Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Čekų Silezija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Čekų Silezija (ček. České Slezsko; vok. Tschechisch-Schlesien; lenk. Śląsk Czesk) – istorinis Čekijos regionas, dalis didesnio istorinio Silezijos regiono. Dabar Čekų Silezija nėra atskiras administracinis vienetas, tačiau yra vienas iš trijų istorinių Čekijos regionų (kiti du – Bohemija ir Moravija).
| Čekų Silezija České Slezsko | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
Čekų Silezija pažymėta žaliai. Raudonai pažymėti vadinamieji . | |||||||
| Valstybė | Čekija | ||||||
| Administracinis centras | Opava | ||||||
| Gyventojų | 1 000 000 | ||||||
| Plotas | 4 459 km² | ||||||
| Tankumas | 224 žm./km² | ||||||
Čekų Silezija yra Čekijos šiaurės rytuose, daugiausia Moravijos-Silezijos krašte, dalis jos yra šiaurinėje Olomouco krašto dalyje. Čekų Silezijos teritorija beveik visiškai sutampa su buvusios Aukštutinės ir Žemutinės Silezijos hercogijos (iki 1918 m. dar vadintos ) žemėmis. 1938–1945 m. šis kraštas dar vadintas Sudeten Silesia ('Sudetų Silezija'), užuominą į Sudetų kraštą.
Geografija
Sudetų kalnuose esanti Čekų Silezija ribojasi su:
- pietūs – Moravija,
- šiaurė – Lenkija (Lenkijos Silezija). Pietvakariuose – buvusi , iki 1742 m. buvusi Bohemijos dalimi.
- pietryčiai – Slovakija.
Ostrava yra maždaug geografiniame regiono centre. Kiti du svarbūs šio istorinio regiono miestai yra Opava ir Česky Tešynas (ček. Český Těšín). Pastarasis miestas istoriškai buvo dabartinio Lenkijos miesto Cešyno dalis.
Į rytus nuo regiono yra Karpatai. Didžiausios upės – Odra (vok. Oder), Opava ir Olsa (lenk. Olza), sudaranti natūralią sieną su Lenkija.
Istorija
Pirmosios germanų gyvenvietės regione atsirado II amžiuje. Vėliau germanai pasitraukė į vakarus, o krašte apsigyveno slavai.
Dabartinė Čekų Silezija kilo iš nedidelės Silezijos dalies, kuri liko pavaldi Bohemijos karūnai ir Habsburgams po 1742 m. Pirmojo Silezijos karo. Tuomet didžioji Silezijos dalis atiteko Prūsijos karalystei. Tada Austrijos Silezija buvo pertvarkyta į Aukštutinės ir Žemutinės Silezijos hercogiją. Sostinė buvo Opava (vok. Troppau). 1900 m. hercogijos plotas buvo 5140 km², joje gyveno 670000 gyventojų.
1918 m. buvusi hercogija tapo dalimi naujai sukurtos Čekoslovakijos valstybės, išskyrus Cešyno Sileziją, kuri 1920 m. buvo padalinta tarp Čekoslovakijos ir Lenkijos. Čekoslovakija gavo vakarinę dalį. Pagal 1920 m. Versalio sutartį (ček. Hlučínsko, vok. Hultschiner Ländchen), anksčiau buvusi Prūsijos Silezijos dalis, irgi tapo Čekoslovakijos teritorija.
Pagal 1938 m. Miuncheno sutartį didžioji Čekų Silezijos dalis tapo dalimi, o Lenkija okupavo sritį (lenk. Zaolzie) – žemes vakariniame Olsos krante. Metais vėliau visa tai kartu su Lenkija atiteko Vokietijai.
Čekų Silezijoje iki 1945 m. daugiausia gyveno vokiškai kalbantys žmonės, išskyrus Cešyno, Ostravo ir Hlučyno apylinkes. Po Antrojo pasaulinio karo Čekų Silezija ir Hlučyno kraštas grįžo Čekoslovakijai, o etniniai vokiečiai buvo išstumti. Siena su Lenkija vėl grįžo ant Olsos, ji buvo įtvirtinta 1958 m. sutartimi.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čekų Silezija, Kas yra Čekų Silezija? Ką reiškia Čekų Silezija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ceku Silezija cek Ceske Slezsko vok Tschechisch Schlesien lenk Slask Czesk istorinis Cekijos regionas dalis didesnio istorinio Silezijos regiono Dabar Ceku Silezija nera atskiras administracinis vienetas taciau yra vienas is triju istoriniu Cekijos regionu kiti du Bohemija ir Moravija Ceku Silezija Ceske SlezskoCeku Silezija pazymeta zaliai Raudonai pazymeti vadinamieji Valstybe CekijaAdministracinis centras OpavaGyventoju 1 000 000Plotas 4 459 km Tankumas 224 zm km Ceku Silezija yra Cekijos siaures rytuose daugiausia Moravijos Silezijos kraste dalis jos yra siaurineje Olomouco krasto dalyje Ceku Silezijos teritorija beveik visiskai sutampa su buvusios Aukstutines ir Zemutines Silezijos hercogijos iki 1918 m dar vadintos zememis 1938 1945 m sis krastas dar vadintas Sudeten Silesia Sudetu Silezija uzuomina į Sudetu krasta GeografijaSudetu kalnuose esanti Ceku Silezija ribojasi su pietus Moravija siaure Lenkija Lenkijos Silezija Pietvakariuose buvusi iki 1742 m buvusi Bohemijos dalimi pietryciai Slovakija Ostrava yra mazdaug geografiniame regiono centre Kiti du svarbus sio istorinio regiono miestai yra Opava ir Cesky Tesynas cek Cesky Tesin Pastarasis miestas istoriskai buvo dabartinio Lenkijos miesto Cesyno dalis Į rytus nuo regiono yra Karpatai Didziausios upes Odra vok Oder Opava ir Olsa lenk Olza sudaranti naturalia siena su Lenkija IstorijaPirmosios germanu gyvenvietes regione atsirado II amziuje Veliau germanai pasitrauke į vakarus o kraste apsigyveno slavai Dabartine Ceku Silezija kilo is nedideles Silezijos dalies kuri liko pavaldi Bohemijos karunai ir Habsburgams po 1742 m Pirmojo Silezijos karo Tuomet didzioji Silezijos dalis atiteko Prusijos karalystei Tada Austrijos Silezija buvo pertvarkyta į Aukstutines ir Zemutines Silezijos hercogija Sostine buvo Opava vok Troppau 1900 m hercogijos plotas buvo 5140 km joje gyveno 670000 gyventoju 1918 m buvusi hercogija tapo dalimi naujai sukurtos Cekoslovakijos valstybes isskyrus Cesyno Silezija kuri 1920 m buvo padalinta tarp Cekoslovakijos ir Lenkijos Cekoslovakija gavo vakarine dalį Pagal 1920 m Versalio sutartį cek Hlucinsko vok Hultschiner Landchen anksciau buvusi Prusijos Silezijos dalis irgi tapo Cekoslovakijos teritorija Pagal 1938 m Miuncheno sutartį didzioji Ceku Silezijos dalis tapo dalimi o Lenkija okupavo sritį lenk Zaolzie zemes vakariniame Olsos krante Metais veliau visa tai kartu su Lenkija atiteko Vokietijai Ceku Silezijoje iki 1945 m daugiausia gyveno vokiskai kalbantys zmones isskyrus Cesyno Ostravo ir Hlucyno apylinkes Po Antrojo pasaulinio karo Ceku Silezija ir Hlucyno krastas grįzo Cekoslovakijai o etniniai vokieciai buvo isstumti Siena su Lenkija vel grįzo ant Olsos ji buvo įtvirtinta 1958 m sutartimi