Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Andrea PalladioAndrėja Paladijo portretas 1576 m Gimė 1508 m lapkričio 30 d PadujaMirė 1580 m rugpjūčio 19 d 71 metai Ma

Andrea Palladio

  • Pagrindinis puslapis
  • Andrea Palladio
Andrea Palladio
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Andrea Palladio
Andrėja Paladijo portretas, 1576 m.
Gimė 1508 m. lapkričio 30 d.
Paduja
Mirė 1580 m. rugpjūčio 19 d. (71 metai)
Mazeras, Venetas
Palaidotas (-a) Vičenca, miesto pagrindinės kapinės
Tautybė italas
Veikla XVI a. vėlyvojo Renesanso architektas
Vikiteka Andrea Palladio

Andrėja Paladijas (arba Paladijus, it. Andrea Palladio, tikr. Andrea Di Pietro della Gondola, 1508 m. lapkričio 30 – 1580 m. rugpjūčio 19 d.) – XVI a. italų vėlyvojo renesanso architektas. Tai vienas iš įtakingiausių visos architektų. Jo kūrybos principų pagrindu plėtojosi atskira architektūros stilistika − paladianizmas.

Andrėja Paladijas tikriausiai garsiausias kaip užmiesčio vilų architektas. Jo statiniai sukoncentruoti mažoje Italijos geografinėje teritorijoje – Venete. Paladijo kūrybinio palikimo branduolys apsaugotas UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektu Nr. 712 „Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos“. Tarp garsiausių jo statinių: Paladijo bazilika, Olimpiko teatras ir Vila Rotonda Vičencoje, San Giorgio Maggiore bazilika Venecijoje.

Biografija

Ankstyvoji karjera

Andrea Di Pietro della Gondola gimė 1508 m. lapkričio 30 d. Padujoje. Jo tėvas Paolo buvo malūnininkas, motina Marta – be profesijos. Andrėją prie meno pastūmėjo krikštatėvis Vincenzo Grandi, kuris buvo skulptorius. 13-os metų Andrėja stojo dirbti mokiniu pas akmens apdirbėją Bartolomeo Cavazza. 15-os metų Andrėja persikėlė į Vičencą, kur pradėjo dirbti Pedemuro dirbtuvėse pas meistrus Giovanni di Giacomo da Porlezza ir Girolamo Pittoni. 1524 Andrėja buvo priimtas į Vičencos miesto plytų lipdytojų, akmens apdirbėjų ir skulptorių gildiją.

Darbas Pedemuro dirbtuvėse suvedė Andrea su įtakingais Vičencos miestiečiais, plėtė meninį akiratį. Lemiamu tapo susitikimas su Vičencos aristokratu Gian Giorgio Trissino, kuris pats buvo architektas mėgėjas, poetas. Spėjama, kad tai būtent Gian Giorgio Trissino pastūmėjo Andrea mesti akmens tašymą ir pradėti kurti architektūrinius projektus. Gian Giorgio Trissino išmonei priskiriama ir Andrėja pravardė − Paladijas (nuo deivės Atėnės Paladės). Viena vertus, ji žymėjo architekto pakilimą į kitą socialinį sluoksnį pakeičiant kaimišką vardą be pavardės, antra vertus, ji tarsi žymėjo estetinį Trissino supratimą apie tai, kuriuo pavyzdžiu turėtų sekti jaunasis architektas – antikinės kultūros. Trissino taip pat mini Paladiją, angelą, kuris gelbsti Italiją vienoje savo poemų.

Pačiu pirmuoju Andrėja Paladijo užsakymu laikomas Villa Godi projektas Lonedo kaime 1537 m. Dar diskutuojama, kiek A. Paladijas prisidėjo prie Villa Trissino projekto 1535 m. Name, kuriame, anot legendos, ir prasidėjo Andrėja Paladijo kelias į kūrybines viršūnes. Spėjama, kad A. Paladijas buvo pakviestas dirbti viloje kaip akmentašys. 1538-39 m. Paladijas lankėsi Padujoje ir Venecijoje. Su Trissino pagalba Paladijo pažinčių ratas dar labiau prasiplėtė. 1541 m. Andrėja Paladijas, kartu su Gian Giorgio Trissino, pirmąkart lankėsi Romoje. Antikinių architektūros kūrinių pamatymas Andrėjai padarė neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. Jis studijavo romėnų architekto Vitruvijaus darbus. Jam padarė įtakos italų renesanso architektas Leon Battista Alberti. Vėliau savo knygoje Bramantės projektuotą Tempietto Romoje A. Paladijas vertino lygiagrečiai senovės Romos statiniams, kaip Panteonui.

Savo darbuose Andrėja Paladijas naudojo ir tuo metu paplitusios manieristinės architektūros elementus, tačiau jis stengėsi grąžinti architektūrai antikinių pastatų harmoniją, kuri buvo prarasta dėl manierizmo įmantrumo. Sritis, kuri A. Paladiją išgarsino, buvo aristokratų užmiesčio vilos, kurias jis kūrė visą gyvenimą. Vėliau jis jau gaudavo svarbių užsakymų valstybiniams ir bažnyčių statiniams. A. Paladijo vilos privalėjo turėti daugiafunkcinį pritaikymą. Tai turėjo būti ir impozantiškas namas, kuris rodo savininko statusą, ir aristokrato poilsio aplinka, ir kartu atitikti konkretų praktinį pritaikymą − daugelis šių vilų tarnavo žemės ūkių centrais. Laikui bėgant vilų bendras dizainas pakito, daugelis sodų aplink ir papildomų pastatų buvo sunaikinti.

Brandos metai

1540 m. A. Paladijas projektavo pirmuosius aristokratų rūmus Palazzo Civena Vičencos mieste. 1542−46 m. jis įgyvendino Palazzo Thiene projektą, kuris buvo paremtas ankstesniu Giulio Romano projektu. Pasiturintys Venecijos respublikos ir Vičencos miesto patronai kreipėsi į jį dėl pastatų projektų (Venecija tuomet buvo Vičencos ). Paladijas statė Trissino, Valmarana, Pisani, Chiericati, Thiene giminėms. Keletas giminių užsakė Paladijui ir rūmus, ir vilas. 1546 m. Gian Giorgio Trissino pastangomis Andrėja Paladijui buvo patikėta sukurti lodžijas ir portiką Vičencos miesto tarybos rūmams (dabar Paladijo bazilika). A. Paladijo statiniai buvo tokie gausūs, kad 1568 m. Giorgio Vasari savo biografijose pastebėjo, kad vien iš jų galima sudaryti atskirą miestą. UNESCO pasaulio paveldo sąraše įtraukti 23 A. Paladijo statiniai Vičencos mieste ir 24 užmiesčio vilos. Kita grupė A. Paladijo statinių Venecijos mieste taip pat apsaugota UNESCO pasaulio paveldo sąrašo Venecijos miesto objektu.

A. Paladijo statinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: užmiesčio vilos (lot villa rustica), miesto rūmus ir bažnyčias. Palazzo Chiericati rūmai, suprojektuoti 1550 m., rodo ne vien Bramantės ir Giulio Romano įtakas, bet ir pilnai susiformavusį paties A. Paladijo asmeninį stilių. 1556 m. A. Paladijas suprojektavo Palazzo Antonini Udinėje. 1558 m. sukūrė kupolą (sunaikintas 2-ojo pasaulinio karo metu) ir San Pietro di Castello bazilikos fasadą (pastatytas po A. Paladijo mirties). Apie 1560−63 m. jis dirbo Venecijos San Giorgio Maggiore vienuolyne, kur suprojektavo refektoriumą. Kylant architekto autoritetui, jam buvo patikimi vis svarbesni užsakymai, daugėjo darbų turtingesnėje Venecijoje. 1564 m. suprojektuotas San Francesco della Vigna bažnyčios fasadas Venecijoje.

1565 m. A. Paladijas ėmėsi kapitalinio užsakymo − pastatyti bažnyčią benediktinų vienuoliams San Giorgio Maggiore saloje Venecijoje. San Giorgio Maggiore bazilika buvo baigta po architekto mirties ir su kiek pakeistu fasadu. 1565−66 m. datuojamas garsiosios Vila Rotonda projektas Vičencos apylinkėse. 1568 m. A. Paladijas ėmėsi neįprasto uždavinio − suprojektavo tiltą Basane del Grapoje (vėliau sugriautas ir atstatytas). 1570 m. A. Paladijas parašė teorinį veikalą apie architektūrą „I Quattro Libri dell’Architettura“ („Keturios knygos apie architektūrą“), kuris tapo idėjų šaltiniu kartoms vėlesnių architektų. 1574−77 m. A. Paladijas buvo įdarbintas pertvarkant Venecijos po gaisrų. 1577 m. suprojektuota bažnyčia Redentorė Venecijoje. 1580 m. A. Paladijas suprojektavo Olimpiko teatrą Vičencoje.

Andrėja Paladijas mirė 1580 m. rugpjūčio 19 d. Mazero miestelyje suprojektavęs paskutinį savo kūrinį − koplyčią šalia anksčiau statytos Villa Barbaro. Buvo palaidotas Santa Corona bažnyčioje Vičencoje. 1844 m. jam sukurtas naujas kapas ir pastatyta koplyčia Vičencos pagrindinėse kapinėse. A. Paladijo žmona buvo kilimų audėjo duktė Allegradonna, kurią jis vedė 1534 m. Su ja architektas susilaukė 5 vaikų: 4 sūnų ir vienos dukters. Vaikai suteikė A. Paladijui daug rūpesčių gyvenimo metu, vienas jų buvo nuteistas už žmogžudystę. Paties A. Paladijo šeima niekuomet nebuvo labai pasiturinti. A. Paladijas taip ir neįsigijo nuosavo namo. Šiuo metu Andrėja Paladijas vertinamas vienu reikšmingiausių architektų istorijoje. Tradiciškai teigiama, kad A. Paladijas nepasižymėjo tokiu inovatyviu ir didingu talentu, kaip kai kurie ankstesnieji didieji renesanso architektai, tačiau įtaka toli pralenkė bet kurį iš jų. Iškart po mirties jo idėjas tiesiogiai perėmė mokinys Vincenzo Scamozzi, kuris baigė Vilą Rotondą ir Olimpiko teatrą. 1615 m. architektas anglas suprojektavo Karalienės namą Grinviče pagal A. Paladijo pavyzdžius − taip prasidėjo Paladijo principų pasekėjų judėjimas architektūroje, paladianizmas.

Paladijo statiniai

Pagrindinis straipsnis – Paladijo Veneto vilos.

Svarbiausiais Paladijo statiniais minimi:

  • Vila Godi (1537−42 m., Venetas)
  • (1542 m., Vičenca)
  • (1542 m., Venetas)
  • Paladijo bazilika (nuo 1548 m., Vičenca)
  • (1550 m., Venetas)
  • Kjerikati rūmai (1550−57 m., Vičenca)
  • Vila Kornaro (1552 m., Venetas)
  • Vila Badoer (1554 m., Venetas)
  • Vila Barbaro (1557 m., Venetas)
  • Vila Emo (1558 m., Venetas)
  • Vila Foskari (1559 m., Venetas)
  • (1563 m., Venetas)
  • bažnyčios fasadas (1564 m., Venecija)
  • San Giorgio Maggiore bazilika (1565 m., Venecija)
  • Vila Rotonda (1565−66 m., Vičenca)
  • (1572 m., Vičenca)
  • Bažnyčia Redentorė (1577 m., Venecija)
  • Barbaro vilos koplyčia Tempietto (1580 m., Venetas)
  • Olimpiko teatras (1580 m., Vičenca)

Paladijo knygos

  • 1554. „Le Antichità di Roma“ („Romos senienos“)
  • 1570. „I Quattro Libri dell’Architettura“ („Keturios knygos apie architektūrą“)

Paladijo statinių galerija

  • Vila Godi
  • Vila Emo
  • Tjenė rūmų detalė
  • Kjerikati rūmai
  • San Giorgio Maggiore bazilika
  • Bažnyčia Redentorė
  • Olimpiko teatras, auditorija
  • Vila Barbaro koplyčia Tempietto

Nuorodos

Vikiteka: Andrea Palladio – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Andrea Palladio WGA tinklalapyje
  • Andrea Palladio biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2013-12-27 iš Wayback Machine projekto.
  • Andrea Palladio biografija Vila Rotonda tinklalapyje Archyvuota kopija 2013-04-23 iš Wayback Machine projekto.
  • Andrea Palladio architektūros centras
  • Andrea Palladio Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
  • www.visitpalladio.com
  • Karališkasis britų architektų institutas apie Andrea Palladio Archyvuota kopija 2009-02-10 iš Wayback Machine projekto.
  • architecture.cua.edu apie Palladio architektūrinį palikimą Archyvuota kopija 2012-02-27 iš Wayback Machine projekto.
  • The Guardian straipsnis apie Andrea Palladio (anglų k.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 00:26

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Andrea Palladio, Kas yra Andrea Palladio? Ką reiškia Andrea Palladio?

Andrea PalladioAndreja Paladijo portretas 1576 m Gime 1508 m lapkricio 30 d PadujaMire 1580 m rugpjucio 19 d 71 metai Mazeras VenetasPalaidotas a Vicenca miesto pagrindines kapinesTautybe italasVeikla XVI a velyvojo Renesanso architektasVikiteka Andrea Palladio Andreja Paladijas arba Paladijus it Andrea Palladio tikr Andrea Di Pietro della Gondola 1508 m lapkricio 30 1580 m rugpjucio 19 d XVI a italu velyvojo renesanso architektas Tai vienas is įtakingiausiu visos architektu Jo kurybos principu pagrindu pletojosi atskira architekturos stilistika paladianizmas Andreja Paladijas tikriausiai garsiausias kaip uzmiescio vilu architektas Jo statiniai sukoncentruoti mazoje Italijos geografineje teritorijoje Venete Paladijo kurybinio palikimo branduolys apsaugotas UNESCO pasaulio paveldo saraso objektu Nr 712 Vicencos miestas ir Paladijo Veneto vilos Tarp garsiausiu jo statiniu Paladijo bazilika Olimpiko teatras ir Vila Rotonda Vicencoje San Giorgio Maggiore bazilika Venecijoje BiografijaAnkstyvoji karjera Andrea Di Pietro della Gondola gime 1508 m lapkricio 30 d Padujoje Jo tevas Paolo buvo malunininkas motina Marta be profesijos Andreja prie meno pastumejo krikstatevis Vincenzo Grandi kuris buvo skulptorius 13 os metu Andreja stojo dirbti mokiniu pas akmens apdirbeja Bartolomeo Cavazza 15 os metu Andreja persikele į Vicenca kur pradejo dirbti Pedemuro dirbtuvese pas meistrus Giovanni di Giacomo da Porlezza ir Girolamo Pittoni 1524 Andreja buvo priimtas į Vicencos miesto plytu lipdytoju akmens apdirbeju ir skulptoriu gildija Darbas Pedemuro dirbtuvese suvede Andrea su įtakingais Vicencos miestieciais plete meninį akiratį Lemiamu tapo susitikimas su Vicencos aristokratu Gian Giorgio Trissino kuris pats buvo architektas megejas poetas Spejama kad tai butent Gian Giorgio Trissino pastumejo Andrea mesti akmens tasyma ir pradeti kurti architekturinius projektus Gian Giorgio Trissino ismonei priskiriama ir Andreja pravarde Paladijas nuo deives Atenes Palades Viena vertus ji zymejo architekto pakilima į kita socialinį sluoksnį pakeiciant kaimiska varda be pavardes antra vertus ji tarsi zymejo estetinį Trissino supratima apie tai kuriuo pavyzdziu turetu sekti jaunasis architektas antikines kulturos Trissino taip pat mini Paladija angela kuris gelbsti Italija vienoje savo poemu Paciu pirmuoju Andreja Paladijo uzsakymu laikomas Villa Godi projektas Lonedo kaime 1537 m Dar diskutuojama kiek A Paladijas prisidejo prie Villa Trissino projekto 1535 m Name kuriame anot legendos ir prasidejo Andreja Paladijo kelias į kurybines virsunes Spejama kad A Paladijas buvo pakviestas dirbti viloje kaip akmentasys 1538 39 m Paladijas lankesi Padujoje ir Venecijoje Su Trissino pagalba Paladijo pazinciu ratas dar labiau prasiplete 1541 m Andreja Paladijas kartu su Gian Giorgio Trissino pirmakart lankesi Romoje Antikiniu architekturos kuriniu pamatymas Andrejai padare neisdildoma įspudį visam gyvenimui Jis studijavo romenu architekto Vitruvijaus darbus Jam padare įtakos italu renesanso architektas Leon Battista Alberti Veliau savo knygoje Bramantes projektuota Tempietto Romoje A Paladijas vertino lygiagreciai senoves Romos statiniams kaip Panteonui Paladijo bazilika VicencaMonumentas Andreja Paladijui salia Paladijo bazilikos Savo darbuose Andreja Paladijas naudojo ir tuo metu paplitusios manieristines architekturos elementus taciau jis stengesi grazinti architekturai antikiniu pastatu harmonija kuri buvo prarasta del manierizmo įmantrumo Sritis kuri A Paladija isgarsino buvo aristokratu uzmiescio vilos kurias jis kure visa gyvenima Veliau jis jau gaudavo svarbiu uzsakymu valstybiniams ir baznyciu statiniams A Paladijo vilos privalejo tureti daugiafunkcinį pritaikyma Tai turejo buti ir impozantiskas namas kuris rodo savininko statusa ir aristokrato poilsio aplinka ir kartu atitikti konkretu praktinį pritaikyma daugelis siu vilu tarnavo zemes ukiu centrais Laikui begant vilu bendras dizainas pakito daugelis sodu aplink ir papildomu pastatu buvo sunaikinti Brandos metai 1540 m A Paladijas projektavo pirmuosius aristokratu rumus Palazzo Civena Vicencos mieste 1542 46 m jis įgyvendino Palazzo Thiene projekta kuris buvo paremtas ankstesniu Giulio Romano projektu Pasiturintys Venecijos respublikos ir Vicencos miesto patronai kreipesi į jį del pastatu projektu Venecija tuomet buvo Vicencos Paladijas state Trissino Valmarana Pisani Chiericati Thiene giminems Keletas giminiu uzsake Paladijui ir rumus ir vilas 1546 m Gian Giorgio Trissino pastangomis Andreja Paladijui buvo patiketa sukurti lodzijas ir portika Vicencos miesto tarybos rumams dabar Paladijo bazilika A Paladijo statiniai buvo tokie gausus kad 1568 m Giorgio Vasari savo biografijose pastebejo kad vien is ju galima sudaryti atskira miesta UNESCO pasaulio paveldo sarase įtraukti 23 A Paladijo statiniai Vicencos mieste ir 24 uzmiescio vilos Kita grupe A Paladijo statiniu Venecijos mieste taip pat apsaugota UNESCO pasaulio paveldo saraso Venecijos miesto objektu A Paladijo statinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes uzmiescio vilos lot villa rustica miesto rumus ir baznycias Palazzo Chiericati rumai suprojektuoti 1550 m rodo ne vien Bramantes ir Giulio Romano įtakas bet ir pilnai susiformavusį paties A Paladijo asmeninį stiliu 1556 m A Paladijas suprojektavo Palazzo Antonini Udineje 1558 m sukure kupola sunaikintas 2 ojo pasaulinio karo metu ir San Pietro di Castello bazilikos fasada pastatytas po A Paladijo mirties Apie 1560 63 m jis dirbo Venecijos San Giorgio Maggiore vienuolyne kur suprojektavo refektoriuma Kylant architekto autoritetui jam buvo patikimi vis svarbesni uzsakymai daugejo darbu turtingesneje Venecijoje 1564 m suprojektuotas San Francesco della Vigna baznycios fasadas Venecijoje 1565 m A Paladijas emesi kapitalinio uzsakymo pastatyti baznycia benediktinu vienuoliams San Giorgio Maggiore saloje Venecijoje San Giorgio Maggiore bazilika buvo baigta po architekto mirties ir su kiek pakeistu fasadu 1565 66 m datuojamas garsiosios Vila Rotonda projektas Vicencos apylinkese 1568 m A Paladijas emesi neįprasto uzdavinio suprojektavo tilta Basane del Grapoje veliau sugriautas ir atstatytas 1570 m A Paladijas parase teorinį veikala apie architektura I Quattro Libri dell Architettura Keturios knygos apie architektura kuris tapo ideju saltiniu kartoms velesniu architektu 1574 77 m A Paladijas buvo įdarbintas pertvarkant Venecijos po gaisru 1577 m suprojektuota baznycia Redentore Venecijoje 1580 m A Paladijas suprojektavo Olimpiko teatra Vicencoje Andreja Paladijas mire 1580 m rugpjucio 19 d Mazero miestelyje suprojektaves paskutinį savo kurinį koplycia salia anksciau statytos Villa Barbaro Buvo palaidotas Santa Corona baznycioje Vicencoje 1844 m jam sukurtas naujas kapas ir pastatyta koplycia Vicencos pagrindinese kapinese A Paladijo zmona buvo kilimu audejo dukte Allegradonna kuria jis vede 1534 m Su ja architektas susilauke 5 vaiku 4 sunu ir vienos dukters Vaikai suteike A Paladijui daug rupesciu gyvenimo metu vienas ju buvo nuteistas uz zmogzudyste Paties A Paladijo seima niekuomet nebuvo labai pasiturinti A Paladijas taip ir neįsigijo nuosavo namo Siuo metu Andreja Paladijas vertinamas vienu reiksmingiausiu architektu istorijoje Tradiciskai teigiama kad A Paladijas nepasizymejo tokiu inovatyviu ir didingu talentu kaip kai kurie ankstesnieji didieji renesanso architektai taciau įtaka toli pralenke bet kurį is ju Iskart po mirties jo idejas tiesiogiai pereme mokinys Vincenzo Scamozzi kuris baige Vila Rotonda ir Olimpiko teatra 1615 m architektas anglas suprojektavo Karalienes nama Grinvice pagal A Paladijo pavyzdzius taip prasidejo Paladijo principu pasekeju judejimas architekturoje paladianizmas Paladijo statiniaiVila Rotonda VicencaSenasis tiltas Basanas del GrapaPagrindinis straipsnis Paladijo Veneto vilos Svarbiausiais Paladijo statiniais minimi Vila Godi 1537 42 m Venetas 1542 m Vicenca 1542 m Venetas Paladijo bazilika nuo 1548 m Vicenca 1550 m Venetas Kjerikati rumai 1550 57 m Vicenca Vila Kornaro 1552 m Venetas Vila Badoer 1554 m Venetas Vila Barbaro 1557 m Venetas Vila Emo 1558 m Venetas Vila Foskari 1559 m Venetas 1563 m Venetas baznycios fasadas 1564 m Venecija San Giorgio Maggiore bazilika 1565 m Venecija Vila Rotonda 1565 66 m Vicenca 1572 m Vicenca Baznycia Redentore 1577 m Venecija Barbaro vilos koplycia Tempietto 1580 m Venetas Olimpiko teatras 1580 m Vicenca Paladijo knygos1554 Le Antichita di Roma Romos senienos 1570 I Quattro Libri dell Architettura Keturios knygos apie architektura Paladijo statiniu galerijaVila Godi Vila Emo Tjene rumu detale Kjerikati rumai San Giorgio Maggiore bazilika Baznycia Redentore Olimpiko teatras auditorija Vila Barbaro koplycia TempiettoNuorodosVikiteka Andrea Palladio vaizdine ir garsine medziagaAndrea Palladio WGA tinklalapyje Andrea Palladio biografija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2013 12 27 is Wayback Machine projekto Andrea Palladio biografija Vila Rotonda tinklalapyje Archyvuota kopija 2013 04 23 is Wayback Machine projekto Andrea Palladio architekturos centras Andrea Palladio Encyclopaedia Britannica tinklalapyje www visitpalladio com Karaliskasis britu architektu institutas apie Andrea Palladio Archyvuota kopija 2009 02 10 is Wayback Machine projekto architecture cua edu apie Palladio architekturinį palikima Archyvuota kopija 2012 02 27 is Wayback Machine projekto The Guardian straipsnis apie Andrea Palladio anglu k

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Beržoro bažnyčia

  • Liepa 16, 2025

    Beržoniškis

  • Liepa 16, 2025

    Beržas keružis

  • Liepa 16, 2025

    Beržtų valsčius

  • Liepa 16, 2025

    Bertrand Russell

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje