Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tradiciškai laikoma kad Ispanijos istorija prasideda nuo Vestgotų karalystės sukūrimo arba susikūrimo XV a Taip pat Ispa
Ispanijos istorija
Tradiciškai laikoma, kad Ispanijos istorija prasideda nuo Vestgotų karalystės sukūrimo arba susikūrimo XV a. Taip pat Ispanijos istorijos pradžia galima laikyti priešistorinius laikus, kai šis regionas buvo apgyvendintas, vėliau užkariautas kartaginiečių ir romėnų.
| Ispanijos istorija |
| Iberai, Keltiberai |
| Romos imperija (Hispania) |
| Svebai (), Vandalai, Alanai |
| Vestgotai (karalystė) |
| Al-Andalusija |
| Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada |
| Rekonkista |
| Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, , Kastilija |
| Ispanijos karalystė: |
| Habsburgai > Burbonai |
| Pilietinis karas > Franko diktatūra |
| Demokratinė Ispanija |
Ankstyvoji istorija
Pagrindinis straipsnis:
Seniausi žmonių pėdsakai Ispanijoje (Atapuerkoje) yra 1,1 mln. metų senumo. Žmonių kaulai priskiriami Homo antecessor.
Gibraltaro uolų oloje 1848 m. rasta kaukolė, kuri vėliau identifikuota kaip neandertaliečio ir datuojama kaip 60 000 senumo. Maždaug 4 metų amžiaus neadartalietės mergaitės kaukolė ten rasta ir 1926 m. Šiuolaikinio Homo sapiens olų piešiniai rasti prie Santillana del Mar Kantabrijoje. Šioje oloje yra daugiau nei 150 sienų piešinių atliktų 16000 – 14000 m. pr. m. e. Kiti, iki 20 000 amžiaus, olų piešiniai rasti La Piletos oloje netoli Rondos ir oloje netoli (abi dabartinėje Malagos provincijoje, Andalūzijoje).
Diskutuotina, ar Pirėnų pusiasalis buvo priešistorinės Europos dalis. Prieš tai, kai jį užėmė Romos imperija, Pirėnų pusiasalis nebuvo politiškai vieningas, nors ten gyveno apibrėžtos teritorijos neturėjusios keltų gentys ir graikų kolonistai, taip pat keletas kartaginiečių bendruomenių, išsidėsčiusių Viduržemio jūros pakrantėse.
Romėniškoji Ispanija
Vėlyvuoju Romos respublikos laikotarpiu Pirėnų pusiasalyje buvo dvi provincijos su Ispanijos pavadinimu: Tolimoji Ispanija (Hispania Ulterior) ir Artimoji Ispanija (Hispania Citerior). Romos imperijos valdymo laikotarpiu buvo provincijos Hispania Taraconensis (šiaurėje), Hispania Baetica (pietuose) ir Lusitania (pietvakariuose; šioje teritorijoje dabar yra Portugalija).
Vestogų karalystė (V–VIII a.)
Pagrindiniai straipsniai: Vestgotai ir Vestgotų karalystė
Po Romos imperijos nuosmukio, į valstybę ėmė veržtis germanų gentys. Užgrobtos teritorijos būdavo nusiaubiamos, o dar po poros antpuolių germanai ten įkurdavo savo karalystes. Pirėnų pusiasalis buvo užgrobtas vestgotų apie 410 m.
Karalystėje buvo kuriamas feodalizmas, o apsikrikštiję vestgotai stiprino Katalikų Bažnyčios autoritetą ir galią. Vis dėlto, Ispanija nepasiekė tokių kultūrinių ir ekonominių laimėjimų kaip Prancūzija ar Anglija, be to nuo VII a. pabaigos valstybė intensyviai kariavo su arabais.
Vestgotų valdovai mažai dėmesio skyrė infrastruktūrai, ekonomikai ir žmonių interesams, todėl valstybė palengva ėmė smukti. Tas procesas tęsėsi iki tol, kol VIII a. šalies neužkariavo arabai.
Al – Andalusija (VIII–XV a.)
Pagrindinis straipsnis Al-Andalusija
711 m. arabai ir berberai atsivertė į islamą, religiją, sukurtą VII a. pranašo Mahometo ir ši religija VIII a. jau dominavo visoje Šiaurės Afrikoje. Užpuolikiškas musulmonų būrys, vadovaujamas Tariq ibn-Ziyad buvo pasiųstas įvykdyti intervencijai į pilietinį karą kovojusią Vestgotų karalystę. Peržengusi Gibraltaro sąsiaurį, armija laimėjo lemiamą mūšį 711 m., kuomet vestgotų karalius Roderikas buvo nugalėtas ir nužudytas (Guadaleto mūšis). Tariq’o armijos vadas Musa Bin Nusairas su didžiuliu arabų pastiprinimu žygiavo tolyn į Europą, bet buvo sustabdytas frankų vado Karolio Martelio Torso mūšyje 732 m.
Al-Andalusijos vadovai buvo apdovanoti ir gavo emyrų laipsnį iš kalifo Damaske. Po Umajadų dinastijos žlugimo Abd-Ar Rahmanas I paskelbė Kordobą nepriklausomu emyratu. Al Andalusijai teko išgyventi kovas dėl valdžios tarp barberų, Abasidų ir vestgotų krikščionių.
X a. sukurtas Kordobos kalifatas, paskelbtas Abd-Ar Rahmano III.
Dėl nesantaikos viduje ir augančios krikščionių įtakos, arabų įtaka regione ėmė silpnėti ir XIV a. viduryje Granada liko vienintelė nepriklausoma arabų valstybe, kuri buvo užimta krikščionių 1492 m.
Rekonkista (VIII–XV a.)
Pagrindinis straipsnis: Rekonkista
Basimų išvarymas davė garbingą valdymo pradžią Asturijos karaliui Pelajui (718–733), kuris pradėjo savo kovą prieš maurus Kovadongos kalnuose (722). Vėliau jo įpėdiniai tęsė šį darbą kol musulmonai buvo išvaryti.
Tuo tarpu Pirėnų pusiasalio rytuose imperatoriai įsteigė Ispanijos marką (Marca Hispanica) per Pirėnus toje vietoje, kur dabar yra Katalonija, atkariavo iš arabų Gironą (785) ir Barseloną (801). Taip sukurta atraminė zona prieš islamą.
Rekonkistos idėja formavosi kelių amžių bėgyje. Krikščionių karalystės šiaurėje kovojo tarpusavyje labiau nei prieš musulmonus. Senovinė karalystė laikėsi plačiuose šiaurės vakarų kalnuose su sostine Oviedu, kol baskai ir išlaikė suverenitetą per visą musulmonų valdymo laikotarpį. Umajadų karybos lygio smukimas sudarė sąlygas 913 m. susikurti .
– žmogus, turėjęs gerų karinių sugebėjimų- 1028 m. pasodino į Kastilijos sostą savo sūnų Ferdinandą, pastūmėjusį krikščioniškosios Ispanijos valdas į pietus. Ferdinandas buvo grubus ir labai pamaldus valdovas, pajungęs savo valdžiai Galiciją, Navarą, Leoną ir Asturiją. Kadangi pirmagimio teisės Ispanijoje dar neegzistavo po Ferdinando mirties 1065 m. užkariautos žemės buvo išdalytos jo sūnums, Alfonsui VI Kastiliečiui, Sančui II Kastiliečiui, Garsijui Galisiečiui. Alfonsas mėgino užimti Sančo žemes, bet jam nepavyko ir nepaisant vėlesnių Alfonso mėginimų įteisinti paveldėjimą, jis buvo sutriuškintas ir paliktas užnugaryje. Garsija niekada nevaldė, buvo uždarytas į kalėjimą, kur ir praleido savo trumpą gyvenimą.
Sančo mirtis 1072 m. reiškė, kad Alfonsas vėl turėjo aukščiausias teises ir susigrąžino savo galią ir vadovavo visoms Ferdinando I dominijoms. Alfonsas buvo ryškus valdovas ir padarė daug savo karalystei, kad ji taptų viena iš pirmaujančių krikščioniškosios Europos monarchijų. Jam valdant , XI a. Ispanijos poemų didvyris buvo ištremtas ir rado prieglobstį pas Saragosos musulmonų karalių. Su Kordobos kalifato žlugimu, Al- Andalusija suskilo į daugybę besivaidijančių dominijų, kas padėjo Alfonso ekspansijai plisti į pietus, o užkariavimų kulminacija buvo Toledo miesto užėmimas 1085 m. Po Almoravidų invazijos, užkariavimai sustabdyti.
Po Alfonso VII mirties Leonas ir Kastilija buvo vėl išskirti, nors tai truko neilgai: sūnus Ferdinandas su Berengela Kastiliete vėl sujungė abi karalystes 1230 m. Vadintas šventuoju, Ferdinandas kariavo daugiausia prieš Maurus pietuose. Ispanijos rekonkista buvo paskelbta kryžiaus žygiumi XIII a., kada buvo paimta Kordoba (1236) ir Sevilija (1248). Ferdinando valdymo metu Ispanija priimta į Europos krikščioniškų karalysčių šeimą, baigėsi diplomatinė izoliacija, suartėta su . – vienas seniausių Europoje – pastatytas Ferdinando valdymo laikotarpiu, imtos steigti krikščioniškos mokyklos. Ferdinando įpėdinis Alfonsas X padėjo Europai susigrąžinti klasikinius kūrinius iš musulmonų bibliotekų ir universitetų rinkinių. Kiti įpėdiniai sudarė aljansą su Aragono karalyste, 1309 m. užėmė Gibraltarą. Despotiškasis valdovas sudarė sąlygas jį išvaryti. Pedro karai su Aragonu susilpnino Kastilijos galią.
Ispanijos suvienijimas ir aukso amžius (XV–XVI a.)
Atgimusi Ispanijos krikščionių karalysčių vienybė buvo sustiprinta katalikų monarchų (ispaniškai Reyes Católicos) Izabelės Kastilietės ir Ferdinando II Aragoniečio žygio į Granadą, kuris pateisintas žydų išvarymu remiantis tuo, kad jie neva atsivertinėja į islamą. XV a. Kastilija ir Aragonas sujungti Izabelės ir Ferdinando vedybomis. Abu šie sumanūs valdovai kartu stiprino karalystę ir skyrė paskolas bajorijai. Jų valdymo metais dauguma bajorų pilių buvo nugriautos ir sukurta mokesčių sistema.
Izabelė ir Ferdinandas sukūrė pamatus Ispanijai, vieningai tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek religiškai. Jų pastangomis musulmonų valdymas Pirėnų pusiasalyje ėjo į pabaigą ir visi musulmonai, nepriėmę krikšto buvo išvaromi iš šalies. 1499 m. kardinolas Kisneresas privertė pasikrikštyti apie 50 000 maurų. Po sukilimo, žinomo kaip Pirmasis Apucharų maištas, žmonės privalėjo pasirinkti – krikštytis ar būti išsiųstiems į Šiaurės Afriką, kur jie buvo nuosekliai naikinami. Po to buvo surinkti į vieną krūvą maurai, žydai ir čigonai, gyvenę Granadoje ir masiškai išvaryti iš savo miestų ir kaimų bei kitų gyvenviečių. 1500 m. Kisneresas paskelbė, kad „jau nebėra nei vieno miesto ar kaimo, kuriame gyventų ne krikščionys ir visos mečetės jau tapo bažnyčiomis“.
Ispanijos kolonijinė imperija
Aragono karalystė buvo jau labai svarbi jūrinė jėga visoje Viduržemio jūros pakrantėje ir konkuravo su Portugalija dėl dominavimo Atlanto vandenyne. O po paskutinės musulmonų tvirtovės paėmimo 1492 m. Ispanija pradėjo rengti ir finansuoti jūrines keliones. Vienos jų metu genujietis Kristupas Kolumbas atrado Naująjį pasaulį ir Ispanija pasiuntė ten savo konkistadorus, kurie pajungė actekų, majų ir inkų imperijas. Tuo pat metu žydams buvo įsakyta pasikrikštyti arba jie būtų išvaryti iš šalies.
Dėl aljansų su kitomis Europos monarchijomis ir užkariavimų Pietų Amerikoje ir , Ispanija pasiskelbė imperija. Tordesilijo sutartimi, sudaryta tarp Ispanijos ir Portugalijos tarpininkaujant popiežiui Aleksandrui VI, abi šalys pasidalijo įtakos sferas už Europos ribų ir ten steigė savas kolonijas. Didelis aukso ir sidabro kiekis buvo gabenamas į Ispaniją iš Pietų Amerikos kasyklų. Vis dėlto, šis gabenimas labiau pridarė Ispanijos ekonomikai nuostolių, negu padėjo jai. Didžiuliai aukso ir sidabro kiekiai privertė pakilti Ispanijos infliaciją. Ispanija tapo priklausoma nuo mokesčių, surenkamų jos kolonijose, ir kuomet ėmė užgrobinėti Ispanijos valdas Naujajame pasaulyje, ekonomika ėmė labai smukti. Šie procesai, prie kurių dar prisidėjo ekonomiškai stipriausių bendruomenių (musulmonų ir žydų) išvarymas iš šalies, sukėlė ekonominį nuosmukį ir XVII a. užbaigė Ispanijos aukso amžių.
Habsburgų Ispanija
Pagrindinis straipsnis: Habsburgų Ispanija
Galinga pasaulinė Ispanijos imperija XVI ir XVII a. pasiekė savo didžiausią plotą ir smuko valdant Habsburgams. Ispanijos imperija pasiekė savo didžiausią plotą valdant Karoliui I, kuris buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorius (žinomas kaip Karolis V).
Karolis I tapo tapo karaliumi 1516 m. Jo valdymo laikotarpiu Ispanijos ekonomika buvo drastiškai perorientuota pradedant gauti pajamas iš užkariautos Amerikos kasyklose išgautų metalų. Karalius dažnai nebūdavo Ispanijoje. Baigdamas savo gyvenimą, jis nusprendė Habsburgų giminystės liniją padalyti į dvi dalis: viena dalis turėjo valdyti Ispaniją, jos užjūrio kolonijas ir Viduržemio jūros regioną, o kitai palikta Šventoji Romos imperija. Habsburgai, valdę Nyderlandus prisijungė prie Ispanijos šakos.
Dėl šių priežasčių buvo sunku iškilti Karolio I įpėdiniui Pilypui II, kuris tapo valdovu Karoliui I atsisakius valdžios 1556 m. Ispanija labiausiai išvengė religinių karų, tuo metu vykusių Europoje ir išsaugojo valdžią. Pilypas įsivaizdavo save esant „katalikybės čempionu“, kariavusiu prieš turkus ir eretikus. 1560 metų planuose buvo nurodyta sustiprinti Nyderlandų kontrolę dėl neramumų, kurie palaipsniui išaugo į kalvinistų vadovaujamą revoliuciją ir dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos. Konfliktas Ispanijai atsiėjo daugybę išlaidų ir buvo nuspręsta pabandyti užkariauti atsargią olandų sąjungininkę Angliją, tačiau anglų laivynas sunaikino , vieną pirmųjų Anglijos-Ispanijos karo (1585–1604), vėliau šalis įsitraukė į karą su Prancūzija (1590–1598).
Nepaisant šių problemų, didžiulės Amerikos aukso įplaukos, gera karinė reputacija, netgi greitas atsigavimas po armados žlugimo, pavertė Ispaniją vadovaujančia Europos jėga. Pirėnų Sąjunga su Portugalija 1580 m. ne tik suvienijo pusiasalį, bet ir prijungė tos šalies pasaulinius resursus Ispanijai. Tačiau ekonominės ir administracinės problemos kartojosi ir silpna vietinė ekonomika privedė prie akivaizdaus smukimo. Dėl pakilusios infliacijos, žydų ir musulmonų išvarymo, priklausomybės nuo kolonijose išgaunamo aukso ir sidabro atsinaujino šalies ekonominė krizė.
Burbonų Ispanija
Prancūzų kilmės karalius Pilypas V, 1715 m. pasirašė Decreto de Nueva Planta , naująjį įstatymą, kuris panaikino sudėtinių Ispanijos Karalystės karalysčių (vicekaralysčių) privilegijas ir sulygino jų įstatymus su Kastilijos įstatymais. Ispanija ėmė kultūriškai ir politiškai sekti absoliutiškai valdoma Prancūzija. Tolesni Burbonų dinastijos karaliai buvo Ferdinandas VI ir Karolis III.
Valdant Karoliui III ir jo ministrams, Leopoldui de Gregorijui, Eskilio markizui bei Chose Moninijui, Floridablankos grafui, Ispanija įžengė į Švietimo amžių, kuris XVIII a. viduryje atkūrė Ispanijos gerovę ir klestėjimą. Nors ir kariaudama Septynerių metų kare Prancūzijos pusėje Ispanija pralaimėjo, bet atgavo didžiumą Amerikos Revoliucijos metais prarastų užjūrio teritorijų. Karolio III įkvėpta reformų dvasia buvo pristabdyta jo įpėdinio Karolio IV, apsunkinusio padėtį. Vadovaujamas savo žmonos meilužio, Manuelio de Godojos, jis paskelbė, kad panaikina daugelį Karolio III reformų.
Napoleono karai
Ispanija dalyvavo Pirmosios koalicijos kare prieš revoliucinę Prancūziją. Ispanijos armija buvo greitai sutriuškinta ir Karolis IV nusprendė tapti prancūzų sąjungininku. Ispaniją užblokavo britai, o jos kolonijos, pirmąkart atskirtos nuo Ispanijos, nepriklausomai prekiavo su Didžiąja Britanija. Britų nesėkmingi įsiveržimai į Pietų Ameriką padrąsino nepriklausomybės siekius. Nutrūkstantys ekonominiai ir politiniai saitai su kolonijomis Amerikoje sukėlė ten Nepriklausomybės revoliucijų bangą ir sužlugdė pasaulinę Ispanijos imperiją.
Ispanija XIX a.
Ispanijos Nepriklausomybės karas (1808–1814)
Trafalgaro mūšyje buvo sunaikintas ispanų-prancūzų laivynas ir Ispanijos karalius pradėjo svarstyti ar jam apsimoka sąjunga su Napoleonu. Po sukilimo prieš prancūzus Madride 1808 m. kovo mėn. į Ispaniją įsiveržė 100 000 prancūzų kariuomenė. Burbonų karalius buvo nuverstas, o jo vietą užėmė Napoleono brolis Žozefas Bonapartas. Tam labai pasipriešino ispanai ir visoj šaly susidarė Karolio sūnaus Ferdinando vardu veikiančios juntas. Iš pradžių juntos parėmė Ferdinandą, nes iš Madrido tikėjosi didesnės autonomijos pagal jų suprojektuotą liberalesnę konstituciją. Generaliniai rūmai (Cortes Generales) pabėgo į . Ten buvo sukurta pirma šiuolaikinė Ispanijos konstitucija (formaliai vadinama La Pepa). Britai į prancūzų veiksmus atsakė 1808 m. rudenį pasiųsdami į Portugalija savo ekspedicines pajėgas, vadovaujamas sero John Moore.
Prasidėjo , kuriame britai kariavo su Žozefu Bonapartu, kuris buvo Ispanijos karaliumi. Šis karas buvo vienas pirmųjų partizaninių karų Vakarų istorijoje: prancūzų tiekimo linijas nuolat puldinėjo ispanų partizanai. Karas Iberijoje buvo ilgas. Britai kelerius metus praleido įsitvirtinę Portugalijoje ir kartais įsiverždami į Ispaniją. Prancūzai buvo nugalėti lemiamame Vitorijos mūšyje ir Ferdinandas kitais metais vėl tapo Ispanijos karaliumi. Karolis IV, svyruodamas, ar likti prancūzų sąjungininku, išprovokavo Napoleoną Bonapartą, Prancūzijos imperatorių pradėti invaziją į Ispaniją 1808 m. ir pradėti .
Valdant Bonapartų dinastijai, Ispanijoje nekilo vad. pramonės perversmas, nesusipažinta su merkantilizmo idėjomis. Taip pat neįsisavintos Švietimo epochos idėjos, palietusios didžiumą to meto Europos valstybių. Šios praleistos galimybės, ekonominės bei politinės klaidos, padarytos XVII a., leido Vokietijai, Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai nustumti Ispaniją į antraeilių Europos valstybių tarpą.
Ispanija 1814–1873 m.
Nor juntos išvijo prancūzus dėl liberalios 1812 m. konstitucijos, Ferdinandas VII manė, kad ji per liberali Ispanijai ir atsisakė jai prisiekti. Jis valdė autokratiniais metodais kaip jo protėviai.
Nors Ispanija susitaikė su konstitucijos atmetimu, jos kolonijos Amerikoje – ne. Prasidėjo revoliucija ir Ispanija, beveik bankrutavusi dėl karo ir šalies atstatymo, negalėjo sumokėti savo kariams. 1820 m. ekspedicija, numatyta į Pietų Ameriką, sukilo Kadise. Kai kariai visoj šalyje pareiškė palaikantys sukilėlius, vadovaujamus , Ferdinandas buvo priverstas pripažinti 1812 m. konstituciją. Ferdinandui buvo paskirtas namų areštas viso liberalaus eksperimento metu.
Liberalaus valdymo metu vyko Ispanijos pilietinis karas (1820–1823 m.). Liberali Ispanijos valdžia Europos politikams per daug priminė Prancūzijos revoliuciją, tad 1822 m. į ją žiūrėjo priešiškai ir leido Prancūzijai įsikišti. Prancūzija sutriuškino liberalią valdžią ir Ferdinandas vėl tapo absoliučiu monarchu. Tačiau kolonijos buvo prarastos: 1824 m. paskutinė ispanų armija Pietų Amerikos žemyne buvo sumušta pietinėj Peru daly.
Kitą dešimtmetį Ispanijoje buvo nerami taika. Ferdinandui gimė tik mergaitės, tad paaiškėjo, jog sostą paveldės jo brolis Karlosas, Molinos grafas. Nors Ferdinandas buvo susivienijęs su konservatoriais, kurie bijojo neramumų šalyje, jo brolis reakcingą politiką nelaikė būtina. Ferdinandas, prieš brolio valią, paskelbė 1830 m. Pragmatinę Sankciją, kuri leido jo dukrai Izabelei tapti karaliene. Karlosas pabėgo į Portugaliją.
Ferdinandas mirė 1833 m. ir Izabelė tapo karalienė trejų metų, tad kilo . Ferdinandas įsiveržė į Ispaniją ir užsitikrino reakcionierių ir konservatorių paramą, o Marija Kristina Burbonė tapo regentė.
Atrodė, kad maištas karo pabaigoje numalšintas. Marijos Kristinos kariai, vadinami „Cristino“ pajėgom, išvijo karlistus iš Baskijos. Tada Karlosas paskyrė baską vyriausiu kariuomenės vadu. Zumalacárregui atgaivino karlistų viltis ir iki 1835 m. nuvijo „Cristino“ pajėgas iki Ebro upės, o iš demoralizuotos karlistų gaujos padarė 30 tūkst karių profesionalią armiją, pranašesnę už vyriausybės.
Zumalacárregui mirtis 1835 m. sužlugdė karlistų viltis. Marija Kristina rado gerą generolą , kurio pergalė Luchanos mūšyje 1836 m. pakeitė karo kryptį, o Vergaros konvencija 1839 m. užbaigė maištą.
Espartero, naudodamasis savo karo didvyrio populiarumu ir pravarde „Ispanijos ramintojas“, pareikalavo iš Marijos Kristinos liberalių reformų. Marija Kristina nusprendė atsistatydinti ir Espartero tapo regentu. Espartero reformoms pasipriešino nuosaikieji, nes jo griežtumas visoj šaly sukėlė neramumus, kurie buvo numalšinti jėga. Nuosaikus jį nuvertė 1843 m., bet pats Narvaez buvo laikomas per daug reakcingu. 1846 m. Katalonijoje kilo , bet jis buvo prastai organizuotas ir maištas žlugo 1849 m.
Izabelė II daugiau veikė valdžioje, kai tapo pilnametė, bet ji buvo labai nepopuliari. Buvo manoma, kad ji maloni tiems, kurie šalia jos rūmuose ir kai nerūpi Ispanijos liaudis.
1856 m. ji bandė sudaryti plačią koaliciją, Union Liberal, kuriai vadovautų , tais metais žygiavęs į Madridą ir nuvertęs antrą Espartero valdymą. Jos planas žlugo, jos prestižas ir populiarumas krito.
1860 m. Izabelė pradėjo sėkmingą karą Maroke, kuriam vadovavo generolai O’Donnell ir , ir jos populiarumas stabilizavosi. Bet kampanija užkariauti Peru ir Čilę per Chincha salų karą buvo nesėkminga.
1866 m. Juan Prim sukilimas buvo numalšintas, bet tapo aišku, kad ispanai visiškai nepatenkinti karalienės valdymu. 1868 m. „Garbingos revoliucijos“ (La Gloriosa) metu progresista generolai ir Juan Prim sukilo ir nugalėjo moderado generolus Alkolėjos mūšyje. Izabelė pabėgo į Paryžių.
Per kitus dvejus metus šaly vyravo revoliucija ir anarchija. Tik 1870 m. Ispanijos parlamentas paskelbė, kad šalis vėl turės karalių. Paaiškėjo, kad šis įvykis turėjo didelę įtaką Europos istorijoje, nes vokiečių princo kandidatūra ir Prancūzijos pasipriešinimas jai buvo pretekstas Prancūzijos-Prūsijos kare. Amadėjus Savojietis buvo išrinktas ir kitais metais karūnuotas Ispanijos karaliumi.
Amadėjus buvo liberalas ir jam iškilo sunkus uždavinys suvienyti susiskaldžiusią Ispaniją: pjautynės vyko ne tik tarp į kompromisus nelinkstančių partijų, bet ir pačiose partijose.
Pirmoji Ispanijos Respublika (1873–1874)
Pagrindinis straipsnis:
Po Hidalgo aferos, karalius Amadėjus Savojietis pareiškė, kad Ispanijos žmonės yra nesuvaldomi ir paliko šalį. Tuo pasinaudoję Vyriausybės radikalai ir respublikonai, paskelbė Ispanijos respubliką.
Greit Respublika buvo apsupta priešininkų iš visų keturių pusių – Karlistai greit buvo išduoti, nes per 1872 m. rinkimus labai prastai pasižymėjo. Būta siūlymų sukelti ir socialistinę revoliuciją, pasikliaunant Internacionalu. Kilo neramumai ir nepriklausomybės revoliucijos Navaroje bei Katalonijoje – kraštuose, siekusiuose atsiskirti nuo respublikos. Galop respublikos idėjai priešinosi ir Romos Katalikų Bažnyčia, dariusi jai didelį spaudimą.
Ispanija XX a
Monarchijos restauravimas (1874–1931)
Nors buvusi karalienė Izabelė II vis dar buvo gyva, ji pripažino, kad yra bloga valdovė ir 1870 m. atsisakė sosto sūnaus naudai. Po Pirmosios respublikos suirutės ispanai norėjo stabilumo, kurį jiems žadėjo Burbonai. Pirmosios respublikos armija, malšinusi , prisiekė ištikimybe Alfonsui 1874–1875 m. žiemą, vadovaujant Brigados generolui . Respublika buvo panaikinta ir , patikimas karaliaus patarėjas, 1874 m. Naujųjų Metų vakarą buvo paskirtas Ministru pirmininku. Naujasis karalius energingai numalšino karlistus, pats dalyvaudamas kare, ir greitai įgijo tautiečių pagarbą.
Ispanijoje veikė turnos sistema, pagal kurią vadovaujami liberalai ir Antonio Canovas del Castillo konservatoriai paeiliui sudarydavo vyriausybę. Valdant Alfonsui atsirado šioks toks stabilumas ir ekonomikos augimas. Jo mirtis 1885 m. ir Canovas del Castillo nužudymas 1887 m. sukėlė suirutę.
Per Dešimties Metų karą sukilo, pradedant 1868 m., sukilo Kuba, tad buvo uždrausta vergovė Ispanijos kolonijose. JAV interesai saloje pablogino abiejų šalių santykius. sprogimas sukėlė Ispanijos-JAV karą 1898 m., kurį Ispanija visiškai pralaimėjo. Kuba tapo nepriklausoma, be to Ispanija prarado Puerto Riką, Guamą ir Filipinus, o už šias teritorijas JAV sumokėjo 20 mln. dolerių. 1899 m. Ispanija pardavė salas Ramiajame vandenyne (Šiaurinės Marianos salos, Karolinų salos, Palau) Vokietijai ir jai liko tik kolonijos Afrikoje: Ispanijos Marokas, Vakarų Sachara ir Ispanijos Gvinėja.
1898 m. „Katastrofa“ sukūrė 98-ųjų kartą, politikų ir intelektualų kartą, kuri reikalavo permainų. Aktyviai veikė anarchistai ir fašistai. 1909 m. maištas Katalonijoje buvo žiauriai numalšintas.
Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laikėsi neutraliteto, tad prekiavo su abiem pusėm. Tai sukėlė ekonominį bumą. Ispaniškasis gripas kartu su pokario ekonominiu nuostoliu sukrėtė Ispaniją ir ši įlindo į skolas. 1919 m. buvo numalšintas didelis darbininkų streikas.
Blogas elgesys su maurais sukėlė maištą ir Ispanija prarado Maroką 1921 m., išskyrus Seutą ir Melilą. Norėdamas išvengti atsakomybės, Alfonsas XIII parėmė generolo diktatūrą ir užbaigė konstitucinės monarchijos laikotarpį Ispanijoje.
Su Prancūzijos pagalba Marokas buvo atgautas (1925–1927 m.), bet 1930 m. bankrotas ir didelis nepopuliarumas lėmė, kad karalius privertė Primo de Riverą atsistatydinti. Pasipiktinę karaliaus bendradarbiavimu su diktatūra, rinkėjai 1931 m. balandžio mėn. savivaldybių rinkimuose balsavo už respublikonus. Karalius paliko šalį neatsisakęs sosto ir Ispanija buvo paskelbta respublika.
Antroji Ispanijos Respublika (1931–1939)
Esant Antrajai respublikai moterims pirmąkart buvo suteikta teisė balsuoti. Respublika suteikė tvirtą autonomiją Baskijai ir Katalonijai.
Pirmąją vyriausybę sudarė ir Manuel Azaña vadovaujami centristai-kairieji. Ekonominė sumaištis, paveldėtos didelės režimo skolos, susiskaldžiusi ir dažnai besikeičianti valdančioji koalicija kėlė politinį nepasitenkinimą.
1933 m. dešiniųjų pažiūrų CEDA laimėjo rinkimus ir jėga numalšino 1934 m. ginkluotą darbininkų sukilimą, kuris ypač buvo aktyvus Asturijoje ir Katalonijoje. Tai paskatino Ispanijoje įvairių pažiūrų judėjimus: anarchistinį, naujas reakcingas ir fašistines grupuotes, įskaitant Falangą, ir atsigavusį judėjimą.
Ispanijos pilietinis karas (1936–1939)
Tuo metu Ispanijos politikoje buvo populiarios tik kraštutinės pažiūros. Kairieji buvo už klasių kovą, žemės reformą, regionų autonomiją, mažesnę bažnyčios ir karaliaus įtaką valstybei. Dešinieji, iš kurių didžiausia buvo CEDA, dešinioji Romos katalikų bažnyčios koalicija, turėjo priešingą nuomonę tais pačiais klausimais. 1936 m. kairieji susijungė į , kuris laimėjo rinkimus. Tačiau koalicijai, kurią sudarė centro kairieji, kenkė anarchistinės grupės, tokios kaip CNT ir , ir antidemokratiški dešinieji: Falanga, karlistai. Vėl kilo politinis smurtas. Streikuose vyko susišaudymai, bežemiai užgrobdavo žemę, buvo žudomi kunigai, o bažnyčios deginamos. Be to dešiniųjų pažiūrų kareiviai už pinigus žudydavo kairiuosius aktyvistus. Demokratija nesugebėjo užtikrinti įvairių politinių grupių pasitikėjimo, kurio reikėjo jai gyvuoti. Tad prasidėjo pilietinis karas. Dešinieji ir armijos vadai pradėjo planuoti perversmą ir kai respublikos policija nušovė falangistų politiką , tai buvo suprasta kaip signalas.
1936 m. liepos 17 d. generolas Francisco Franco vedė kolonijinę armiją iš Maroko į Ispaniją, o generolo Sanjurjo daliniai iš Navaros pajudėjo į pietus. Be to kitur irgi buvo organizuojami būriai perimti šalies institucijas. Franko ketino staigiai užimti valdžią, bet respublikonai sėkmingai priešinosi Madride, Barselonoje, Valencijoje, Baskijoje, tad karas užsitęsė. Nacionalistai valdė pietus ir vakarus, be to jie turėjo profesionaliausias pajėgas Ispanijoje – Afrikos armiją. Abi pusės gavo užsienio paramą: nacionalistams padėjo nacistinė Vokietija, Italija, Portugalija, o respublikonams Tarybų Sąjunga ir komunistai organizavo savanores Tarptautines Brigadas.
Alkazaro apgultis Tolede ir nacionalistų pergalė buvo lemiamas posūkis kare. Respublikonai atlaikė Madrido apgultį 1936 m. lapkritį ir sužlugdė bandymus užimti sostinę Jarama ir Guadalajara mūšiuose 1937 m. Bet greitai nacionalistai pradėjo mažinti respublikonų teritoriją puldami į rytus. Šiaurė, įskaitant Baskiją, pasidavė 1937 m. ir greitai žlugo Aragono frontas. Guernica bombardavimas buvo liūdniausiai pagarsėjęs karo epizodas. Jį įamžino Pablo Picasso savo paveiksle. Tai buvo bandymų laukas Luftwaffe Kondoro legionui. 1938 m. liepą-spalį buvo paskutinės respublikonų pastangos laimėti. Kai jis buvo pralaimėtas ir nacionalistai užėmė Barseloną 1939 m. pradžioje, tapo aišku, kad karas pralaimėtas. Madridas krito 1939 m. kovą.
Kare žuvo 300 tūkst-1 mln. gyvybių. Respublika žlugo, įsigalėjo Franko diktatūra. Franko sujungė visas dešines partijas į pertvarkytą Falangą, uždraudė kairiąsias ir respublikines partijas, prekybos sąjungas.
Karo metu vyravo smurtas, kalinių bei civilių žudynės. Po karo daug respublikonų buvo įkalinta ir iki 151 tūkst nužudyta 1939–1943 m. Daug jų gyveno tremty viso Franko valdymo metu.
Francisko Franko diktatūra (1939–1975)
Oficialai per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą buvo neutrali, bet nukentėjo Ispanijos pilietinio karo metu (1936–1939 m.). Franko valdymo metu Ispanija buvo ekonomiškai ir kultūriškai izoliuota, bet pradėjo vytis kitas Europos valstybes.
Tuo metu Ispanija labai stengėsi iš Didžiosios Britanijos atgauti Gibraltarą ir net gavo tam tikrą paramą iš JTO šiuo klausimu. 1969 m. Ispanija uždarė sieną su Gibraltaru ir atidarė tik 1985 m.
Ispanija prarado Maroką 1956 m. Nors kariniu požiūriu Ifnio karas su Maroku (1957–1958 m.) buvo sėkmingas, Ispanija atsisakė savo kolonijų Afrikoje. Ispaniška Gvinėja tapo nepriklausoma 1968 m. ir pasivadino Pusiaujo Gvinėja, o Ifnis buvo atiduotas Marokui 1969 m.
Vėlyvesni Franko valdymo metai pasižymėjo ekonominė ir politine liberalizacija ir net turizmo pramonės gimimu.
Paskutinius mėnesius prieš Frako mirtį šalis buvo paralyžiuota. Tuo pasinaudojo Maroko karalius Hasanas II ir užėmė Vakarų Sacharą. Ispanija neteko paskutinės kolonijos.
Demokratijos atstatymas (1975–1978)
Burbonų restauracijos metu Ispanija perėjo iš diktatoriaus Franko režimo į šiuolaikinę demokratiją. Perėjimas prasidėjo 1975 m. lapkričio 20 d., kai mirė Francisko Franko, o baigėsi PSOE pergale rinkimuose 1982 m. spalio 28 d.
1978–1982 m. Ispaniją valdė Unión del Centro Democrático judėjimas.
1981 m. bandė įvykdyti perversmą. Vasario 23 d. su nariais įžengė į Deputatų Kongresą ir sustabdė sesija, per kurią turėjo būti išrinktas ministru pirmininku. Oficialiai , nes įsikišo Chuanas Karlosas I. Calvo Sotelo valdant Ispanija prisijungė prie NATO.
Su politinėm permainomis atėjo ir socialiniai pokyčiai. Valdant Franko Ispanijos visuomenė buvo labai konservatyvi, bet demokratijos atsiradimas pasireiškė vis didėjančiu vertybiu liberalumu.
Šiuolaikinė Ispanija
1982–1996 m. socialistinė demokratinė PSOE valdė šalį, o premjeru buvo Felipe González. 1986 m. Ispanija įstojo į Europos sąjungą. Tais pačiais metais Barselonoje įvyko Olimpinės žaidynės ir Sevilijoje.
1996 m. rinkimus laimėjo José María Aznar vadovaujama centristinė-dešinioji Partido Popular. 2002 m. sausio 1 d. Ispanija pakeitė euru. 2004 m. kovo 11 d. teroristai susprogdino bombas Madrido traukinių stotyje per rytinę piko valandą kelios dienos prieš rinkimus. Žuvo 191 žmogus, tūkstančiai sužeista. Nors José María Aznar ir jo ministrai iš karto tuo apkaltino ETA, greitai tapo aišku, kad kalta islamistinė ekstremistų grupuotė, susijusi su Al-Qaeda. Manoma, kad Ispanijos vyriausybės melas, kuriuo abejojo užsienio komentatoriai, nulėmė rinkimus. Prieš teroro aktą apklausos rodė apylyges galimybes laimėti. Bet po trijų dienų įvykusiuose rinkimuose laimėjo PSOE ir José Luis Rodríguez Zapatero tapo ministru pirmininku.
2005 m. liepos 3 d. Ispanija tapo pirmąja šalimi, suteikusia pilnas vedybos ir įvaikinimo teises homoseksualams (Belgija leidžia tos pačios lyties santuokas nuo 2003 m. ir bendrą tėvystę nuo 2006 m. balandžio, o Nyderlanduose tos pačios lyties santuokos galioja nuo 2001 m. ir ruošiamas įstatymas, sulyginantis homoseksualių ir hetero seksualių porų teises įsivaikinti).
Šiuo metu Ispanija yra konstitucinė monarchija, šalis suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus.
Taip pat skaitykite
- Ispanijos karūnos pirmtakai:
- Galisijos Svebų karaliai
- Astūrijos karaliai
- Galisijos karaliai
- Leono karaliai
Nuorodos
- Josep M. Parés/Alfredo Pérez-González. Paleomagnetic Age for Hominid Fossils at Atapuerca Archaeological Site, Spain. Science, New Series 269, No. 5225, 1995, 830–832
- Gregory Fremont-Barnes (ed.) ENCYCLOPEDIA OF THE AGE OF POLITICAL REVOLUTIONS AND NEW IDEOLOGIES, 1760–1815. Vol.I. P. xl
- Carl Cavanagh Hodge (ed.) Encyclopedia of the Age of Imperialism, 1800–1914, Volumes 1 & 2. P.74
- Gregory Fremont-Barnes (ed.) ENCYCLOPEDIA OF THE AGE OF POLITICAL REVOLUTIONS AND NEW IDEOLOGIES, 1760–1815. Vol.I. P.500.
- Henry Kamen. Spain. A Society of Conflict (3rd ed.) London and New York: Pearson Longman 2005. ISBN
- Ispanijos chronologija Pasaulio Istorijos Duomenų Bazėje Archyvuota kopija 2006-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- Ispanijos istorija: Pirminiai Dokumentai
- Henry Kamen, "Ispanijos nuosmukis: istorinis mitas? ", Praeitis ir Dabartis) Archyvuota kopija 2006-04-26 iš Wayback Machine projekto.
- Carmen Pereira-Muro. Culturas de España. Boston and New York: Houghton Mifflin Company 2003. ISBN
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos istorija, Kas yra Ispanijos istorija? Ką reiškia Ispanijos istorija?
Tradiciskai laikoma kad Ispanijos istorija prasideda nuo Vestgotu karalystes sukurimo arba susikurimo XV a Taip pat Ispanijos istorijos pradzia galima laikyti priesistorinius laikus kai sis regionas buvo apgyvendintas veliau uzkariautas kartaginieciu ir romenu Ispanijos istorijaIberai KeltiberaiRomos imperija Hispania Svebai Vandalai AlanaiVestgotai karalyste Al AndalusijaKordoba gt Taifai gt Almoravidai gt Almochadai gt GranadaRekonkistaAsturija Navara Leonas Aragonas Ispanijos marka KastilijaIspanijos karalyste Habsburgai gt BurbonaiPilietinis karas gt Franko diktaturaDemokratine IspanijaAnkstyvoji istorijaPagrindinis straipsnis Seniausi zmoniu pedsakai Ispanijoje Atapuerkoje yra 1 1 mln metu senumo Zmoniu kaulai priskiriami Homo antecessor Gibraltaro uolu oloje 1848 m rasta kaukole kuri veliau identifikuota kaip neandertaliecio ir datuojama kaip 60 000 senumo Mazdaug 4 metu amziaus neadartalietes mergaites kaukole ten rasta ir 1926 m Siuolaikinio Homo sapiens olu piesiniai rasti prie Santillana del Mar Kantabrijoje Sioje oloje yra daugiau nei 150 sienu piesiniu atliktu 16000 14000 m pr m e Kiti iki 20 000 amziaus olu piesiniai rasti La Piletos oloje netoli Rondos ir oloje netoli abi dabartineje Malagos provincijoje Andaluzijoje Diskutuotina ar Pirenu pusiasalis buvo priesistorines Europos dalis Pries tai kai jį uzeme Romos imperija Pirenu pusiasalis nebuvo politiskai vieningas nors ten gyveno apibreztos teritorijos neturejusios keltu gentys ir graiku kolonistai taip pat keletas kartaginieciu bendruomeniu issidesciusiu Vidurzemio juros pakrantese Romeniskoji IspanijaRomenu provincijos Pirenu pusiasalyjePagrindinis straipsnis Romeniskoji Ispanija Velyvuoju Romos respublikos laikotarpiu Pirenu pusiasalyje buvo dvi provincijos su Ispanijos pavadinimu Tolimoji Ispanija Hispania Ulterior ir Artimoji Ispanija Hispania Citerior Romos imperijos valdymo laikotarpiu buvo provincijos Hispania Taraconensis siaureje Hispania Baetica pietuose ir Lusitania pietvakariuose sioje teritorijoje dabar yra Portugalija Vestogu karalyste V VIII a Vestgotu karalyste didziausio isplitimo laikotarpiu Pagrindiniai straipsniai Vestgotai ir Vestgotu karalyste Po Romos imperijos nuosmukio į valstybe eme verztis germanu gentys Uzgrobtos teritorijos budavo nusiaubiamos o dar po poros antpuoliu germanai ten įkurdavo savo karalystes Pirenu pusiasalis buvo uzgrobtas vestgotu apie 410 m Karalysteje buvo kuriamas feodalizmas o apsikrikstije vestgotai stiprino Kataliku Baznycios autoriteta ir galia Vis delto Ispanija nepasieke tokiu kulturiniu ir ekonominiu laimejimu kaip Prancuzija ar Anglija be to nuo VII a pabaigos valstybe intensyviai kariavo su arabais Vestgotu valdovai mazai demesio skyre infrastrukturai ekonomikai ir zmoniu interesams todel valstybe palengva eme smukti Tas procesas tesesi iki tol kol VIII a salies neuzkariavo arabai Al Andalusija VIII XV a Musulmoniski emyratai Pirenuose XI a viduryje Pagrindinis straipsnis Al Andalusija 711 m arabai ir berberai atsiverte į islama religija sukurta VII a pranaso Mahometo ir si religija VIII a jau dominavo visoje Siaures Afrikoje Uzpuolikiskas musulmonu burys vadovaujamas Tariq ibn Ziyad buvo pasiustas įvykdyti intervencijai į pilietinį kara kovojusia Vestgotu karalyste Perzengusi Gibraltaro sasiaurį armija laimejo lemiama musį 711 m kuomet vestgotu karalius Roderikas buvo nugaletas ir nuzudytas Guadaleto musis Tariq o armijos vadas Musa Bin Nusairas su didziuliu arabu pastiprinimu zygiavo tolyn į Europa bet buvo sustabdytas franku vado Karolio Martelio Torso musyje 732 m Al Andalusijos vadovai buvo apdovanoti ir gavo emyru laipsnį is kalifo Damaske Po Umajadu dinastijos zlugimo Abd Ar Rahmanas I paskelbe Kordoba nepriklausomu emyratu Al Andalusijai teko isgyventi kovas del valdzios tarp barberu Abasidu ir vestgotu krikscioniu X a sukurtas Kordobos kalifatas paskelbtas Abd Ar Rahmano III Del nesantaikos viduje ir augancios krikscioniu įtakos arabu įtaka regione eme silpneti ir XIV a viduryje Granada liko vienintele nepriklausoma arabu valstybe kuri buvo uzimta krikscioniu 1492 m Rekonkista VIII XV a Pagrindinis straipsnis Rekonkista Basimu isvarymas dave garbinga valdymo pradzia Asturijos karaliui Pelajui 718 733 kuris pradejo savo kova pries maurus Kovadongos kalnuose 722 Veliau jo įpediniai tese sį darba kol musulmonai buvo isvaryti Tuo tarpu Pirenu pusiasalio rytuose imperatoriai įsteige Ispanijos marka Marca Hispanica per Pirenus toje vietoje kur dabar yra Katalonija atkariavo is arabu Girona 785 ir Barselona 801 Taip sukurta atramine zona pries islama Rekonkistos ideja formavosi keliu amziu begyje Krikscioniu karalystes siaureje kovojo tarpusavyje labiau nei pries musulmonus Senovine karalyste laikesi placiuose siaures vakaru kalnuose su sostine Oviedu kol baskai ir islaike suvereniteta per visa musulmonu valdymo laikotarpį Umajadu karybos lygio smukimas sudare salygas 913 m susikurti zmogus turejes geru kariniu sugebejimu 1028 m pasodino į Kastilijos sosta savo sunu Ferdinanda pastumejusį krikscioniskosios Ispanijos valdas į pietus Ferdinandas buvo grubus ir labai pamaldus valdovas pajunges savo valdziai Galicija Navara Leona ir Asturija Kadangi pirmagimio teises Ispanijoje dar neegzistavo po Ferdinando mirties 1065 m uzkariautos zemes buvo isdalytos jo sunums Alfonsui VI Kastilieciui Sancui II Kastilieciui Garsijui Galisieciui Alfonsas megino uzimti Sanco zemes bet jam nepavyko ir nepaisant velesniu Alfonso meginimu įteisinti paveldejima jis buvo sutriuskintas ir paliktas uznugaryje Garsija niekada nevalde buvo uzdarytas į kalejima kur ir praleido savo trumpa gyvenima Sanco mirtis 1072 m reiske kad Alfonsas vel turejo auksciausias teises ir susigrazino savo galia ir vadovavo visoms Ferdinando I dominijoms Alfonsas buvo ryskus valdovas ir padare daug savo karalystei kad ji taptu viena is pirmaujanciu krikscioniskosios Europos monarchiju Jam valdant XI a Ispanijos poemu didvyris buvo istremtas ir rado prieglobstį pas Saragosos musulmonu karaliu Su Kordobos kalifato zlugimu Al Andalusija suskilo į daugybe besivaidijanciu dominiju kas padejo Alfonso ekspansijai plisti į pietus o uzkariavimu kulminacija buvo Toledo miesto uzemimas 1085 m Po Almoravidu invazijos uzkariavimai sustabdyti Po Alfonso VII mirties Leonas ir Kastilija buvo vel isskirti nors tai truko neilgai sunus Ferdinandas su Berengela Kastiliete vel sujunge abi karalystes 1230 m Vadintas sventuoju Ferdinandas kariavo daugiausia pries Maurus pietuose Ispanijos rekonkista buvo paskelbta kryziaus zygiumi XIII a kada buvo paimta Kordoba 1236 ir Sevilija 1248 Ferdinando valdymo metu Ispanija priimta į Europos krikscionisku karalysciu seima baigesi diplomatine izoliacija suarteta su vienas seniausiu Europoje pastatytas Ferdinando valdymo laikotarpiu imtos steigti krikscioniskos mokyklos Ferdinando įpedinis Alfonsas X padejo Europai susigrazinti klasikinius kurinius is musulmonu biblioteku ir universitetu rinkiniu Kiti įpediniai sudare aljansa su Aragono karalyste 1309 m uzeme Gibraltara Despotiskasis valdovas sudare salygas jį isvaryti Pedro karai su Aragonu susilpnino Kastilijos galia Ispanijos suvienijimas ir aukso amzius XV XVI a Pagrindinis straipsnis Ispanija pries suvienijimaFerdinandas II Aragonietis su zmona Izabele I Atgimusi Ispanijos krikscioniu karalysciu vienybe buvo sustiprinta kataliku monarchu ispaniskai Reyes Catolicos Izabeles Kastilietes ir Ferdinando II Aragoniecio zygio į Granada kuris pateisintas zydu isvarymu remiantis tuo kad jie neva atsivertineja į islama XV a Kastilija ir Aragonas sujungti Izabeles ir Ferdinando vedybomis Abu sie sumanus valdovai kartu stiprino karalyste ir skyre paskolas bajorijai Ju valdymo metais dauguma bajoru piliu buvo nugriautos ir sukurta mokesciu sistema Izabele ir Ferdinandas sukure pamatus Ispanijai vieningai tiek ekonomiskai tiek politiskai tiek religiskai Ju pastangomis musulmonu valdymas Pirenu pusiasalyje ejo į pabaiga ir visi musulmonai neprieme kriksto buvo isvaromi is salies 1499 m kardinolas Kisneresas priverte pasikrikstyti apie 50 000 mauru Po sukilimo zinomo kaip Pirmasis Apucharu maistas zmones privalejo pasirinkti krikstytis ar buti issiustiems į Siaures Afrika kur jie buvo nuosekliai naikinami Po to buvo surinkti į viena kruva maurai zydai ir cigonai gyvene Granadoje ir masiskai isvaryti is savo miestu ir kaimu bei kitu gyvenvieciu 1500 m Kisneresas paskelbe kad jau nebera nei vieno miesto ar kaimo kuriame gyventu ne krikscionys ir visos mecetes jau tapo baznyciomis Ispanijos kolonijine imperija Pagrindinis straipsnis Ispanijos kolonijine imperija Aragono karalyste buvo jau labai svarbi jurine jega visoje Vidurzemio juros pakranteje ir konkuravo su Portugalija del dominavimo Atlanto vandenyne O po paskutines musulmonu tvirtoves paemimo 1492 m Ispanija pradejo rengti ir finansuoti jurines keliones Vienos ju metu genujietis Kristupas Kolumbas atrado Naujajį pasaulį ir Ispanija pasiunte ten savo konkistadorus kurie pajunge acteku maju ir inku imperijas Tuo pat metu zydams buvo įsakyta pasikrikstyti arba jie butu isvaryti is salies Del aljansu su kitomis Europos monarchijomis ir uzkariavimu Pietu Amerikoje ir Ispanija pasiskelbe imperija Tordesilijo sutartimi sudaryta tarp Ispanijos ir Portugalijos tarpininkaujant popieziui Aleksandrui VI abi salys pasidalijo įtakos sferas uz Europos ribu ir ten steige savas kolonijas Didelis aukso ir sidabro kiekis buvo gabenamas į Ispanija is Pietu Amerikos kasyklu Vis delto sis gabenimas labiau pridare Ispanijos ekonomikai nuostoliu negu padejo jai Didziuliai aukso ir sidabro kiekiai priverte pakilti Ispanijos infliacija Ispanija tapo priklausoma nuo mokesciu surenkamu jos kolonijose ir kuomet eme uzgrobineti Ispanijos valdas Naujajame pasaulyje ekonomika eme labai smukti Sie procesai prie kuriu dar prisidejo ekonomiskai stipriausiu bendruomeniu musulmonu ir zydu isvarymas is salies sukele ekonominį nuosmukį ir XVII a uzbaige Ispanijos aukso amziu Habsburgu IspanijaImperatoriaus Karolio V valdos Pagrindinis straipsnis Habsburgu Ispanija Galinga pasauline Ispanijos imperija XVI ir XVII a pasieke savo didziausia plota ir smuko valdant Habsburgams Ispanijos imperija pasieke savo didziausia plota valdant Karoliui I kuris buvo ir Sventosios Romos imperijos imperatorius zinomas kaip Karolis V Karolis I tapo tapo karaliumi 1516 m Jo valdymo laikotarpiu Ispanijos ekonomika buvo drastiskai perorientuota pradedant gauti pajamas is uzkariautos Amerikos kasyklose isgautu metalu Karalius daznai nebudavo Ispanijoje Baigdamas savo gyvenima jis nusprende Habsburgu giminystes linija padalyti į dvi dalis viena dalis turejo valdyti Ispanija jos uzjurio kolonijas ir Vidurzemio juros regiona o kitai palikta Sventoji Romos imperija Habsburgai valde Nyderlandus prisijunge prie Ispanijos sakos Del siu priezasciu buvo sunku iskilti Karolio I įpediniui Pilypui II kuris tapo valdovu Karoliui I atsisakius valdzios 1556 m Ispanija labiausiai isvenge religiniu karu tuo metu vykusiu Europoje ir issaugojo valdzia Pilypas įsivaizdavo save esant katalikybes cempionu kariavusiu pries turkus ir eretikus 1560 metu planuose buvo nurodyta sustiprinti Nyderlandu kontrole del neramumu kurie palaipsniui isaugo į kalvinistu vadovaujama revoliucija ir del nepriklausomybes nuo Ispanijos Konfliktas Ispanijai atsiejo daugybe islaidu ir buvo nuspresta pabandyti uzkariauti atsargia olandu sajungininke Anglija taciau anglu laivynas sunaikino viena pirmuju Anglijos Ispanijos karo 1585 1604 veliau salis įsitrauke į kara su Prancuzija 1590 1598 Nepaisant siu problemu didziules Amerikos aukso įplaukos gera karine reputacija netgi greitas atsigavimas po armados zlugimo paverte Ispanija vadovaujancia Europos jega Pirenu Sajunga su Portugalija 1580 m ne tik suvienijo pusiasalį bet ir prijunge tos salies pasaulinius resursus Ispanijai Taciau ekonomines ir administracines problemos kartojosi ir silpna vietine ekonomika privede prie akivaizdaus smukimo Del pakilusios infliacijos zydu ir musulmonu isvarymo priklausomybes nuo kolonijose isgaunamo aukso ir sidabro atsinaujino salies ekonomine krize Burbonu IspanijaPagrindinis straipsnis Prancuzu kilmes karalius Pilypas V 1715 m pasirase Decreto de Nueva Planta naujajį įstatyma kuris panaikino sudetiniu Ispanijos Karalystes karalysciu vicekaralysciu privilegijas ir sulygino ju įstatymus su Kastilijos įstatymais Ispanija eme kulturiskai ir politiskai sekti absoliutiskai valdoma Prancuzija Tolesni Burbonu dinastijos karaliai buvo Ferdinandas VI ir Karolis III Valdant Karoliui III ir jo ministrams Leopoldui de Gregorijui Eskilio markizui bei Chose Moninijui Floridablankos grafui Ispanija įzenge į Svietimo amziu kuris XVIII a viduryje atkure Ispanijos gerove ir klestejima Nors ir kariaudama Septyneriu metu kare Prancuzijos puseje Ispanija pralaimejo bet atgavo didziuma Amerikos Revoliucijos metais prarastu uzjurio teritoriju Karolio III įkvepta reformu dvasia buvo pristabdyta jo įpedinio Karolio IV apsunkinusio padetį Vadovaujamas savo zmonos meiluzio Manuelio de Godojos jis paskelbe kad panaikina daugelį Karolio III reformu Napoleono karaiIspanija dalyvavo Pirmosios koalicijos kare pries revoliucine Prancuzija Ispanijos armija buvo greitai sutriuskinta ir Karolis IV nusprende tapti prancuzu sajungininku Ispanija uzblokavo britai o jos kolonijos pirmakart atskirtos nuo Ispanijos nepriklausomai prekiavo su Didziaja Britanija Britu nesekmingi įsiverzimai į Pietu Amerika padrasino nepriklausomybes siekius Nutrukstantys ekonominiai ir politiniai saitai su kolonijomis Amerikoje sukele ten Nepriklausomybes revoliuciju banga ir suzlugde pasauline Ispanijos imperija Ispanija XIX a Ispanijos Nepriklausomybes karas 1808 1814 1808 m kovo 3 d Francisco Goya paveikslas vaizduojantis kaip Napoleono kariai zudo ispanu sukilelius Trafalgaro musyje buvo sunaikintas ispanu prancuzu laivynas ir Ispanijos karalius pradejo svarstyti ar jam apsimoka sajunga su Napoleonu Po sukilimo pries prancuzus Madride 1808 m kovo men į Ispanija įsiverze 100 000 prancuzu kariuomene Burbonu karalius buvo nuverstas o jo vieta uzeme Napoleono brolis Zozefas Bonapartas Tam labai pasipriesino ispanai ir visoj saly susidare Karolio sunaus Ferdinando vardu veikiancios juntas Is pradziu juntos pareme Ferdinanda nes is Madrido tikejosi didesnes autonomijos pagal ju suprojektuota liberalesne konstitucija Generaliniai rumai Cortes Generales pabego į Ten buvo sukurta pirma siuolaikine Ispanijos konstitucija formaliai vadinama La Pepa Britai į prancuzu veiksmus atsake 1808 m rudenį pasiusdami į Portugalija savo ekspedicines pajegas vadovaujamas sero John Moore Prasidejo kuriame britai kariavo su Zozefu Bonapartu kuris buvo Ispanijos karaliumi Sis karas buvo vienas pirmuju partizaniniu karu Vakaru istorijoje prancuzu tiekimo linijas nuolat puldinejo ispanu partizanai Karas Iberijoje buvo ilgas Britai kelerius metus praleido įsitvirtine Portugalijoje ir kartais įsiverzdami į Ispanija Prancuzai buvo nugaleti lemiamame Vitorijos musyje ir Ferdinandas kitais metais vel tapo Ispanijos karaliumi Karolis IV svyruodamas ar likti prancuzu sajungininku isprovokavo Napoleona Bonaparta Prancuzijos imperatoriu pradeti invazija į Ispanija 1808 m ir pradeti Valdant Bonapartu dinastijai Ispanijoje nekilo vad pramones perversmas nesusipazinta su merkantilizmo idejomis Taip pat neįsisavintos Svietimo epochos idejos palietusios didziuma to meto Europos valstybiu Sios praleistos galimybes ekonomines bei politines klaidos padarytos XVII a leido Vokietijai Prancuzijai ir Didziajai Britanijai nustumti Ispanija į antraeiliu Europos valstybiu tarpa Ispanija 1814 1873 m Ferdinandas VII Ispanijos karalius Nor juntos isvijo prancuzus del liberalios 1812 m konstitucijos Ferdinandas VII mane kad ji per liberali Ispanijai ir atsisake jai prisiekti Jis valde autokratiniais metodais kaip jo proteviai Nors Ispanija susitaike su konstitucijos atmetimu jos kolonijos Amerikoje ne Prasidejo revoliucija ir Ispanija beveik bankrutavusi del karo ir salies atstatymo negalejo sumoketi savo kariams 1820 m ekspedicija numatyta į Pietu Amerika sukilo Kadise Kai kariai visoj salyje pareiske palaikantys sukilelius vadovaujamus Ferdinandas buvo priverstas pripazinti 1812 m konstitucija Ferdinandui buvo paskirtas namu arestas viso liberalaus eksperimento metu Liberalaus valdymo metu vyko Ispanijos pilietinis karas 1820 1823 m Liberali Ispanijos valdzia Europos politikams per daug primine Prancuzijos revoliucija tad 1822 m į ja ziurejo priesiskai ir leido Prancuzijai įsikisti Prancuzija sutriuskino liberalia valdzia ir Ferdinandas vel tapo absoliuciu monarchu Taciau kolonijos buvo prarastos 1824 m paskutine ispanu armija Pietu Amerikos zemyne buvo sumusta pietinej Peru daly Kita desimtmetį Ispanijoje buvo nerami taika Ferdinandui gime tik mergaites tad paaiskejo jog sosta paveldes jo brolis Karlosas Molinos grafas Nors Ferdinandas buvo susivienijes su konservatoriais kurie bijojo neramumu salyje jo brolis reakcinga politika nelaike butina Ferdinandas pries brolio valia paskelbe 1830 m Pragmatine Sankcija kuri leido jo dukrai Izabelei tapti karaliene Karlosas pabego į Portugalija Ferdinandas mire 1833 m ir Izabele tapo karaliene treju metu tad kilo Ferdinandas įsiverze į Ispanija ir uzsitikrino reakcionieriu ir konservatoriu parama o Marija Kristina Burbone tapo regente Baldomero Espartero Ispanijos regentas Atrode kad maistas karo pabaigoje numalsintas Marijos Kristinos kariai vadinami Cristino pajegom isvijo karlistus is Baskijos Tada Karlosas paskyre baska vyriausiu kariuomenes vadu Zumalacarregui atgaivino karlistu viltis ir iki 1835 m nuvijo Cristino pajegas iki Ebro upes o is demoralizuotos karlistu gaujos padare 30 tukst kariu profesionalia armija pranasesne uz vyriausybes Zumalacarregui mirtis 1835 m suzlugde karlistu viltis Marija Kristina rado gera generola kurio pergale Luchanos musyje 1836 m pakeite karo kryptį o Vergaros konvencija 1839 m uzbaige maista Espartero naudodamasis savo karo didvyrio populiarumu ir pravarde Ispanijos ramintojas pareikalavo is Marijos Kristinos liberaliu reformu Marija Kristina nusprende atsistatydinti ir Espartero tapo regentu Espartero reformoms pasipriesino nuosaikieji nes jo grieztumas visoj saly sukele neramumus kurie buvo numalsinti jega Nuosaikus jį nuverte 1843 m bet pats Narvaez buvo laikomas per daug reakcingu 1846 m Katalonijoje kilo bet jis buvo prastai organizuotas ir maistas zlugo 1849 m Izabele II daugiau veike valdzioje kai tapo pilnamete bet ji buvo labai nepopuliari Buvo manoma kad ji maloni tiems kurie salia jos rumuose ir kai nerupi Ispanijos liaudis Izabele II Ispanijos karaliene 1856 m ji bande sudaryti placia koalicija Union Liberal kuriai vadovautu tais metais zygiaves į Madrida ir nuvertes antra Espartero valdyma Jos planas zlugo jos prestizas ir populiarumas krito 1860 m Izabele pradejo sekminga kara Maroke kuriam vadovavo generolai O Donnell ir ir jos populiarumas stabilizavosi Bet kampanija uzkariauti Peru ir Cile per Chincha salu kara buvo nesekminga 1866 m Juan Prim sukilimas buvo numalsintas bet tapo aisku kad ispanai visiskai nepatenkinti karalienes valdymu 1868 m Garbingos revoliucijos La Gloriosa metu progresista generolai ir Juan Prim sukilo ir nugalejo moderado generolus Alkolejos musyje Izabele pabego į Paryziu Per kitus dvejus metus saly vyravo revoliucija ir anarchija Tik 1870 m Ispanijos parlamentas paskelbe kad salis vel tures karaliu Paaiskejo kad sis įvykis turejo didele įtaka Europos istorijoje nes vokieciu princo kandidatura ir Prancuzijos pasipriesinimas jai buvo pretekstas Prancuzijos Prusijos kare Amadejus Savojietis buvo isrinktas ir kitais metais karunuotas Ispanijos karaliumi Amadejus buvo liberalas ir jam iskilo sunkus uzdavinys suvienyti susiskaldziusia Ispanija pjautynes vyko ne tik tarp į kompromisus nelinkstanciu partiju bet ir paciose partijose Pirmoji Ispanijos Respublika 1873 1874 Pirmosios Ispanu Respublikos alegorija Zurnalas Pagrindinis straipsnis Po Hidalgo aferos karalius Amadejus Savojietis pareiske kad Ispanijos zmones yra nesuvaldomi ir paliko salį Tuo pasinaudoje Vyriausybes radikalai ir respublikonai paskelbe Ispanijos respublika Greit Respublika buvo apsupta priesininku is visu keturiu pusiu Karlistai greit buvo isduoti nes per 1872 m rinkimus labai prastai pasizymejo Buta siulymu sukelti ir socialistine revoliucija pasikliaunant Internacionalu Kilo neramumai ir nepriklausomybes revoliucijos Navaroje bei Katalonijoje krastuose siekusiuose atsiskirti nuo respublikos Galop respublikos idejai priesinosi ir Romos Kataliku Baznycia dariusi jai didelį spaudima Ispanija XX aMonarchijos restauravimas 1874 1931 Alfonsas XII Ispanijos karalius Nors buvusi karaliene Izabele II vis dar buvo gyva ji pripazino kad yra bloga valdove ir 1870 m atsisake sosto sunaus naudai Po Pirmosios respublikos suirutes ispanai norejo stabilumo kurį jiems zadejo Burbonai Pirmosios respublikos armija malsinusi prisieke istikimybe Alfonsui 1874 1875 m ziema vadovaujant Brigados generolui Respublika buvo panaikinta ir patikimas karaliaus patarejas 1874 m Naujuju Metu vakara buvo paskirtas Ministru pirmininku Naujasis karalius energingai numalsino karlistus pats dalyvaudamas kare ir greitai įgijo tautieciu pagarba Ispanijoje veike turnos sistema pagal kuria vadovaujami liberalai ir Antonio Canovas del Castillo konservatoriai paeiliui sudarydavo vyriausybe Valdant Alfonsui atsirado sioks toks stabilumas ir ekonomikos augimas Jo mirtis 1885 m ir Canovas del Castillo nuzudymas 1887 m sukele suirute Per Desimties Metu kara sukilo pradedant 1868 m sukilo Kuba tad buvo uzdrausta vergove Ispanijos kolonijose JAV interesai saloje pablogino abieju saliu santykius sprogimas sukele Ispanijos JAV kara 1898 m kurį Ispanija visiskai pralaimejo Kuba tapo nepriklausoma be to Ispanija prarado Puerto Rika Guama ir Filipinus o uz sias teritorijas JAV sumokejo 20 mln doleriu 1899 m Ispanija pardave salas Ramiajame vandenyne Siaurines Marianos salos Karolinu salos Palau Vokietijai ir jai liko tik kolonijos Afrikoje Ispanijos Marokas Vakaru Sachara ir Ispanijos Gvineja 1898 m Katastrofa sukure 98 uju karta politiku ir intelektualu karta kuri reikalavo permainu Aktyviai veike anarchistai ir fasistai 1909 m maistas Katalonijoje buvo ziauriai numalsintas Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laikesi neutraliteto tad prekiavo su abiem pusem Tai sukele ekonominį buma Ispaniskasis gripas kartu su pokario ekonominiu nuostoliu sukrete Ispanija ir si įlindo į skolas 1919 m buvo numalsintas didelis darbininku streikas Blogas elgesys su maurais sukele maista ir Ispanija prarado Maroka 1921 m isskyrus Seuta ir Melila Noredamas isvengti atsakomybes Alfonsas XIII pareme generolo diktatura ir uzbaige konstitucines monarchijos laikotarpį Ispanijoje Su Prancuzijos pagalba Marokas buvo atgautas 1925 1927 m bet 1930 m bankrotas ir didelis nepopuliarumas leme kad karalius priverte Primo de Rivera atsistatydinti Pasipiktine karaliaus bendradarbiavimu su diktatura rinkejai 1931 m balandzio men savivaldybiu rinkimuose balsavo uz respublikonus Karalius paliko salį neatsisakes sosto ir Ispanija buvo paskelbta respublika Antroji Ispanijos Respublika 1931 1939 Esant Antrajai respublikai moterims pirmakart buvo suteikta teise balsuoti Respublika suteike tvirta autonomija Baskijai ir Katalonijai Pirmaja vyriausybe sudare ir Manuel Azana vadovaujami centristai kairieji Ekonomine sumaistis paveldetos dideles rezimo skolos susiskaldziusi ir daznai besikeicianti valdancioji koalicija kele politinį nepasitenkinima 1933 m desiniuju paziuru CEDA laimejo rinkimus ir jega numalsino 1934 m ginkluota darbininku sukilima kuris ypac buvo aktyvus Asturijoje ir Katalonijoje Tai paskatino Ispanijoje įvairiu paziuru judejimus anarchistinį naujas reakcingas ir fasistines grupuotes įskaitant Falanga ir atsigavusį judejima Ispanijos pilietinis karas 1936 1939 Pagrindinis straipsnis Ispanijos pilietinis karas Tuo metu Ispanijos politikoje buvo populiarios tik krastutines paziuros Kairieji buvo uz klasiu kova zemes reforma regionu autonomija mazesne baznycios ir karaliaus įtaka valstybei Desinieji is kuriu didziausia buvo CEDA desinioji Romos kataliku baznycios koalicija turejo priesinga nuomone tais paciais klausimais 1936 m kairieji susijunge į kuris laimejo rinkimus Taciau koalicijai kuria sudare centro kairieji kenke anarchistines grupes tokios kaip CNT ir ir antidemokratiski desinieji Falanga karlistai Vel kilo politinis smurtas Streikuose vyko susisaudymai bezemiai uzgrobdavo zeme buvo zudomi kunigai o baznycios deginamos Be to desiniuju paziuru kareiviai uz pinigus zudydavo kairiuosius aktyvistus Demokratija nesugebejo uztikrinti įvairiu politiniu grupiu pasitikejimo kurio reikejo jai gyvuoti Tad prasidejo pilietinis karas Desinieji ir armijos vadai pradejo planuoti perversma ir kai respublikos policija nusove falangistu politika tai buvo suprasta kaip signalas Francisco Franco 1936 m liepos 17 d generolas Francisco Franco vede kolonijine armija is Maroko į Ispanija o generolo Sanjurjo daliniai is Navaros pajudejo į pietus Be to kitur irgi buvo organizuojami buriai perimti salies institucijas Franko ketino staigiai uzimti valdzia bet respublikonai sekmingai priesinosi Madride Barselonoje Valencijoje Baskijoje tad karas uzsitese Nacionalistai valde pietus ir vakarus be to jie turejo profesionaliausias pajegas Ispanijoje Afrikos armija Abi puses gavo uzsienio parama nacionalistams padejo nacistine Vokietija Italija Portugalija o respublikonams Tarybu Sajunga ir komunistai organizavo savanores Tarptautines Brigadas Alkazaro apgultis Tolede ir nacionalistu pergale buvo lemiamas posukis kare Respublikonai atlaike Madrido apgultį 1936 m lapkritį ir suzlugde bandymus uzimti sostine Jarama ir Guadalajara musiuose 1937 m Bet greitai nacionalistai pradejo mazinti respublikonu teritorija puldami į rytus Siaure įskaitant Baskija pasidave 1937 m ir greitai zlugo Aragono frontas Guernica bombardavimas buvo liudniausiai pagarsejes karo epizodas Jį įamzino Pablo Picasso savo paveiksle Tai buvo bandymu laukas Luftwaffe Kondoro legionui 1938 m liepa spalį buvo paskutines respublikonu pastangos laimeti Kai jis buvo pralaimetas ir nacionalistai uzeme Barselona 1939 m pradzioje tapo aisku kad karas pralaimetas Madridas krito 1939 m kova Kare zuvo 300 tukst 1 mln gyvybiu Respublika zlugo įsigalejo Franko diktatura Franko sujunge visas desines partijas į pertvarkyta Falanga uzdraude kairiasias ir respublikines partijas prekybos sajungas Karo metu vyravo smurtas kaliniu bei civiliu zudynes Po karo daug respublikonu buvo įkalinta ir iki 151 tukst nuzudyta 1939 1943 m Daug ju gyveno tremty viso Franko valdymo metu Francisko Franko diktatura 1939 1975 Pagrindinis straipsnis Nacionalistu Ispanija Franko laiku Ispanijos veliava Oficialai per Pirmajį ir Antrajį pasaulinį kara buvo neutrali bet nukentejo Ispanijos pilietinio karo metu 1936 1939 m Franko valdymo metu Ispanija buvo ekonomiskai ir kulturiskai izoliuota bet pradejo vytis kitas Europos valstybes Tuo metu Ispanija labai stengesi is Didziosios Britanijos atgauti Gibraltara ir net gavo tam tikra parama is JTO siuo klausimu 1969 m Ispanija uzdare siena su Gibraltaru ir atidare tik 1985 m Ispanija prarado Maroka 1956 m Nors kariniu poziuriu Ifnio karas su Maroku 1957 1958 m buvo sekmingas Ispanija atsisake savo koloniju Afrikoje Ispaniska Gvineja tapo nepriklausoma 1968 m ir pasivadino Pusiaujo Gvineja o Ifnis buvo atiduotas Marokui 1969 m Velyvesni Franko valdymo metai pasizymejo ekonomine ir politine liberalizacija ir net turizmo pramones gimimu Paskutinius menesius pries Frako mirtį salis buvo paralyziuota Tuo pasinaudojo Maroko karalius Hasanas II ir uzeme Vakaru Sachara Ispanija neteko paskutines kolonijos Demokratijos atstatymas 1975 1978 Chuanas Karlosas I Ispanijos karalius Burbonu restauracijos metu Ispanija perejo is diktatoriaus Franko rezimo į siuolaikine demokratija Perejimas prasidejo 1975 m lapkricio 20 d kai mire Francisko Franko o baigesi PSOE pergale rinkimuose 1982 m spalio 28 d 1978 1982 m Ispanija valde Union del Centro Democratico judejimas 1981 m bande įvykdyti perversma Vasario 23 d su nariais įzenge į Deputatu Kongresa ir sustabde sesija per kuria turejo buti isrinktas ministru pirmininku Oficialiai nes įsikiso Chuanas Karlosas I Calvo Sotelo valdant Ispanija prisijunge prie NATO Su politinem permainomis atejo ir socialiniai pokyciai Valdant Franko Ispanijos visuomene buvo labai konservatyvi bet demokratijos atsiradimas pasireiske vis didejanciu vertybiu liberalumu Siuolaikine Ispanija buves Ispanijos premjeras 1982 1996 m socialistine demokratine PSOE valde salį o premjeru buvo Felipe Gonzalez 1986 m Ispanija įstojo į Europos sajunga Tais paciais metais Barselonoje įvyko Olimpines zaidynes ir Sevilijoje 1996 m rinkimus laimejo Jose Maria Aznar vadovaujama centristine desinioji Partido Popular 2002 m sausio 1 d Ispanija pakeite euru 2004 m kovo 11 d teroristai susprogdino bombas Madrido traukiniu stotyje per rytine piko valanda kelios dienos pries rinkimus Zuvo 191 zmogus tukstanciai suzeista Nors Jose Maria Aznar ir jo ministrai is karto tuo apkaltino ETA greitai tapo aisku kad kalta islamistine ekstremistu grupuote susijusi su Al Qaeda Manoma kad Ispanijos vyriausybes melas kuriuo abejojo uzsienio komentatoriai nuleme rinkimus Pries teroro akta apklausos rode apylyges galimybes laimeti Bet po triju dienu įvykusiuose rinkimuose laimejo PSOE ir Jose Luis Rodriguez Zapatero tapo ministru pirmininku 2005 m liepos 3 d Ispanija tapo pirmaja salimi suteikusia pilnas vedybos ir įvaikinimo teises homoseksualams Belgija leidzia tos pacios lyties santuokas nuo 2003 m ir bendra tevyste nuo 2006 m balandzio o Nyderlanduose tos pacios lyties santuokos galioja nuo 2001 m ir ruosiamas įstatymas sulyginantis homoseksualiu ir hetero seksualiu poru teises įsivaikinti Siuo metu Ispanija yra konstitucine monarchija salis suskirstyta į 50 provinciju kurios sugrupuotos į 17 autonominiu regionu ir 2 autonominius miestus Taip pat skaitykiteIspanijos karunos pirmtakai Galisijos Svebu karaliai Asturijos karaliai Galisijos karaliai Leono karaliaiNuorodosJosep M Pares Alfredo Perez Gonzalez Paleomagnetic Age for Hominid Fossils at Atapuerca Archaeological Site Spain Science New Series 269 No 5225 1995 830 832 Gregory Fremont Barnes ed ENCYCLOPEDIA OF THE AGE OF POLITICAL REVOLUTIONS AND NEW IDEOLOGIES 1760 1815 Vol I P xl Carl Cavanagh Hodge ed Encyclopedia of the Age of Imperialism 1800 1914 Volumes 1 amp 2 P 74 Gregory Fremont Barnes ed ENCYCLOPEDIA OF THE AGE OF POLITICAL REVOLUTIONS AND NEW IDEOLOGIES 1760 1815 Vol I P 500 Henry Kamen Spain A Society of Conflict 3rd ed London and New York Pearson Longman 2005 ISBN Ispanijos chronologija Pasaulio Istorijos Duomenu Bazeje Archyvuota kopija 2006 02 11 is Wayback Machine projekto Ispanijos istorija Pirminiai Dokumentai Henry Kamen Ispanijos nuosmukis istorinis mitas Praeitis ir Dabartis Archyvuota kopija 2006 04 26 is Wayback Machine projekto Carmen Pereira Muro Culturas de Espana Boston and New York Houghton Mifflin Company 2003 ISBNv rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu