Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Apulijos ir Kalabrijos hercogystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Apulijos ir Kalabrijos hercogystė (it. Ducato di Puglia e Calabria), iki 1059 vadinta Apulijos grafyste – hercogija Pietų Italijoje, kurią valdė normanų dinastija.
| Ducato di Puglia e Calabria Apulijos ir Kalabrijos hercogystė | ||||
| ||||
| Hercogystė 1084 m. | ||||
| Sostinė | Melfis (1043-1077) Salernas (1077-1130) | |||
| Kalbos | normanų; neapoliečių | |||
| Valdymo forma | hercogystė | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Prasidėjusi kaip nedidelė teritorija aplink Melfio miestą, valstybė ilgainiui apėmė didžiąją dalį pietinės Italijos.
Raida
Ankstyvasis laikotarpis
Normanai buvo iš Normandijos kilę samdomi kariai, kurie labai išpopuliarėjo pietinės Italijos valstybėlėse per viduramžius. Jie padėjo langobardų kunigaikščiams (Benevento kunigaikštystė ir ) čia kovoti su Bizantijos imperija ir saracėnais. Dalis normanų, vadovaujamų , jau buvo gavę nedideles valdas, kuriose suformavo Aversos grafystę.
Vienas iš normanų vadų, 1038-41 m. pasižymėjo mūšiuose, kuomet nužudė bei sutriuškino Bizantijos armiją. Už šiuos nuopelnus Salerno kunigaikštis 1043 m. davė Viljamui nemažai žemių aplink Melfio miestą ir patvirtino jį Apulijos kunigaikščiu. Taip normanai gavo antrąją svarbią sritį savo plėtrai Italijoje. Melfio regionas buvo gana nuošalus ir kalnuotas, sudaręs tarpinę zoną tarp Benevento ir Salerno kunigaikštysčių.
Viljamui mirus 1046 m. valdžią perėmė jo brolis Drogas. Šiam Imperatorius Henrikas III užtvirtino visas valdytas žemes ir grafo titulą. Imperatorius normanus matė kaip jėgą, galėjusią atkurti stabilumą pietinėje Italijoje, ir skatino jų užkariavimus. Drogas plėtė savo teritorijas langobardų kunigaikštysčių sąskaita, užkariaudamas Kalabrijos sritis. Kuomet Drogas buvo nužudytas, valdžią paėmė jo brolis .
Normanų galios augimas didino trintį su langobardais, o kartu patraukė ir popiežiaus bei imperatoriaus dėmesį. Šių jungtinė armija bandė suvaldyti normanus, tačiau patyrė pralaimėjimą 1053 m. . Pasinaudodamas šia proga Hemfris užbaigė Benevento nukariavimą, taip prisijungdamas beveik visą Apulijos regioną, o popiežių Leoną IX įkalino Benevento pilyje.
Robertas Giskardas
1057 m. valdžią grafystėje paveldėjo , kuris baigė pietinės Italijos užkariavimą. Pradžioje jis pagerino santykius su nauju popiežiumi Mikalojumi II. 1059 m. popiežius patvirtino jį hercogu (dux), ir nuo tada grafystė tapo hercogyste. Jam valdant atskiri normanų kunigaikščiai vadai plėtė hercogystės teritorijas. Buvo užkariauti Abrucai ir Molizė. Tolimesnę normanų plėtrą į šiaurę sustabdė 1080 m. su popiežiumi sudaryta sutartis, apsaugojusi Popiežiaus valstybę.
1059 m. Robertas surengė karinį žygį prieš Bizantiją į Kalabriją, kurio metu paėmė visus didžiuosius puasiasalio miestus išskyrus Redžą. Pastarasis paimtas po dvejų metų. Kalabrijos nukariavimas atvėrė Robertui galimybes pasiekti Sicilijos salą, tuo metu valdomą saracėnų kaip . Į ją sėkmingi kariniai žygiai buvo suorganizuoti 1061, 1064 ir 1071 m. Per pastarąjį paėmus Palermą, Robertas įkūrė Sicilijos grafystę, kurią atidavė valdyti savo broliui .
Sudėtingesni santykiai buvo pietinėje Apulijoje, kur Bizantijos valdžia vis dar buvo stipri. 1060 m. Bizantijos armija atsikovojo čia prarastas sritis ir netgi pasiekė hercogystės sostinę Melfį. Tačiau po permainingų kovų 1071 m. normanai užėmė paskutinę Bizantijos teritoriją Italijoje - Barį. Šiuose karuose daugiausia nusipelnė Tranio grafai, kurie buvo Apulijos ir Kalabrijos vasalai. Užkariavimas buvo toks sėkmingas, kad Tranio grafas Petras II 1073-75 m. surengė jūrinę ekspediciją į Kroatiją, kur mirė.
Nors iš pradžių normanų hercogo ryšiai su Salernu buvo geri, ir jis buvo vedęs Salerno kunigaikščio Gisulfo II seserį , ilgainiui ryškėjo įtampa. Susivienijęs su kita normanų valda , Robertas Giskardas paėmė paskutinę Salerno tvirtovę 1077 m. Tais pačiais metais jis perkėlė savo sostinę į Salerno miestą. Tuo metu hercogystei jau priklausė beveik visa pietinė Italija.
Hercogas Robertas mirė 1085 m. nuo karštinės paskutiniosios savo karinės kampanijos metu. Tuo metu jo laivynas, sudaręs sąjungą su Dalmatijos miestais, užpuolė Bizantiją Balkanuose ir paėmė iš jos Korfu ir Kefalonijos salas. Tačiau hercogo mirtis sustabdė normanų invazijas į Balkanus.
Vėlyvasis laikotarpis
Savo išsiplėtusią valstybę Robertas paliko savo antrajam sūnui . Jis gavo dideles valdas, tačiau jos nebuvo tvarkingai administruojamos. Nesant stiprios rankos, netrukus sukilo Amalfio hercogystė, kuri į savo sostą pasodino Gisulfą II. Rodžeris Borsa kartu su savo broliu Bohemondu ir dėde Rodžeriu Siciliečiu galiausiai sutramdė sukilusį Amalfį.
1111 m. hercogystę paveldėjo , kuriam esant mažamečiui regentavo jo motina. Naujasis hercogas nesugebėjo tinkamai valdyti didelės valstybės. Prastėjo jo santykiai su Sicilijos grafu Rodžeriu II, kuris stiprino savo valdas ir tvarkėsi daug geriau. Viljamui mirus bevaikiu, Apuliją ir Kalabriją paveldėjo Rodžeris II Sicilietis.
Kuomet Rodžeris II 1130 m. pasiskelbė pirmuoju Sicilijos karaliumi, Apulija ir Kalabrija tapo šios naujai įsteigtos karalystės dalimi. Kurį laiką buvo išlaikytas hercogų titulas, ir hercogai buvo tituluojami iki XII a. pabaigos.
Kultūra
Normanų dinastijos valdomoje Apulijos ir Kalabrijos hercogystėje kūrybiškai maišėsi čia iki tol vyravusi Bizantijos kultūra su pietietiška arabų kultūra bei iš šiaurės Europos atėjusia normaniška kultūra. Normanai iš šiaurės atsinešė rūstų romaninį architektūros stilių, kuris čia įgijo vietinių bruožų.
Ypatingai šis stilius ryškėjo gausiose pilyse, kurių normaniška dinastija statė labai daug. Dažnai jos buvo statomos senųjų langobardų ar bizantiškų įtvirtinimų vietose, neretai naikinant čia anksčiau buvusias medines pilis. Viena pirmųjų normanų pilių Italijoje buvo Melfyje, o Roberto laikais jų pristatyta visose startegiškai svarbiose vietose.
Valdovų sąrašas
| Italijos istorija | |
| Senovės Romos istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Bizantijos imperija (Ravena) | |
| Langobardų karalystė: | |
| D. Lombardija | Beneventas |
| Frankų imperija | |
| Šventoji Romos imperija (Italija) | Bizantijos imperija (Italija) |
| Apulija ir Kalabrija | |
| Jūrinės respublikos, | Sicilijos karalystė |
| Popiežiaus valstybė | Neapolio karalystė |
| Prancūzijos imperija | |
| Italijos suvienijimas: | |
| Sardinijos karalystė | |
| Italijos karalystė | |
| Italijos Respublika | |
| Susijusių šalių istorijos: | |
| , | |
Grafai
- 1042–46
- 1046–51
- 1051–57
- 1057–59
Hercogai
- 1059–85
- 1085–1111
- 1111–27
- 1127–34 (ir Sicilijos karalius, 1130–54)
- 1134–48
- 1148–54 (ir Sicilijos karalius 1154–66)
- 1154–61
- tarpuvaldis
- 1181
- tarpuvaldis
- 1189–93
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apulijos ir Kalabrijos hercogystė, Kas yra Apulijos ir Kalabrijos hercogystė? Ką reiškia Apulijos ir Kalabrijos hercogystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Apulijos ir Kalabrijos hercogyste it Ducato di Puglia e Calabria iki 1059 vadinta Apulijos grafyste hercogija Pietu Italijoje kuria valde normanu dinastija Ducato di Puglia e Calabria Apulijos ir Kalabrijos hercogyste1043 1130 Location of Apulijos ir Kalabrijos hercogysteHercogyste 1084 m Sostine Melfis 1043 1077 Salernas 1077 1130 Kalbos normanu neapolieciuValdymo forma hercogysteEra Viduramziai Prasidejusi kaip nedidele teritorija aplink Melfio miesta valstybe ilgainiui apeme didziaja dalį pietines Italijos RaidaAnkstyvasis laikotarpis Normanai buvo is Normandijos kile samdomi kariai kurie labai ispopuliarejo pietines Italijos valstybelese per viduramzius Jie padejo langobardu kunigaiksciams Benevento kunigaikstyste ir cia kovoti su Bizantijos imperija ir saracenais Dalis normanu vadovaujamu jau buvo gave nedideles valdas kuriose suformavo Aversos grafyste Vienas is normanu vadu 1038 41 m pasizymejo musiuose kuomet nuzude bei sutriuskino Bizantijos armija Uz siuos nuopelnus Salerno kunigaikstis 1043 m dave Viljamui nemazai zemiu aplink Melfio miesta ir patvirtino jį Apulijos kunigaiksciu Taip normanai gavo antraja svarbia sritį savo pletrai Italijoje Melfio regionas buvo gana nuosalus ir kalnuotas sudares tarpine zona tarp Benevento ir Salerno kunigaikstysciu Viljamui mirus 1046 m valdzia pereme jo brolis Drogas Siam Imperatorius Henrikas III uztvirtino visas valdytas zemes ir grafo titula Imperatorius normanus mate kaip jega galejusia atkurti stabiluma pietineje Italijoje ir skatino ju uzkariavimus Drogas plete savo teritorijas langobardu kunigaikstysciu saskaita uzkariaudamas Kalabrijos sritis Kuomet Drogas buvo nuzudytas valdzia paeme jo brolis Normanu galios augimas didino trintį su langobardais o kartu patrauke ir popieziaus bei imperatoriaus demesį Siu jungtine armija bande suvaldyti normanus taciau patyre pralaimejima 1053 m Pasinaudodamas sia proga Hemfris uzbaige Benevento nukariavima taip prisijungdamas beveik visa Apulijos regiona o popieziu Leona IX įkalino Benevento pilyje Robertas Giskardas 1057 m valdzia grafysteje paveldejo kuris baige pietines Italijos uzkariavima Pradzioje jis pagerino santykius su nauju popieziumi Mikalojumi II 1059 m popiezius patvirtino jį hercogu dux ir nuo tada grafyste tapo hercogyste Jam valdant atskiri normanu kunigaiksciai vadai plete hercogystes teritorijas Buvo uzkariauti Abrucai ir Molize Tolimesne normanu pletra į siaure sustabde 1080 m su popieziumi sudaryta sutartis apsaugojusi Popieziaus valstybe Rodzeris I Palerme 1071 m 1059 m Robertas surenge karinį zygį pries Bizantija į Kalabrija kurio metu paeme visus didziuosius puasiasalio miestus isskyrus Redza Pastarasis paimtas po dveju metu Kalabrijos nukariavimas atvere Robertui galimybes pasiekti Sicilijos sala tuo metu valdoma saracenu kaip Į ja sekmingi kariniai zygiai buvo suorganizuoti 1061 1064 ir 1071 m Per pastarajį paemus Palerma Robertas įkure Sicilijos grafyste kuria atidave valdyti savo broliui Sudetingesni santykiai buvo pietineje Apulijoje kur Bizantijos valdzia vis dar buvo stipri 1060 m Bizantijos armija atsikovojo cia prarastas sritis ir netgi pasieke hercogystes sostine Melfį Taciau po permainingu kovu 1071 m normanai uzeme paskutine Bizantijos teritorija Italijoje Barį Siuose karuose daugiausia nusipelne Tranio grafai kurie buvo Apulijos ir Kalabrijos vasalai Uzkariavimas buvo toks sekmingas kad Tranio grafas Petras II 1073 75 m surenge jurine ekspedicija į Kroatija kur mire Nors is pradziu normanu hercogo rysiai su Salernu buvo geri ir jis buvo vedes Salerno kunigaikscio Gisulfo II seserį ilgainiui ryskejo įtampa Susivienijes su kita normanu valda Robertas Giskardas paeme paskutine Salerno tvirtove 1077 m Tais paciais metais jis perkele savo sostine į Salerno miesta Tuo metu hercogystei jau priklause beveik visa pietine Italija Hercogas Robertas mire 1085 m nuo karstines paskutiniosios savo karines kampanijos metu Tuo metu jo laivynas sudares sajunga su Dalmatijos miestais uzpuole Bizantija Balkanuose ir paeme is jos Korfu ir Kefalonijos salas Taciau hercogo mirtis sustabde normanu invazijas į Balkanus Velyvasis laikotarpis Savo issipletusia valstybe Robertas paliko savo antrajam sunui Jis gavo dideles valdas taciau jos nebuvo tvarkingai administruojamos Nesant stiprios rankos netrukus sukilo Amalfio hercogyste kuri į savo sosta pasodino Gisulfa II Rodzeris Borsa kartu su savo broliu Bohemondu ir dede Rodzeriu Sicilieciu galiausiai sutramde sukilusį Amalfį Melfio pilis 1111 m hercogyste paveldejo kuriam esant mazameciui regentavo jo motina Naujasis hercogas nesugebejo tinkamai valdyti dideles valstybes Prastejo jo santykiai su Sicilijos grafu Rodzeriu II kuris stiprino savo valdas ir tvarkesi daug geriau Viljamui mirus bevaikiu Apulija ir Kalabrija paveldejo Rodzeris II Sicilietis Kuomet Rodzeris II 1130 m pasiskelbe pirmuoju Sicilijos karaliumi Apulija ir Kalabrija tapo sios naujai įsteigtos karalystes dalimi Kurį laika buvo islaikytas hercogu titulas ir hercogai buvo tituluojami iki XII a pabaigos KulturaNormanu dinastijos valdomoje Apulijos ir Kalabrijos hercogysteje kurybiskai maisesi cia iki tol vyravusi Bizantijos kultura su pietietiska arabu kultura bei is siaures Europos atejusia normaniska kultura Normanai is siaures atsinese rustu romaninį architekturos stiliu kuris cia įgijo vietiniu bruozu Ypatingai sis stilius ryskejo gausiose pilyse kuriu normaniska dinastija state labai daug Daznai jos buvo statomos senuju langobardu ar bizantisku įtvirtinimu vietose neretai naikinant cia anksciau buvusias medines pilis Viena pirmuju normanu piliu Italijoje buvo Melfyje o Roberto laikais ju pristatyta visose startegiskai svarbiose vietose Valdovu sarasasItalijos istorijaSenoves Romos istorijaSiaure PietusBizantijos imperija Ravena Langobardu karalyste D Lombardija BeneventasFranku imperijaSventoji Romos imperija Italija Bizantijos imperija Italija Apulija ir KalabrijaJurines respublikos Sicilijos karalystePopieziaus valstybe Neapolio karalystePrancuzijos imperijaItalijos suvienijimas Sardinijos karalysteItalijos karalysteItalijos RespublikaSusijusiu saliu istorijos Grafai 1042 46 1046 51 1051 57 1057 59Hercogai 1059 85 1085 1111 1111 27 1127 34 ir Sicilijos karalius 1130 54 1134 48 1148 54 ir Sicilijos karalius 1154 66 1154 61 tarpuvaldis 1181 tarpuvaldis 1189 93