Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pjeras dela Frančeska it Piero della Francesca tikr Piero di Benedetto dei Franceschi 1410 20 1492 m spalio 12 d italų X
Piero della Francesca
Pjeras dela Frančeska (it. Piero della Francesca, tikr. Piero di Benedetto dei Franceschi, 1410-20 – 1492 m. spalio 12 d.) – italų XV a. ankstyvojo renesanso dailininkas, dar žinomas kaip matematikas ir geometras.
Svarbiausiu jo kūriniu laikomas freskų ciklas Tikrojo Kryžiaus tema San Francesco (Šv. Pranciškaus) bažnyčioje Arece.
Biografija
Pjeras dela Frančeska (tikr. it. Piero di Benedetto dei Franceschi) gimė 1410–1420 m. (tikėtina, kad apie 1412) laikotarpiu miestelyje Toskanoje. Apie jo jaunystę nežinoma nieko. Tėvas Benedetas buvo pasiturintis batsiuvys ir odos gaminių meistras. Motina Romana di Perino buvo kilusi iš Montekio miestelio. Nežinoma, kodėl dailininkas pasirinko pravardę dela Frančeska. Ją jis pradėjo naudoti, matyt, nuo pačios jaunystės. Pjeras iš jaunumės tikriausiai mokėsi dailės pas vietos dailininkus, kur buvo paveiktas Sienos dailės mokyklos. 1431 m. jis pirmąkart paminėtas nutapęs žvakes vietos religinei bendruomenei. Tąjį dešimtmetį jis minimas dažnai dirbęs su vietos dailininku Antonijumi d’Angjariu.
1439 m. dailininkas minimas Florencijoje, kur dirbo prie freskų Sta. Maria Nuova ligoninės Sant’Egidio bažnyčioje, kaip Domeniko Veneciano pagalbininkas. Šios freskos neišlikusios. Gali būti, kad Pjeras pradėjo mokintis pas Domeniką Venecianą apie 1435 m. ir kartu su juo lankėsi Markės ir Umbrijos regionuose. Florencijoje Pjerui įtakos turėjo vietos dailės mokykla, visų pirmą Mazačo ir Fra Andželiko kūriniai, bei Domeniko Veneciano dailė.
1442 m. Pjeras dela Frančeska grįžo į Sansepolkrą, kur paminėtas tarp miesto tarybos narių. 1445 m. jis gavo užsakymą ištapyti vietos Gailestingumo (it misericordia) bendruomenės bažnyčios altorių, kurį pabaigė tik 1462 m. nepaisant 3 metų kontrakto. Šis kūrinys vadinamas „Miserikordijos poliptiku“ (Mergelės Marijos Gailestingumo). 1449 m. dailininkas dirbo Feraros pilyje ir vietos Šv. Augustino (San Agostino) bažnyčioje tapydamas freskas hercogo Lionelo d’Estė užsakymu. Šie kūriniai neišliko. Iki 1450 m. Pjeras tikriausiai sukūrė savo anksčiausią subrendusio kūrėjo darbą, paveikslą „Kristaus krikštas“. 1450 m. dailininkas sukūrė paveikslą „Šv. Jeronimas dykumoje“ (Berlyno paveikslų galerija). 1451 m. Pjeras dirbo Riminyje, kur sukūrė freską kondotjerui bažnyčioje Tempio Malatestiano, vaizduojantį kondotjerą prieš Šv. Zigmantą. Taip pat sukūrė kondotjero portretą ir paveikslą „Šv. Jeronimas ir rėmėjas“ (Akademijos galerijoje Venecijoje). Riminyje Pjeras tikriausiai sutiko matematiką Leoną Batistą Albertį (minėtos bažnyčios architektas), kuris, manoma, paskatino Pjerą susidomėti geometrija ir matematika. Dailininkas tuo metu dar dirbo Ankonoje, Pezare ir Bolonijoje, bet nei vienas iš kūrinių, šiuose miestuose sukurtų, nežinomas.
Apie 1452–1453 m. Pjeras perėmė užduotį nutapyti freskų ciklą Tikrojo Kryžiaus istorijos tema Šv. Pranciškaus bažnyčioje Arece.
1454 m. dailininkas pasirašė užsakymą altoriniam poliptikui Sant’Agostino (Šv. Augustino) bažnyčioje Sansepolkre (centrinė panelė dabar dingusi, fragmentai išsklaidyti po muziejus) ir pradėjo Miserikordijos altorinį poliptiką. Apie 1456 m. Pjeras dirbo Romoje popiežiaus Pijaus II užsakymu Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje. Šis freskų darbas išlikęs tik fragmentais. Taip pat dirbo Vatikano rūmuose, šie darbai neišliko. Maždaug šiame 1457–1460 m. periode Pjeras dirbo ties freskų ciklu Šv. Pranciškaus bažnyčioje Arece. Šios freskos tapo garsiausiu jo kūriniu. Jos paminėtos jau baigtos 1466 m., labai tikėtina, kad Pjeras jas baigė kiek anksčiau. Apie 1460 m. Pjeras baigė „Miserikordijos poliptiką“ ir paveikslus: „Parto Madona“ kapinių koplyčioje Monterkio (it. Monterchi) miestelyje, „Šv. Liudvikas Tulūzietis“, „Šv. Julijonas“ ir vieną garsiausių – freską „Kristaus prisikėlimas“ Bendruomenės rūmuose Sansepolkre, kurioje, spėjama, nutapė savo autoportretą.
Apie 1460–1473 m. Pjeras dirbo Urbino kondotjerui, vėliau – hercogui, . Urbine sukūrė vienus iš pačių garsiausių ne tik savo, bet ir apskritai italų renesanso kūrinių: „Kristaus nuplakimą“ ir diptiką „Federikas da Montefeltras ir jo žmona Batista Sforca“, greičiausiai skirtą poros vestuvėms 1465 m. Po to apie 1472 m. hercogas buvo nutapytas klūpantis Montefeltro altoriaus ištapyme (dabar Breros galerijoje). Iki 1470 m. Pjeras baigė Šv. Antano altorinį poliptiką bažnyčioje Perudžoje (dabar ). Urbine Pjeras tikriausiai sutiko matematiką Luką Pačiolį, kuris vėliau įtraukė Pjero veikalo apie geometriją dalis į savuosius.
Apie 1474 m. Pjeras grįžo į gimtąjį . Apie 1475–1477 m. baigė rašyti De prospectiva pingendi (Apie perspektyvą tapyboje). 1480 m. tapo San Bartolomeo (Šv. Baltramiejaus) brolijos . 1482–1483 m. gyveno Riminyje. Vėlyvojo periodo darbų išlikę nedaug, paminėtini „Senigalijos Madona“ (apie 1477 m.) ir „Šv. Naktis“ (iki 1485 m.).
Džordžo Vazario tikinimu, į gyvenimo pabaigą dailininkas buvo beveik apakęs, tačiau apie 1485 m. sava ranka parašė geometrijos apie trimačius kūnus Libellus de quinque corporibus regularibus (Apie penkis reguliariuosius kūnus). Anksčiau Pjeras buvo parašęs traktatą apie perspektyvą „Apie perspektyvą tapyboje" ir apie 1460-ųjų viduryje − Trattato d’abaco. Pjeras dela Frančeska mirė 1492 m. spalio 12 d. savo namuose .
Kūryba
Pjeras dela Frančeska nepaliko žymios dailės mokyklos, jo kūrybinis stilius beveik nekito visu jo gyvenimo laikotarpiu. Tokį kūrybinį pastovumą greičiausiai nulėmė Pjero potraukis matematikai ir geometrijai. Formų ir spalvų aiškumas, beveik tobulas perspektyvusis vaizdavimas tapo charakteringais Pjero dailės bruožais, tačiau kartu padėjo dailininkui išskirti kūrybines idėjas. Pjero kūryba turi panašumų su Fra Andželiko, tik vietoj religinio tyrumo ir pagarbos dominuoja tokia scenų idėjinė plotmė, dėl kurios dailininko kūryba dažnai vadinama humanistine.
Pjero dela Frančeskos kūryba buvo ypač aukštai įvertinta tik XX amžiuje. Viename unikaliausių savo darbų „Kristaus nuplakimas“ dailininkas visiškai netradiciškai nustūmė Kristaus nuplakimo sceną į paveikslo gilumą, pirmame plane dominuoja trys žmonių figūros, nelabai susijusios su veiksmu. Pati paveikslo, kaip diptiko, kompozicija trukdo apsispręsti, kuri scena yra centrinė. Šiame darbe Pjeras taip pat pasižymėjo šviesos valdymu. Nors darbe numanomas šviesos šaltinis (be dienos šviesos) nematomas, tačiau tiksliai geometriškai pateikta jo šviesos sklaida.
Pjero dela Frančeskos kūriniai aukštai vertinami dėl formų aiškumo, spalvų grynumo. Freskų ciklas Tikrojo Kryžiaus istorijos tema yra vienas iš garsiausių ankstyvojo renesanso freskų dailės kūrinių. „Urbino hercogų Federiko da Montefeltro ir Batistos Sforcos portretas“ įvardijamas aukščiausiu ankstyvojo renesanso pasiekimu portretiniame mene vaizduojant žmogų iš profilio. „Kristaus nuplakimas“ išlieka vienu mįslingiausių paveikslų meno istorijoje ir daugelio menotyrininkų minimas vienu geriausių.
Pjero dela Frančeskos vardą populiarino 1996 m. filmo „Anglas ligonis“ scena, kurioje aktorė sūpuojasi Šv. Pranciškaus bažnyčios Arece koplyčioje su Pjero Tikrojo Kryžiaus istorijos freskų ciklu (imitacija). Ilgą laiką dailininkas buvo užmirštas, nuo XX a. pradžios jo autoritetas ženkliai išaugo. Pjeras dela Frančeska šiuo metu laikomas vienu reikšmingiausių XV a. italų renesanso tapytojų.
Darbų galerija
- „Kristaus krikštas“ (apie 1450, Londono nacionalinė galerija)
- „Sidžizmondas Pandolfas Vaizdas:Malatesta prieš Šv. Žygimantą“ (apie 1452, Tempio Malatestiano, Riminis)
- Madona, „Miserikordijos poliptiko“ centrinė panelė (apie 1460, Sansepolkro valstybinis muziejus, )
- Šv. Sebastijonas ir Šv. Jonas Krikštytojas, „Miserikordijos poliptiko“ fragmentas (apie 1460, Sansepolkro valstybinis muziejus, )
- „Kristaus prisikėlimas“ (apie 1463, Sansepolkro valstybinis muziejus, )
- „Tikrojo Kryžiaus radimas ir atpažinimas“ (1452-66, San Francesco bažnyčia, Arecas)
- „Šebos karalienės kelionė ir Karaliaus Saliamono ir Šebos karalienės susitikimas“ (1452-66, San Francesco bažnyčia, Arecas)
- „Konstantino sapnas“ (1452-66, San Francesco bažnyčia, Arecas)
- „Geroji naujiena“, Šv. Antano poliptiko fragmentas (apie 1470, , Perudža)
- Montefeltro altorius „Madona su Kūdikiu ir šventieji“ (1472-74, Breros pinakoteka, Milanas)
- „Senigalijos Madona“ (apie 1478, , Urbinas)
- „Šv. Naktis“ (iki 1485, Londono nacionalinė galerija)
Literatūra
- Banker, James R. Piero della Francesca: Artist and Man. Oxford University Press, 2014.
- Bussagli, Marco. Piero della Francesca. Ediz. inglese. Giunti Editore, 2007.
Nuorodos
- (angl.)Encyclopaedia Britannica
- treccani.it
- (angl.) Piero dela Frančeskos darbų galerija I
- (angl.) pierodellafrancesca.it Archyvuota kopija 2014-12-02 iš Wayback Machine projekto.
- (angl.) Pjero dela Frančeskos biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-03-17 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Piero della Francesca, Kas yra Piero della Francesca? Ką reiškia Piero della Francesca?
Pjeras dela Franceska it Piero della Francesca tikr Piero di Benedetto dei Franceschi 1410 20 1492 m spalio 12 d italu XV a ankstyvojo renesanso dailininkas dar zinomas kaip matematikas ir geometras Pjero dela Franceskos autoportretas paveiksle Kristaus prisikelimas apie 1463 Valstybinis Sansepolkro muziejus Svarbiausiu jo kuriniu laikomas fresku ciklas Tikrojo Kryziaus tema San Francesco Sv Pranciskaus baznycioje Arece BiografijaPjeras dela Franceska tikr it Piero di Benedetto dei Franceschi gime 1410 1420 m tiketina kad apie 1412 laikotarpiu miestelyje Toskanoje Apie jo jaunyste nezinoma nieko Tevas Benedetas buvo pasiturintis batsiuvys ir odos gaminiu meistras Motina Romana di Perino buvo kilusi is Montekio miestelio Nezinoma kodel dailininkas pasirinko pravarde dela Franceska Ja jis pradejo naudoti matyt nuo pacios jaunystes Pjeras is jaunumes tikriausiai mokesi dailes pas vietos dailininkus kur buvo paveiktas Sienos dailes mokyklos 1431 m jis pirmakart paminetas nutapes zvakes vietos religinei bendruomenei Tajį desimtmetį jis minimas daznai dirbes su vietos dailininku Antonijumi d Angjariu 1439 m dailininkas minimas Florencijoje kur dirbo prie fresku Sta Maria Nuova ligonines Sant Egidio baznycioje kaip Domeniko Veneciano pagalbininkas Sios freskos neislikusios Gali buti kad Pjeras pradejo mokintis pas Domenika Veneciana apie 1435 m ir kartu su juo lankesi Markes ir Umbrijos regionuose Florencijoje Pjerui įtakos turejo vietos dailes mokykla visu pirma Mazaco ir Fra Andzeliko kuriniai bei Domeniko Veneciano daile 1442 m Pjeras dela Franceska grįzo į Sansepolkra kur paminetas tarp miesto tarybos nariu 1445 m jis gavo uzsakyma istapyti vietos Gailestingumo it misericordia bendruomenes baznycios altoriu kurį pabaige tik 1462 m nepaisant 3 metu kontrakto Sis kurinys vadinamas Miserikordijos poliptiku Mergeles Marijos Gailestingumo 1449 m dailininkas dirbo Feraros pilyje ir vietos Sv Augustino San Agostino baznycioje tapydamas freskas hercogo Lionelo d Este uzsakymu Sie kuriniai neisliko Iki 1450 m Pjeras tikriausiai sukure savo anksciausia subrendusio kurejo darba paveiksla Kristaus krikstas 1450 m dailininkas sukure paveiksla Sv Jeronimas dykumoje Berlyno paveikslu galerija 1451 m Pjeras dirbo Riminyje kur sukure freska kondotjerui baznycioje Tempio Malatestiano vaizduojantį kondotjera pries Sv Zigmanta Taip pat sukure kondotjero portreta ir paveiksla Sv Jeronimas ir remejas Akademijos galerijoje Venecijoje Riminyje Pjeras tikriausiai sutiko matematika Leona Batista Albertį minetos baznycios architektas kuris manoma paskatino Pjera susidometi geometrija ir matematika Dailininkas tuo metu dar dirbo Ankonoje Pezare ir Bolonijoje bet nei vienas is kuriniu siuose miestuose sukurtu nezinomas Federikas da Montefeltras ir jo zmona Batista Sforca apie 1465 Uficiu galerija Florencija Apie 1452 1453 m Pjeras pereme uzduotį nutapyti fresku cikla Tikrojo Kryziaus istorijos tema Sv Pranciskaus baznycioje Arece Pagrindinis straipsnis Tikrojo Kryziaus istorija 1454 m dailininkas pasirase uzsakyma altoriniam poliptikui Sant Agostino Sv Augustino baznycioje Sansepolkre centrine panele dabar dingusi fragmentai issklaidyti po muziejus ir pradejo Miserikordijos altorinį poliptika Apie 1456 m Pjeras dirbo Romoje popieziaus Pijaus II uzsakymu Didziojoje Svc Marijos bazilikoje Sis fresku darbas islikes tik fragmentais Taip pat dirbo Vatikano rumuose sie darbai neisliko Mazdaug siame 1457 1460 m periode Pjeras dirbo ties fresku ciklu Sv Pranciskaus baznycioje Arece Sios freskos tapo garsiausiu jo kuriniu Jos paminetos jau baigtos 1466 m labai tiketina kad Pjeras jas baige kiek anksciau Apie 1460 m Pjeras baige Miserikordijos poliptika ir paveikslus Parto Madona kapiniu koplycioje Monterkio it Monterchi miestelyje Sv Liudvikas Tuluzietis Sv Julijonas ir viena garsiausiu freska Kristaus prisikelimas Bendruomenes rumuose Sansepolkre kurioje spejama nutape savo autoportreta Apie 1460 1473 m Pjeras dirbo Urbino kondotjerui veliau hercogui Urbine sukure vienus is paciu garsiausiu ne tik savo bet ir apskritai italu renesanso kuriniu Kristaus nuplakima ir diptika Federikas da Montefeltras ir jo zmona Batista Sforca greiciausiai skirta poros vestuvems 1465 m Po to apie 1472 m hercogas buvo nutapytas klupantis Montefeltro altoriaus istapyme dabar Breros galerijoje Iki 1470 m Pjeras baige Sv Antano altorinį poliptika baznycioje Perudzoje dabar Urbine Pjeras tikriausiai sutiko matematika Luka Paciolį kuris veliau įtrauke Pjero veikalo apie geometrija dalis į savuosius Apie 1474 m Pjeras grįzo į gimtajį Apie 1475 1477 m baige rasyti De prospectiva pingendi Apie perspektyva tapyboje 1480 m tapo San Bartolomeo Sv Baltramiejaus brolijos 1482 1483 m gyveno Riminyje Velyvojo periodo darbu islike nedaug paminetini Senigalijos Madona apie 1477 m ir Sv Naktis iki 1485 m Kristaus nuplakimas apie 1465 Urbinas Dzordzo Vazario tikinimu į gyvenimo pabaiga dailininkas buvo beveik apakes taciau apie 1485 m sava ranka parase geometrijos apie trimacius kunus Libellus de quinque corporibus regularibus Apie penkis reguliariuosius kunus Anksciau Pjeras buvo parases traktata apie perspektyva Apie perspektyva tapyboje ir apie 1460 uju viduryje Trattato d abaco Pjeras dela Franceska mire 1492 m spalio 12 d savo namuose KurybaPjeras dela Franceska nepaliko zymios dailes mokyklos jo kurybinis stilius beveik nekito visu jo gyvenimo laikotarpiu Tokį kurybinį pastovuma greiciausiai nuleme Pjero potraukis matematikai ir geometrijai Formu ir spalvu aiskumas beveik tobulas perspektyvusis vaizdavimas tapo charakteringais Pjero dailes bruozais taciau kartu padejo dailininkui isskirti kurybines idejas Pjero kuryba turi panasumu su Fra Andzeliko tik vietoj religinio tyrumo ir pagarbos dominuoja tokia scenu idejine plotme del kurios dailininko kuryba daznai vadinama humanistine Pjero dela Franceskos kuryba buvo ypac aukstai įvertinta tik XX amziuje Viename unikaliausiu savo darbu Kristaus nuplakimas dailininkas visiskai netradiciskai nustume Kristaus nuplakimo scena į paveikslo giluma pirmame plane dominuoja trys zmoniu figuros nelabai susijusios su veiksmu Pati paveikslo kaip diptiko kompozicija trukdo apsispresti kuri scena yra centrine Siame darbe Pjeras taip pat pasizymejo sviesos valdymu Nors darbe numanomas sviesos saltinis be dienos sviesos nematomas taciau tiksliai geometriskai pateikta jo sviesos sklaida Pjero dela Franceskos kuriniai aukstai vertinami del formu aiskumo spalvu grynumo Fresku ciklas Tikrojo Kryziaus istorijos tema yra vienas is garsiausiu ankstyvojo renesanso fresku dailes kuriniu Urbino hercogu Federiko da Montefeltro ir Batistos Sforcos portretas įvardijamas auksciausiu ankstyvojo renesanso pasiekimu portretiniame mene vaizduojant zmogu is profilio Kristaus nuplakimas islieka vienu mįslingiausiu paveikslu meno istorijoje ir daugelio menotyrininku minimas vienu geriausiu Pjero dela Franceskos varda populiarino 1996 m filmo Anglas ligonis scena kurioje aktore supuojasi Sv Pranciskaus baznycios Arece koplycioje su Pjero Tikrojo Kryziaus istorijos fresku ciklu imitacija Ilga laika dailininkas buvo uzmirstas nuo XX a pradzios jo autoritetas zenkliai isaugo Pjeras dela Franceska siuo metu laikomas vienu reiksmingiausiu XV a italu renesanso tapytoju Darbu galerija Kristaus krikstas apie 1450 Londono nacionaline galerija Sidzizmondas Pandolfas Vaizdas Malatesta pries Sv Zygimanta apie 1452 Tempio Malatestiano Riminis Madona Miserikordijos poliptiko centrine panele apie 1460 Sansepolkro valstybinis muziejus Sv Sebastijonas ir Sv Jonas Krikstytojas Miserikordijos poliptiko fragmentas apie 1460 Sansepolkro valstybinis muziejus Kristaus prisikelimas apie 1463 Sansepolkro valstybinis muziejus Tikrojo Kryziaus radimas ir atpazinimas 1452 66 San Francesco baznycia Arecas Sebos karalienes kelione ir Karaliaus Saliamono ir Sebos karalienes susitikimas 1452 66 San Francesco baznycia Arecas Konstantino sapnas 1452 66 San Francesco baznycia Arecas Geroji naujiena Sv Antano poliptiko fragmentas apie 1470 Perudza Montefeltro altorius Madona su Kudikiu ir sventieji 1472 74 Breros pinakoteka Milanas Senigalijos Madona apie 1478 Urbinas Sv Naktis iki 1485 Londono nacionaline galerija LiteraturaBanker James R Piero della Francesca Artist and Man Oxford University Press 2014 Bussagli Marco Piero della Francesca Ediz inglese Giunti Editore 2007 NuorodosVikiteka Piero della Francesca vaizdine ir garsine medziaga angl Encyclopaedia Britannica treccani it angl Piero dela Franceskos darbu galerija I angl pierodellafrancesca it Archyvuota kopija 2014 12 02 is Wayback Machine projekto angl Pjero dela Franceskos biografija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2012 03 17 is Wayback Machine projekto