Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Romos imperija lot Imperium Romanum Senovės Romos valstybė po 27 m pr m e kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto A
Romos imperija
Romos imperija (lot. Imperium Romanum) – Senovės Romos valstybė po 27 m. pr. m. e., kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto (Augustus – garbusis) titulą.
| Romos imperija lot. Senatus Populusque Romanus Imperium Romanum | |||||
| |||||
| |||||
Romos imperija didžiausio išsiplėtimo metu 117 m. Vasalai | |||||
| Sostinė | Roma | ||||
| Kalbos | Lotynų ir graikų (t. p. įvairių provincijų kalbos) | ||||
| Valdymo forma | Absoliutinė monarchija | ||||
| Imperatorius | |||||
| 27 m. pr. m. e – 14 m. | Augustas (pirmas) | ||||
| 379–395 m. | Teodosijus I Didysis (paskutinis) | ||||
| Istorija | |||||
| - Įkūrimas | 27 m. pr. m. e. m. sausio 16 d. | ||||
| - Padalinimas | 395 m. sausio 17 d. | ||||
| Plotas | |||||
| - 117 | 6 500 000 km² | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 117 | 88 000 000 | ||||
| Valiuta | Aurėjas, Solidas, Denaras, Sestercija, Asas | ||||
Nors jau iki Augusto autokratijos Romos valstybė turėjo duokles mokančių valstybių, tačiau prieš Augustą buvusi valstybė paprastai vadinama Romos respublika. Skirtumas tarp Romos imperijos ir Romos respublikos yra skirtingos valdymo institucijos ir jų tarpusavio santykiai. Nors oficialiai visi šio laikotarpio valdovai turėjo imperatoriaus titulą, priimta Romos imperijos istoriją dalinti į principato ir dominato laikotarpius. Dominato laikotarpio imperatoriai papildomai turėjo dominus ('valdovas', 'viešpatis') titulą, principato laikais buvo vadinami princepsais (princeps – pirmasis).
Didžiausio teritorinio išsiplėtimo metu, imperatoriaus Trajano laikais, Romos imperija apėmė teritorijas aplink Viduržemio jūrą, Galiją, didelę dalį Britanijos bei teritorijas aplink Juodąją jūrą, kitas Azijos teritorijas.
Romėnų ir Romos imperijos kalba buvo lotynų. Jai maišantis su vietinėmis kalbomis susidarė dabartinės romanų kalbos.
395 m. Romos imperija suskilo į Vakarų Romos imperiją (dominavo lotynų kalba ir kultūra) ir Rytų Romos imperiją (apėmė senąjį helenistinį pasaulį, kuriame dominavo graikų kalba ir kultūra).
Ekonomika
Kai kurių istorikų, pavyyzdžiui, nuomone, Romos ekonomika buvo primityvi. Pasak jo, romėnų ekonomika rėmėsi žemdirbyste, miestai sunaudodavo daugiau nei duodavo naudos dėl prekybos ir pramonės, menininkai turėjo žemą statusą visuomenėje, technologijos vystėsi lėtai, „trūko ekonominio racionalumo“. Dabartinių istorikų požiūris yra kitoks. Didelio masto užkariavimai leido perorganizuoti žemės panaudojimą, kuris lėmė derliaus perteklių ir specializaciją, ypač Šiaurės Afrikoje. Kai kuriuos miestus garsino jų pramonė ar komercinė veikla, o statybų mastas rodo buvus didelę statybos pramonę. Papirusuose surašytos sudėtingos apskaitos schemos, o tai rodo ekonominio racionalumo elementus. Be to, imperija plačiai naudojo monetas. Nors Antikoje transporto ir komunikacijų priemonės buvo primityvios, I–II a. buvo nutiesta daug kelių, sujungusių skirtingų regionų rinkas. Tiekimo armijai sutartys traukė prie karinių bazių tiekėjus iš visos provincijos ir už jos ribų. Romos imperijos ekonomika buvo regioninių ekonomikų tinklas, kur valstybė prižiūrėjo ir stebėjo prekybą, kad užsitikrintų mokesčius. Ekonominis augimas buvo didesnis nei kitų ikipramoninių ekonomikų, bet negalėtų lygintis su dabartinėmis.
Monetos
Romos imperijos gyvavimo pradžioje ekonomikoje ypač svarbios buvo monetos, jos buvo naudojamos išreikšti kainas ir skolas. Sestercija buvo pagrindinis valiutos vienetas iki IV a., bet sidabrinis denaras, vertas keturių sestercijų, buvo naudojamas nuo Severų dinastijos laikų. Smulkiausia moneta apyvartoje buvo bronzinis asas, vertas ketvirčio sestercijos. Liejiniai nebuvo laikomi pinigais ir buvo naudojami tik pasienyje. I–II a. romėnai monetas skaičiavo, o ne svėrė. Tai rodo, kad jų vertė priklausė ne nuo svorio, o nominalios vertės. Tai lėmė, kad valiuta nuvertėjo. Standartizuotų monetų naudojimas skatino prekybą ir ekonomikos integraciją.
Senovės Roma neturėjo centrinio banko ir bankų valdymas buvo minimalus. Bankai rezervuose tuomet turėjo mažiau nei visa klientų indėlių suma (frakcinio rezervo bankininkystė). Įprastai bankas turėjo nedaug kapitalo ir tik vieną direktorių, bet kai kurie turėjo 6–15. Seneka teigė, kad visiems, dalyvaujantiems prekyboje reikia suteikti kreditą.
Profesionalūs depozito bankininkai (argentarius, coactor argentarius, ar vėliau nummularius) priimdavo fiksuotam arba nefiksuotam laikui pinigus ir skolindavo tretiesiems asmenims. Senatoriai buvo smarkiai įsivėlę į paskolas – skolindavo ir skolindavosi. Jų paskolos remdavosi jų asmeniniu turtu, o rekomendacijos remdavosi asmeniniais ryšiais. Skolintojai galėdavo skolas parduoti kitiems asmenims. Dėl bankų sistemos didelės pinigų sumos po imperiją keliaudavo nepervežant nė kiek monetų. Per visą imperijos istoriją kilo tik viena kredito krizė 33 m., kai daug senatorių atsidūrė bėdoje. Juos išgelbėjo Tiberijus, paskolinęs bankams 100 mln. sestercijų. Centrinė valdžia nesiskolindavo pinigų ir deficitus padengdavo iš pinigų atsargų.
Antoninų ir Severų dinastijos sumažino metalo kiekį monetose, ypač denaruose, kad sumokėtų kariams. Staigi infliacija valdant Komodui pažeidė kredito rinką. III a. rinkoje sumažėjo monetų dėl kasybos sutrikimo, didelio nuotolio prekybos sumažėjimo, aukso ir monetų atitekimo imperijos priešams. Padėtis pasidarė tokia bloga, kad Aureliano laikais bankai pradėjo nebepasitikėti valstybės išleistomis monetomis. Nepaisant Diokletiano reformų, kredito rinka neatsigavo.
Kasyba
Svarbiausi Romos imperijos kalnakasybos regionai buvo Iberija (auksas, sidabras, varis, alavas, švinas), Galija (auksas, sidabras, geležis), Britanija (daugiausiai geležis, švinas, alavas), Dunojaus provincijos (auksas, geležis), Makedonija, Trakija (auksas, sidabras) ir Mažoji Azija (auksas, sidabras, geležis, alavas). Didelio masto kasyba vyko nuo Augusto laikų iki III a. krizės. Aukso kasyba nutrūko Dakijoje, kai provincija buvo prarasta 271 m.
Hidraulinė kalnakasyba, kurią Plinijus Vyresnysis vadino ruina montium („kalnų griovimu“), leido netauriuosius ir tauriuosius metalus išgauti ikipramoniniais mastais. Manoma, kad per metus buvo iškasama 82 500 tonų geležies. Per metus buvo išgaunama 15 000 tonų vario ir 80 000 tonų švino, kurių kasybos mastai nebuvo viršyti iki pramonės revoliucijos. Ispanijoje buvo iškasama 40 % pasaulio švino. Didelė švino gamyba atsirado kaip sidabro, kurio buvo išgaunama 200 tonų per metus, kasybos šalutinis produktas. II a. viduryje romėnai turėjo 10 000 tonų sidabro, t. y. 5–10 kartų daugiau nei Viduramžių Europa ir Abasidų kalifatas kartu sudėjus 800 m. Švino išgavimo mastą rodo faktas, kad švino kiekis Grendlandijos ledynuose keturis kartus didesnis nei buvo prieš ir po Romos imperijos laikų.
Transportas
| Senovės Romos istorija |
| Etruskai |
| Didžioji Graikija |
| Romos karalystė |
| Romos respublika |
| Romos imperija |
| Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > > > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija |
| Vakarų Romos imperija |
| Italijos istorija |
Romos imperiją supo Viduržemio jūra, romėnų vadinta Mare nostrum („Mūsų jūra“). Romėnų laivai be jos plaukiojo ir tokiomis upėmis kaip Gvadalkivyras, Ebras, Rona, Reinas, Tibras ir Nilas. Kur tik įmanoma, buvo renkamasi krovinius gabenti laivais, nes sausuma tai daryti buvo sudėtinga. Laivai, ratai ir kiti mediniai daktai rodo, kad tais laikais buvo daug nagingų dailidžių.
Sausumos transporto sistemą sudarė kelių tinklas. Jie buvo pastatyti kariniais tikslais, bet buvo naudoti ir prekybai. Bendruomenių mokami mokesčiai natūra aprūpindavo gyvuliais, darbininkais ar vežimais Augusto įkurtą valstybinę pašto ir transporto sistemą (Cursus publicus). Persėdimo stotys buvo palei kelią kas 7–12 romėniškų mylių (1 mylia apie 1 481 m) ir dažnai tapdavo kaimais ar prekybos vietomis. Šalia kelio taip pat buvo nakvynės namai (mansio), išsidėstę tokiu atstumu, kurį nukeliaudavo per dieną traukiamas vežimas (apie 30 km). Pagalbinį personalą sudarė asilėnų (mulų) varovai, sekretoriai, kalviai, vežimų darytojai, veterinarai, keli karinės policijos pareigūnai, pasiuntiniai. Vežimus dažniausiai traukdavo asilėnai. Net labai skubant žinia iš Mainco pasiekdavo Romą tik per 9 dienas.
Prekyba
Romos provincijos prekiavo tarpusavyje, bet prekyba vyko ir už imperijos ribų su tokiais kraštais kaip Indija ir Kinija. Svarbiausia prekė buvo javai. Prekyba su Kinija vyko sausuma per Šilko kelio tarpininkus. Su Indija prekiauta per Egipto uostus prie Raudonosios jūros. Per šiuos prekybos kelius plito ligos. Buvo prekiaujama alyvuogių aliejumi, vergais, maistu, geležimi ir jos dirbiniais, tekstile, mediena, puodais, stiklu, marmuru, papirusu, prieskoniais, vaistais, dramblio kaulu, perlais ir brangakmeniais.
Nors daugelis provincijų gamino vyną, tam tikrų regionų vynas buvo paklausesnis ir jis buvo viena svarbesnių prekių. Stalo vyno trūkumas Romos imperijoje – retas dalykas. Pagrindiniai vyno tiekėjai Romai buvo vakarinė Italijos pakrantė, pietinė Galija, Tarakono Ispanija ir Kreta. Antras pagal dydį imperijos miestas Aleksandrija įvežė vyną iš Latakijos ir Egėjo regiono. Tavernos (užeigos) ir vyninės pardavinėjo vyną išsinešti ar vietoje, o kaina priklausė nuo kokybės.
Taip pat skaitykite
- Romos imperatorių sąrašas
- Romos provincijos
Pastabos
- Teritorijos į rytus nuo Eufrato (lot. Euphrates) valdytos tik 116–117 metais.
Išnašos
- Bennett, Julian (1997). Trajan: Optimus Princeps: a Life and Times. Routledge. ISBN 978-0-415-16524-2.
- Potter, David S., ed. (2009). A Companion to the Roman Empire. John Wiley & Sons. ISBN 978-1-4051-9918-6. psl.283
- Duncan-Jones, Richard (1994) Money and Government in the Roman Empire. Cambridge University Press. pp. 3–4.
- Wilson, Andrew (2002). „Machines, Power and the Ancient Economy“. The Journal of Roman Studies. 92: 1. doi:10.2307/3184857. ISSN 0075-4358. JSTOR 3184857.
- Craddock, Paul T. (2008): "Mining and Metallurgy", in: Oleson, John Peter (ed.): The Oxford Handbook of Engineering and Technology in the Classical World, Oxford University Press, ISBN 978-0-19-518731-1, p. 108
- Sim, David; Ridge, Isabel (2002) Iron for the Eagles. The Iron Industry of Roman Britain, Tempus, Stroud, Gloucestershire, ISBN 0-7524-1900-5. p. 23
- Healy, John F. (1978) Mining and Metallurgy in the Greek and Roman World, Thames and Hudson, London, ISBN 0-500-40035-0. p. 196. Assumes a productive capacity of c. 1.5 kg per capita.
- Greene, Kevin (1990). The Archaeology of the Roman Economy. University of California Press. p. 17. ISBN 978-0-520-07401-9.
- Swabe, Joanna (2002). Animals, Disease and Human Society: Human-animal Relations and the Rise of Veterinary Medicine. Routledge. p. 80.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romos imperija, Kas yra Romos imperija? Ką reiškia Romos imperija?
Romos imperija lot Imperium Romanum Senoves Romos valstybe po 27 m pr m e kai Gajui Oktavianui Senatas suteike Augusto Augustus garbusis titula Romos imperija lot Senatus Populusque Romanus Imperium Romanum 27 m pr m e 395 Veksiliumas su ereliu Imperinis erelisLocation of Romos imperija Romos imperija didziausio issipletimo metu 117 m VasalaiSostine RomaKalbos Lotynu ir graiku t p įvairiu provinciju kalbos Valdymo forma Absoliutine monarchijaImperatorius 27 m pr m e 14 m Augustas pirmas 379 395 m Teodosijus I Didysis paskutinis Istorija Įkurimas 27 m pr m e m sausio 16 d Padalinimas 395 m sausio 17 d Plotas 117 6 500 000 km Gyventojai 117 88 000 000 Valiuta Aurejas Solidas Denaras Sestercija Asas Nors jau iki Augusto autokratijos Romos valstybe turejo duokles mokanciu valstybiu taciau pries Augusta buvusi valstybe paprastai vadinama Romos respublika Skirtumas tarp Romos imperijos ir Romos respublikos yra skirtingos valdymo institucijos ir ju tarpusavio santykiai Nors oficialiai visi sio laikotarpio valdovai turejo imperatoriaus titula priimta Romos imperijos istorija dalinti į principato ir dominato laikotarpius Dominato laikotarpio imperatoriai papildomai turejo dominus valdovas viespatis titula principato laikais buvo vadinami princepsais princeps pirmasis Didziausio teritorinio issipletimo metu imperatoriaus Trajano laikais Romos imperija apeme teritorijas aplink Vidurzemio jura Galija didele dalį Britanijos bei teritorijas aplink Juodaja jura kitas Azijos teritorijas Romenu ir Romos imperijos kalba buvo lotynu Jai maisantis su vietinemis kalbomis susidare dabartines romanu kalbos 395 m Romos imperija suskilo į Vakaru Romos imperija dominavo lotynu kalba ir kultura ir Rytu Romos imperija apeme senajį helenistinį pasaulį kuriame dominavo graiku kalba ir kultura EkonomikaKai kuriu istoriku pavyyzdziui nuomone Romos ekonomika buvo primityvi Pasak jo romenu ekonomika remesi zemdirbyste miestai sunaudodavo daugiau nei duodavo naudos del prekybos ir pramones menininkai turejo zema statusa visuomeneje technologijos vystesi letai truko ekonominio racionalumo Dabartiniu istoriku poziuris yra kitoks Didelio masto uzkariavimai leido perorganizuoti zemes panaudojima kuris leme derliaus pertekliu ir specializacija ypac Siaures Afrikoje Kai kuriuos miestus garsino ju pramone ar komercine veikla o statybu mastas rodo buvus didele statybos pramone Papirusuose surasytos sudetingos apskaitos schemos o tai rodo ekonominio racionalumo elementus Be to imperija placiai naudojo monetas Nors Antikoje transporto ir komunikaciju priemones buvo primityvios I II a buvo nutiesta daug keliu sujungusiu skirtingu regionu rinkas Tiekimo armijai sutartys trauke prie kariniu baziu tiekejus is visos provincijos ir uz jos ribu Romos imperijos ekonomika buvo regioniniu ekonomiku tinklas kur valstybe priziurejo ir stebejo prekyba kad uzsitikrintu mokescius Ekonominis augimas buvo didesnis nei kitu ikipramoniniu ekonomiku bet negaletu lygintis su dabartinemis Monetos Romos imperijos gyvavimo pradzioje ekonomikoje ypac svarbios buvo monetos jos buvo naudojamos isreiksti kainas ir skolas Sestercija buvo pagrindinis valiutos vienetas iki IV a bet sidabrinis denaras vertas keturiu sesterciju buvo naudojamas nuo Severu dinastijos laiku Smulkiausia moneta apyvartoje buvo bronzinis asas vertas ketvircio sestercijos Liejiniai nebuvo laikomi pinigais ir buvo naudojami tik pasienyje I II a romenai monetas skaiciavo o ne svere Tai rodo kad ju verte priklause ne nuo svorio o nominalios vertes Tai leme kad valiuta nuvertejo Standartizuotu monetu naudojimas skatino prekyba ir ekonomikos integracija Senoves Roma neturejo centrinio banko ir banku valdymas buvo minimalus Bankai rezervuose tuomet turejo maziau nei visa klientu indeliu suma frakcinio rezervo bankininkyste Įprastai bankas turejo nedaug kapitalo ir tik viena direktoriu bet kai kurie turejo 6 15 Seneka teige kad visiems dalyvaujantiems prekyboje reikia suteikti kredita Profesionalus depozito bankininkai argentarius coactor argentarius ar veliau nummularius priimdavo fiksuotam arba nefiksuotam laikui pinigus ir skolindavo tretiesiems asmenims Senatoriai buvo smarkiai įsivele į paskolas skolindavo ir skolindavosi Ju paskolos remdavosi ju asmeniniu turtu o rekomendacijos remdavosi asmeniniais rysiais Skolintojai galedavo skolas parduoti kitiems asmenims Del banku sistemos dideles pinigu sumos po imperija keliaudavo nepervezant ne kiek monetu Per visa imperijos istorija kilo tik viena kredito krize 33 m kai daug senatoriu atsidure bedoje Juos isgelbejo Tiberijus paskolines bankams 100 mln sesterciju Centrine valdzia nesiskolindavo pinigu ir deficitus padengdavo is pinigu atsargu Antoninu ir Severu dinastijos sumazino metalo kiekį monetose ypac denaruose kad sumoketu kariams Staigi infliacija valdant Komodui pazeide kredito rinka III a rinkoje sumazejo monetu del kasybos sutrikimo didelio nuotolio prekybos sumazejimo aukso ir monetu atitekimo imperijos priesams Padetis pasidare tokia bloga kad Aureliano laikais bankai pradejo nebepasitiketi valstybes isleistomis monetomis Nepaisant Diokletiano reformu kredito rinka neatsigavo Kasyba Krastovaizdis atsirades del ruina montium kalnakasybos technikos vienoje is svarbiausiu Romos imperijos aukso kasyklu Las Medulas Ispanijoje Svarbiausi Romos imperijos kalnakasybos regionai buvo Iberija auksas sidabras varis alavas svinas Galija auksas sidabras gelezis Britanija daugiausiai gelezis svinas alavas Dunojaus provincijos auksas gelezis Makedonija Trakija auksas sidabras ir Mazoji Azija auksas sidabras gelezis alavas Didelio masto kasyba vyko nuo Augusto laiku iki III a krizes Aukso kasyba nutruko Dakijoje kai provincija buvo prarasta 271 m Hidrauline kalnakasyba kuria Plinijus Vyresnysis vadino ruina montium kalnu griovimu leido netauriuosius ir tauriuosius metalus isgauti ikipramoniniais mastais Manoma kad per metus buvo iskasama 82 500 tonu gelezies Per metus buvo isgaunama 15 000 tonu vario ir 80 000 tonu svino kuriu kasybos mastai nebuvo virsyti iki pramones revoliucijos Ispanijoje buvo iskasama 40 pasaulio svino Didele svino gamyba atsirado kaip sidabro kurio buvo isgaunama 200 tonu per metus kasybos salutinis produktas II a viduryje romenai turejo 10 000 tonu sidabro t y 5 10 kartu daugiau nei Viduramziu Europa ir Abasidu kalifatas kartu sudejus 800 m Svino isgavimo masta rodo faktas kad svino kiekis Grendlandijos ledynuose keturis kartus didesnis nei buvo pries ir po Romos imperijos laiku Transportas Senoves Romos istorijaEtruskaiDidzioji GraikijaRomos karalysteRomos respublikaRomos imperijaJuliju Klaudiju dinastija gt Flaviju dinastija gt Nervu Antoninu dinastija gt gt gt Valentinianu dinastija gt Teodosu dinastijaVakaru Romos imperijaItalijos istorija Romos imperija supo Vidurzemio jura romenu vadinta Mare nostrum Musu jura Romenu laivai be jos plaukiojo ir tokiomis upemis kaip Gvadalkivyras Ebras Rona Reinas Tibras ir Nilas Kur tik įmanoma buvo renkamasi krovinius gabenti laivais nes sausuma tai daryti buvo sudetinga Laivai ratai ir kiti mediniai daktai rodo kad tais laikais buvo daug nagingu dailidziu Sausumos transporto sistema sudare keliu tinklas Jie buvo pastatyti kariniais tikslais bet buvo naudoti ir prekybai Bendruomeniu mokami mokesciai natura aprupindavo gyvuliais darbininkais ar vezimais Augusto įkurta valstybine pasto ir transporto sistema Cursus publicus Persedimo stotys buvo palei kelia kas 7 12 romenisku myliu 1 mylia apie 1 481 m ir daznai tapdavo kaimais ar prekybos vietomis Salia kelio taip pat buvo nakvynes namai mansio issideste tokiu atstumu kurį nukeliaudavo per diena traukiamas vezimas apie 30 km Pagalbinį personala sudare asilenu mulu varovai sekretoriai kalviai vezimu darytojai veterinarai keli karines policijos pareigunai pasiuntiniai Vezimus dazniausiai traukdavo asilenai Net labai skubant zinia is Mainco pasiekdavo Roma tik per 9 dienas Prekyba Zalias romenisko stiklo puodelis rastas Pietu Kinijoje I a pradzia Romos provincijos prekiavo tarpusavyje bet prekyba vyko ir uz imperijos ribu su tokiais krastais kaip Indija ir Kinija Svarbiausia preke buvo javai Prekyba su Kinija vyko sausuma per Silko kelio tarpininkus Su Indija prekiauta per Egipto uostus prie Raudonosios juros Per siuos prekybos kelius plito ligos Buvo prekiaujama alyvuogiu aliejumi vergais maistu gelezimi ir jos dirbiniais tekstile mediena puodais stiklu marmuru papirusu prieskoniais vaistais dramblio kaulu perlais ir brangakmeniais Nors daugelis provinciju gamino vyna tam tikru regionu vynas buvo paklausesnis ir jis buvo viena svarbesniu prekiu Stalo vyno trukumas Romos imperijoje retas dalykas Pagrindiniai vyno tiekejai Romai buvo vakarine Italijos pakrante pietine Galija Tarakono Ispanija ir Kreta Antras pagal dydį imperijos miestas Aleksandrija įveze vyna is Latakijos ir Egejo regiono Tavernos uzeigos ir vynines pardavinejo vyna issinesti ar vietoje o kaina priklause nuo kokybes Taip pat skaitykiteRomos imperatoriu sarasas Romos provincijosPastabosTeritorijos į rytus nuo Eufrato lot Euphrates valdytos tik 116 117 metais IsnasosBennett Julian 1997 Trajan Optimus Princeps a Life and Times Routledge ISBN 978 0 415 16524 2 Potter David S ed 2009 A Companion to the Roman Empire John Wiley amp Sons ISBN 978 1 4051 9918 6 psl 283 Duncan Jones Richard 1994 Money and Government in the Roman Empire Cambridge University Press pp 3 4 Wilson Andrew 2002 Machines Power and the Ancient Economy The Journal of Roman Studies 92 1 doi 10 2307 3184857 ISSN 0075 4358 JSTOR 3184857 Craddock Paul T 2008 Mining and Metallurgy in Oleson John Peter ed The Oxford Handbook of Engineering and Technology in the Classical World Oxford University Press ISBN 978 0 19 518731 1 p 108 Sim David Ridge Isabel 2002 Iron for the Eagles The Iron Industry of Roman Britain Tempus Stroud Gloucestershire ISBN 0 7524 1900 5 p 23 Healy John F 1978 Mining and Metallurgy in the Greek and Roman World Thames and Hudson London ISBN 0 500 40035 0 p 196 Assumes a productive capacity of c 1 5 kg per capita Greene Kevin 1990 The Archaeology of the Roman Economy University of California Press p 17 ISBN 978 0 520 07401 9 Swabe Joanna 2002 Animals Disease and Human Society Human animal Relations and the Rise of Veterinary Medicine Routledge p 80