Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Čekijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija). Šios vadinamosios „Bohemijos Karūnos žemės“ Viduramžiais priklausė Europos kultūros centrui, tačiau dėl konfesinių konfliktų XVII a. susilpnėjo. Šių žemių kontrolė perėjo Habsburgams ir iki 1918 m. priklausė Austrijos imperijai.
| Čekijos istorija |
| Germanija (bojai) |
| Markomanai, |
| Samo valstybė > Didžioji Moravija |
| Bohemijos kunigaikštystė () |
| Bohemijos karalystė, Moravija |
| Husitų karai |
| Liuksemburgai > Jogailaičiai |
| Habsburgai |
| Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Čekoslovakija: |
| , , Trečioji, |
| Čekija |
| Istoriniai regionai |
| Bohemija, Moravija, Silezija |
Čekijos istorijos laikotarpiai
- Priešistorė (700 000–400 m. pr. m. e.)
- Keltai (400 – 8 m. pr. m. e.) – bojai
- Germanai (8 m. pr. m. e. – 511 m. e. m.) – markomanai ir kvadai
- Slavai – ir moravai – nuo VI a. (535? m.)
- Samo valstybė (623–658 m.)
- Moravijos kunigaikštystė (VIII a. pabaiga – 833 m.) Moravijoje
- Didžioji Moravija (833–907 m.) Moravijoje (888/890 – 894 m. ir Bohemijoje)
- Bohemijos kunigaikštystė (880/889 – 1198 m.), o Moravijoje Moravijos markgrafystė nuo 1182 m.
- Bohemijos karalystė (1198–1918 m.), nuo 1526 m. valdoma Habsburgų (personalinė unija su Austrija ir Vengrija)
- Čekoslovakija (1918–1992 m.), nuo 1969 m. Čekoslovakijos Socialistinė Respublika (ČSSR), nuo 1990 m. Čekijos ir Slovakijos Federalinė Respublika (ČSFR).
- Čekijos respublika (nuo 1993 m.)
Nuo seniausių laikų iki Didžiosios Moravijos susikūrimo
V–IV a. pr. m. e. dabartinės Čekijos teritorijoje apsigyveno keltų gentis bojai (iš šio žodžio kilo pavadinimai lotyniškas šalies pavadinimas Bohemija), vėliau – germanų gentys markomanai ir kvadai. Nuo I–II iki IV a. dabartinės Čekijos teritorija buvo stiprioje Romos imperijos įtakoje. V a. iš rytų atėjus vakarų slavų gentims, kurios išstūmė germanus, susikūrė Čekijos kunigaikštystė, jos sostine tapo Praha. VI a. pabaigoje slavų gentys pateko Avarų chanato priklausomybėn. 623 m. frankų pirklys Samas suorganizavo sėkmingą sukilimą prieš avarus ir sukūrė Samo valstybę.
Nuo Didžiosios Moravijos susikūrimo iki Čekoslovakijos valstybės
IX a. sukurta Didžioji Moravija buvo sugriauta vengrų ir Čekija, tapusi karalyste, palaipsniui pateko Vokietijos įtakon. XV a. Praha tapo Šventosios Romos imperijos sostine. 1471–1526 šalį valdė Jogailaičiai – Vladislovas II bei jo sūnus Liudvikas II. Nuo 1526 m. egzistavo personalinė unija su Austrija, o 1620 m. po Čekijos žemės (Bohemija, Moravija, Silezija, abi Lužicos) prijungtos prie Austrijos imperijos.
XVIII ir XIX a. vyko čekų tautinio atgimimo judėjimas. 1918 m. paskelbta Čekoslovakijos nepriklausomybė. Po 20 metų Vokietija, Lenkija ir Vengrija okupavo apie 25 % respublikos teritorijos ir 1939 m. susikūrus protektoratui Čekija praktiškai prijungta prie Trečiojo Reicho.
Čekoslovakija 1945 m. ir pokaris
1945 m. gegužės 5 d. Antrajam pasauliniui karui baigiantis, Prahoje įvyko sukilimas prieš nacistus. Po 4 d. miestą užėmė Raudonoji armija. Benešas grįžo į savo šalį ir vėl tapo prezidentu. Per represijas prieš Čekijos vokiečių mažumą, kurioje buvo (2 mln. gyventojų) tūkstančiai žuvo, buvo prievarta išvaryti į Vokietiją arba patys pabėgo.
1945 m. atsikūrusi Čekoslovakijos valstybė iš pradžių tęsė prieškarinės Pirmosios respublikos demokratines tradicijas. Iškart po karo staigiai iškilo komunistų partija (KSČ). Ši partija surinko daugiausiai balsų per 1946 m. rinkimus, jos vadovas Klementas Gottwaldas tapo ministru pirmininku, vyriausybėje buvo keli jo partijos nariai. Valdė koalicinė vyriausybė. 1948 m. vasario mėn. 12 nekomunistų vyriausybės narių atsistatydino, tikėdamiesi tokiu būdu sužlugdyti Gottwaldo vyriausybę. Taip jie prisidėjo surežisuojant komunistinį perversmą - neprireikė nė karinės pagalbos, kurią buvo pasiūlęs J. Stalinas. Dėl sveikatos sutrikimų atsistatydino Benešas. Vadinamąjį "pergalingąjį vasarį" prasidėjo stalinizmo įtvirtinimo laikotarpis, kurio metu buvo vykdoma visuotinė nacionalizacija ir didžiulio masto pramonės plėtra. Taip pat vyko represijos ir persekiojimai. Ūkininkai, kurie priešinosi kolektyvizacijai, buvo siunčiami į darbus kasyklose arba į kalėjimus. Dvasininkai buvo uždarinėjami koncentracijos stovyklose. Daug žmonių pasirinko emigraciją. Suklastoti rinkimai baigėsi komunistų partijos laimėjimu, o kitos partijos buvo uždraustos.
"Prahos pavasaris" 1968 m.
7 dešimtmetyje komunistų partijoje prasidėjo reformatų sąjūdis. Jos nariai reikalavo liberalizuoti stalininį požiūrį į ekonomiką, politiką ir asmens laisvę. Nepavykus pastangomis įveikti reformatorius ar imtis prieš juos represijų, 1968 m. sausio mėn. prezidentas Novotny buvo priverstas pasitraukti iš posto. Naujas išrinktas pirmasis sekretorius Aleksandras Dubčekas paskelbė siekiąs sukurti "socializmą žmogišku veidu". Vėlesnė demokratinės reformos, kurioms buvo entuziastingai pritarta, aprėpė visus visuomeninio ir politinio gyvenimo aspektus. Daugelis šalies gyventojų permainas palaikė ir tikėjosi dar didesnių. Tačiau "Prahos pavasario" reformos sukėlė SSRS ir kitų sovietinių šalių nerimą, kad šalis paliks bloką. Čekoslovakijos valdžia paskelbė, kad ir toliau laikysis socializmo ir neišstos ir Varšuvos bloko. Nepaisydama to, L. Brežnevo vadovaujama SSRS ir jos sąjungininkės nusprendė suvaldyti padėtį Čekoslovakijoje − įvykdė ginkluotą intervenciją.
"Prahos pavasaris" staigiai nutrūko 1968 m. rugpjūčio 21 d., kai Sovietų įsakymu Varšuvos sutarties šalių pajėgos vykdydamos karinę operaciją "Dunojus" (200 000 karių) įsiveržė į Čekoslovakiją, o Dubčekas ir kiti reformatoriai buvo areštuoti ir išvežti Maskvą. Žmonės protestavo gatvėse, buvo ir aukų, tarp jų studentas Janas Palahas, kuris susidegino Vaclovo aikštėje. 100 žmonių žuvo.
Numalšinus "Prahos pavasarį", į valdžią grįžo konservatyvieji komunistai. Dubčeką pakeitė Gustavas Husakas, kuris visą laiką pataikavo Sovietų Sąjungai. Per 21 metus trukusią "normalizaciją" buvo atkurta totalitarinė tvarka, o visi kitaminčiai sutriuškinti. Daug intelektualų išvyko į užsienį.
"Prahos pavasario" įvykiai paskatino SSRS užsienio politikoje suformuoti naujus nuostatus, vadinamąją Brežnevo doktriną. Pagal ją SSRS neva turinti teisę įvesti kariuomenę į bet kurio sovietinio bloko šalį, jei nuspręstų, jog ši pasuko klystkeliu iš "teisingo socializmo" kelio, t. y. nepaklūsta Maskvos interesams. Doktrina dar labiau apribojo socialistinių šalių suverenumą, o bet kokios vietos komunistų valdžios reformos galėjo būti vykdomos tik SSRS nutarus.
1977 m. politikų ir intelektualų grupė, tarp jų ir dramaturgas Vaclavas Havelas, pasirašė dokumentą, kuriuo buvo reikalaujama pagrindinių žmogaus teisių. Vadinamoji "Chartija 77" tapo visus disidentus vienijančiu veiksniu.
"Aksominė revoliucija" 1989 m.
Dar 1989 m. rugpjūčio mėnesį kilus opozicijos demonstracijoms, komunistų valdžia jas išvaikė jėga. 1989 m. lapkričio 17 d. prasidėjo taiki studentų demonstracija Prahoje, kurią numalšino policijos pajėgos. Kilus nepasitenkinimui, lapkričio 19 d. prasidėjo masiniai protestai, kurie truko iki gruodžio mėnesio pabaigos, komunistai nedrįso panaudoti jėgos ir prarado valdžią. Paskubomis suburta nauja politinė partija "Piliečių forumas" pradėjo derybas su pasitraukiančia vyriausybe. 1989 m. gruodžio 29 d. Čekoslovakijos prezidentu išrinktas disidentas, kovotojas už žmogaus teises Vaclavas Havelas.
Žlungant komunistiniams režimams gretimose šalyse, lapkričio 28 d. komunistinė valdžia nutarė atsisakyti vienpartinės sistemos, atidaryti sienas su Vakarų Vokietija ir Austrija. Gruodžio 10 d. prezidentas Gustavas Husakas paskyrė naują vyriausybę, daugiausiai sudarytą iš opozicinių partijų atstovų, o pats atsistatydino.
Čekijos Respublika 1993 m.
Išnykus griežtai, centralizuojančiai komunistų valdžiai, vėl iškilo istoriniai nesutarimai tarp čekų ir slovakų. "Piliečių forumas" skilo į dvi dalis − centro kairiųjų Piliečių sąjūdį ir dešiniąją Piliečių demokratinę partiją. 1992 m. per visuotinius rinkimus į valdžią atėjo partijos, siekiančios suskaidyti bendrą valstybę. 1993 m. sausio 1 d. buvo įkurta Čekijos Respublika.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čekijos istorija, Kas yra Čekijos istorija? Ką reiškia Čekijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Cekija susideda is triju istoriniu zemiu Bohemijos Moravijos ir anksciau taip pat vadintos Austrijos Silezija Sios vadinamosios Bohemijos Karunos zemes Viduramziais priklause Europos kulturos centrui taciau del konfesiniu konfliktu XVII a susilpnejo Siu zemiu kontrole perejo Habsburgams ir iki 1918 m priklause Austrijos imperijai Cekijos istorijaGermanija bojai Markomanai Samo valstybe gt Didzioji MoravijaBohemijos kunigaikstyste Bohemijos karalyste MoravijaHusitu karaiLiuksemburgai gt JogailaiciaiHabsburgaiAustrijos imperija gt Austrija VengrijaCekoslovakija Trecioji CekijaIstoriniai regionaiBohemija Moravija SilezijaCekijos istorijos laikotarpiaiPriesistore 700 000 400 m pr m e Keltai 400 8 m pr m e bojai Germanai 8 m pr m e 511 m e m markomanai ir kvadai Slavai ir moravai nuo VI a 535 m Samo valstybe 623 658 m Moravijos kunigaikstyste VIII a pabaiga 833 m Moravijoje Didzioji Moravija 833 907 m Moravijoje 888 890 894 m ir Bohemijoje Bohemijos kunigaikstyste 880 889 1198 m o Moravijoje Moravijos markgrafyste nuo 1182 m Bohemijos karalyste 1198 1918 m nuo 1526 m valdoma Habsburgu personaline unija su Austrija ir Vengrija Cekoslovakija 1918 1992 m nuo 1969 m Cekoslovakijos Socialistine Respublika CSSR nuo 1990 m Cekijos ir Slovakijos Federaline Respublika CSFR Cekijos respublika nuo 1993 m Nuo seniausiu laiku iki Didziosios Moravijos susikurimoV IV a pr m e dabartines Cekijos teritorijoje apsigyveno keltu gentis bojai is sio zodzio kilo pavadinimai lotyniskas salies pavadinimas Bohemija veliau germanu gentys markomanai ir kvadai Nuo I II iki IV a dabartines Cekijos teritorija buvo stiprioje Romos imperijos įtakoje V a is rytu atejus vakaru slavu gentims kurios isstume germanus susikure Cekijos kunigaikstyste jos sostine tapo Praha VI a pabaigoje slavu gentys pateko Avaru chanato priklausomyben 623 m franku pirklys Samas suorganizavo sekminga sukilima pries avarus ir sukure Samo valstybe Nuo Didziosios Moravijos susikurimo iki Cekoslovakijos valstybesIX a sukurta Didzioji Moravija buvo sugriauta vengru ir Cekija tapusi karalyste palaipsniui pateko Vokietijos įtakon XV a Praha tapo Sventosios Romos imperijos sostine 1471 1526 salį valde Jogailaiciai Vladislovas II bei jo sunus Liudvikas II Nuo 1526 m egzistavo personaline unija su Austrija o 1620 m po Cekijos zemes Bohemija Moravija Silezija abi Luzicos prijungtos prie Austrijos imperijos XVIII ir XIX a vyko ceku tautinio atgimimo judejimas 1918 m paskelbta Cekoslovakijos nepriklausomybe Po 20 metu Vokietija Lenkija ir Vengrija okupavo apie 25 respublikos teritorijos ir 1939 m susikurus protektoratui Cekija praktiskai prijungta prie Treciojo Reicho Cekoslovakija 1945 m ir pokaris1945 m geguzes 5 d Antrajam pasauliniui karui baigiantis Prahoje įvyko sukilimas pries nacistus Po 4 d miesta uzeme Raudonoji armija Benesas grįzo į savo salį ir vel tapo prezidentu Per represijas pries Cekijos vokieciu mazuma kurioje buvo 2 mln gyventoju tukstanciai zuvo buvo prievarta isvaryti į Vokietija arba patys pabego 1945 m atsikurusi Cekoslovakijos valstybe is pradziu tese prieskarines Pirmosios respublikos demokratines tradicijas Iskart po karo staigiai iskilo komunistu partija KSC Si partija surinko daugiausiai balsu per 1946 m rinkimus jos vadovas Klementas Gottwaldas tapo ministru pirmininku vyriausybeje buvo keli jo partijos nariai Valde koalicine vyriausybe 1948 m vasario men 12 nekomunistu vyriausybes nariu atsistatydino tikedamiesi tokiu budu suzlugdyti Gottwaldo vyriausybe Taip jie prisidejo surezisuojant komunistinį perversma neprireike ne karines pagalbos kuria buvo pasiules J Stalinas Del sveikatos sutrikimu atsistatydino Benesas Vadinamajį pergalingajį vasarį prasidejo stalinizmo įtvirtinimo laikotarpis kurio metu buvo vykdoma visuotine nacionalizacija ir didziulio masto pramones pletra Taip pat vyko represijos ir persekiojimai ukininkai kurie priesinosi kolektyvizacijai buvo siunciami į darbus kasyklose arba į kalejimus Dvasininkai buvo uzdarinejami koncentracijos stovyklose Daug zmoniu pasirinko emigracija Suklastoti rinkimai baigesi komunistu partijos laimejimu o kitos partijos buvo uzdraustos Prahos pavasaris 1968 m 7 desimtmetyje komunistu partijoje prasidejo reformatu sajudis Jos nariai reikalavo liberalizuoti stalininį poziurį į ekonomika politika ir asmens laisve Nepavykus pastangomis įveikti reformatorius ar imtis pries juos represiju 1968 m sausio men prezidentas Novotny buvo priverstas pasitraukti is posto Naujas isrinktas pirmasis sekretorius Aleksandras Dubcekas paskelbe siekias sukurti socializma zmogisku veidu Velesne demokratines reformos kurioms buvo entuziastingai pritarta aprepe visus visuomeninio ir politinio gyvenimo aspektus Daugelis salies gyventoju permainas palaike ir tikejosi dar didesniu Taciau Prahos pavasario reformos sukele SSRS ir kitu sovietiniu saliu nerima kad salis paliks bloka Cekoslovakijos valdzia paskelbe kad ir toliau laikysis socializmo ir neisstos ir Varsuvos bloko Nepaisydama to L Breznevo vadovaujama SSRS ir jos sajungininkes nusprende suvaldyti padetį Cekoslovakijoje įvykde ginkluota intervencija Prahos pavasaris staigiai nutruko 1968 m rugpjucio 21 d kai Sovietu įsakymu Varsuvos sutarties saliu pajegos vykdydamos karine operacija Dunojus 200 000 kariu įsiverze į Cekoslovakija o Dubcekas ir kiti reformatoriai buvo arestuoti ir isvezti Maskva Zmones protestavo gatvese buvo ir auku tarp ju studentas Janas Palahas kuris susidegino Vaclovo aiksteje 100 zmoniu zuvo Numalsinus Prahos pavasarį į valdzia grįzo konservatyvieji komunistai Dubceka pakeite Gustavas Husakas kuris visa laika pataikavo Sovietu Sajungai Per 21 metus trukusia normalizacija buvo atkurta totalitarine tvarka o visi kitaminciai sutriuskinti Daug intelektualu isvyko į uzsienį Prahos pavasario įvykiai paskatino SSRS uzsienio politikoje suformuoti naujus nuostatus vadinamaja Breznevo doktrina Pagal ja SSRS neva turinti teise įvesti kariuomene į bet kurio sovietinio bloko salį jei nusprestu jog si pasuko klystkeliu is teisingo socializmo kelio t y nepaklusta Maskvos interesams Doktrina dar labiau apribojo socialistiniu saliu suverenuma o bet kokios vietos komunistu valdzios reformos galejo buti vykdomos tik SSRS nutarus 1977 m politiku ir intelektualu grupe tarp ju ir dramaturgas Vaclavas Havelas pasirase dokumenta kuriuo buvo reikalaujama pagrindiniu zmogaus teisiu Vadinamoji Chartija 77 tapo visus disidentus vienijanciu veiksniu Aksomine revoliucija 1989 m Dar 1989 m rugpjucio menesį kilus opozicijos demonstracijoms komunistu valdzia jas isvaike jega 1989 m lapkricio 17 d prasidejo taiki studentu demonstracija Prahoje kuria numalsino policijos pajegos Kilus nepasitenkinimui lapkricio 19 d prasidejo masiniai protestai kurie truko iki gruodzio menesio pabaigos komunistai nedrįso panaudoti jegos ir prarado valdzia Paskubomis suburta nauja politine partija Pilieciu forumas pradejo derybas su pasitraukiancia vyriausybe 1989 m gruodzio 29 d Cekoslovakijos prezidentu isrinktas disidentas kovotojas uz zmogaus teises Vaclavas Havelas Zlungant komunistiniams rezimams gretimose salyse lapkricio 28 d komunistine valdzia nutare atsisakyti vienpartines sistemos atidaryti sienas su Vakaru Vokietija ir Austrija Gruodzio 10 d prezidentas Gustavas Husakas paskyre nauja vyriausybe daugiausiai sudaryta is opoziciniu partiju atstovu o pats atsistatydino Cekijos Respublika 1993 m Isnykus grieztai centralizuojanciai komunistu valdziai vel iskilo istoriniai nesutarimai tarp ceku ir slovaku Pilieciu forumas skilo į dvi dalis centro kairiuju Pilieciu sajudį ir desiniaja Pilieciu demokratine partija 1992 m per visuotinius rinkimus į valdzia atejo partijos siekiancios suskaidyti bendra valstybe 1993 m sausio 1 d buvo įkurta Cekijos Respublika Vikiteka Cekijos istorija vaizdine ir garsine medziagav rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį