Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Husitų karai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Husitų karai | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Husitai | Popiežius Šventoji Romos imperija Vengrijos karalystė | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Janas Žižka Prokopas Didysis | Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis | ||||||||
Husitų karai arba Bohemijos karai – kovos prieš Jano Huso pasekėjus. Karai vyko Bohemijoje nuo 1420 m. iki 1434 m. Dažnai minima, kad tai buvo pirmieji mūšiai Europoje, kuriuose buvo panaudoti šaunamieji nešiojami ginklai. Husitų armijos pagrindą sudarė pėstininkai, todėl ginantis nuo sunkiai ginkluotos kavalerijos reikėjo naujų, tobulesnių ginklų.
Karas panašus į revoliuciją prasidėjo, kai Praha pasiekė žinia apie Jano Huso egzekuciją pagal Konstanco susirinkimo nutarimą (1415 m. liepos 6 d.). Bohemijos ir Moravijos didžiūnai pasiuntė protesto notą protestatio Bohemorum, pasmerkė Huso egzekuciją. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmundo Liuksemburgiečio grasinimai susidoroti su Huso pasekėjais greitai įplieskė žmones sukilti. Kilo neramumai įvairiose Bohemijos dalyse. Zigmanto Liuksemburgiečio įtakojamas brolis, Bohemijos karalius stengėsi numalšinti neramumus, tačiau mirė nuo apopleksijos priepuolio 1419 m. rugpjūčio 16 d.
Po karaliaus mirties prasidėjo neramumai tiek Prahoje, tiek beveik visoje Bohemijoje. Husitų centru tapo Taboro miestas. Pagal šio miesto pavadinimą buvo vadinami radikaliausi husitai, kurie pripažino tik du sakramentus – Krikšto ir Švenčiausiąjį Sakramentą – o daugumą katalikų ceremonijų atmetė.
Vagenburgo taktika
Priklausomai nuo gamtinių sąlygų, husitai naudojo vežimus, statant laikinus gynybinius įtvirtinimus. vežimai buvo išdėstomi taip, kad suformuotų apskritimą ar stačiakampį. Kartai formacija buvo apkasama apsauginiu grioviu. Kiekviename vežime buvo 18–21 kareivių: 4–8 lankininkai, 2 muškietininkai, 6–8 kareiviai ginkluoti pikomis ir, arba spragilais, 2 skydininkai ir 2 vežikai.
Husitai naudojo tokią mūšio taktiką: pirmoje mūšio dalyje, pasislėpę už įtvirtinimų gynėsi, vėliau puldavo į kontrataką. Pirmoje stadijoje husitų artilerija apšaudydavo sunkiai ginkluotą priešo kavaleriją, kuri neturėdama pasirinkimo ir neišvengiant didelių nuostolių būdavo priversta pulti įtvirtinimus. Tada husitai galėjo apšaudyti artėjančią kavaleriją iš muškietų ir lankų, taikydami į žirgus. Tuo būdu, kavalerija netekdavo mobilumo ir sunkiai šarvuoti raiteliai tapdavo lengvai pažeidžiami. Tada husitai puldavo jau pakrikusius priešo dalinius.
Pirmas kryžiaus žygis prieš husitus
1420 m. kovo 17 d. Romos popiežius Martynas V išleido bulę, skelbiančią kryžiaus žygį prieš husitus ir kitus eretikus Bohemijoje. Birželio 30 d. prasidėjo Prahos apgultis. Husitai paskelbė pareiškimą, kuris buvo pavadintas „Keturi Prahos straipsniai“. Sigizmundas Liuksemburgietis atmetė pareiškimą ir pradėjo puolimą tačiau buvo nugalėtas ir netrukus visa Bohemija atsidūrė husitų rankose.
Antras kryžiaus žygis prieš husitus
Antras kryžiaus žygis prasidėjo, kai 1421 m. rugpjūtį didelė vokiečių armija įžengė į Bohemiją ir pradėjo Žateco apgultį. Po nesėkmingo puolimo vokiečiai atsitraukė. Zigmantas su savo kariuomene prisijungė tik 1421 m. pabaigoje, ir trumpam užėmė Kutna Horos miestą. Vėliau buvo sumuštas mūšyje ties Havličkūv Brodu 1422 m. sausio 6 d.
Pilietinis karas
| Čekijos istorija |
| Germanija (bojai) |
| Markomanai, |
| Samo valstybė > Didžioji Moravija |
| Bohemijos kunigaikštystė () |
| Bohemijos karalystė, Moravija |
| Husitų karai |
| Liuksemburgai > Jogailaičiai |
| Habsburgai |
| Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Čekoslovakija: |
| , , Trečioji, |
| Čekija |
| Istoriniai regionai |
| Bohemija, Moravija, Silezija |
Kurį laiką Bohemijoje nebuvo užsienio invazijos pajėgų, tačiau vidiniai nesutarimai draskė šalį. Janas Želiskis 1422 m. kovo 9 d. areštavo ir nukirsdino Prahos miesto tarybą. Trumpas atokvėpis Bohemijoje įvyko, kai Žygimantas Kaributaitis (Jogailos sūnėnas) trumpam tapo Bohemijos valdytoju. Jis buvo pasiųstas Vytauto Didžiojo, kuriam buvo pasiūlyta tapti Bohemijos karaliumi. Žygimantas Kaributaitis valdė labai trumpai ir 1423 m. buvo Jogailos atšauktas (Jogaila susitarė su Zigmantu Liuksemburgiečiu). Po išvykimo kilo pilietinis karas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Husitų karai, Kas yra Husitų karai? Ką reiškia Husitų karai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Husitu karaiData 1419 m liepos 30 d 1434 m geguzes 30 d Vieta Vidurio EuropaRezultatas Husitu nugalejimas Zigmantas Liuksemburgietis tampa Bohemijos karaliumiPriezastis Jan Hus sudeginimas 1415 m Konflikto salysHusitai Popiezius Sventoji Romos imperija Vengrijos karalysteVadovai ir kariniai vadaiJanas Zizka Prokopas Didysis Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis Husitu karai arba Bohemijos karai kovos pries Jano Huso pasekejus Karai vyko Bohemijoje nuo 1420 m iki 1434 m Daznai minima kad tai buvo pirmieji musiai Europoje kuriuose buvo panaudoti saunamieji nesiojami ginklai Husitu armijos pagrinda sudare pestininkai todel ginantis nuo sunkiai ginkluotos kavalerijos reikejo nauju tobulesniu ginklu Husitu zudynes Karas panasus į revoliucija prasidejo kai Praha pasieke zinia apie Jano Huso egzekucija pagal Konstanco susirinkimo nutarima 1415 m liepos 6 d Bohemijos ir Moravijos didziunai pasiunte protesto nota protestatio Bohemorum pasmerke Huso egzekucija Sventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmundo Liuksemburgiecio grasinimai susidoroti su Huso pasekejais greitai įplieske zmones sukilti Kilo neramumai įvairiose Bohemijos dalyse Zigmanto Liuksemburgiecio įtakojamas brolis Bohemijos karalius stengesi numalsinti neramumus taciau mire nuo apopleksijos priepuolio 1419 m rugpjucio 16 d Po karaliaus mirties prasidejo neramumai tiek Prahoje tiek beveik visoje Bohemijoje Husitu centru tapo Taboro miestas Pagal sio miesto pavadinima buvo vadinami radikaliausi husitai kurie pripazino tik du sakramentus Kriksto ir Svenciausiajį Sakramenta o dauguma kataliku ceremoniju atmete Vagenburgo taktikaPriklausomai nuo gamtiniu salygu husitai naudojo vezimus statant laikinus gynybinius įtvirtinimus vezimai buvo isdestomi taip kad suformuotu apskritima ar staciakampį Kartai formacija buvo apkasama apsauginiu grioviu Kiekviename vezime buvo 18 21 kareiviu 4 8 lankininkai 2 muskietininkai 6 8 kareiviai ginkluoti pikomis ir arba spragilais 2 skydininkai ir 2 vezikai Husitai naudojo tokia musio taktika pirmoje musio dalyje pasislepe uz įtvirtinimu gynesi veliau puldavo į kontrataka Pirmoje stadijoje husitu artilerija apsaudydavo sunkiai ginkluota prieso kavalerija kuri neturedama pasirinkimo ir neisvengiant dideliu nuostoliu budavo priversta pulti įtvirtinimus Tada husitai galejo apsaudyti artejancia kavalerija is muskietu ir lanku taikydami į zirgus Tuo budu kavalerija netekdavo mobilumo ir sunkiai sarvuoti raiteliai tapdavo lengvai pazeidziami Tada husitai puldavo jau pakrikusius prieso dalinius Pirmas kryziaus zygis pries husitus1420 m kovo 17 d Romos popiezius Martynas V isleido bule skelbiancia kryziaus zygį pries husitus ir kitus eretikus Bohemijoje Birzelio 30 d prasidejo Prahos apgultis Husitai paskelbe pareiskima kuris buvo pavadintas Keturi Prahos straipsniai Sigizmundas Liuksemburgietis atmete pareiskima ir pradejo puolima taciau buvo nugaletas ir netrukus visa Bohemija atsidure husitu rankose Antras kryziaus zygis pries husitusAntras kryziaus zygis prasidejo kai 1421 m rugpjutį didele vokieciu armija įzenge į Bohemija ir pradejo Zateco apgultį Po nesekmingo puolimo vokieciai atsitrauke Zigmantas su savo kariuomene prisijunge tik 1421 m pabaigoje ir trumpam uzeme Kutna Horos miesta Veliau buvo sumustas musyje ties Havlickuv Brodu 1422 m sausio 6 d Pilietinis karasCekijos istorijaGermanija bojai Markomanai Samo valstybe gt Didzioji MoravijaBohemijos kunigaikstyste Bohemijos karalyste MoravijaHusitu karaiLiuksemburgai gt JogailaiciaiHabsburgaiAustrijos imperija gt Austrija VengrijaCekoslovakija Trecioji CekijaIstoriniai regionaiBohemija Moravija Silezija Kurį laika Bohemijoje nebuvo uzsienio invazijos pajegu taciau vidiniai nesutarimai draske salį Janas Zeliskis 1422 m kovo 9 d arestavo ir nukirsdino Prahos miesto taryba Trumpas atokvepis Bohemijoje įvyko kai Zygimantas Kaributaitis Jogailos sunenas trumpam tapo Bohemijos valdytoju Jis buvo pasiustas Vytauto Didziojo kuriam buvo pasiulyta tapti Bohemijos karaliumi Zygimantas Kaributaitis valde labai trumpai ir 1423 m buvo Jogailos atsauktas Jogaila susitare su Zigmantu Liuksemburgieciu Po isvykimo kilo pilietinis karas Vikiteka Husitu karai vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį