Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Čekoslovakija
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Čekoslovakija (ček. ir svk. Československo) – buvusi valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi nuo 1918 iki 1992 m. (neskaitant Antrojo pasaulinio karo laikotarpio). 1993 m. sausio 1 d. valstybė taikiai padalinta į Čekiją ir Slovakiją.
| Čekoslovakija Československo | |||||
| |||||
| |||||
| Čekoslovakija tarpukariu ir Šaltojo karo metais | |||||
| Sostinė | Praha | ||||
| Kalbos | Čekų, slovakų | ||||
| Vyriausybė | Neįvardinta | ||||
| Istorija | |||||
| - | 1918 m. spalio 28 d. | ||||
| - Panaikinta | 1992 m. gruodžio 31 d. | ||||
Ribojosi su Vokietija, Lenkija, Tarybų Sąjunga (nuo 1991 m. Ukraina), Rumunija (iki 1939 m.), Vengrija, Austrija.
Istorija
Žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, 1918 m. spalio 28 d. apie Čekoslovakijos sukūrimą paskelbė Prahoje susirinkęs Čekoslovakų nacionalinis komitetas, o spalio 10 d. Slovakijos nacionalinė taryba priėmė , pritariančią valstybės kūrimui. Nacionalinis susirinkimas Čekoslovakijos respubliką paskelbė 1918 m. lapkričio 14 d. Pirmuoju šalies prezidentu buvo išrinktas T. G. Masarykas, kuris valdė iki 1935 m.
XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje šalis tapo viena ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių. 1930–1934 m. kilo ekonominė krizė. Aštrėjant konfliktui tarp čekų ir vokiečių, sudariusių nemažą gyventojų dalį, 1938 m. rugsėjo 29-30 dienomis A. N. Čamberlenas, E. Daladjė, A. Hitleris ir B. Musolinis pasirašė Miuncheno susitarimą, pagal kurį šalis buvo suskaldyta. Šalyje paskelbta mobilizacija, bet ginklu nepasipriešinta ir spalio mėnesį Vokietija okupavo Sudetų kraštą, Lenkija – Tešyno sritį, o Vengrija lapkričio mėnesį – dalį Rytų Slovakijos ir Užkarpatės Ukrainą.
1938 m. spalį Slovakija gavo autonomiją, o 1939 m. kovo 14 d. Čekoslovakiją ištiko krizė, slovakai pasinaudojo proga paskelbti nepriklausomybę. Kovo 15 d. Vokietija okupavo Čekiją, kur įkurtas Bohemijos ir Moravijos protektoratas. Vis dėl to naujoji Slovakijos vyriausybė, kuriai vadovavo Jozefas Tiso, atliko beveik tik nacistų marionetės vaidmenį. Slovakija tapo nacistų karo pramonės baze ir aktyviai rėmė vokiečių kariuomenę. Tiso režimas buvo populiarus, nes Slovakija pirmą kartą galėjo formuoti tautines institucijas. Tačiau parama nebuvo visuotinė, ir 1944 m. rugpjūčio mėnesį Slovakijos kariuomenės daliniai, remiami komunistų partizanų, pradėjo Slovakų nacionalinį sukilimą. Vokiečių karinės pajėgos maištą numalšino.
Karo pabaigoje, 1945 m. balandį išeivijos nacionalinis frontas suformavo komunistinę vyriausybę ir paskelbė , pagal kurią turėjo būti atkurta ir pertvarkyta valstybė. 1945 m. gegužės 5 d. įvyko , po kurio Raudonoji armija įsiveržė, netrukus į Prahą grįžo vyriausybė ir prezidentas . Pagal Benešo dekretus Čekoslovakijos vokiečiai ir vengrai buvo deportuoti iš valstybės, o jų turtas buvo konfiskuotas. 1945 m. birželio rinkimuose laimėjo 38,7 % balsų surinkusi Čekoslovakijos komunistų partija. 1945 m. lapkritį TSRS išvedė savo kariuomenę iš Čekoslovakijos. 1948 m. parengta konstitucija pagal Tarybų Sąjungos pavyzdį, šalis paskelbta liaudies demokratine respublika, kurioje kuriamas socializmas.
1960 m. paskelbus naują konstituciją, visiškai panaikinta Slovakijos autonomija, o šalis tapo Čekoslovakijos Socialistine Respublika. Netrukus išryškėjo ūkio krizė, pradėtos ekonominės reformos. 1968 m. prasidėjo Prahos pavasaris, pradėta liberalizuoti komunistinį režimą, plečiamos žmogaus teisės, naikinta cenzūra. Tai sukėlė TSRS ir kitų Varšuvos sutarties bloko valstybių nepasitenkinimą ir 1968 m. rugpjūčio 20-21 d. naktį į šalį įžengė jungtinės bloko šalių karinės pajėgos. Šalies valdžia priversta pasirašyti dokumentus, pagal kuriuos teritorijoje leidžiama dislokuoti TSRS kariuomenę. 1969 m. sausio 1 d. šalis paskelbta federacija, tačiau visos kitos reformos sustabdytos.
1988 m. rugpjūtį – 1989 m. sausį Prahoje vykusios demonstracijos palaikomos didelės visuomenės dalies ir 1989 m. lapkritį ir gruodį įvykusi Aksominė revoliucija nuvertė komunistinį režimą. Opozicijos lyderis V. Havelas tapo prezidentu.
1992 m. liepos 17 d. paskelbta Slovakijos nepriklausomybės deklaracija, o lapkričio 25 d. Federacinis susirinkimas nutarė gruodžio 31 d. naktį padalyti valstybę.
Politinė santvarka
| Čekijos istorija |
| Germanija (bojai) |
| Markomanai, |
| Samo valstybė > Didžioji Moravija |
| Bohemijos kunigaikštystė () |
| Bohemijos karalystė, Moravija |
| Husitų karai |
| Liuksemburgai > Jogailaičiai |
| Habsburgai |
| Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Čekoslovakija: |
| , , Trečioji, |
| Čekija |
| Istoriniai regionai |
| Bohemija, Moravija, Silezija |
1920 m. patvirtinta konstitucija, pagal kurią šalyje įvesta demokratinė parlamentinė santvarka. Užsienio politikoje orientuotasi į Prancūziją.
Po 1948 m. valstybės perversmo į valdžią atėjus komunistams, pradėtas kurti socializmas, orientuotasi į TSRS. Nuo 1947 m. rudens aktyviai veikė tik komunistų partija – komunistams neprijaučiančių partijų nariai persekioti, prieš juos keliamos politinės bylos. Nekomunistinių partijų ir organizacijų veikla suaktyvėjo tik 1968 m. per Prahos pavasarį.
Po Aksominės revoliucijos valdžia atiteko Piliečių forumui Čekijoje bei organizacijai Visuomenė prieš prievartą Slovakijoje. Pradėta privatizacija, kitos demokratinės reformos.
Čekoslovakija ir Lietuva
Čekoslovakija Lietuvą de jure pripažino 1922 m. sausio 5 d. 1925–1939 m. Prahoje veikė Lietuvos pasiuntinybė, Prahoje ir Brno – garbės konsulatai. Čekoslovakijos konsulatas 1921–1927 m. veikė Kaune, 1927–1939 m. čia veikė pasiuntinybė, o Klaipėdoje – garbės konsulatas. 1929–1930 m. Čekoslovakija buvo trečia šalis pagal Lietuvos importą.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Čekoslovakija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 29 d., rugsėjo 9 d. buvo atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Nuo 1992 m. pasirašyta abipusio bevizio režimo sutartis.
Šaltiniai
- „Čekoslovakija“. .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čekoslovakija, Kas yra Čekoslovakija? Ką reiškia Čekoslovakija?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Cekoslovakija cek ir svk Ceskoslovensko buvusi valstybe Vidurio Europoje gyvavusi nuo 1918 iki 1992 m neskaitant Antrojo pasaulinio karo laikotarpio 1993 m sausio 1 d valstybe taikiai padalinta į Cekija ir Slovakija Cekoslovakija Ceskoslovensko 1918 1992 Veliava HerbasLocation ofCekoslovakija tarpukariu ir Saltojo karo metaisSostine PrahaKalbos Ceku slovakuVyriausybe NeįvardintaIstorija 1918 m spalio 28 d Panaikinta 1992 m gruodzio 31 d Ribojosi su Vokietija Lenkija Tarybu Sajunga nuo 1991 m Ukraina Rumunija iki 1939 m Vengrija Austrija IstorijaZlugus Austrijos Vengrijos imperijai 1918 m spalio 28 d apie Cekoslovakijos sukurima paskelbe Prahoje susirinkes Cekoslovaku nacionalinis komitetas o spalio 10 d Slovakijos nacionaline taryba prieme pritariancia valstybes kurimui Nacionalinis susirinkimas Cekoslovakijos respublika paskelbe 1918 m lapkricio 14 d Pirmuoju salies prezidentu buvo isrinktas T G Masarykas kuris valde iki 1935 m XX a treciojo desimtmecio viduryje salis tapo viena ekonomiskai stipriausiu pasaulio saliu 1930 1934 m kilo ekonomine krize Astrejant konfliktui tarp ceku ir vokieciu sudariusiu nemaza gyventoju dalį 1938 m rugsejo 29 30 dienomis A N Camberlenas E Daladje A Hitleris ir B Musolinis pasirase Miuncheno susitarima pagal kurį salis buvo suskaldyta Salyje paskelbta mobilizacija bet ginklu nepasipriesinta ir spalio menesį Vokietija okupavo Sudetu krasta Lenkija Tesyno sritį o Vengrija lapkricio menesį dalį Rytu Slovakijos ir Uzkarpates Ukraina Cekoslovakijos teritorijos suskaldymas po Miuncheno susitarimo 1938 m spalį Slovakija gavo autonomija o 1939 m kovo 14 d Cekoslovakija istiko krize slovakai pasinaudojo proga paskelbti nepriklausomybe Kovo 15 d Vokietija okupavo Cekija kur įkurtas Bohemijos ir Moravijos protektoratas Vis del to naujoji Slovakijos vyriausybe kuriai vadovavo Jozefas Tiso atliko beveik tik nacistu marionetes vaidmenį Slovakija tapo nacistu karo pramones baze ir aktyviai reme vokieciu kariuomene Tiso rezimas buvo populiarus nes Slovakija pirma karta galejo formuoti tautines institucijas Taciau parama nebuvo visuotine ir 1944 m rugpjucio menesį Slovakijos kariuomenes daliniai remiami komunistu partizanu pradejo Slovaku nacionalinį sukilima Vokieciu karines pajegos maista numalsino Karo pabaigoje 1945 m balandį iseivijos nacionalinis frontas suformavo komunistine vyriausybe ir paskelbe pagal kuria turejo buti atkurta ir pertvarkyta valstybe 1945 m geguzes 5 d įvyko po kurio Raudonoji armija įsiverze netrukus į Praha grįzo vyriausybe ir prezidentas Pagal Beneso dekretus Cekoslovakijos vokieciai ir vengrai buvo deportuoti is valstybes o ju turtas buvo konfiskuotas 1945 m birzelio rinkimuose laimejo 38 7 balsu surinkusi Cekoslovakijos komunistu partija 1945 m lapkritį TSRS isvede savo kariuomene is Cekoslovakijos 1948 m parengta konstitucija pagal Tarybu Sajungos pavyzdį salis paskelbta liaudies demokratine respublika kurioje kuriamas socializmas 1960 m paskelbus nauja konstitucija visiskai panaikinta Slovakijos autonomija o salis tapo Cekoslovakijos Socialistine Respublika Netrukus isryskejo ukio krize pradetos ekonomines reformos 1968 m prasidejo Prahos pavasaris pradeta liberalizuoti komunistinį rezima pleciamos zmogaus teises naikinta cenzura Tai sukele TSRS ir kitu Varsuvos sutarties bloko valstybiu nepasitenkinima ir 1968 m rugpjucio 20 21 d naktį į salį įzenge jungtines bloko saliu karines pajegos Salies valdzia priversta pasirasyti dokumentus pagal kuriuos teritorijoje leidziama dislokuoti TSRS kariuomene 1969 m sausio 1 d salis paskelbta federacija taciau visos kitos reformos sustabdytos 1988 m rugpjutį 1989 m sausį Prahoje vykusios demonstracijos palaikomos dideles visuomenes dalies ir 1989 m lapkritį ir gruodį įvykusi Aksomine revoliucija nuverte komunistinį rezima Opozicijos lyderis V Havelas tapo prezidentu 1992 m liepos 17 d paskelbta Slovakijos nepriklausomybes deklaracija o lapkricio 25 d Federacinis susirinkimas nutare gruodzio 31 d naktį padalyti valstybe Politine santvarkaCekijos istorijaGermanija bojai Markomanai Samo valstybe gt Didzioji MoravijaBohemijos kunigaikstyste Bohemijos karalyste MoravijaHusitu karaiLiuksemburgai gt JogailaiciaiHabsburgaiAustrijos imperija gt Austrija VengrijaCekoslovakija Trecioji CekijaIstoriniai regionaiBohemija Moravija SilezijaCekoslovakija 1920 1938 m Cekoslovakija 1969 1989 m 1920 m patvirtinta konstitucija pagal kuria salyje įvesta demokratine parlamentine santvarka Uzsienio politikoje orientuotasi į Prancuzija Po 1948 m valstybes perversmo į valdzia atejus komunistams pradetas kurti socializmas orientuotasi į TSRS Nuo 1947 m rudens aktyviai veike tik komunistu partija komunistams neprijaucianciu partiju nariai persekioti pries juos keliamos politines bylos Nekomunistiniu partiju ir organizaciju veikla suaktyvejo tik 1968 m per Prahos pavasarį Po Aksomines revoliucijos valdzia atiteko Pilieciu forumui Cekijoje bei organizacijai Visuomene pries prievarta Slovakijoje Pradeta privatizacija kitos demokratines reformos Cekoslovakija ir LietuvaCekoslovakija Lietuva de jure pripazino 1922 m sausio 5 d 1925 1939 m Prahoje veike Lietuvos pasiuntinybe Prahoje ir Brno garbes konsulatai Cekoslovakijos konsulatas 1921 1927 m veike Kaune 1927 1939 m cia veike pasiuntinybe o Klaipedoje garbes konsulatas 1929 1930 m Cekoslovakija buvo trecia salis pagal Lietuvos importa Po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo Cekoslovakija Lietuva pripazino 1991 m rugpjucio 29 d rugsejo 9 d buvo atkurti saliu diplomatiniai santykiai Nuo 1992 m pasirasyta abipusio bevizio rezimo sutartis Saltiniai Cekoslovakija