Popiežiaus sritis oficialiai Bažnyčios valstybė it Stato della Chiesa lot Status Ecclesiasticus taip pat Dicio Pontifici
Popiežiaus valstybė

Popiežiaus sritis, oficialiai Bažnyčios valstybė (it. Stato della Chiesa, lot. Status Ecclesiasticus, taip pat Dicio Pontificia) – centrinėje Italijoje 754–1870 m. gyvavusi teokratinė valstybė, popiežiaus savarankiškai valdyta teritorija. 1871 m. buvo prijungta prie Italijos karalystės.
Stato della Chiesa Status Ecclesiasticus Popiežiaus sritis | |||||
nebėra | |||||
| |||||
| |||||
Popiežiaus sritis 1815 m. po Napoleono karų | |||||
Sostinė | Roma | ||||
Kalbos | italų; lotynų; oksitanų | ||||
Valdymo forma | teokratinė absolutinė renkamoji monarchija | ||||
popiežius | |||||
754-757 | Steponas II (pirmasis) | ||||
1846–1870 | Pijus IX (paskutinis) | ||||
Era | Viduramžiai, Naujieji laikai | ||||
- Pipinas Trumpasis dovanoja Ravenos egzarchatą | 754 m. | ||||
- Italijos suvienijimas | 1870 m. | ||||
Valiuta | Popiežiaus valstybės skudas Popiežiaus valstybės lira |
Istorija
Pradžią Popiežiaus valstybei davė pirmasis Karolingų dinastijos frankų karalius Pipinas Trumpasis. Po savo žygių prieš langobardus jis padovanojo popiežiui Steponui II buvusio Ravenos egzarchato teritorijas, o ir vėliau padėjo sutelkti bažnyčiai priklausiusias dovanotas žemes. Taip Romos popiežius įgijo pasaulietinio valdytojo galias ir teisinį pagrindą įkurti valstybę, apjungiant chaotiškai išsisklaidžiusias teritorijas.
Popiežiaus sričiai priklausė Apeninų pusiasalio teritorijos, tiesiogiai buvusios pavaldžios popiežiui nuo VIII a. iki 1870 m. Jos buvo tarp pagrindinių Italijos valstybių, kurias 1870 m. galutinai užkariavo Sardinijos karalystė. Geriausiais laikais Popiežiaus sritis apėmė daugelį šiuolaikinės Italijos regionų: Lacijų (įskaitant Romą), Markę, Umbriją ir , dalį . Jų valdymas rėmėsi popiežiaus laikinosios galios pasireiškimu, o ne jo bažnytine viršenybe.
Iki 1861 m. daugumą Popiežiaus srities teritorijų užėmė Italijos karalystė. Tik Lacijus, įskaitant Romą, buvo pavaldūs laikinai popiežiaus kontrolei. 1870 m. popiežius prarado Lacijų ir Romą ir išvis nebeturėjo valdomų teritorijų, išskyrus Šventojo Petro baziliką ir popiežiaus rezidenciją bei susijusius statinius aplink Romos Vatikano kvartalą, kurių nebuvo okupavę naujosios Italijos kariškiai. Visa Roma, išskyrus Vatikaną, atiteko Italijai, tapo jos sostine, o Kvirinalo rūmuose įsikūrė suvienytos Italijos pirmojo karaliaus Viktoro Emanuelio II rezidencija.
Iki 1929 m. Šventojo Sosto teisinis statusas nebuvo sureguliuotas, užsienio valstybės toliau akreditavo savo diplomatines atstovybes prie popiežiaus. Tuo pačiu metu popiežius Pijus IX (ir jo vėlesni įpėdiniai) toliau bandė pretenduoti į pasaulietinę valdžią, save laikė „kaliniais“, vengė palikti Vatikano teritoriją ir net teikti palaiminimus Šv. Petro aikštėje, kurią kontroliavo Italijos valdžia. Po 1929 m. sudaryto Laterano susitarimo Italijos vyriausybės vadovas, tuomet fašistinės Italijos lyderis Benitas Musolinis užbaigė krizę tarp susivienijusios Italijos ir Šventojo Sosto, sukurdamas naują tarptautinį teritorinį darinį – Vatikano Miesto Valstybę, apribotą simboline teritorija.
Šaltiniai
- Frederik de Wit, "Status Ecclesiasticus et Magnus Ducatus Thoscanae" (1700)
Nuorodos
- Catholic Encyclopedia. States of the Church
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Popiežiaus valstybė, Kas yra Popiežiaus valstybė? Ką reiškia Popiežiaus valstybė?
Popieziaus sritis oficialiai Baznycios valstybe it Stato della Chiesa lot Status Ecclesiasticus taip pat Dicio Pontificia centrineje Italijoje 754 1870 m gyvavusi teokratine valstybe popieziaus savarankiskai valdyta teritorija 1871 m buvo prijungta prie Italijos karalystes Stato della Chiesa Status Ecclesiasticus Popieziaus sritisnebera754 1870 HerbasLocation ofPopieziaus sritis 1815 m po Napoleono karuSostine RomaKalbos italu lotynu oksitanuValdymo forma teokratine absolutine renkamoji monarchijapopiezius 754 757 Steponas II pirmasis 1846 1870 Pijus IX paskutinis Era Viduramziai Naujieji laikai Pipinas Trumpasis dovanoja Ravenos egzarchata 754 m Italijos suvienijimas 1870 m Valiuta Popieziaus valstybes skudas Popieziaus valstybes liraIstorijaPradzia Popieziaus valstybei dave pirmasis Karolingu dinastijos franku karalius Pipinas Trumpasis Po savo zygiu pries langobardus jis padovanojo popieziui Steponui II buvusio Ravenos egzarchato teritorijas o ir veliau padejo sutelkti baznyciai priklausiusias dovanotas zemes Taip Romos popiezius įgijo pasaulietinio valdytojo galias ir teisinį pagrinda įkurti valstybe apjungiant chaotiskai issisklaidziusias teritorijas Popieziaus sriciai priklause Apeninu pusiasalio teritorijos tiesiogiai buvusios pavaldzios popieziui nuo VIII a iki 1870 m Jos buvo tarp pagrindiniu Italijos valstybiu kurias 1870 m galutinai uzkariavo Sardinijos karalyste Geriausiais laikais Popieziaus sritis apeme daugelį siuolaikines Italijos regionu Laciju įskaitant Roma Marke Umbrija ir dalį Ju valdymas remesi popieziaus laikinosios galios pasireiskimu o ne jo baznytine virsenybe Iki 1861 m dauguma Popieziaus srities teritoriju uzeme Italijos karalyste Tik Lacijus įskaitant Roma buvo pavaldus laikinai popieziaus kontrolei 1870 m popiezius prarado Laciju ir Roma ir isvis nebeturejo valdomu teritoriju isskyrus Sventojo Petro bazilika ir popieziaus rezidencija bei susijusius statinius aplink Romos Vatikano kvartala kuriu nebuvo okupave naujosios Italijos kariskiai Visa Roma isskyrus Vatikana atiteko Italijai tapo jos sostine o Kvirinalo rumuose įsikure suvienytos Italijos pirmojo karaliaus Viktoro Emanuelio II rezidencija Iki 1929 m Sventojo Sosto teisinis statusas nebuvo sureguliuotas uzsienio valstybes toliau akreditavo savo diplomatines atstovybes prie popieziaus Tuo paciu metu popiezius Pijus IX ir jo velesni įpediniai toliau bande pretenduoti į pasaulietine valdzia save laike kaliniais venge palikti Vatikano teritorija ir net teikti palaiminimus Sv Petro aiksteje kuria kontroliavo Italijos valdzia Po 1929 m sudaryto Laterano susitarimo Italijos vyriausybes vadovas tuomet fasistines Italijos lyderis Benitas Musolinis uzbaige krize tarp susivienijusios Italijos ir Sventojo Sosto sukurdamas nauja tarptautinį teritorinį darinį Vatikano Miesto Valstybe apribota simboline teritorija SaltiniaiFrederik de Wit Status Ecclesiasticus et Magnus Ducatus Thoscanae 1700 NuorodosVikiteka Popieziaus sritis vaizdine ir garsine medziagaCatholic Encyclopedia States of the Church