Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Langobardų karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Langobardų karalystė (lot. Regnum Langobardorum), dar vadinta Visos Italijos karalyste (lot. Regnum totius Italiae) – langobardų tautos sukurtų valstybių sąjunga viduramžių Italijoje. Didžiausio išsiplėtimo laikais (VIII a. vid.) valdė didžiąją dalį Apeninų pusiasalio.
| Regnum Langobardorum Langobardų karalystė | ||||
| ||||
| Langobardų karalystės VIII a. vid. | ||||
| Sostinė | Pavija | |||
| Kalbos | lotynų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | viduramžiai | |||
Įkūrimas
Iki langobardų įsiveržimo į Italiją Apeninų pusiasalį kontroliavo Bizantijos imperija, kuri šias teritorijas kontroliavo kaip Ravenos egzarchatą. Tačiau Bizantija buvo pavargusi po ilgai trukusių karų su ostgotais, o Italijos teritorijos buvo nusiaubtos ir ištuštėję. Ši situacija leido kitai germanų genčiai, vadovaujamiems langobardams, pajudėti iš Panonijos 568 m. ir įsiveržti į Italiją.
Iki 572 m. langobardai užėmė visą Padaniją, pasiekė Paviją, kurią paskelbė savo sostine. Taip pačiais metais Alboinas buvo nužudytas sąmokslo metu. Po jo mirties 32 kunigaikščiai Pavijoje karaliumi išrinko , kuris praplėtė sritis užimdamas Toskaną. Maždaug tuo pat metu kiti langobardų kunigaikščiai patyrė laimėjimus pietuose, kur buvo įkurtos ir Benevento kunigaikštystės.
Tarpuvaldis
574 m. Klefas buvo nužudytas, o neišrinkus naujo karaliaus tarpuvaldis tęsėsi iki 585 m. Tai sudarė prielaidas įsitvirtinti smulkiems kunigaikščiams.
Skirtingai nei anksčiau Italijoje viešpatavę ostgotai, langobardai niekada nebuvo vienvaldžiai Apeninuose. Jie dalinosi valdžia su Bizantija, kuri išlaikė valdžią svarbiausiuose pajūrio miestuose. Šios Bizantijos sritys buvo administruojamos kaip Ravenos egzarchatas, , Neapolio ir hercogystės. Jos teritoriškai atskyrė langobardų kontroliuojamas žemes ir neleido joms vieningai vystytis.
Be to, pati Langobardų karalystės organizacija buvo daugiau atskirų kunigaikštysčių (hercogysčių) konfederacija nei kad centralizuota valstybė. Šiaurinė karalystės dalis buvo vadinama Didžiąja Langobardija (lot. Langobardia Major). Joje priskaičiuojama daugiau nei 20 smulkių kunigaikštysčių, kuros formavosi aplink didžiuosius miestus. Jose praktiškai vienvaldžiai buvo kunigaikščiai (dux), turėję politinę ir karinę galią. Žemiau jų stovėjo . Šių kunigaikštysčių centrai buvo Friulis, , Trevizas, Vičenca, Verona, Trentas, Parma, Redžas, Pjačenca, Milanas, Bergamas, Pavija, Turinas, Aosta, Ivrėja, ir kiti miestai. Šios kunigaikštystės buvo grupuojamos į tris dideles dalis. Ją sudarė Neustrija šiaurės vakaruose, Austrija šiaurės rytuose ir Tuscija pietuose.
Pietinė karalystės dalis, buvusi piečiau Romos ir atskirta Bizantijos žemių, buvo vadinama . Čia egzistavo dvi didelės kunigaikštystės – Spoletas ir Beneventas.
Religiniai nesutarimai
Kadangi Langobardų karalystei trūko vienybės, jai grasino Frankų valstybė bei Bizantija. Todėl kunigaikščiai buvo priversti rinkti naują karalių. Juo 585 m. išrinktas . Jis sugebėjo konsoliduoti valdžią, apsiginti nuo frankų ir netgi užpulti Bizantiją. Siekdamas savo tikslų jis sudarė sąjungą su frankų priešais bavarais, vesdamas princesę . Jo valdymas traktuojamas kaip pirmasis stabilumo laikotarpis Langobardų karalystės istorijoje.
590 m. nužudžius Autarį, jo žmona savo vyru išsirinko Turino kunigaikštį , kuris tapo nauju karaliumi. Toliau buvo stiprinama centralizuota valdžia, siekiant vietos kunigaikščius paversti savo žemių administratoriais. Valdymo modelių langobardai mokėsi iš seniau čia gyvenusių romėnų, kurie palaipsniui buvo įtraukiami į valstybės valdymą. Tokiu būdu langobardai vis labiau perėmė pažengesnę romėnų civilizaciją.
Tai buvo susiję ir su religiniais klausimais. Langobardai buvo pagonys arba arijonai, tuo tarpu brendo poreikis priimti katalikybę. Agilulfas ir Theudelinda rėmė šią krikščionybės formą. Ši politika tęsėsi ir po 616 m., valdant Agilulfo sūnui , kuris buvo mažametis, todėl regentavo jo motina.
625 m. valstybėje įvyko perversmas, kurio metu karaliumi tapo Turino hercogas . Jam ir jo įpėdiniams valdant stiprėjo arijoniškoji langobardų frakcija, kuri priešinosi santykių su Bizantija ir popiežiumi gerinimui bei lotynakalbių vietos gyventojų įtraukimui į politinius procesus. Ši priešprieša ryškėjo ir geografijoje: šiaurės rytinė karalystės dalis (Austrija) buvo labiau arijoniška, o šiaurės vakarinė (Neustrija) - katalikiška.
Iki VII a. vidurio Langobardų karalystė galutinai įsitvirtino šiaurės Italijoje. Buvo sutramdyti avarai, nukariauta Ligūrija, sutriuškintas Ravenos egzarchas. Tačiau stiprėjo Frankų valstybės įtaka ir grėsmė.
653 m. karaliumi išrinktas , Theudolindos anūkas (vadinamoji "Bavariškoji dinastija"), kuris laikėsi prokatalikiškos linijos. Katalikybę skatino ir jo sūnus , valdęs 671-688 m. bei anūkas . Šiuo laikotarpiu religinis susipriešinimas tik augo, ir ne kartą prasiveržė kaip Austrijos kunigaikščių sukilimai bei maištai. Nepaisant to, iki VIII a. pradžios langobardų karaliams pavyko įtvirtinti katalikybę kaip pagrindinę valstybės religiją.
Liutprando valdymas
| Italijos istorija | |
| Senovės Romos istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Bizantijos imperija (Ravena) | |
| Langobardų karalystė: | |
| D. Lombardija | Beneventas |
| Frankų imperija | |
| Šventoji Romos imperija (Italija) | Bizantijos imperija (Italija) |
| Apulija ir Kalabrija | |
| Jūrinės respublikos, | Sicilijos karalystė |
| Popiežiaus valstybė | Neapolio karalystė |
| Prancūzijos imperija | |
| Italijos suvienijimas: | |
| Sardinijos karalystė | |
| Italijos karalystė | |
| Italijos Respublika | |
| Susijusių šalių istorijos: | |
| , | |
700 m. mirus Kunipertui ir sostą paveldėjus jo mažamečiam sūnui, prasidėjo kovos dėl valdžios, kurių metu valdžią paimti bandė skirtingi langobardų kunigaikščiai. Galiausiai 712 m. įsitvirtino , laikomas stipriausiu šios valstybės karaliumi.
Liutprandas sudarė stiprias sąjungas su frankais ir avarais, kas leido jam užsitikrinti ramybę šiaurinėse karalystės sienose. Tačiau augo grėsmė pietuose, nes šalį aktyviai puldinėjo saracėnai. Be to, vyko kivirčas tarp popiežiaus ir Bizantijos egzarcho, kilęs dėl ikonoklazmo klausimų. Šiame kivirče Liutprandas rodė diplomato gebėjimus, laviruodamas tarp abiejų pusių interesų. Iš pradžių jis palaikė popiežiaus pusę ir netgi praplėtė Romos hercogystę savo valdų sąskaita. Vėliau jis sudarė sąjungą su Bizantija.
Liutprando laikais valstybė pasiekė didžiausią centralizacijos lygį. Sostinė Pavija tapo jos administraciniu centru, o vietos kunigaikščiai bei gastaldai - provincijų administratoriais. Buvo sutvarkytos mokesčių, teisinės sistemos. Be viso to, pasiekta stipri kontrolė Mažojoje Langobardijoje - langobardų valstybėse Italijos pietuose.
Paskutinieji valdovai
Po Liutprando mirties 744 m. į valdžią atėjo silpnas valdovas , kuriam kilo daug iššūkių stengiantis centralizuoti valdžią ir derėtis su stiprėjančia Frankų valstybe. Šis karalius buvo priverstas vis labiau remtis romėnais ir gaivinti senuosius vietinius papročius bei tradicijas. Nutraukęs Perudžos apgultį jis susilaukė nepasitikėjimo iš kunigaikščių, kurie karaliumi išrinko jo brolį .
Didžiausias Aistulfo nuopelnas buvo 751 m. įvykęs Ravenos paėmimas, kuris labai nusilpnino Bizantijos pozicijas Italijoje. Kartu šis žingsnis simboliškai padarė langobardus Romos imperijos paveldėtojais. Paėmęs Istriją Aistulfas pasiekė Langobardų karalystės didžiauso išsiplėtimo, o kartu ir kontrolės Mažojoje Langobardijoje.
Nepaisant šių pasiekimų, geopolitinė situacija tapo nepalanki Langobardų karalystei. Frankų valstybėje į valdžią atėjus Karolingų dinastjai, frankai tapo agresyvia Europos jėga. Jų ilgalaikė sąjunga su popiežiumi nebuvo tinkama langobardų interesams. Aistulfas, kurį frankai laikė savo priešu, 754 ir 756 m. pralaimėjo Frankų armijoms ir netrukus mirė.
Naujai išrinktas karalius kuriam laikui gebėjo suvaldyti situaciją. Jis atkūrė gerus santykius su savo pavaldiniais romėnais, susitaikė su popiežiumi Pauliumi I. Be to, jam pavyko ištekinti savo dukteris už Bavarų kunigaikščio Tasilo ir būsimojo Frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo. Šis karalius rėmė religiją, gausiai kūrė vienuolynus ir bažnyčias, kaldino pinigus.
771 m. Karolis Didysis tapo Frankų karaliumi ir anuliavo savo santuoką su Deziderijaus dukra. Tai labai pablogino abiejų valstybių santykius. 772 m. popiežiumi tapo langobardams priešiškas Adrianas I. Šie įvykiai inspiravo Frankų armijos įsiveržimą į Langobardiją ir Pavijos paėmimą 774 m.
Tai reiškė karalystės pabaigą. Karalius Deziderijus su žmona buvo ištremti į Galiją, o jo sūnus pabėgo į Bizantiją. Karalystė buvo įjungta į Frankų valstybę kaip sudėtinė jos dalis (kurį laiką egzistavo imperijos titulatūroje), ir jos valdymo struktūra perorganizuota. Nuo tada ši valda buvo vadinama Italijos karalyste. Pietuose buvusi Benevento kunigaikštystė nepatyrė frankų kontrolės ir liko egzistuoti kaip atskira valstybė.
Nuorodos
- Sąrašas:Langobardų karaliai
- Langobardų vietovės
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Langobardų karalystė, Kas yra Langobardų karalystė? Ką reiškia Langobardų karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Langobardu karalyste lot Regnum Langobardorum dar vadinta Visos Italijos karalyste lot Regnum totius Italiae langobardu tautos sukurtu valstybiu sajunga viduramziu Italijoje Didziausio issipletimo laikais VIII a vid valde didziaja dalį Apeninu pusiasalio Regnum Langobardorum Langobardu karalyste 568 774 Location ofLangobardu karalystes VIII a vid Sostine PavijaKalbos lotynuValdymo forma monarchijaEra viduramziaiĮkurimasLangobardai ir Bizantija 572 m Iki langobardu įsiverzimo į Italija Apeninu pusiasalį kontroliavo Bizantijos imperija kuri sias teritorijas kontroliavo kaip Ravenos egzarchata Taciau Bizantija buvo pavargusi po ilgai trukusiu karu su ostgotais o Italijos teritorijos buvo nusiaubtos ir istusteje Si situacija leido kitai germanu genciai vadovaujamiems langobardams pajudeti is Panonijos 568 m ir įsiverzti į Italija Iki 572 m langobardai uzeme visa Padanija pasieke Pavija kuria paskelbe savo sostine Taip paciais metais Alboinas buvo nuzudytas samokslo metu Po jo mirties 32 kunigaiksciai Pavijoje karaliumi isrinko kuris praplete sritis uzimdamas Toskana Mazdaug tuo pat metu kiti langobardu kunigaiksciai patyre laimejimus pietuose kur buvo įkurtos ir Benevento kunigaikstystes TarpuvaldisLangobardu karalystes dalys 574 m Klefas buvo nuzudytas o neisrinkus naujo karaliaus tarpuvaldis tesesi iki 585 m Tai sudare prielaidas įsitvirtinti smulkiems kunigaiksciams Skirtingai nei anksciau Italijoje viespatave ostgotai langobardai niekada nebuvo vienvaldziai Apeninuose Jie dalinosi valdzia su Bizantija kuri islaike valdzia svarbiausiuose pajurio miestuose Sios Bizantijos sritys buvo administruojamos kaip Ravenos egzarchatas Neapolio ir hercogystes Jos teritoriskai atskyre langobardu kontroliuojamas zemes ir neleido joms vieningai vystytis Be to pati Langobardu karalystes organizacija buvo daugiau atskiru kunigaikstysciu hercogysciu konfederacija nei kad centralizuota valstybe Siaurine karalystes dalis buvo vadinama Didziaja Langobardija lot Langobardia Major Joje priskaiciuojama daugiau nei 20 smulkiu kunigaikstysciu kuros formavosi aplink didziuosius miestus Jose praktiskai vienvaldziai buvo kunigaiksciai dux tureje politine ir karine galia Zemiau ju stovejo Siu kunigaikstysciu centrai buvo Friulis Trevizas Vicenca Verona Trentas Parma Redzas Pjacenca Milanas Bergamas Pavija Turinas Aosta Ivreja ir kiti miestai Sios kunigaikstystes buvo grupuojamos į tris dideles dalis Ja sudare Neustrija siaures vakaruose Austrija siaures rytuose ir Tuscija pietuose Pietine karalystes dalis buvusi pieciau Romos ir atskirta Bizantijos zemiu buvo vadinama Cia egzistavo dvi dideles kunigaikstystes Spoletas ir Beneventas Religiniai nesutarimaiKadangi Langobardu karalystei truko vienybes jai grasino Franku valstybe bei Bizantija Todel kunigaiksciai buvo priversti rinkti nauja karaliu Juo 585 m isrinktas Jis sugebejo konsoliduoti valdzia apsiginti nuo franku ir netgi uzpulti Bizantija Siekdamas savo tikslu jis sudare sajunga su franku priesais bavarais vesdamas princese Jo valdymas traktuojamas kaip pirmasis stabilumo laikotarpis Langobardu karalystes istorijoje 590 m nuzudzius Autarį jo zmona savo vyru issirinko Turino kunigaikstį kuris tapo nauju karaliumi Toliau buvo stiprinama centralizuota valdzia siekiant vietos kunigaikscius paversti savo zemiu administratoriais Valdymo modeliu langobardai mokesi is seniau cia gyvenusiu romenu kurie palaipsniui buvo įtraukiami į valstybes valdyma Tokiu budu langobardai vis labiau pereme pazengesne romenu civilizacija Tai buvo susije ir su religiniais klausimais Langobardai buvo pagonys arba arijonai tuo tarpu brendo poreikis priimti katalikybe Agilulfas ir Theudelinda reme sia krikscionybes forma Si politika tesesi ir po 616 m valdant Agilulfo sunui kuris buvo mazametis todel regentavo jo motina 625 m valstybeje įvyko perversmas kurio metu karaliumi tapo Turino hercogas Jam ir jo įpediniams valdant stiprejo arijoniskoji langobardu frakcija kuri priesinosi santykiu su Bizantija ir popieziumi gerinimui bei lotynakalbiu vietos gyventoju įtraukimui į politinius procesus Si priespriesa ryskejo ir geografijoje siaures rytine karalystes dalis Austrija buvo labiau arijoniska o siaures vakarine Neustrija katalikiska Iki VII a vidurio Langobardu karalyste galutinai įsitvirtino siaures Italijoje Buvo sutramdyti avarai nukariauta Ligurija sutriuskintas Ravenos egzarchas Taciau stiprejo Franku valstybes įtaka ir gresme 653 m karaliumi isrinktas Theudolindos anukas vadinamoji Bavariskoji dinastija kuris laikesi prokatalikiskos linijos Katalikybe skatino ir jo sunus valdes 671 688 m bei anukas Siuo laikotarpiu religinis susipriesinimas tik augo ir ne karta prasiverze kaip Austrijos kunigaiksciu sukilimai bei maistai Nepaisant to iki VIII a pradzios langobardu karaliams pavyko įtvirtinti katalikybe kaip pagrindine valstybes religija Liutprando valdymasLangobardu valdos 744 m Italijos istorijaSenoves Romos istorijaSiaure PietusBizantijos imperija Ravena Langobardu karalyste D Lombardija BeneventasFranku imperijaSventoji Romos imperija Italija Bizantijos imperija Italija Apulija ir KalabrijaJurines respublikos Sicilijos karalystePopieziaus valstybe Neapolio karalystePrancuzijos imperijaItalijos suvienijimas Sardinijos karalysteItalijos karalysteItalijos RespublikaSusijusiu saliu istorijos 700 m mirus Kunipertui ir sosta paveldejus jo mazameciam sunui prasidejo kovos del valdzios kuriu metu valdzia paimti bande skirtingi langobardu kunigaiksciai Galiausiai 712 m įsitvirtino laikomas stipriausiu sios valstybes karaliumi Liutprandas sudare stiprias sajungas su frankais ir avarais kas leido jam uzsitikrinti ramybe siaurinese karalystes sienose Taciau augo gresme pietuose nes salį aktyviai puldinejo saracenai Be to vyko kivircas tarp popieziaus ir Bizantijos egzarcho kiles del ikonoklazmo klausimu Siame kivirce Liutprandas rode diplomato gebejimus laviruodamas tarp abieju pusiu interesu Is pradziu jis palaike popieziaus puse ir netgi praplete Romos hercogyste savo valdu saskaita Veliau jis sudare sajunga su Bizantija Liutprando laikais valstybe pasieke didziausia centralizacijos lygį Sostine Pavija tapo jos administraciniu centru o vietos kunigaiksciai bei gastaldai provinciju administratoriais Buvo sutvarkytos mokesciu teisines sistemos Be viso to pasiekta stipri kontrole Mazojoje Langobardijoje langobardu valstybese Italijos pietuose Paskutinieji valdovaiPo Liutprando mirties 744 m į valdzia atejo silpnas valdovas kuriam kilo daug issukiu stengiantis centralizuoti valdzia ir deretis su stiprejancia Franku valstybe Sis karalius buvo priverstas vis labiau remtis romenais ir gaivinti senuosius vietinius paprocius bei tradicijas Nutraukes Perudzos apgultį jis susilauke nepasitikejimo is kunigaiksciu kurie karaliumi isrinko jo brolį Didziausias Aistulfo nuopelnas buvo 751 m įvykes Ravenos paemimas kuris labai nusilpnino Bizantijos pozicijas Italijoje Kartu sis zingsnis simboliskai padare langobardus Romos imperijos paveldetojais Paemes Istrija Aistulfas pasieke Langobardu karalystes didziauso issipletimo o kartu ir kontroles Mazojoje Langobardijoje Nepaisant siu pasiekimu geopolitine situacija tapo nepalanki Langobardu karalystei Franku valstybeje į valdzia atejus Karolingu dinastjai frankai tapo agresyvia Europos jega Ju ilgalaike sajunga su popieziumi nebuvo tinkama langobardu interesams Aistulfas kurį frankai laike savo priesu 754 ir 756 m pralaimejo Franku armijoms ir netrukus mire Naujai isrinktas karalius kuriam laikui gebejo suvaldyti situacija Jis atkure gerus santykius su savo pavaldiniais romenais susitaike su popieziumi Pauliumi I Be to jam pavyko istekinti savo dukteris uz Bavaru kunigaikscio Tasilo ir busimojo Franku imperatoriaus Karolio Didziojo Sis karalius reme religija gausiai kure vienuolynus ir baznycias kaldino pinigus 771 m Karolis Didysis tapo Franku karaliumi ir anuliavo savo santuoka su Deziderijaus dukra Tai labai pablogino abieju valstybiu santykius 772 m popieziumi tapo langobardams priesiskas Adrianas I Sie įvykiai inspiravo Franku armijos įsiverzima į Langobardija ir Pavijos paemima 774 m Tai reiske karalystes pabaiga Karalius Deziderijus su zmona buvo istremti į Galija o jo sunus pabego į Bizantija Karalyste buvo įjungta į Franku valstybe kaip sudetine jos dalis kurį laika egzistavo imperijos titulaturoje ir jos valdymo struktura perorganizuota Nuo tada si valda buvo vadinama Italijos karalyste Pietuose buvusi Benevento kunigaikstyste nepatyre franku kontroles ir liko egzistuoti kaip atskira valstybe NuorodosSarasas Langobardu karaliai Langobardu vietovesSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu