Moravijos markgrafystė ček Markrabství moravské vok Markgrafschaft Mähren valstybė dabartinės Čekijos teritorijoje Švent
Moravijos markgrafystė

Moravijos markgrafystė (ček. Markrabství moravské, vok. Markgrafschaft Mähren) – valstybė, dabartinės Čekijos teritorijoje, Šventosios Romos imperijos, vėliau Habsburgų monarchijos dalis. Ji koncentravosi Moravijos istoriniame regione.
Markrabství moravské Moravijos markgrafystė | |||||
Šventosios Romos imperijos dalis (1198-1806) Čekijos karūnos žemė (1348-1918) | |||||
| |||||
| |||||
Markgrafystė Šventosios Romos imperijoje 1618 m. | |||||
Sostinė | Olomoucas (1182–1641) Brno (1641-1918) | ||||
Kalbos | Čekų, vokiečių, lotynų | ||||
Valdymo forma | Monarchija | ||||
Moravijos markgrafų dinastijos | |||||
1182-1306 | Pšemislai | ||||
1310-1423 | Liuksemburgiečiai | ||||
1490-1526 | Jogailaičiai | ||||
1527-1918 | Habsburgai | ||||
Istorija | |||||
- Įkurta | 1182 m., 1182 | ||||
- Įjungta į Čekoslovakiją | 1918 m. | ||||
Istorija
Viduramžiais Moraviją kontroliavo germanai , vėliau slavai moravai. VII a. čia susikūrė Samo valstybė, o 830 m. – Didžioji Moravija. Rytuose kilus madjarų grėsmei, šie nukariavo didžiąją dalį Moravijos teritorijos. Po 955 m. Šventosios Romos imperatorius Otonas I atkariavo šias žemes iš Vengrijos ir atidavė valdyti Čekijos kunigaikščiui . Vėliau teritorija keletą kartų ėjo iš rankų į rankas tarp Čekijos ir Lenkijos.
Oficialiai markgrafystė suformuota 1182 m., kuomet Frydrichas Barbarosa sujungė Pšemyslų kunigaikštystes Brno, Olomoucą ir Znojmo. Pirmuoju markgrafu tapo . Vėliau markgrafystė buvo valdoma kaip atskira valda, ir ją kas kartą paveldėdavo Čekijos karaliai. Iš pradžių čia valdė , vėliau – Liuksemburgai. 1348 m. markgrafystė oficialiai įjungta į Čekijos karalystės žemes.
Nepaisant to, kad Moraviją formaliai valdė Čekijos karaliai, ji išlaikė teritorinį atskirumą ir savivaldą. Turėjo savo parlamentą (ček. Moravský zemský sněm), į kurį rinkdavosi Moravijos diduomenė ir kuris varžė markgrafų valdžią.
1526 m. kartu su kitomis Čekijos karūnos žemėmis Moravija atiteko Habsburgų monarchijai, vėliau buvo valdoma kaip Austrijos karūnos žemė, o nuo 1867 m. – kaip Cisleitanijos dalis. 1918 m. susikūrus Čekoslovakijai, Moravijos markgrafystė panaikinta ir tapo Moravijos žeme jos sudėtyje.
Administracija
Nuo XIV a. markgrafystės teritorija buvo dalinama į kraštus (kraj) su centrais didžiuosiuose miestuose. 1848 m. jie buvo susmulkinti ir paversti apskritimis (okres).
1880 m. Moravijos markgrafystėje gyveno 2,15 mln. gyventojų. Iš jų 70 proc. buvo čekai, o 29,2 proc. – vokiečiai. Pastarieji koncentravosi pasienio teritorijose su Austrija ir Silezija bei didžiausiuose miestuose.
Moravijos markgrafai
- Pšemyslai:
- (1019–1055), 1033-34 m. valdė jo tėvas Ulrichas I
- (1055–1061)
- (1061–1092)
- (1092–1113)
- (1113–1123)
- 1123-1182 atskiras dalis Brno, Olomouce ir Znojme valdė skirtingos kunigaikščių atšakos
- (1182–1191)
- (1197–1222)
- (1223–1227)
- (1227–1239)
- (1239–1247)
- (1247–1278)
- (1283–1305)
- (1305–1306)
- (1306–1307)
- (1307–1310)
Čekijos istorija |
Germanija (bojai) |
Markomanai, |
Samo valstybė > Didžioji Moravija |
Bohemijos kunigaikštystė () |
Bohemijos karalystė, Moravija |
Husitų karai |
Liuksemburgai > Jogailaičiai |
Habsburgai |
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
Čekoslovakija: |
, , Trečioji, |
Čekija |
Istoriniai regionai |
Bohemija, Moravija, Silezija |
- Liuksemburgiečiai
- Albertas V Austras (1423–1439)
- (1440–1457)
- Jurgis Podiebradietis (1458–1468)
- Motiejus Korvinas (1468–1490)
- Jogailaičiai
- (1490–1516)
- Liudvikas II (1516–1526)
- Habsburgai
- Ferdinandas I (1527–1564)
- (1564–1576)
- Rudolfas II (1576–1608)
- (1608–1617)
Nuo 1611 m. markgrafai nesiskyrė nuo Čekijos karalių
Išnašos
- Curta, Florin (2001). The Making of the Slavs: History and Archaeology of the Lower Danube Region, c. 500–700. Cambridge: Cambridge University Press.
- Pánek, Jaroslav; Tůma, Oldřich (2009). A History of the Czech Lands. Prague: Charles University Press.
- David, Jiří (2009). „Moravian estatism and provincial councils in the second half of the 17th century“. Folia Historica Bohemica. 1. 24: 111–165.
- Urban, Otto (1998). „V.“. Czech Society 1848–1918. Cambridge: Cambridge University Press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Moravijos markgrafystė, Kas yra Moravijos markgrafystė? Ką reiškia Moravijos markgrafystė?
Moravijos markgrafyste cek Markrabstvi moravske vok Markgrafschaft Mahren valstybe dabartines Cekijos teritorijoje Sventosios Romos imperijos veliau Habsburgu monarchijos dalis Ji koncentravosi Moravijos istoriniame regione Markrabstvi moravske Moravijos markgrafysteSventosios Romos imperijos dalis 1198 1806 Cekijos karunos zeme 1348 1918 1182 1918 Veliava HerbasLocation ofMarkgrafyste Sventosios Romos imperijoje 1618 m Sostine Olomoucas 1182 1641 Brno 1641 1918 Kalbos Ceku vokieciu lotynuValdymo forma MonarchijaMoravijos markgrafu dinastijos 1182 1306 Psemislai 1310 1423 Liuksemburgieciai 1490 1526 Jogailaiciai 1527 1918 HabsburgaiIstorija Įkurta 1182 m 1182 Įjungta į Cekoslovakija 1918 m IstorijaViduramziais Moravija kontroliavo germanai veliau slavai moravai VII a cia susikure Samo valstybe o 830 m Didzioji Moravija Rytuose kilus madjaru gresmei sie nukariavo didziaja dalį Moravijos teritorijos Po 955 m Sventosios Romos imperatorius Otonas I atkariavo sias zemes is Vengrijos ir atidave valdyti Cekijos kunigaiksciui Veliau teritorija keleta kartu ejo is ranku į rankas tarp Cekijos ir Lenkijos Oficialiai markgrafyste suformuota 1182 m kuomet Frydrichas Barbarosa sujunge Psemyslu kunigaikstystes Brno Olomouca ir Znojmo Pirmuoju markgrafu tapo Veliau markgrafyste buvo valdoma kaip atskira valda ir ja kas karta paveldedavo Cekijos karaliai Is pradziu cia valde veliau Liuksemburgai 1348 m markgrafyste oficialiai įjungta į Cekijos karalystes zemes Moravijos administraciniai vienetai 1893 m Nepaisant to kad Moravija formaliai valde Cekijos karaliai ji islaike teritorinį atskiruma ir savivalda Turejo savo parlamenta cek Moravsky zemsky snem į kurį rinkdavosi Moravijos diduomene ir kuris varze markgrafu valdzia 1526 m kartu su kitomis Cekijos karunos zememis Moravija atiteko Habsburgu monarchijai veliau buvo valdoma kaip Austrijos karunos zeme o nuo 1867 m kaip Cisleitanijos dalis 1918 m susikurus Cekoslovakijai Moravijos markgrafyste panaikinta ir tapo Moravijos zeme jos sudetyje AdministracijaNuo XIV a markgrafystes teritorija buvo dalinama į krastus kraj su centrais didziuosiuose miestuose 1848 m jie buvo susmulkinti ir paversti apskritimis okres 1880 m Moravijos markgrafysteje gyveno 2 15 mln gyventoju Is ju 70 proc buvo cekai o 29 2 proc vokieciai Pastarieji koncentravosi pasienio teritorijose su Austrija ir Silezija bei didziausiuose miestuose Moravijos markgrafaiPsemyslai 1019 1055 1033 34 m valde jo tevas Ulrichas I 1055 1061 1061 1092 1092 1113 1113 1123 1123 1182 atskiras dalis Brno Olomouce ir Znojme valde skirtingos kunigaiksciu atsakos 1182 1191 1197 1222 1223 1227 1227 1239 1239 1247 1247 1278 1283 1305 1305 1306 1306 1307 1307 1310 Cekijos istorijaGermanija bojai Markomanai Samo valstybe gt Didzioji MoravijaBohemijos kunigaikstyste Bohemijos karalyste MoravijaHusitu karaiLiuksemburgai gt JogailaiciaiHabsburgaiAustrijos imperija gt Austrija VengrijaCekoslovakija Trecioji CekijaIstoriniai regionaiBohemija Moravija SilezijaLiuksemburgieciai Jonas 1310 1333 Karolis 1333 1349 1349 1375 1375 1411 Zigmantas 1419 1423 Albertas V Austras 1423 1439 1440 1457 Jurgis Podiebradietis 1458 1468 Motiejus Korvinas 1468 1490 Jogailaiciai 1490 1516 Liudvikas II 1516 1526 Habsburgai Ferdinandas I 1527 1564 1564 1576 Rudolfas II 1576 1608 1608 1617 Nuo 1611 m markgrafai nesiskyre nuo Cekijos karaliuIsnasosCurta Florin 2001 The Making of the Slavs History and Archaeology of the Lower Danube Region c 500 700 Cambridge Cambridge University Press Panek Jaroslav Tuma Oldrich 2009 A History of the Czech Lands Prague Charles University Press David Jiri 2009 Moravian estatism and provincial councils in the second half of the 17th century Folia Historica Bohemica 1 24 111 165 Urban Otto 1998 V Czech Society 1848 1918 Cambridge Cambridge University Press