Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Čekijos kunigaikštystė ček České knížectví dar žinoma kaip Bohemijos kunigaikštystė vok Herzogtum Böhmen lot Ducatus Boh
Čekijos kunigaikštystė
Čekijos kunigaikštystė (ček. České knížectví), dar žinoma kaip Bohemijos kunigaikštystė (vok. Herzogtum Böhmen; lot. Ducatus Bohemiæ) – valstybė, dabartinės Čekijos teritorijoje, Šventosios Romos imperijos narys.
| České knížectví Čekijos kunigaikštystė | ||||
| Didžiosios Moravijos dalis (iki 895 m.) Šventosios Romos imperijos dalis (nuo 1002 m.) | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Kunigaikštystė Šventosios Romos imperijoje XI a. | ||||
| Sostinė | Praha | |||
| Kalbos | Čekų, vokiečių, lotynų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Čekijos kunigaikštis | ||||
| apie 870–889 | Borživojus I (pirmas) | |||
| 1197–1198 | Otokaras I (paskutinis) | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Senieji teritorijos gyventojai buvo keltų genčių sąjunga bojai, kurie, manoma, ir davė Bohemijos pavadinimą šiam regionui. Iš pradžių ji vadinta Boiohaemum. Jį mini ir Tacitas ir vėlesni autoriai. Taip lotyniškoje ir vokiškoje terminologijoje iki mūsų dienų išliko senasis regiono pavadinimas. VI a. į teritoriją migravo slavai, ir Bohemijoje susiformavo viena jų genčių – čekai. Čekijos istoriografijoje tiek regionas, tiek iš jo kilusios valstybės vadinamos Čekija.
Istorija
VII a. vakarų slavų gentis Čekijos ir gretimose teritorijose konsolidavo , kuris sukūrė trumpalaikę valstybę. Apie 830 m. čia susikūrė Didžioji Moravija. Tačiau rytuose kilus madjarų grėsmei, ši didelė valstybė ėmė byrėti. Pasinaudojęs tuo čekų kunigaikštis pradėjo vienyti čekų žemes valstybės vakarinėse dalyse ir perkėlė savo rezidenciją į Prahos pilį.
Nors po jo mirties ~890 m. Moravija bandė susigrąžinti valdžią, Borživojaus sūnus 895 m. prisiekė ištikimybę Rytų Frankų imperatoriui Arnulfui. Tokiu būdu jis užsitikrino frankų apsaugą prieš moravus ir madjarus, tačiau Čekija buvo įtraukta į vakarinės kaimynės įtaką. Kunigaikščiai ir sustiprino valdžią Čekijoje, bet turėjo mokėti duoklę Bavarijos ir Saksonijos kunigaikščiams.
929 m. nužudė savo brolį ir tapo kunigaikščiu. Jis sugebėjo nukariauti gretimas slavų žemes Moravijoje ir Silezijoje ir netgi pasiekė Krokuvą. Jis bandė sukilti prieš frankų karalių Otoną I, tačiau nesėkmingai. Kartu su frankais buvo priverstas kovoti prieš madjarus 955 m. , o už nuopelnus galutinai galėjo prisijungti Moravija.
1002 m. čekų kunigaikštis gavo teisę valdyti Čekijos kunigaikštystę iš imperatoriaus Henriko II, kuri formaliai pripažinta Šventosios Romos imperijos sudėtine dalimi. Iš karto po Vladivojaus mirties 1003 m. į Čekijos sostą sėdo Lenkijos Piastų dinastijos karalius Boleslovas I Narsusis. Tačiau kitais metais Jaromiras jį išvijo ir dar kartą sutvirtino ryšius su imperija. 1039 m. užpuolė Lenkiją ir nusiaubė senąją sostinę Gniezną, dėl ko lenkai turėjo perkelti sostinę į Krokuvą. Taikos sutarčiai tarp lenkų ir čekų tarpininkavo imperatorius Henrikas III.
Už nuopelnus imperijai, du Čekijos kunigaikščiai gavo nepaveldimus karalių titulus. Pirmasis jų buvo , kuris padėjo Henriko III žygiuose į Italiją. Antrasis buvo , padėjęs imperatoriui Frydrichui Rudabarzdžiui.
Trečiuoju Čekijos karaliumi 1198 m. tapo , kuriam šį titulą pripažino , išrinktasis Šventosios Romos imperatoriumi, atsilygindamas už paramą kovoje su konkurentu Otonu IV. Nuo tada titulas tapo paveldimas, ir Čekija tapo karalyste.
Čekijos kunigaikščiai (Pšemislai)
- (c.870–889)
- (895–915)
- (915–921)
- (921–935)
- (935–972)
- (972–999)
- (999–1002)
- (1002–1003)
- Boleslovas IV (1003–1004), Lenkijos karalius
| Čekijos istorija |
| Germanija (bojai) |
| Markomanai, |
| Samo valstybė > Didžioji Moravija |
| Bohemijos kunigaikštystė () |
| Bohemijos karalystė, Moravija |
| Husitų karai |
| Liuksemburgai > Jogailaičiai |
| Habsburgai |
| Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Čekoslovakija: |
| , , Trečioji, |
| Čekija |
| Istoriniai regionai |
| Bohemija, Moravija, Silezija |
- (1004–1012)
- (1012–1033)
- Jaromiras (1033–1034)
- Ulrichas (1034)
- (1035–1055)
- (1055–1061)
- (1061–1092)
- (1092)
- (1092–1100)
- (1101–1107)
- (1107–1109)
- (1109–1117)
- Borživojus II (1117–1120)
- Vladislovas I (1120–1125)
- (1125–1140)
- (1140–1172)
- (1172–1173)
- (1173–1178)
- Frydrichas (1178–1189)
- (1189–1191)
- (1191–1192)
- (1192–1193)
- (1193–1197)
- (1197)
- Otokaras I (1197–1198)
Išnašos
- Collis, John. The Celts: Origins, Myth and Inventions. Tempus Publishing, 2003.
- Curta, Florin (2001). The Making of the Slavs: History and Archaeology of the Lower Danube Region, c. 500–700. Cambridge: Cambridge University Press.
- Berend, Nora; Urbańczyk, Przemysław; Wiszewski, Przemysław (2013). Central Europe in the High Middle Ages: Bohemia, Hungary and Poland, c.900–c.1300. Cambridge: Cambridge University Press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čekijos kunigaikštystė, Kas yra Čekijos kunigaikštystė? Ką reiškia Čekijos kunigaikštystė?
Cekijos kunigaikstyste cek Ceske knizectvi dar zinoma kaip Bohemijos kunigaikstyste vok Herzogtum Bohmen lot Ducatus Bohemiae valstybe dabartines Cekijos teritorijoje Sventosios Romos imperijos narys Ceske knizectvi Cekijos kunigaikstysteDidziosios Moravijos dalis iki 895 m Sventosios Romos imperijos dalis nuo 1002 m 870 1198 HerbasLocation ofKunigaikstyste Sventosios Romos imperijoje XI a Sostine PrahaKalbos Ceku vokieciu lotynuValdymo forma MonarchijaCekijos kunigaikstis apie 870 889 Borzivojus I pirmas 1197 1198 Otokaras I paskutinis Era Viduramziai Senieji teritorijos gyventojai buvo keltu genciu sajunga bojai kurie manoma ir dave Bohemijos pavadinima siam regionui Is pradziu ji vadinta Boiohaemum Jį mini ir Tacitas ir velesni autoriai Taip lotyniskoje ir vokiskoje terminologijoje iki musu dienu isliko senasis regiono pavadinimas VI a į teritorija migravo slavai ir Bohemijoje susiformavo viena ju genciu cekai Cekijos istoriografijoje tiek regionas tiek is jo kilusios valstybes vadinamos Cekija IstorijaVII a vakaru slavu gentis Cekijos ir gretimose teritorijose konsolidavo kuris sukure trumpalaike valstybe Apie 830 m cia susikure Didzioji Moravija Taciau rytuose kilus madjaru gresmei si didele valstybe eme byreti Pasinaudojes tuo ceku kunigaikstis pradejo vienyti ceku zemes valstybes vakarinese dalyse ir perkele savo rezidencija į Prahos pilį Nors po jo mirties 890 m Moravija bande susigrazinti valdzia Borzivojaus sunus 895 m prisieke istikimybe Rytu Franku imperatoriui Arnulfui Tokiu budu jis uzsitikrino franku apsauga pries moravus ir madjarus taciau Cekija buvo įtraukta į vakarines kaimynes įtaka Kunigaiksciai ir sustiprino valdzia Cekijoje bet turejo moketi duokle Bavarijos ir Saksonijos kunigaiksciams 929 m nuzude savo brolį ir tapo kunigaiksciu Jis sugebejo nukariauti gretimas slavu zemes Moravijoje ir Silezijoje ir netgi pasieke Krokuva Jis bande sukilti pries franku karaliu Otona I taciau nesekmingai Kartu su frankais buvo priverstas kovoti pries madjarus 955 m o uz nuopelnus galutinai galejo prisijungti Moravija 1002 m ceku kunigaikstis gavo teise valdyti Cekijos kunigaikstyste is imperatoriaus Henriko II kuri formaliai pripazinta Sventosios Romos imperijos sudetine dalimi Is karto po Vladivojaus mirties 1003 m į Cekijos sosta sedo Lenkijos Piastu dinastijos karalius Boleslovas I Narsusis Taciau kitais metais Jaromiras jį isvijo ir dar karta sutvirtino rysius su imperija 1039 m uzpuole Lenkija ir nusiaube senaja sostine Gniezna del ko lenkai turejo perkelti sostine į Krokuva Taikos sutarciai tarp lenku ir ceku tarpininkavo imperatorius Henrikas III Uz nuopelnus imperijai du Cekijos kunigaiksciai gavo nepaveldimus karaliu titulus Pirmasis ju buvo kuris padejo Henriko III zygiuose į Italija Antrasis buvo padejes imperatoriui Frydrichui Rudabarzdziui Treciuoju Cekijos karaliumi 1198 m tapo kuriam sį titula pripazino isrinktasis Sventosios Romos imperatoriumi atsilygindamas uz parama kovoje su konkurentu Otonu IV Nuo tada titulas tapo paveldimas ir Cekija tapo karalyste Cekijos kunigaiksciai Psemislai c 870 889 895 915 915 921 921 935 935 972 972 999 999 1002 1002 1003 Boleslovas IV 1003 1004 Lenkijos karaliusCekijos istorijaGermanija bojai Markomanai Samo valstybe gt Didzioji MoravijaBohemijos kunigaikstyste Bohemijos karalyste MoravijaHusitu karaiLiuksemburgai gt JogailaiciaiHabsburgaiAustrijos imperija gt Austrija VengrijaCekoslovakija Trecioji CekijaIstoriniai regionaiBohemija Moravija Silezija 1004 1012 1012 1033 Jaromiras 1033 1034 Ulrichas 1034 1035 1055 1055 1061 1061 1092 1092 1092 1100 1101 1107 1107 1109 1109 1117 Borzivojus II 1117 1120 Vladislovas I 1120 1125 1125 1140 1140 1172 1172 1173 1173 1178 Frydrichas 1178 1189 1189 1191 1191 1192 1192 1193 1193 1197 1197 Otokaras I 1197 1198 IsnasosCollis John The Celts Origins Myth and Inventions Tempus Publishing 2003 Curta Florin 2001 The Making of the Slavs History and Archaeology of the Lower Danube Region c 500 700 Cambridge Cambridge University Press Berend Nora Urbanczyk Przemyslaw Wiszewski Przemyslaw 2013 Central Europe in the High Middle Ages Bohemia Hungary and Poland c 900 c 1300 Cambridge Cambridge University Press