Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senovės Roma senovės civilizacija išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje
Senovės Roma
Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr. m. e. Išsidėsčiusi palei Viduržemio jūrą, Senovės Roma tapo viena iš didžiausių senovės pasaulio imperijų.
| Senovės Romos istorija |
| Etruskai |
| Didžioji Graikija |
| Romos karalystė |
| Romos respublika |
| Romos imperija |
| Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > > > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija |
| Vakarų Romos imperija |
| Italijos istorija |
Per visą savo gyvavimo istoriją Romos civilizacijos santvarka iš monarchijos keitėsi į oligarchinę respubliką, o vėliau į autokratinę imperiją. Dėl užkariavimų ir asimiliacijos ši imperija dominavo pietvakarių ir pietryčių Europoje, Balkanuose ir Viduržemio jūros regionuose.
Nukamuota vidinio nestabilumo ir barbarų genčių puldinėjimų, penktame amžiuje vakarinė imperijos dalis, įskaitant , , Galiją, Britaniją ir Afriką, susiskaldė į nepriklausomas karalystes.
Rytų Romos imperija, valdyta iš Konstantinopolio miesto, sudaryta iš , , Mažosios Azijos, Sirijos ir Egipto, išgyveno krizę. Nors prarado ir Egiptą, Rytų Romos imperija gyvavo ir kitame tūkstantmetyje iki, kol paskutiniai jos likučiai buvo užimti iškilusios Osmanų imperijos. Ši rytinė, krikščioniškoji, į Viduramžius įžengusi imperija istorikų dažniausiai yra vadinama Bizantijos imperija.
Romos civilizacija yra dažnai priskiriama Antikai, kuriai taip pat priklauso ir senovės Graikija – civilizacija, įkvėpusi . Senovės Roma labai daug prisidėjo prie Vakarų pasaulio teisės, karo pramonės, meno, literatūros, architektūros, technologijų, religijos ir kalbos vystymosi. Senovės Romos istorija ir toliau daro didelę įtaką šiandieniniam pasauliui.
Istorija
Įkūrimas ir Romos karalystė
Pasak legendos, 753 m. prieš Kristų Romą įkūrė broliai dvyniai, kilę iš Trojos princo Enėjo.Romulas ir Remas buvo lotynų miesto karaliaus Numitoro anūkai. Karalių nuo sosto nuvertė jo žiaurus brolis Amulijus, o jo duktė Rėja Silvija pagimdė. Rėja Silvija buvo vestalė, išprievartauta Dievybes Marso, tad broliai dvyniai Romulas ir Remas buvo pusdieviai.
Naujasis karalius bijojo, kad Romulas ir Remas susigrąžins sostą, todėl įsakė juos nuskandinti. Vilkė (arba, pasak kelių šaltinių, piemens žmona) išgelbėjo ir užaugino juos, ir kai broliai buvo pakankamai suaugę, šie susigrąžino Alba Longos karaliaus sostą.
Tada dvyniai įkūrė savo miestą. Tačiau susiginčiję dėl to, kam atiteks Romos karaliaus sostas, arba, pasak kelių šaltinių, dėl to, kurio iš jų vardu pavadinti miestą, Romulas užmušė Remą. Taigi Romulo vardu ir buvo pavadintas Romos miestas. Kadangi, pasak legendos, mieste nebuvo moterų, lotynai pakvietė Sabinų gentį į festivalį ir pagrobė netekėjusias mergeles, kas lėmė lotynų ir sabinų susiliejimą.
Laikotarpis truko 753–510/508 pr. m. e.
Romos miestas susiformavo pelkėtoje lygumoje, ribojamoje Kapitolijaus, ir kalvomis. Kultūriškai besiformuojanti civilizacija patyrė didžiulę etruskų ir senovės graikų įtaką.
Etruskai
Apie II t-metį pr. m. e. įvairios tautos persikėlė per Alpes į Italiją. I t-metyje pr. m. e. čia apsigyveno etruskai. Jie statė namus iš akmenų ir plytų. Karių ir žynių diduomenė sudarė privilegijuotą gyventojų dalį. Miestus valdė karaliai. VII a. pr. m. e. dvylika miestų sudarė laisvą Lotynų miestų sąjungą. Jos nariai švęsdavo bendras religines šventes, spręsdavo tarpusavio konfliktus. IV a. pr. m. e. romėnai sąjungą likvidavo.
Gyventojų verslai: žemdirbystė, amatai, prekyba. Etruskai prekiavo su Kartagina, Finikija, Graikija.
Respublika
Laikotarpis truko 510–27 pr. m. e.
Imperija
Laikotarpis truko 30/27 pr. m. e.–476 m.
30 m. pr. m. e. vainikuotas pirmasis imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas.
Senovės Roma pasižymėjo karingumu ir imperialistine politika. Valdant imperatoriui Trajanui (98 – 117) valstybės plotas siekė nuo dabartinės Škotijos iki Artimųjų Rytų.
Civilizacijos saulėlydis prasidėjo V a. Vakarinė imperijos dalis, įskaitant Ispaniją, Galiją ir Italiją suskilo į nepriklausomas karalystes. Rytų Romos imperija, valdoma iš Konstantinopolio, po 476 m., kurie tradiciškai laikomi „Romos žlugimo“ metais, paprastai vadinama Bizantija.
Paskutinis imperatorius Romulas Augustulas.
Kultūra
Romos imperija stipriai paveikė ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir aplinkines šalis. Žymiausiais romėnų poetais ir rašytojais laikomi Ciceronas ir Vergilijus. Romėnai pasiekė aukštų pasiekimų architektūroje, statė didelius pastatus, akvedukus, akmeninius tiltus ir kelius. Dalis jų išlikę iki šių dienų.
Svarbi populiariosios romėnų kultūros dalis buvo gladiatorių kautynės, kurios buvo panašios į dabartinį sportą, tačiau kautynių metu dažnai buvo kaunamasi iki mirties. Tarp pramogų populiarios buvo ir žirgų traukiamų vežimų lenktynės.
Pagrindinis piniginis vienetas buvo denarai (monetos).
Romėnų teisės filosofija
Romoje didelę įtaką politikai turėjo ne filosofai, o juristai. Romėnų civilizacijos simboliu galėtų būti . Romėnų teisės filosofija ne abstrakčiai svarstė, kas teisinga ir kas neteisinga, šitų sąvokų prasmę, bet svarstė praktišką teisingumo įsikūnijimą, to teisingumo, kurį sukūrė iš visų to meto tautų įstatymų padarę vieną universalią valstybės teisę.
Romėnams teisė (ius) ir įstatymas (lex) nesutampa, nors tokią klasikinę teisės sampratą romėnai turėjo ne visada. Įstatymus leido .
Lex data – teisė duota užkariautiesiems, nelabai jų atsiklausiant. Tai potvarkiai, duodami prokonsulų, prokuratorių nukariautoms tautoms, provincijoms.
Romėnų medicina
Romos imperijoje medicina nesiskyrė nuo graikų, daugelis gydytojų naudojo tokius pat žolinius vaistus bei gydymo būdus, tačiau vis dar tikėjo dievų pagalba susirgus. Romėnai turėjo nemažai gerų vaistų, gaminamų iš žolių (pankolių, šalavijų, debesylų, rozmarinų) ir kitų augalų (česnakų), be to, ypač rūpinosi higiena: nuolat prausdavosi ir maudydavosi viešosiose pirtyse – termose, miestai dažniausiai būdavo švarūs ir tvarkingi. Taip pat buvo išrasta sudėtingos švaraus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos bei išvietės.
Kanalizacijos sistema Romoje veikė jau VI a. pr. m. e. Vėliau nutiesti akvedukai aprūpindavo miestą geriamuoju vandeniu, visoje imperijoje įrengtos termos bei specialios gimnastikos salės stabdė ligų plitimą. Susirgus buvo teikiama gana aukšto lygio pagalba senovės ligoninėse, tačiau sunkių ligų romėnai nemokėjo gydyti, todėl tie, kuriuos reikėjo operuoti ar kurie sirgo infekcinėmis ligomis, paprastai mirdavo.
Romėnai kremuodavo savo mirusiuosius. Pelenus supildavo į marmurines ar stiklines urnas, kurias laikydavo šeimos kapuose bei bendrose kapinėse.
Šaltiniai
- Chris Scarre, The Penguin Historical Atlas of Ancient Rome (London: Penguin Books, 1995).
- Adkins, Lesley; Roy Adkins (1998). Handbook to Life in Ancient Rome. Oxford: Oxford University Press. ISBN 0-19-512332-8., p. 3
- The Founding of Rome. Nuoroda tikrinta 2007-3-8.
- Livy, The Rise of Rome, Books 1-5, translated from Latin by T. J. Luce, 1998. Oxford World’s Classics. Oxford: Oxford University Press. ISBN 0-19-282296-9, p. 8
- Durant, 1944. Pages 12-14.
- Livy, 1998. pages 9-10.
- Roggen, Hesse, Haastrup, Omnibus I, H. Aschehoug & Co 1996
- Livy, 1998. pages 10-11.
- Myths and Legends- Rome, the Wolf, and Mars Archyvuota kopija 2007-05-29 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2007-3-8.
Nuorodos
- Romos įkūrimo legendos Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Roma, Kas yra Senovės Roma? Ką reiškia Senovės Roma?
Senoves Roma senoves civilizacija issivysciusi is mazos zemdirbiu bendruomenes įsikurusios Apeninu pusiasalyje X amziuje pr m e Issidesciusi palei Vidurzemio jura Senoves Roma tapo viena is didziausiu senoves pasaulio imperiju Senoves Romos istorijaEtruskaiDidzioji GraikijaRomos karalysteRomos respublikaRomos imperijaJuliju Klaudiju dinastija gt Flaviju dinastija gt Nervu Antoninu dinastija gt gt gt Valentinianu dinastija gt Teodosu dinastijaVakaru Romos imperijaItalijos istorijaZaliai pazymetos graiku apgyvendintos teritorijos geltonai etrusku violetine spalva kartaginieciu Romos valstybes pletra Romos respublika Romos imperija Vakaru Romos imperija Rytu Romos imperijaSenoves Romos zemelapis Per visa savo gyvavimo istorija Romos civilizacijos santvarka is monarchijos keitesi į oligarchine respublika o veliau į autokratine imperija Del uzkariavimu ir asimiliacijos si imperija dominavo pietvakariu ir pietryciu Europoje Balkanuose ir Vidurzemio juros regionuose Nukamuota vidinio nestabilumo ir barbaru genciu puldinejimu penktame amziuje vakarine imperijos dalis įskaitant Galija Britanija ir Afrika susiskalde į nepriklausomas karalystes Rytu Romos imperija valdyta is Konstantinopolio miesto sudaryta is Mazosios Azijos Sirijos ir Egipto isgyveno krize Nors prarado ir Egipta Rytu Romos imperija gyvavo ir kitame tukstantmetyje iki kol paskutiniai jos likuciai buvo uzimti iskilusios Osmanu imperijos Si rytine krikscioniskoji į Viduramzius įzengusi imperija istoriku dazniausiai yra vadinama Bizantijos imperija Romos civilizacija yra daznai priskiriama Antikai kuriai taip pat priklauso ir senoves Graikija civilizacija įkvepusi Senoves Roma labai daug prisidejo prie Vakaru pasaulio teises karo pramones meno literaturos architekturos technologiju religijos ir kalbos vystymosi Senoves Romos istorija ir toliau daro didele įtaka siandieniniam pasauliui IstorijaĮkurimas ir Romos karalyste Pagrindinis straipsnis Romos karalyste Pasak legendos 753 m pries Kristu Roma įkure broliai dvyniai kile is Trojos princo Enejo Romulas ir Remas buvo lotynu miesto karaliaus Numitoro anukai Karaliu nuo sosto nuverte jo ziaurus brolis Amulijus o jo dukte Reja Silvija pagimde Reja Silvija buvo vestale isprievartauta Dievybes Marso tad broliai dvyniai Romulas ir Remas buvo pusdieviai Naujasis karalius bijojo kad Romulas ir Remas susigrazins sosta todel įsake juos nuskandinti Vilke arba pasak keliu saltiniu piemens zmona isgelbejo ir uzaugino juos ir kai broliai buvo pakankamai suauge sie susigrazino Alba Longos karaliaus sosta Tada dvyniai įkure savo miesta Taciau susigincije del to kam atiteks Romos karaliaus sostas arba pasak keliu saltiniu del to kurio is ju vardu pavadinti miesta Romulas uzmuse Rema Taigi Romulo vardu ir buvo pavadintas Romos miestas Kadangi pasak legendos mieste nebuvo moteru lotynai pakviete Sabinu gentį į festivalį ir pagrobe netekejusias mergeles kas leme lotynu ir sabinu susiliejima Laikotarpis truko 753 510 508 pr m e Romos miestas susiformavo pelketoje lygumoje ribojamoje Kapitolijaus ir kalvomis Kulturiskai besiformuojanti civilizacija patyre didziule etrusku ir senoves graiku įtaka Etruskai Apie II t metį pr m e įvairios tautos persikele per Alpes į Italija I t metyje pr m e cia apsigyveno etruskai Jie state namus is akmenu ir plytu Kariu ir zyniu diduomene sudare privilegijuota gyventoju dalį Miestus valde karaliai VII a pr m e dvylika miestu sudare laisva Lotynu miestu sajunga Jos nariai svesdavo bendras religines sventes spresdavo tarpusavio konfliktus IV a pr m e romenai sajunga likvidavo Gyventoju verslai zemdirbyste amatai prekyba Etruskai prekiavo su Kartagina Finikija Graikija Respublika Pagrindinis straipsnis Romos respublika Laikotarpis truko 510 27 pr m e Imperija Pagrindinis straipsnis Romos imperija Laikotarpis truko 30 27 pr m e 476 m 30 m pr m e vainikuotas pirmasis imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas Senoves Roma pasizymejo karingumu ir imperialistine politika Valdant imperatoriui Trajanui 98 117 valstybes plotas sieke nuo dabartines Skotijos iki Artimuju Rytu Civilizacijos saulelydis prasidejo V a Vakarine imperijos dalis įskaitant Ispanija Galija ir Italija suskilo į nepriklausomas karalystes Rytu Romos imperija valdoma is Konstantinopolio po 476 m kurie tradiciskai laikomi Romos zlugimo metais paprastai vadinama Bizantija Paskutinis imperatorius Romulas Augustulas KulturaRomos imperija stipriai paveike ne tik savo valdomas teritorijas bet ir aplinkines salis Zymiausiais romenu poetais ir rasytojais laikomi Ciceronas ir Vergilijus Romenai pasieke aukstu pasiekimu architekturoje state didelius pastatus akvedukus akmeninius tiltus ir kelius Dalis ju islike iki siu dienu Svarbi populiariosios romenu kulturos dalis buvo gladiatoriu kautynes kurios buvo panasios į dabartinį sporta taciau kautyniu metu daznai buvo kaunamasi iki mirties Tarp pramogu populiarios buvo ir zirgu traukiamu vezimu lenktynes Pagrindinis piniginis vienetas buvo denarai monetos Romenu teises filosofijaRomos Imperijos valdymo sistema Romoje didele įtaka politikai turejo ne filosofai o juristai Romenu civilizacijos simboliu galetu buti Romenu teises filosofija ne abstrakciai svarste kas teisinga ir kas neteisinga situ savoku prasme bet svarste praktiska teisingumo įsikunijima to teisingumo kurį sukure is visu to meto tautu įstatymu padare viena universalia valstybes teise Romenams teise ius ir įstatymas lex nesutampa nors tokia klasikine teises samprata romenai turejo ne visada Įstatymus leido Lex data teise duota uzkariautiesiems nelabai ju atsiklausiant Tai potvarkiai duodami prokonsulu prokuratoriu nukariautoms tautoms provincijoms Romenu medicinaRomos imperijoje medicina nesiskyre nuo graiku daugelis gydytoju naudojo tokius pat zolinius vaistus bei gydymo budus taciau vis dar tikejo dievu pagalba susirgus Romenai turejo nemazai geru vaistu gaminamu is zoliu pankoliu salaviju debesylu rozmarinu ir kitu augalu cesnaku be to ypac rupinosi higiena nuolat prausdavosi ir maudydavosi viesosiose pirtyse termose miestai dazniausiai budavo svarus ir tvarkingi Taip pat buvo israsta sudetingos svaraus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos bei isvietes Kanalizacijos sistema Romoje veike jau VI a pr m e Veliau nutiesti akvedukai aprupindavo miesta geriamuoju vandeniu visoje imperijoje įrengtos termos bei specialios gimnastikos sales stabde ligu plitima Susirgus buvo teikiama gana auksto lygio pagalba senoves ligoninese taciau sunkiu ligu romenai nemokejo gydyti todel tie kuriuos reikejo operuoti ar kurie sirgo infekcinemis ligomis paprastai mirdavo Romenai kremuodavo savo mirusiuosius Pelenus supildavo į marmurines ar stiklines urnas kurias laikydavo seimos kapuose bei bendrose kapinese SaltiniaiChris Scarre The Penguin Historical Atlas of Ancient Rome London Penguin Books 1995 Adkins Lesley Roy Adkins 1998 Handbook to Life in Ancient Rome Oxford Oxford University Press ISBN 0 19 512332 8 p 3 The Founding of Rome Nuoroda tikrinta 2007 3 8 Livy The Rise of Rome Books 1 5 translated from Latin by T J Luce 1998 Oxford World s Classics Oxford Oxford University Press ISBN 0 19 282296 9 p 8 Durant 1944 Pages 12 14 Livy 1998 pages 9 10 Roggen Hesse Haastrup Omnibus I H Aschehoug amp Co 1996 Livy 1998 pages 10 11 Myths and Legends Rome the Wolf and Mars Archyvuota kopija 2007 05 29 is Wayback Machine projekto Nuoroda tikrinta 2007 3 8 NuorodosVikiteka Senoves Roma vaizdine ir garsine medziagaRomos įkurimo legendos Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto