Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Čekijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Čekijos karalystė, arba Bohemijos karalystė (ček. České království, vok. Königreich Böhmen; lot. Regnum Bohemiae) – valstybė, buvusi Centrinėje Europoje, de facto nepriklausomas Šventosios Romos imperijos narys. Čekijos karalius buvo vienas iš Šventosios Romos imperijos iki imperijos panaikinimo 1806 m. Daugelis Čekijos karalių buvo išrinkti Šventosios Romos imperijos imperatoriais. Čekijos karalystė sostinė Praha XIV a. pab., taip pat XVI a. pab. ir XVII a. pr. buvo faktinė Šventosios Romos imperijos sostinė. Nuo 1526 m. karalystės valdovais buvo Habsburgų ir Habsburgų Lotaringų dinastijos.
| České knížectví Čekijos Karalystė | |||||
| Šventosios Romos imperijos dalis (iki 1804) Austrijos imperijos teritorija (1804–1918) | |||||
| |||||
| |||||
| Bohemijos karalystė 1618 metais | |||||
| Sostinė | Praha | ||||
| Kalbos | Čekų, vokiečių, lotynų | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | ||||
| Čekijos karalius | |||||
| 1198–1230 | Pšemyslas Otokaras I (pirmas) | ||||
| 1916–1918 | Karolis I (paskutinis) | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
Po Šventosios Romos imperijos panaikinimo Bohemija tapo Austrijos imperijos, o nuo 1867 m. Austrijos-Vengrijos imperijos dalimi. Bohemija išlaikė formalų atskiros Čekijos karalystės statusą iki 1918 m., o Praha buvo vienu svarbiausių imperijos miestų. Paskutiniais Austrijos-Vengrijos imperijos gyvavimo metais Bohemija buvo labiausiai išsivysčiusi ir ekonomiškai pažangiausia Austrijos Karūnos teritorija. Čekų kalba buvo pagrindine parlamento ir kilmingųjų kalba iki 1627 m., kai buvo numalšintas . Po to lygiaverte kalba tapo vokiečių, kuri tapo dominuojančia kalba parlamente iki čekų nacionalinio atgimimo XIX a. Vokiečių kalba taip pat buvo plačiai naudojama daugelio miestų administracijoje, po to, kai ten XIII a. atvyko vokiečių persikėlėliai. Karaliaus dvare buvo naudojamos čekų, lotynų ir vokiečių kalbos, priklausomai nuo laikotarpio ir valdovo.
Čekijos karalystė apėmė dabartinę Čekiją, o savo didžiausio teritorinio išsiplėtimo metu jai priklausė ir dalis dabartinių Austrijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ukrainos (Užkarpatės sritis).
Po Centrinių valstybių sąjungos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare karalystė ir imperija buvo panaikintos. Bohemija tapo naujosios Čekoslovakijos valstybės pagrindu.
Istorija
XIII a. (iškilimas)
Nors kai kurie ankstesni Čekijos valdovai XI ir XII a. turėjo nepaveldimus karaliaus titulus (, ), formaliai karalystę 1198 m. įkūrė , kuriam šį titulą pripažino , išrinktasis Romėnų karalius, atsilygindamas už paramą kovoje su konkurentu Otonu IV. 1204 m. Pšemyslo Otokaro statusą pripažino ir Otonas IV bei popiežius Inocentas III. Oficialiai Čekijos kunigaikštystės statusas pakeistas į karalystę 1212 m. imperatoriaus Fridricho II Sicilijos Aukso Bule.
Pagal šią bulę Čekų karalius buvo atleidžiamas nuo visų pareigų Šventajai Romos imperijai išskyrus dalyvavimą imperijos pasitarimuose. Buvo atšaukta imperijos prerogatyva tvirtinti kiekvieną Bohemijos valdovą ir skirti Prahos vyskupą.
XIII a. buvo dinamiškiausias valdymo periodas Čekijoje. Imperatoriaus Frydricho II buvo sutelktas į Viduržemio jūros regiono reikalus ir dinastines kovas žinomas kaip Didysis tarpuvaldis (1254–73 m.), dėl to imperijos valdžia Centrinėje Europoje susilpnėjo. Mongolų invazijos (1220-42 m.) nukreipė Čekijos rytinių kaimynų – Lenkijos ir Vengrijos – dėmesį. Tuo pasinaudoję Čekijos valdovai plėtė savo valdas ir įtaką. Otokaras II (1253–78 m.) vedė vokiečių princesę Margaretą Austrę ir tapo Austrijos kunigaikščiu, kuris valdė Aukštutinę ir Žemutinę Austrija bei dalį Štirijos. Jis užkariavo likusią Štirijos dalį, didžiąją dalį Karintijos bei dalį Karniolos. Otokaras II, vadinamas „geležies ir aukso karaliumi“ (geležies dėl savo užkariavimų, aukso dėl savo turtų), nugalėjo Vengriją , kuriame kovėse daugiau nei 200 000 karių. jis taip pat dalyvavo kryžiaus žygyje prieš prūsus, kurio metu 1256 m. buvo įkurtas Karaliaučius. Nuo 1273 m. Habsburgų imperatorius ėmė atstatinėti imperijos valdžią. Spaudžiamas Rudolfo I ir nesutardamas su maištingais Čekijos didikais 1276 m. Otokaras prarado visas savo vokiškąsias valdas, o 1278 m. žuvo su Rudolfu I.
Karaliaus Otokaro I įpėdiniu tapo iš antrosios jo santuokos. Čekijos karalius Venceslavas II 1300 m. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, o jo sūnus po metų buvo karūnuotas Vengrijos karaliumi.
XIII a., dažnai skatinant Pšemyslidams vyko aktyvi vokiečių imigracija („“). Vokiečiai apgyvendino miestus ir kalnakasybos regionus Bohemijos periferijoje, o atskirais atvejais kūrė kolonijas ir šalies centrinėje dalyje. Svarbiomis vokiečių gyvenvietėmis buvo Stříbro, Kutna Hora, Německý Brod (dabartinis Havličkūv Brodas), ir Jihlava. Vokiečiai atsinešė ir savo teisę (lot. ius teutonicum), kuri tapo pagrindu vėlesnei Bohemijos ir Moravijos komercinei teisei. Greit išplito santuokos tarp čekų didikų ir vokiečių.
XIV a. („Aukso amžius“)
| Čekijos istorija |
| Germanija (bojai) |
| Markomanai, |
| Samo valstybė > Didžioji Moravija |
| Bohemijos kunigaikštystė () |
| Bohemijos karalystė, Moravija |
| Husitų karai |
| Liuksemburgai > Jogailaičiai |
| Habsburgai |
| Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Čekoslovakija: |
| , , Trečioji, |
| Čekija |
| Istoriniai regionai |
| Bohemija, Moravija, Silezija |
XIV a., o ypač Karolio IV (1342-78) valdymas, laikomas Čekijos Aukso amžiumi. 1306 m. Pšemyslidų linija išmirė ir po dinastinių karų Čekijos karaliumi buvo išrinktas Jonas Liuksemburgietis. Jis vedė Venceslavo II dukterį Elžbietą Čekę (1292–1330). Jo įpėdiniu tapo Karolis IV, antrasis Liuksemburgų dinastijos karalius. Jis sustiprino Čekijos karalių galią ir prestižą. 1356 m. Čekijos karaliai tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus elektoriais ir jais buvo iki imperijos panaikinimo 1806 m.
Vėlesnė istorija
Vėliau Čekijos karūna nuolat priklausė Habsburgams iki pat Austrijos imperijos panaikinimo 1918 m. 1867 m. įkūrus Austrijos-Vengrijos imperiją Čekija priklausė austriškajai imperijos daliai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čekijos karalystė, Kas yra Čekijos karalystė? Ką reiškia Čekijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Cekijos karalyste arba Bohemijos karalyste cek Ceske kralovstvi vok Konigreich Bohmen lot Regnum Bohemiae valstybe buvusi Centrineje Europoje de facto nepriklausomas Sventosios Romos imperijos narys Cekijos karalius buvo vienas is Sventosios Romos imperijos iki imperijos panaikinimo 1806 m Daugelis Cekijos karaliu buvo isrinkti Sventosios Romos imperijos imperatoriais Cekijos karalyste sostine Praha XIV a pab taip pat XVI a pab ir XVII a pr buvo faktine Sventosios Romos imperijos sostine Nuo 1526 m karalystes valdovais buvo Habsburgu ir Habsburgu Lotaringu dinastijos Ceske knizectvi Cekijos KaralysteSventosios Romos imperijos dalis iki 1804 Austrijos imperijos teritorija 1804 1918 1198 1918 m Veliava HerbasLocation ofBohemijos karalyste 1618 metaisSostine PrahaKalbos Ceku vokieciu lotynuValdymo forma MonarchijaCekijos karalius 1198 1230 Psemyslas Otokaras I pirmas 1916 1918 Karolis I paskutinis Era Viduramziai Po Sventosios Romos imperijos panaikinimo Bohemija tapo Austrijos imperijos o nuo 1867 m Austrijos Vengrijos imperijos dalimi Bohemija islaike formalu atskiros Cekijos karalystes statusa iki 1918 m o Praha buvo vienu svarbiausiu imperijos miestu Paskutiniais Austrijos Vengrijos imperijos gyvavimo metais Bohemija buvo labiausiai issivysciusi ir ekonomiskai pazangiausia Austrijos Karunos teritorija Ceku kalba buvo pagrindine parlamento ir kilminguju kalba iki 1627 m kai buvo numalsintas Po to lygiaverte kalba tapo vokieciu kuri tapo dominuojancia kalba parlamente iki ceku nacionalinio atgimimo XIX a Vokieciu kalba taip pat buvo placiai naudojama daugelio miestu administracijoje po to kai ten XIII a atvyko vokieciu persikeleliai Karaliaus dvare buvo naudojamos ceku lotynu ir vokieciu kalbos priklausomai nuo laikotarpio ir valdovo Cekijos karalyste apeme dabartine Cekija o savo didziausio teritorinio issipletimo metu jai priklause ir dalis dabartiniu Austrijos Vokietijos Vengrijos Italijos Lenkijos Slovakijos Slovenijos ir Ukrainos Uzkarpates sritis Po Centriniu valstybiu sajungos pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare karalyste ir imperija buvo panaikintos Bohemija tapo naujosios Cekoslovakijos valstybes pagrindu IstorijaXIII a iskilimas Nors kai kurie ankstesni Cekijos valdovai XI ir XII a turejo nepaveldimus karaliaus titulus formaliai karalyste 1198 m įkure kuriam sį titula pripazino isrinktasis Romenu karalius atsilygindamas uz parama kovoje su konkurentu Otonu IV 1204 m Psemyslo Otokaro statusa pripazino ir Otonas IV bei popiezius Inocentas III Oficialiai Cekijos kunigaikstystes statusas pakeistas į karalyste 1212 m imperatoriaus Fridricho II Sicilijos Aukso Bule Pagal sia bule Ceku karalius buvo atleidziamas nuo visu pareigu Sventajai Romos imperijai isskyrus dalyvavima imperijos pasitarimuose Buvo atsaukta imperijos prerogatyva tvirtinti kiekviena Bohemijos valdova ir skirti Prahos vyskupa XIII a buvo dinamiskiausias valdymo periodas Cekijoje Imperatoriaus Frydricho II buvo sutelktas į Vidurzemio juros regiono reikalus ir dinastines kovas zinomas kaip Didysis tarpuvaldis 1254 73 m del to imperijos valdzia Centrineje Europoje susilpnejo Mongolu invazijos 1220 42 m nukreipe Cekijos rytiniu kaimynu Lenkijos ir Vengrijos demesį Tuo pasinaudoje Cekijos valdovai plete savo valdas ir įtaka Otokaras II 1253 78 m vede vokieciu princese Margareta Austre ir tapo Austrijos kunigaiksciu kuris valde Aukstutine ir Zemutine Austrija bei dalį Stirijos Jis uzkariavo likusia Stirijos dalį didziaja dalį Karintijos bei dalį Karniolos Otokaras II vadinamas gelezies ir aukso karaliumi gelezies del savo uzkariavimu aukso del savo turtu nugalejo Vengrija kuriame kovese daugiau nei 200 000 kariu jis taip pat dalyvavo kryziaus zygyje pries prusus kurio metu 1256 m buvo įkurtas Karaliaucius Nuo 1273 m Habsburgu imperatorius eme atstatineti imperijos valdzia Spaudziamas Rudolfo I ir nesutardamas su maistingais Cekijos didikais 1276 m Otokaras prarado visas savo vokiskasias valdas o 1278 m zuvo su Rudolfu I Karaliaus Otokaro I įpediniu tapo is antrosios jo santuokos Cekijos karalius Venceslavas II 1300 m buvo karunuotas Lenkijos karaliumi o jo sunus po metu buvo karunuotas Vengrijos karaliumi XIII a daznai skatinant Psemyslidams vyko aktyvi vokieciu imigracija Vokieciai apgyvendino miestus ir kalnakasybos regionus Bohemijos periferijoje o atskirais atvejais kure kolonijas ir salies centrineje dalyje Svarbiomis vokieciu gyvenvietemis buvo Stribro Kutna Hora Nemecky Brod dabartinis Havlickuv Brodas ir Jihlava Vokieciai atsinese ir savo teise lot ius teutonicum kuri tapo pagrindu velesnei Bohemijos ir Moravijos komercinei teisei Greit isplito santuokos tarp ceku didiku ir vokieciu XIV a Aukso amzius Cekijos istorijaGermanija bojai Markomanai Samo valstybe gt Didzioji MoravijaBohemijos kunigaikstyste Bohemijos karalyste MoravijaHusitu karaiLiuksemburgai gt JogailaiciaiHabsburgaiAustrijos imperija gt Austrija VengrijaCekoslovakija Trecioji CekijaIstoriniai regionaiBohemija Moravija SilezijaPsemyslidu dinastijos valdoma teritorija apie 1301 m XIV a o ypac Karolio IV 1342 78 valdymas laikomas Cekijos Aukso amziumi 1306 m Psemyslidu linija ismire ir po dinastiniu karu Cekijos karaliumi buvo isrinktas Jonas Liuksemburgietis Jis vede Venceslavo II dukterį Elzbieta Ceke 1292 1330 Jo įpediniu tapo Karolis IV antrasis Liuksemburgu dinastijos karalius Jis sustiprino Cekijos karaliu galia ir prestiza 1356 m Cekijos karaliai tapo Sventosios Romos imperijos imperatoriaus elektoriais ir jais buvo iki imperijos panaikinimo 1806 m Velesne istorija Veliau Cekijos karuna nuolat priklause Habsburgams iki pat Austrijos imperijos panaikinimo 1918 m 1867 m įkurus Austrijos Vengrijos imperija Cekija priklause austriskajai imperijos daliai Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį