Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lombardija it Lombardia regionas šiaurės Italijoje tarp Alpių ir Po slėnio Lombardijos kaimynystėje įsikūrę Pjemonto Emi
Lombardija
Lombardija (it. Lombardia) – regionas šiaurės Italijoje, tarp Alpių ir Po slėnio. Lombardijos kaimynystėje įsikūrę Pjemonto, Emilijos-Romanijos, Veneto, Trentino-Pietų Tirolio regionai ir Šveicarija. Krašto sostinė – Milanas. Lombardijoje gyvena šeštadalis visos Italijos gyventojų.
| Lombardija it. Lombardia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Italija | ||||||
| Zona | |||||||
| Administracinis centras | Milanas | ||||||
| Provincijos | Bergamas, Brešija, Komas, Kremona, Lekas, Lodis, Mantuja, Milanas, Mondza ir Briandza, Pavija, Sondrijas, Varezė | ||||||
| Komunų skaičius | 1546 | ||||||
| Prezidentas | Attilio Fontana | ||||||
| Gyventojų | 9 967 485 | ||||||
| Plotas | 23 861 km² | ||||||
| Tankumas | 418 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | LombardijaVikiteka | ||||||
Krašte telkšo dideli Komo ir Madžorės ežerai.
Istorija
Senovėje šis kraštas vadintas Insberija (pagal čia gyvenusių keltų genties – insubrų pavadinimą). II a. pr. m. e. žemes užkariavo romėnai ir įkūrė Cizalpinės Galijos provinciją. V-VII a. provinciją puldinėjo ostgotai, Bizantija, langobardai. Būtent iš jų pavadinimo kilo ir dabartinis regiono pavadinimas. Langobardai (dar vadinami ir lombardais) kalbėjo germanų kalba. Lombardų, frankų ir diduomenės santykiai buvo labai geri ilgus amžius. Iki XV amžiaus visa šiaurinė Italija buvo vadinama Lombardija.
VIII a. Lombardija priklausė Karolingų, X a. Šv. Romos imperijoms, XI-XIII a. kūrėsi miestai-komunos. Nuo 1535 m. Lombardiją valdė Ispanija, 1714–1797 m. priklausė Austrijai. 1815–1859 m. tapo Venecijos karalystės dalimi. 1859 m. įėjo į Italijos sudėtį.
Nuo Lombardijos pavadinimo istoriškai yra kilęs terminas „lombardas“ – įmonė, skolinanti pinigus (nes pirmieji lombardiniai kreditai dar viduramžiais paplito iš Lombardijos, kur pirkliai už užstatą skolindavo pinigus).
Ekonomika
Lombardijos ekonomika – stipriausia Italijoje. Regione veikia daug Italijos ir tarptautinių korporacijų, išplėtota įvairiašakė pramonė – spalvotoji ir juodoji metalurgija, mašinų, elektronikos bei elektrotechnikos gamyba, tekstilės, siuvimo, baldų, maisto pramonė. Lombardijos ūkyje reikšmingą indėlį sukuria paslaugų sektorius – veikia daug bankų, draudimo bendrovių, vertybinių popierių birža, nutiesta daug geležinkelių linijų ir automagistralių, laivuojama Po upė. Alpių regione veikia daug hidroelektrinių. Srityje funkcionuoja stiprus žemės ūkio sektorius, plėtojamas turizmas, ypač daug slidinėjimo centrų.
Didžiausi miestai
| Savivaldybė | Gyv. skaičius (2011 m.) | Provincija |
|---|---|---|
| Milanas | 1 337 178 | Milano provincija |
| Brešija | 194 451 | Brešos provincija |
| Monca | 122 848 | Mondzos ir Briandzos provincija |
| Bergamas | 120 694 | Bergamo provincija |
| Komas | 85 848 | Komo provincija |
| Busto Arsicijus | 82 060 | Varezės provincija |
| Sesto San Džovanis | 81 750 | Milano provincija |
| Varezė | 81 684 | Varezės provincija |
| Činizelo Balzamas | 74 527 | Milano provincija |
| Kremona | 72 114 | Kremonos provincija |
| Pavija | 71 137 | Pavijos provincija |
| Vidževanas | 63 806 | Pavijos provincija |
| Lenjanas | 59 576 | Milano provincija |
| Galaratė | 51 870 | Varezės provincija |
| Ro | 50 963 | Milano provincija |
| Mantuja | 48 777 | Mantujos provincija |
| Lekas | 48 324 | Leko provincija |
| Kolonjo Moncezė | 47 982 | Milano provincija |
| Paderno Dunjanas | 47 797 | Milano provincija |
| Lodis | 44 524 | Lodžio provincija |
| Serenjas | 43 785 | Mondzos ir Briandzos provincija |
| Lisonė | 43 357 | Mondzos ir Briandzos provincija |
| Rocanas | 41 544 | Milano provincija |
| Dezijus | 40 899 | Mondzos ir Briandzos provincija |
Išnašos
- Lombardija (Lombardia). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 583 psl.
- Dato Istat al 30/04/2011 Archyvuota kopija 2012-02-25 iš Wayback Machine projekto.
| Italijos sritys | |
|---|---|
| Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lombardija, Kas yra Lombardija? Ką reiškia Lombardija?
Lombardija it Lombardia regionas siaures Italijoje tarp Alpiu ir Po slenio Lombardijos kaimynysteje įsikure Pjemonto Emilijos Romanijos Veneto Trentino Pietu Tirolio regionai ir Sveicarija Krasto sostine Milanas Lombardijoje gyvena sestadalis visos Italijos gyventoju Lombardija it LombardiaValstybe ItalijaZonaAdministracinis centras MilanasProvincijos Bergamas Bresija Komas Kremona Lekas Lodis Mantuja Milanas Mondza ir Briandza Pavija Sondrijas VarezeKomunu skaicius 1546Prezidentas Attilio FontanaGyventoju 2011 9 967 485Plotas 23 861 km Tankumas 2011 418 zm km Vikiteka LombardijaVikiteka Kraste telkso dideli Komo ir Madzores ezerai IstorijaSenoveje sis krastas vadintas Insberija pagal cia gyvenusiu keltu genties insubru pavadinima II a pr m e zemes uzkariavo romenai ir įkure Cizalpines Galijos provincija V VII a provincija puldinejo ostgotai Bizantija langobardai Butent is ju pavadinimo kilo ir dabartinis regiono pavadinimas Langobardai dar vadinami ir lombardais kalbejo germanu kalba Lombardu franku ir diduomenes santykiai buvo labai geri ilgus amzius Iki XV amziaus visa siaurine Italija buvo vadinama Lombardija VIII a Lombardija priklause Karolingu X a Sv Romos imperijoms XI XIII a kuresi miestai komunos Nuo 1535 m Lombardija valde Ispanija 1714 1797 m priklause Austrijai 1815 1859 m tapo Venecijos karalystes dalimi 1859 m įejo į Italijos sudetį Nuo Lombardijos pavadinimo istoriskai yra kiles terminas lombardas įmone skolinanti pinigus nes pirmieji lombardiniai kreditai dar viduramziais paplito is Lombardijos kur pirkliai uz uzstata skolindavo pinigus EkonomikaLombardijos ekonomika stipriausia Italijoje Regione veikia daug Italijos ir tarptautiniu korporaciju ispletota įvairiasake pramone spalvotoji ir juodoji metalurgija masinu elektronikos bei elektrotechnikos gamyba tekstiles siuvimo baldu maisto pramone Lombardijos ukyje reiksminga indelį sukuria paslaugu sektorius veikia daug banku draudimo bendroviu vertybiniu popieriu birza nutiesta daug gelezinkeliu liniju ir automagistraliu laivuojama Po upe Alpiu regione veikia daug hidroelektriniu Srityje funkcionuoja stiprus zemes ukio sektorius pletojamas turizmas ypac daug slidinejimo centru Didziausi miestaiSavivaldybe Gyv skaicius 2011 m ProvincijaMilanas 1 337 178 Milano provincijaBresija 194 451 Bresos provincijaMonca 122 848 Mondzos ir Briandzos provincijaBergamas 120 694 Bergamo provincijaKomas 85 848 Komo provincijaBusto Arsicijus 82 060 Varezes provincijaSesto San Dzovanis 81 750 Milano provincijaVareze 81 684 Varezes provincijaCinizelo Balzamas 74 527 Milano provincijaKremona 72 114 Kremonos provincijaPavija 71 137 Pavijos provincijaVidzevanas 63 806 Pavijos provincijaLenjanas 59 576 Milano provincijaGalarate 51 870 Varezes provincijaRo 50 963 Milano provincijaMantuja 48 777 Mantujos provincijaLekas 48 324 Leko provincijaKolonjo Monceze 47 982 Milano provincijaPaderno Dunjanas 47 797 Milano provincijaLodis 44 524 Lodzio provincijaSerenjas 43 785 Mondzos ir Briandzos provincijaLisone 43 357 Mondzos ir Briandzos provincijaRocanas 41 544 Milano provincijaDezijus 40 899 Mondzos ir Briandzos provincijaIsnasosLombardija Lombardia Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 583 psl Dato Istat al 30 04 2011 Archyvuota kopija 2012 02 25 is Wayback Machine projekto Italijos sritysAbrucai Aostos slenis Apulija Bazilikata Emilija Romanija Friulis Venecija Dzulija Kalabrija Kampanija Lacijus Ligurija Lombardija Marke Molize Pjemontas Sardinija Sicilija Toskana Trentinas Alto Adidze Umbrija Venetas