Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Neapolio karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Neapolio karalystė (lot. Regnum Neapolitanum, it. Regno di Napoli) – neoficialus valstybės, egzistavusios Pietų Italijoje 1282–1816 m. pavadinimas. Oficialiai ši karalystė buvo vadinama Sicilijos karalyste, o tam, kad atskirti nuo kitos tuo pat metu tuo pat vardu egzistavusios valstybės, buvo įvardijama Sicilijos karalyste iki Faro (lot. Regnum Siciliae citra Farum). Kartais ji dar neoficialiai buvo vadinama Apulijos karalyste (it. Regno di Pulia).
| Regnum Neapolitanum Regno di Napoli Neapolio karalystė | |||||
| dalis (1442–1555) Ispanijos imperijos dalis (1555–1714, 1735–1806) Habsburgų monarchijos dalis (1714–1735) Prancūzijos imperijos dalis (1806-1816) | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Neapolis | ||||
| Kalbos | italų; lotynų | ||||
| Valdymo forma | karalystė | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
Ši karalystė valdė visą pietinę Apeninių pusiasalio dalį. Per visą savo egzistavimo laiką Neapolio karalystė buvo sudėtinė kitų monarchijų dalis. Didžiąją dalį istorijos ji priklausė Ispanijos Karūnai.
Raida
Nuo XII a. pietinė Italija buvo valdoma kartu su Sicilijos sala kaip viena Sicilijos karalystė su sostine Palermo mieste. Nuo 1266 m. valdžią šioje karalystėje paėmė Anžu dinastija iš Prancūzijos, tuo metu Europoje kūrusi savo dinastinę monarchiją. Šios dinastijos valdovai perkėlė karalystės sostinę į Neapolį.
1284 m. Sicilijoje įvykus perversmui, vadinamam Sicilijos mišparais, Sicilijos sala sukilo prieš Karolį I Anžu, atsiskyrė nuo likusios karalystės dalies ir pasikvietė valdyti iš Aragono karalystės. Nepaisant to, Anžu valdžioje likusi dalis (visa pietinė Italija) ir toliau oficialiai tituluota Sicilijos karalyste, nors neformaliai vadinta Neapolio karalyste.
Anžu valdžia Neapolyje buvo netvirta, nes nuolat konkuravo dvi dinastinės linijos, kas neleido pasiekti politinio stabilumo. Į šalį kelis kartus įsiveržė ir vengriškosios Anžu dinastinės atšakos karalius . Be to, ilgą laiką tęsėsi karas su Aragonu. Nors kuriam laikui 1435–1442 m. sugebėjo sutaikyti skirtingas giminės atšakas, Aragono karalius Alfonsas V nukariavo pietinę Italiją ir prisijungė prie savo karūnos.
Nors tokiu būdu tiek Neapolis, tiek Sicilija atsidūrė tos pačios karalystės sudėtyje, abi dalys ir toliau buvo valdomos atskirai.
Po to, kai Neapolis atiteko Aragono karūnai, Prancūzija irgi pareiškė savo teises į šią karalystę.
1494 m. kilęs konfliktas išprovokavo , kurių metu ispanams galutinai pavyko įsitvirtinti pietinėje Italijoje ir išvyti iš čia prancūzus. Galutinai savo interesų Italijoje Prancūzija atsisakė tik 1559 m., ir Neapolio karalystė liko Ispanijos karūnoje.
Pasibaigus aragonietiškai Trastamarų dinastijai, nuo 1516 m. Neapolio karalystę toliau valdė Ispanijos Habsburgai. 1714 m., po Ispanijos įpėdinystės karo, Neapolyje įsitvirtino iš austriškosios Habsburgų atšakos. Tačiau jau 1735 m. į Neapolio sostą pasodintas Ispanijos karaliaus (Burbonų dinastijos) sūnus Karolis, kuris sugrąžino Neapolį į Ispanijos kontrolę.
1799 m. Neapolyje įvykusi revoliucija nuvertė karaliaus Ferdinando valdžią ir paskelbė , tačiau tais pačiais metais Burbonai buvo sugrąžinti. Dar po 7 metų Napoleonas nukariavo pietinę Italiją ir Neapolio karaliumi padarė savo brolį Juozapą, o vėliau – savo svainį Joachim Murat. 1815 m. šis pralaimėjo karus ir buvo nužudytas. Karalius Ferdinandas buvo sugrąžintas į sostą, o 1816 m. Neapolio ir Sicilijos karalystės sujungtos į vieną – .
Teritorija
Neapolio karalystė didžiąją dalį savo istorijos išlaikė teritorijas Apeninų pusiasalio pietinėje dalyje. Ji apėmė šiuos dabartinius Italijos regionus: Kampaniją, Molizę, Abrucus, Apuliją, Bazilikatą ir Kalabriją bei Lacijaus pietinę dalį.
Ši teritorija buvo administruojama suskirsčius į 12 provincijų.
Atskirais laikotarpiais karalystė valdė ir teritorijas į šiaurę nuo savo pagrindinių valdų. Pvz. trumpu laikotarpiu tarp 1408 ir 1414 m. buvo užėmęs visą Lacijų (su Romos miestu), Markę ir Umbriją. Nuo 1557 m. jai taip pat priklausė nedidelis eksklavas - 300 kv. km. teritorija Toskanos pajūryje . Ši savotiška kolonija Neapolio valdžioje išliko iki 1800 m., kada buvo perduota Prancūzijai.
Taip pat skaitykite
Sąrašas:Neapolio karaliai
Literatūra
- Musto, Ronald G. (2013). Medieval Naples: A Documentary History 400–1400. New York: Italica Press. ISBN 9781599102474. OCLC 810773043.
- Porter, Jeanne Chenault (2000). Baroque Naples: A Documentary History 1600–1800. New York: Italica Press. ISBN 9780934977524. OCLC 43167960.
- Santore, John (2001). Modern Naples: A Documentary History 1799–1999. New York: Italica Press. pp. 1–186. ISBN 9780934977531. OCLC 45087196.
| Italijos istorija | |
| Senovės Romos istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Bizantijos imperija (Ravena) | |
| Langobardų karalystė: | |
| D. Lombardija | Beneventas |
| Frankų imperija | |
| Šventoji Romos imperija (Italija) | Bizantijos imperija (Italija) |
| Apulija ir Kalabrija | |
| Jūrinės respublikos, | Sicilijos karalystė |
| Popiežiaus valstybė | Neapolio karalystė |
| Prancūzijos imperija | |
| Italijos suvienijimas: | |
| Sardinijos karalystė | |
| Italijos karalystė | |
| Italijos Respublika | |
| Susijusių šalių istorijos: | |
| , | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neapolio karalystė, Kas yra Neapolio karalystė? Ką reiškia Neapolio karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Neapolio karalyste lot Regnum Neapolitanum it Regno di Napoli neoficialus valstybes egzistavusios Pietu Italijoje 1282 1816 m pavadinimas Oficialiai si karalyste buvo vadinama Sicilijos karalyste o tam kad atskirti nuo kitos tuo pat metu tuo pat vardu egzistavusios valstybes buvo įvardijama Sicilijos karalyste iki Faro lot Regnum Siciliae citra Farum Kartais ji dar neoficialiai buvo vadinama Apulijos karalyste it Regno di Pulia Regnum Neapolitanum Regno di Napoli Neapolio karalystedalis 1442 1555 Ispanijos imperijos dalis 1555 1714 1735 1806 Habsburgu monarchijos dalis 1714 1735 Prancuzijos imperijos dalis 1806 1816 1284 1816Veliava HerbasLocation ofSostine NeapolisKalbos italu lotynuValdymo forma karalysteEra Naujieji laikai Si karalyste valde visa pietine Apeniniu pusiasalio dalį Per visa savo egzistavimo laika Neapolio karalyste buvo sudetine kitu monarchiju dalis Didziaja dalį istorijos ji priklause Ispanijos Karunai RaidaNuo XII a pietine Italija buvo valdoma kartu su Sicilijos sala kaip viena Sicilijos karalyste su sostine Palermo mieste Nuo 1266 m valdzia sioje karalysteje paeme Anzu dinastija is Prancuzijos tuo metu Europoje kurusi savo dinastine monarchija Sios dinastijos valdovai perkele karalystes sostine į Neapolį 1284 m Sicilijoje įvykus perversmui vadinamam Sicilijos misparais Sicilijos sala sukilo pries Karolį I Anzu atsiskyre nuo likusios karalystes dalies ir pasikviete valdyti is Aragono karalystes Nepaisant to Anzu valdzioje likusi dalis visa pietine Italija ir toliau oficialiai tituluota Sicilijos karalyste nors neformaliai vadinta Neapolio karalyste Anzu valdzia Neapolyje buvo netvirta nes nuolat konkuravo dvi dinastines linijos kas neleido pasiekti politinio stabilumo Į salį kelis kartus įsiverze ir vengriskosios Anzu dinastines atsakos karalius Be to ilga laika tesesi karas su Aragonu Nors kuriam laikui 1435 1442 m sugebejo sutaikyti skirtingas gimines atsakas Aragono karalius Alfonsas V nukariavo pietine Italija ir prisijunge prie savo karunos Nors tokiu budu tiek Neapolis tiek Sicilija atsidure tos pacios karalystes sudetyje abi dalys ir toliau buvo valdomos atskirai Po to kai Neapolis atiteko Aragono karunai Prancuzija irgi pareiske savo teises į sia karalyste 1494 m kiles konfliktas isprovokavo kuriu metu ispanams galutinai pavyko įsitvirtinti pietineje Italijoje ir isvyti is cia prancuzus Galutinai savo interesu Italijoje Prancuzija atsisake tik 1559 m ir Neapolio karalyste liko Ispanijos karunoje Pasibaigus aragonietiskai Trastamaru dinastijai nuo 1516 m Neapolio karalyste toliau valde Ispanijos Habsburgai 1714 m po Ispanijos įpedinystes karo Neapolyje įsitvirtino is austriskosios Habsburgu atsakos Taciau jau 1735 m į Neapolio sosta pasodintas Ispanijos karaliaus Burbonu dinastijos sunus Karolis kuris sugrazino Neapolį į Ispanijos kontrole 1799 m Neapolyje įvykusi revoliucija nuverte karaliaus Ferdinando valdzia ir paskelbe taciau tais paciais metais Burbonai buvo sugrazinti Dar po 7 metu Napoleonas nukariavo pietine Italija ir Neapolio karaliumi padare savo brolį Juozapa o veliau savo svainį Joachim Murat 1815 m sis pralaimejo karus ir buvo nuzudytas Karalius Ferdinandas buvo sugrazintas į sosta o 1816 m Neapolio ir Sicilijos karalystes sujungtos į viena TeritorijaNeapolio karalystes provincijos Neapolio karalyste didziaja dalį savo istorijos islaike teritorijas Apeninu pusiasalio pietineje dalyje Ji apeme siuos dabartinius Italijos regionus Kampanija Molize Abrucus Apulija Bazilikata ir Kalabrija bei Lacijaus pietine dalį Si teritorija buvo administruojama suskirscius į 12 provinciju Atskirais laikotarpiais karalyste valde ir teritorijas į siaure nuo savo pagrindiniu valdu Pvz trumpu laikotarpiu tarp 1408 ir 1414 m buvo uzemes visa Laciju su Romos miestu Marke ir Umbrija Nuo 1557 m jai taip pat priklause nedidelis eksklavas 300 kv km teritorija Toskanos pajuryje Si savotiska kolonija Neapolio valdzioje isliko iki 1800 m kada buvo perduota Prancuzijai Taip pat skaitykiteSarasas Neapolio karaliaiLiteraturaMusto Ronald G 2013 Medieval Naples A Documentary History 400 1400 New York Italica Press ISBN 9781599102474 OCLC 810773043 Porter Jeanne Chenault 2000 Baroque Naples A Documentary History 1600 1800 New York Italica Press ISBN 9780934977524 OCLC 43167960 Santore John 2001 Modern Naples A Documentary History 1799 1999 New York Italica Press pp 1 186 ISBN 9780934977531 OCLC 45087196 Italijos istorijaSenoves Romos istorijaSiaure PietusBizantijos imperija Ravena Langobardu karalyste D Lombardija BeneventasFranku imperijaSventoji Romos imperija Italija Bizantijos imperija Italija Apulija ir KalabrijaJurines respublikos Sicilijos karalystePopieziaus valstybe Neapolio karalystePrancuzijos imperijaItalijos suvienijimas Sardinijos karalysteItalijos karalysteItalijos RespublikaSusijusiu saliu istorijos