalbos į armija Armijos politinis samoningumas atsirado kai PRP nusiunte ja į kara kurio ji nenorejo kariauti Konservatoriams armija atrode paskutiniu tvarkos bastionu respublikos chaose 1926 m geguzes 28 d perversma reme armijos didzioji dalis ir dauguma politiniu partiju Kaip 1917 m gruodzio menesį Lisabonos gyventojai nepuole ginti respublikos o paliko ja armijos malonei Nauja valstybe Estado Novo Pagrindinis straipsnis Portugalijos kolonijos Afrikoje Kolonijonio karo metu Po 1926 m perversmo atsirado Antroji respublika kuri 1933 m tapo kai Antonio de Oliveira Salazar tranformavo Portugalija į profasistine link Asies linkstancia valstybe kuri veliau tapo vienpartiniu rezimu 1961 m Portugalija įsivele į karine operacija Gojoje kai įsiverze Indijos armija Operacija baigesi zeminanciu pralaimejimu ir koloniju Indijoje praradimu Angoloje Mozambike ir Portugalu Gvinejoje kilo issivadavimo judejimas bei Portugalijos kolonijinis karas Tuo laikotarpiu Portugalija nebuvo atstumtoji ir dalyvavo įkuriant NATO OECD ir EFTA Po Salazaro mirties 1970 m naujasis vadas suteike rezimo atsilimo viltį bet karas Afrikoje tesesi politiniai kaliniai liko įkalinti susirinkimu teise nebuvo atkurta cenzura buvo vos vos susvelninta o rinkimai liko grieztai kontroliuojami Trecioji respublikaPagrindinis straipsnis 1974 m efektyvus be kraujo praliejimo kairiuju karinis perversmas įvede Treciaja respublika 1975 m Portugalija suteike nepriklausomybe visoms uzjurio provincijoms Provincias Ultramarinas Afrikoje Angola Mozambikas Bisau Gvineja Zaliasis Kysulys San Tome ir Prinsipe Beveik 1 mln portugalu ar portugaliskos kilmes zmoniu paliko sias kolonijas Tais paciais metais Indonezija okupavo Portugalijos Timora pries jam suteikiant nepriklausomybe Makao po susitarimo 1986 m buvo grazinta Kinijai 1999 m Portugalija dare tarptautinį spaudima kad uztikrintu Rytu Timoro nepriklausomybe nes jis juridiskai buvo Portugalijos kolonija tai pripazino JTO 1999 m referendume Rytu Timoras balsavo uz nepriklausomybe ir Portugalija ja pripazino 2002 m 1975 1976 m kolonijoms suteikus nepriklausomybe baigesi 560 metu trukusios Portugalijos imperijos gyvavimas bei 15 metu trukes karas Po to daugybe portugalu is koloniju grįzo Į Portugalija ir prisidejo prie ekonominio pakilimo 1986 m salis prisijunge prie Europos Bendrijos EB ir Europos Sajungos 1999 m 2002 m įvedamas euras Taip pat skaitykiteIspanijos istorijaIsnasos 1 Celtic Linguistics Dictionary of Greek and Roman Geography Domingos Maria da Silva Os Burios Terras de Bouro Camara Municipal de Terras de Bouro 2006 in Portuguese Milhazes Jose Os antepassados caucasianos dos portugueses Archyvuota kopija 2016 01 01 is Wayback Machine projekto in Portuguese Rebecca Weiner The Virtual Jewish History Tour Portugal Miranda 2001 Lopes 1994 Teixeira 1996a Ribeiro de Meneses 2000 Medina 1994 Brandao 1991 Lopes 1994 Joao Silva 1997 Ferreira 1992a Portugal Emigration Eric Solsten ed Portugal A Country Study Washington GPO for the Library of Congress 1993 Vikiteka Portugalijos istorija vaizdine ir garsine medziaga v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu