Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pirmoji Prancūzijos imperija oficialiai Prancūzijos Respublika vėliau Prancūzijos imperija pranc Empire Français lot Imp
Pirmoji Prancūzijos imperija
Pirmoji Prancūzijos imperija, oficialiai Prancūzijos Respublika, vėliau Prancūzijos imperija (pranc. Empire Français, lot. Imperium Francicum), po 1809 m. ir dar žinoma kaip Napoleono Prancūzija, – imperija, kurią valdė Napoleonas Bonapartas, XIX a. pr. įtvirtinęs Prancūzijos didžiojoje žemyninės Europos dalyje. Imperija gyvavo nuo 1804 m. gegužės 18 d. iki 1814 m. gegužės 3 d., taip pat trumpai atkurta laikotarpiu tarp 1815 m. kovo 20 d. iki 1815 m. liepos 7 d.
| Prancūzijos Respublika (1804–1808) pranc. République Française Prancūzijos imperija (1808–1815) Empire Français | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||
| Devizas pranc. Liberté, Ordre Public („Laisvė, vieša tvarka“) | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| Himnas pranc. („Išvykimo daina“) (oficialiai) | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pirmoji Prancūzijos imperija 1812 m. rugsėjį, kuomet pasiekė didžiausią teritorinę kontrolę: Tiesiogiai administruojama teritorija (Prancūzija) Pavaldžios valstybės Karinė okupacija Pavaldžių valstybių sienos de jure (nekontroliuojamos nei Prancūzijos, nei pavaldžių valstybių) | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| Sostinė | Paryžius | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Religija | Romos katalikybė (valstybinė religija) liuteronybė | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Valdymo forma |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Imperatorius | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1804–1814/1815 | Napoleonas I | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1815 | (ginčytina) | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Parlamentas | Parlamentas | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Aukštieji rūmai | pranc. (iki 1814 m.) (nuo 1815 m. balandžio) | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Žemieji rūmai | pranc. (iki 1814 m. birželio 4 d.) (nuo 1815 m. balandžio 22 d.) | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Era | Prancūzijos revoliuciniai karai Napoleono karai | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - | 1804 m. gegužės 18 d. d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Napoleono I | 1804 m. gruodžio 2 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - | 1807 m. liepos 7 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Invazija į Rusiją | 1812 m. birželio 24 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - | 1814 m. balandžio 11 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| - | 1815 m. kovo 20 d. - liepos 7 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Plotas | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| - 1812 | 2 100 000 km² | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Gyventojai | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| - 1812 | 44 000 000 | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Gyventojų tankumas | 21 /km² | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Valiuta | Prancūzijos frankas | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||
Nors Prancūzija jau nuo XVII a. pr. buvo įkūrusi kolonijinę imperiją užsienyje, Prancūzijos valstybė išliko Burbonų karalyste, o po Prancūzijos revoliucijos tapo . Istorikai Napoleono režimą vadina Pirmąja imperija, kad atskirtų ją nuo restauracinės Antrosios imperijos (1852–1870), kurią valdė Napoleono sūnėnas Napoleonas III.
1804 m. gegužės 18 d. Napoleonui buvo suteiktas prancūzų imperatoriaus titulas (Empereur des Français). Titulą suteikė senatas (Sénat conservateur). Imperatorius buvo karūnuotas 1804 m. gruodžio 2 d. Karūnacija reiškė Prancūzijos konsulato ir pabaigą. Nepaisant jo karūnavimo, valstybė ir toliau buvo oficialiai vadinama „Prancūzijos Respublika“ iki pat 1808 m. spalio mėn. Imperija pasiekė karinės galios apogėjų žemyninėje Europoje per reikšmingas pergales prieš Austriją, Prūsiją, Rusiją, Didžiąją Britaniją ir sąjungininkes, ypač 1805 m. Austerlico mūšyje. Prancūzų dominavimas buvo dar kartą patvirtintas per , Jėnos-Auerstedt mūšį 1806 m. ir Frydlando mūšį 1807 m. Napoleonas patyrė galutinį pralaimėjimą Vaterlo mūšyje 1815 m.
Karų seka, vadinama Napoleono karais, išplėtė Prancūzijos įtaką iki didelės dalies Vakarų Europos ir dalies buvusios Abiejų Tautų Respublikos. 1812 m., Prancūzijai pasiekus galybės viršūnę, Prancūzijos imperijoje buvo 130 departamentų, daugiau nei 44 mln. gyventojų, šaliai buvo pavaldūs daugiau nei 90 mln. pavaldinių visoje Europoje ir užjūrio kolonijose, buvo kariuomenės dalinių Vokietijoje, Italijoje, ir Varšuvos kunigaikštystėje, o Austrija ir Prūsija buvo nominalios sąjungininkės. Prancūzų pergalės ankstyvuoju laikotarpiu paskatino Prancūzijos revoliucijos idėjų diegimą visoje Europoje: užkariautose žemėse įvedus Napoleono kodeksą, buvo pagerinta teisinė lygybė, sukurta prisiekusiųjų sistema ir įteisintos skyrybos, panaikinti dvarų rinkliavos ir teisė, taip pat aristokratų klasės privilegijos (baudžiava) visose teritorijose, išskyrus Lenkiją ir Lietuvą. Prancūzijos pralaimėjimas 1814 m. (o vėliau ir 1815 m.) žymėjo Pirmosios Prancūzijos imperijos pabaigą ir pradžią.
Šaltiniai
- „Decree upon the Term, French Republic“. Suarchyvuota iš originalo 2022-09-30. Nuoroda tikrinta 2022-03-30.
- „National Motto of France“. French Moments. 2015-05-07. Suarchyvuota iš originalo 2023-05-31. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
- texte, France Auteur du (1815-04-23). „Bulletin des lois de la République française“. Gallica. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-01. Nuoroda tikrinta 2019-08-23.
- Lyons, Martyn. Napoleon Bonaparte and the Legacy of the French Revolution. Bloomsbury Publishing. p. 232. ISBN 978-1349234363.
- Rein Taagepera (1997 m. rugsėjo mėn.). „Expansion and Contraction Patterns of Large Polities: Context for Russia“. International Studies Quarterly. 41 (3): 501. doi:10.1111/0020-8833.00053. JSTOR 2600793. Suarchyvuota iš originalo 2018-08-17. Nuoroda tikrinta 2021-08-20.
- texte, France Auteur du (1804-01-23). „Bulletin des lois de la République française“. Gallica. Nuoroda tikrinta 2019-08-23.
- Thierry, Lentz. „The Proclamation of Empire by the Sénat Conservateur“. napoleon.org. Fondation Napoléon. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
- „Battle of Austerlitz“. Britannica.com. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
- Hickman, Kennedy. „Napoleonic Wars: Battle of Friedland“. militaryhistory.about.com. about.com. Suarchyvuotas originalas 2017-02-14. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
- Matulevičius, Algirdas. Prancūzmetis (VLE)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmoji Prancūzijos imperija, Kas yra Pirmoji Prancūzijos imperija? Ką reiškia Pirmoji Prancūzijos imperija?
Pirmoji Prancuzijos imperija oficialiai Prancuzijos Respublika veliau Prancuzijos imperija pranc Empire Francais lot Imperium Francicum po 1809 m ir dar zinoma kaip Napoleono Prancuzija imperija kuria valde Napoleonas Bonapartas XIX a pr įtvirtines Prancuzijos didziojoje zemynines Europos dalyje Imperija gyvavo nuo 1804 m geguzes 18 d iki 1814 m geguzes 3 d taip pat trumpai atkurta laikotarpiu tarp 1815 m kovo 20 d iki 1815 m liepos 7 d Prancuzijos Respublika 1804 1808 pranc Republique Francaise Prancuzijos imperija 1808 1815 Empire Francais 1804 1814 1815 m kovo 20 d 1815 m liepos 7 d Veliava HerbasDevizas pranc Liberte Ordre Public Laisve viesa tvarka Himnas pranc Isvykimo daina oficialiai source source track track track pranc Uztikrinkime imperijos isgelbejima neoficialiai Location of PrancuzijaPirmoji Prancuzijos imperija 1812 m rugsejį kuomet pasieke didziausia teritorine kontrole Tiesiogiai administruojama teritorija Prancuzija Pavaldzios valstybes Karine okupacija Pavaldziu valstybiu sienos de jure nekontroliuojamos nei Prancuzijos nei pavaldziu valstybiu Sostine ParyziusReligija Romos katalikybe valstybine religija liuteronybe kalvinizmas judaizmas mazumos religijos Valdymo forma Unitarine absoliutine monarchija 1804 1814 Unitarine 1815 Imperatorius 1804 1814 1815 Napoleonas I 1815 gincytina Parlamentas Parlamentas Aukstieji rumai pranc iki 1814 m nuo 1815 m balandzio Zemieji rumai pranc iki 1814 m birzelio 4 d nuo 1815 m balandzio 22 d Era Prancuzijos revoliuciniai karai Napoleono karai 1804 m geguzes 18 d d Napoleono I 1804 m gruodzio 2 d 1807 m liepos 7 d Invazija į Rusija 1812 m birzelio 24 d 1814 m balandzio 11 d 1815 m kovo 20 d liepos 7 d Plotas 1812 2 100 000 km Gyventojai 1812 44 000 000 Gyventoju tankumas 21 km Valiuta Prancuzijos frankasPries PoLigurijos respublikaAndora LiuksemburgasDidzioji Toskanos kunigaikstysteAndoraMonakas Nors Prancuzija jau nuo XVII a pr buvo įkurusi kolonijine imperija uzsienyje Prancuzijos valstybe isliko Burbonu karalyste o po Prancuzijos revoliucijos tapo Istorikai Napoleono rezima vadina Pirmaja imperija kad atskirtu ja nuo restauracines Antrosios imperijos 1852 1870 kuria valde Napoleono sunenas Napoleonas III 1804 m geguzes 18 d Napoleonui buvo suteiktas prancuzu imperatoriaus titulas Empereur des Francais Titula suteike senatas Senat conservateur Imperatorius buvo karunuotas 1804 m gruodzio 2 d Karunacija reiske Prancuzijos konsulato ir pabaiga Nepaisant jo karunavimo valstybe ir toliau buvo oficialiai vadinama Prancuzijos Respublika iki pat 1808 m spalio men Imperija pasieke karines galios apogeju zemynineje Europoje per reiksmingas pergales pries Austrija Prusija Rusija Didziaja Britanija ir sajungininkes ypac 1805 m Austerlico musyje Prancuzu dominavimas buvo dar karta patvirtintas per Jenos Auerstedt musį 1806 m ir Frydlando musį 1807 m Napoleonas patyre galutinį pralaimejima Vaterlo musyje 1815 m Karu seka vadinama Napoleono karais isplete Prancuzijos įtaka iki dideles dalies Vakaru Europos ir dalies buvusios Abieju Tautu Respublikos 1812 m Prancuzijai pasiekus galybes virsune Prancuzijos imperijoje buvo 130 departamentu daugiau nei 44 mln gyventoju saliai buvo pavaldus daugiau nei 90 mln pavaldiniu visoje Europoje ir uzjurio kolonijose buvo kariuomenes daliniu Vokietijoje Italijoje ir Varsuvos kunigaikstysteje o Austrija ir Prusija buvo nominalios sajungininkes Prancuzu pergales ankstyvuoju laikotarpiu paskatino Prancuzijos revoliucijos ideju diegima visoje Europoje uzkariautose zemese įvedus Napoleono kodeksa buvo pagerinta teisine lygybe sukurta prisiekusiuju sistema ir įteisintos skyrybos panaikinti dvaru rinkliavos ir teise taip pat aristokratu klases privilegijos baudziava visose teritorijose isskyrus Lenkija ir Lietuva Prancuzijos pralaimejimas 1814 m o veliau ir 1815 m zymejo Pirmosios Prancuzijos imperijos pabaiga ir pradzia Saltiniai Decree upon the Term French Republic Suarchyvuota is originalo 2022 09 30 Nuoroda tikrinta 2022 03 30 National Motto of France French Moments 2015 05 07 Suarchyvuota is originalo 2023 05 31 Nuoroda tikrinta 2020 05 21 texte France Auteur du 1815 04 23 Bulletin des lois de la Republique francaise Gallica Suarchyvuota is originalo 2021 04 01 Nuoroda tikrinta 2019 08 23 Lyons Martyn Napoleon Bonaparte and the Legacy of the French Revolution Bloomsbury Publishing p 232 ISBN 978 1349234363 Rein Taagepera 1997 m rugsejo men Expansion and Contraction Patterns of Large Polities Context for Russia International Studies Quarterly 41 3 501 doi 10 1111 0020 8833 00053 JSTOR 2600793 Suarchyvuota is originalo 2018 08 17 Nuoroda tikrinta 2021 08 20 texte France Auteur du 1804 01 23 Bulletin des lois de la Republique francaise Gallica Nuoroda tikrinta 2019 08 23 Thierry Lentz The Proclamation of Empire by the Senat Conservateur napoleon org Fondation Napoleon Nuoroda tikrinta 2014 08 15 Battle of Austerlitz Britannica com Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2014 08 15 Hickman Kennedy Napoleonic Wars Battle of Friedland militaryhistory about com about com Suarchyvuotas originalas 2017 02 14 Nuoroda tikrinta 2014 08 15 Matulevicius Algirdas Prancuzmetis VLE